Lietuvos paštas primena, kad gyventojai nemokamai išsikviesti tokį laiškininką į namus ar kitą sutartą vietą gali paskambinę telefonu 1842 arba 8 700 55 400. Darbo dienomis jis veikia nuo 8 iki 19 val., o šeštadieniais nuo 9 iki 16 val.

Mobilusis laiškininkas pas klientą atvyksta jau kitą darbo dieną ir suteikia visas įprastas pašto paslaugas – nuo siuntų ar laiškų išsiuntimo, iki prenumeratos užsakymo priėmimo ar siuntų pakuočių bei pašto ženklų pardavimo.

Jau septintus metus gyvuojanti mobiliųjų laiškininkų paslauga laikoma šiuolaikiška ir pasiteisinusia alternatyva, užtikrinant pašto paslaugų prieinamumą labiausiai nutolusiose Lietuvos vietovėse.

„Mobiliųjų laiškininkų paslaugą galima laikyti vienu sėkmingiausių Lietuvos pašto projektų, kurį spėjo įvertinti mūsų klientai. Jis suteikė galimybę į namus išsikviesti laiškininką net atokiausių kaimiškų vietovių gyventojams ir tokiu būdu visas pašto paslaugas patogiai gauti neišeinant iš namų. Galiausiai mobiliojo laiškininko paslauga leidžia sutaupyti ir laiko“, – sako Lietuvos pašto Klientų patirčių departamento vadovas Mantas Sirutavičius.

Pastebėta, kad iki pradedant teikti mobiliojo laiškininko paslaugas mažesniuose miesteliuose laiškininkai gyventojų namuose jau teikdavo net iki 80 proc. visų pašto paslaugų.

Šiuo metu visoje Lietuvoje dirba apie 450 mobiliųjų laiškininkų, kurie pas gyventojus vyksta tarnybiniais automobiliais, užsakymus priima ir tvirtina planšetiniais kompiuteriais, taip pat turi nešiojamus spausdintuvus.

Lietuvos pašto inf.

The post Mobilieji laiškininkai pašto paslaugas užtikrina atokiausiose Lietuvos vietose: per mėnesį paslaugų suteikia milijoną kartų appeared first on udiena.lt.

Sprendimas dėl šio pokyčio priimtas radus sutarimą su darbuotojų atstovais ir atsižvelgus į jų pateiktas pastabas. Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai jiems teiks profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais.

„Alternatyvių siuntimo kanalų, pirmiausiai per paštomatų tinklą, populiarėjimas ir mažėjančios tradicinių pašto paslaugų apimtys – tendencija, matoma visoje Europoje. Nors vien tik per pastaruosius penkerius metus šių paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos. Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti. Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – sakė Lietuvos pašto generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Pertvarkius tinklą, bus pagerintos Vilniuje bei Kaune dirbančių laiškininkų darbo sąlygos. Jų darbo savaitė sutrumpės nuo 6 iki 5 dienų ir bus tokia pati, kaip ir likusioje šalies dalyje dirbančių laiškininkų. 

Padėdamas pertvarkos paveiktiems laiškininkams kuo greičiau įsidarbinti, Lietuvos paštas glaudžiai bendradarbiaus su Užimtumo tarnyba padėdamas suorganizuoti jos atstovų ir darbuotojų susitikimus. Jų metu bus suteikta visa darbuotojams reikalinga informacija apie registraciją Užimtumo tarnyboje, situaciją darbo rinkoje, siūlomas laisvos darbo vietos bei aptariamos galimybės persikvalifikuoti. Dalį darbo laiko atleidžiami laiškininkai galės skirti persikvalifikavimui arba naujo darbo paieškai. 

Laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 m. pavasario. Apie pusę atleidžiamų darbuotojų sudarys dalį Vilniaus ir Kauno pašto apylinkių aptarnaujantys laiškininkai. Šiuose miestuose didžioji dalis laiškininkų apylinkių buvo peržiūrėtos tik 2017 m.

Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų (daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo) apimtys 2023 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu. Laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.

Parengta pagal Lietuvos pašto inf.

The post Lietuvos paštas atleis 400 darbuotojų appeared first on udiena.lt.

Svarbaus laiško laukė pusę metų

Rimšės miestelyje gyvenanti Otilija Grigorjeva sakosi patyrusi kuriozišką situaciją, kai registruoto laiško iš Ignalinos jai teko laukti… apie pusę metų – laiškas buvo išsiųstas pernai sausį, o gavėją pasiekė tik birželio viduryje. Anot moters, sužinojusi, kad laiškas išsiųstas, ji jo net du kartus bandė ieškoti „Lietuvos pašto“ Ignalinos skyriuje, bet ten siuntos jau nebuvo. Po kurio laiko ji sulaukė skambučio iš laišką siuntusios įstaigos darbuotojos, kad laiškas grįžo atgal kaip nepristatytas ir klausimo, kodėl jo nepasiėmė.

„Kaip galėjau jį pasiimti, jei nebuvau net informuota nei, kad jis yra, nei kur yra, o juk laiškas valdiškas ir tikrai labai svarbus, – stebėjosi pašnekovė. – Tada paprašiau, kad laiško niekur nebesiųstų, nuvažiavau ir pasiėmiau pati tiesiai iš siuntėjo. Esu dėkinga atsakingai darbuotojai, kuri paskambino ir pranešė man apie grįžusį laišką, nes būčiau jo laukusi ir nesulaukusi.“

Rimšiškė pasakojo, jog „Lietuvos pašto“ paslaugomis naudojasi mažai, nes nei laiškų gauna, nei siuntų siunčia, nei užsisako spaudos, o jei ir užsisako kažką internetu, prekes tiesiai į namus jai atveža kurjerių tarnybos, tad ir nesikreipė niekur dėl šio nutikimo. „Bandžiau ieškoti mobiliojo laiškininko, bet jo neradau, tad numojau ranka ir pasakiau sau, kad nieko čia nepadarysiu, – aiškino O. Grigorjeva. – Negi dėl kiekvienos problemos judinsiu Vilnių. Nors nepavadinčiau Rimšės užkampiu, bet galiu patikinti, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms iškyla labai didelių nepatogumų dėl pašto darbo. Nesuprantu, kam buvo reikalingos tos reformos, nes buvo ir vieta, skirta pašto skyriui, ir nuolat dirbantys darbuotojai, viskas laiku pristatyta ir atlikta, o dabar…“

Nespėja ar nenori?..

Rimšės seniūnijos seniūnė Tatjana Jarutienė pasakojo girdėjusi daug gyventojų skundų dėl netobulai veikiančios mobiliųjų laiškininkų sistemos, su problemomis teko susidurti ir jai pačiai. Seniūnė pasakojo, jog kartą teko siųsti laiškus vienišiems senukams. Paklausus neseniai dirbančio ir iš Visagino atvažiuojančio mobiliojo laiškininko, kaip ji tai galėtų padaryti, jis nieko neatsakė, tad seniūnė pasiėmė laiškus su savimi ir, važiuodama į Ignaliną, įmetė juos į pašto dėžutę mieste.

„To paties klausė ir kiti žmonės, jiems jis taip pat neatsakė. Naujas, jaunas vaikinas, gal visko nespėja, gal dar visko nežino, gal nepripratęs, – bandė mobilųjį laiškininką teisinti pašnekovė. – Kiek girdėjau, nelabai ir mokesčius jis surenka, ir laikraščių neprenumeruoja. Buvo užsukęs pas mane pasikalbėti, aiškinosi, kad nespėja, nors gal ir nelabai laiškininkai suinteresuoti užsakyti laikraščius, todėl žmonėms net nesiūlo.“

T. Jarutienė aiškino, jog ir prisiskambinti bei užsisakyti mobiliojo laiškininko paslaugas gana sudėtinga – tiesioginis jo numeris neskelbiamas, o paskambinus bendruoju „Lietuvos pašto“ nurodomu telefonu reikia spaudinėti mygtukus, rinktis norimą paslaugą iš meniu, senyviems žmonėms tai gana keblu, tad kartais netekę kantrybės jie tiesiog padeda telefono ragelį taip ir negavę, ko nori. Tad vienišiems senoliams arba tiems, kurių vaikai gyvena tolėliau, išsiųsti siuntą dabar gana sudėtinga, tenka prašyti kaimyno, kad nuvežtų į Visaginą arba Ignaliną.

Seniūnė sakė, kad anksčiau mobiliąja laiškininke Rimšės seniūnijoje dirbo vietinė moteris, tad visi jai skambindavo asmeniniu mobiliuoju telefonu ir problemų nekildavo. Buvusi laiškininkė suteikdavo visas paslaugas – paimdavo ir mokesčius, ir siuntas, ir užprenumeruodavo laikraščius, bet padidinus krūvius laiškininkams, ji iš darbo išėjo, tad dabar atvažiuoja mobilusis laiškininkas iš Visagino.

Gaila uždaryto pašto skyriaus

Dūkšto seniūnijos seniūnas Antanas Šakalys tikino skundų iš gyventojų dėl mobiliojo laiškininko darbo dažnai negirdintis, bet labai apgailestavo dėl uždaryto pašto skyriaus. Tai buvo ir papildomos darbo vietos mieste (dabar vietoj trijų darbuotojų dirba tik vienas), ir vieta, kur Dūkšto ir aplinkinių seniūnijų gyventojai visada galėdavo užeiti, užsiprenumeruoti laikraštį, išsiųsti ar gauti pinigų perlaidą bei laišką arba siuntą, įsigyti spaudos, įvairios literatūros, knygų. „Pavyzdžiui, žmonės labai mėgo nusipirkti televizijos laidos „Auksinis protas“ enciklopediją ir žiemą pasiskaityti bei pažaisti namuose“, – aiškino pašnekovas.

Mobilųjį laiškininką, kaip sakė seniūnas, sunku „pagauti“, nes jis visą laiką vis kitoje vietoje, bet seniūnijoje yra jo kontaktinis telefono numeris, kuriuo pasidalijama su gyventojais, kad jiems būtų patogiau susisiekti. „Mobilusis laiškininkas, kad ir kaip stengtųsi, ne visur suspėja, – sakė A. Šakalys. – Mobilumas iš vienos pusės yra teigiama savybė, iš kitos – neigiama, nes paštininkas negali žmogui skirti tiek dėmesio, kiek norėtųsi, kartais tiesiog įmeta, pavyzdžiui, užsakytą pašto ženklą į pašto dėžutę, jei ji yra. Kalbėjome su „Lietuvos pašto“ regiono vadove dar prieš uždarant Dūkšto pašto skyrių, deja, į regiono žmonių poreikius nebuvo atsižvelgta.“

„Į viską žiūrima pro pirštus“

Laikraščių leidėjai piktinasi vis labiau prastėjančiu „Lietuvos pašto“ požiūriu į spaudos pristatymą. „Kokybiškos paslaugos, už kurią mokame pinigus „Lietuvos paštui“, negauname. Laiškininkai išties stengiasi ir nori darbą atlikti kokybiškai, ir už tai mes jiems labai dėkingi, tačiau susidaro įspūdis, kad „Lietuvos pašto“ vadovybė laikraščių pristatymo paslaugą laiko antraeiliu, o gal net trečiaeiliu dalyku“, – piktinosi UAB „Utenos diena“ direktorius Deividas Ridikas.

Jis tikino, kad pakeitus kaimo laiškininkus į mobiliuosius laiškininkus buvo žadama, jog pagerės laikraščių pristatymo kokybė, tačiau išėjo atvirkščiai – ji pablogėjo.

Kai kurių kaimų ir miestelių gyventojai aimanuoja, jog gatvėje sutiktas laiškininkas nesutinka užprenumeruoti leidinių, nes tam paprasčiausiai neturi laiko. „Sako skambinkite telefonu, registruokitės ir tik tuomet užeisime ir užprenumeruosime norimą laikraštį ir žurnalą“, – dažnai piktinasi laikraščio skaitytojai.

Laiškininkų trūksta. Dirbti šį sunkų darbą nemotyvuoja ir alga.

„Darbo sąlygos ir atlyginimas nėra motyvuojantys, – įsitikinęs leidėjas D. Ridikas. – Laiškininkai nešioja ne tik laikraščius, bet ir laiškus, siuntas, įvairias prekes. Priminsiu, kad laikraščių nešiojimas kaime yra įtvirtintas įstatymu, kaip prioritetinis dalykas, ir žmonės kaime turi laikraščius gauti tą pačią dieną. Tai ne šiaip sugalvotas dalykas. Tai yra įstatymas, o įstatymo laikytis turi „Lietuvos paštas“, bet į viską žiūrima pro pirštus, nes tai nėra labai pelninga veikla. Gruodžio mėnesį sutiktas mobilusis laiškininkas prasitarė, jog jiems griežtai nurodyta nesuteikti jokios informacijos spaudai, nebendrauti su žurnalistais. Tačiau laiškininkai neslėpė turintys tiek daug darbo, jog fiziškai nespėja visko atlikti dirbdami po 10–12 valandų, tad paprasčiausiai laiko nebelieka užsakyti laikraščių. Juk jiems reikia aplankyti ne tik kaimų, miestelių, bet ir dalį miesto gyventojų. Anksčiau visuomet buvo vienas laiškininkas, kurį visi pažinojo. Dabar gi laiškininkai keičiasi, niekas nieko nebepažįsta… Gaila, kad laikraščių pristatymas prenumeratoriams nebelieka svarbiausiu darbu“, – savo nuomonę išdėstė D. Ridikas.

Laiškininkas – ne Dievas

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas pasakojo susitikime su rimšiškiais išgirdęs daug skundų dėl „Lietuvos pašto“ reformos ir mobiliojo laiškininko darbo kokybės – ir apie tai, kad jo tenka laukti 7–10 dienų, ir kad net atvykus pašto darbuotojui jie negali susimokėti mokesčių, išsiųsti registruoto laiško ar užsisakyti laikraščio. Anot mero, kalbantis su „Lietuvos pašto“ regiono vadove, girdimos tik įmonės problemos, kad reformų tenka imtis dėl sumažėjusių siuntų iš Kinijos, sumažėjusio pelno, bet apie žmonių prieinamumą ir apie tai, kad situacija pablogės gyventojams, nesigirdi nieko.

„Nepanašu, kad gyventojų problemos pasiekia vadovybės ausis, o bėdos, manau, tikrai didelės, nes atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės patiria didelę atskirtį, – sakė meras. – Siūliau „Lietuvos paštui“ bent jau pastatyti paštomatą, bet to nebuvo padaryta. Deja, žmonės palikti nuošalyje, sumažėjo jų kultūrinis prieinamumas ar net gavimas elementarių svarbių paslaugų, tokių kaip mokesčių mokėjimas. Mobilusis laiškininkas buvo prilyginamas kone Dievui, kuris sugebės padaryti viską, deja, ši sistema neveikia. O optimizavimo ir pelno siekimo pašto sektoriuje neturėtų būti.“

Rajono valdžia mato tik vieną išeitį, kaip didinti gyventojams pašto paslaugų prieinamumą – įsteigti trijose rajono vietose – Didžiasalyje, Dūkšte ir Ignalinoje – Ignalinos butų ūkio skyrius, kuriose būtų galima ne tik susimokėti mokesčius, bet ir užsiprenumeruoti laikraštį ar atlikti kitas, anksčiau pašto skyriaus teiktas paslaugas. Tam pritarė ir Ignalinos butų ūkio direktorius Artūras Jatulis, sakęs, kad jei tai nebus papildomai licencijuojama veikla, įmonė jos drąsiai galėtų imtis ir išplėsti savo teikiamų paslaugų spektrą. Skyrių darbo laikas būtų nustatomas pagal poreikį.

Paslaugos – kokybiškos

Klausimus, kurie šiandien labiausiai neramina pašto paslaugų gavėjus atokesnėse vietovėse, nusiuntėme ir pakomentuoti paprašėme „Lietuvos pašto“ Komunikacijos projektų vadovo Luko Simono Zadaracko. Jo atsakymas buvo pribloškiantis – „Lietuvos paštas“ jokių skundų iš gyventojų negavo, tad „Lietuvos pašto“ paslaugos teikiamos sklandžiai bei kokybiškai:

„Norime patikinti, kad atvejų ar skundų, kad iškviestas mobilusis laiškininkas pas gyventojus būtų atvykęs ne kitą dieną, tikrai nesame fiksavę. Kartu norime pakartoti, kad mobilieji laiškininkai gyventojų namuose suteikia paslaugas, kurios yra prieinamos tik pašto skyriuose: gali priimti siuntas ir laiškus išsiuntimui, prenumeratos užsakymus, pristatyti ir išmokėti vietines pinigų perlaidas. Be to, kaip ir įprastas laiškininkas, mobilusis laiškininkas pristato spaudą, gautas siuntas ar laiškus – dėl šių paslaugų mobiliojo laiškininko atskirai išsikviesti nereikia, jis atvyksta pats. Mobilusis laiškininkas taip pat pristato ir gyventojų pensijas, kurias prieš tai dažniausiai reikėdavo atsiimti atvykus į pašto skyrių.

„Lietuvos pašto“ kolegos deda didžiules pastangas, siekdami visas paslaugas gyventojams suteikti kokybiškai.

Svarbu pažymėti, kad iki pradedant teikti mobiliojo laiškininko paslaugas mažesniuose miesteliuose laiškininkai gyventojų namuose jau suteikdavo net iki 80 proc. visų paslaugų.

Mobilųjį laiškininką gyventojai gali išsikviesti paskambinę telefonais 1842 arba 8 700 55 400. Jau kitą darbo dieną po iškvietimo konkrečioje teritorijoje dirbantis mobilusis laiškininkas nemokamai atvyksta į namus ar kitą gyventojo nurodytą vietą ir suteikia visas reikalingas pašto paslaugas.“

„Ignalinos dienos“ archyvo nuotr.

The post Po „Lietuvos pašto“ reformos išeičių tenka ieškoti patiems gyventojams appeared first on udiena.lt.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Susirgus mobiliajam laiškininkui gyventojai lieka be spaudos appeared first on udiena.lt.

Tokią tvarką savo klientams Lietuvos paštas pristatė jau prieš kelerius metus, siaučiant pirmajai COVID-19 pandemijos bangai. Tai reiškia, kad norint atsiimti siuntą arba laišką (tiek registruotą, tiek neregistruotą) pašto skyriaus darbuotojams pakanka parodyti tik siuntos gavimo įrodymą.

Tai gali būti tiek popierinis, pašto dėžutėse paliekamas pranešimas, tiek ir gauta SMS žinutė apie gautą siuntą. Dėl to, pildant kontaktinius duomenis siuntos pristatymui, Lietuvos paštas klientus prašo būti itin atidžiais ir nurodyti tikslų savo telefono numerį.

„Džiaugiamės, kad karantino sąlygomis įvesta naujovė pasiteisino ir jos teikiamu patogumu pasinaudoja vis daugiau žmonių. Nebelikus reikalavimo rodyti įgaliojimą atsiimant artimam žmogui adresuotą siuntą, sutaupomas gyventojų laikas, kartu užtikrinant ir greitesnį aptarnavimą pašto skyriuje. Neabejojame, kad ši tvarka prisideda ir prie dar geresnės klientų patirties užtikrinimo pašto skyriuose“, – sakė Lietuvos pašto Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Lietuvos paštas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėtoji tvarka negalioja gavus išperkamąsias siuntas ir teismo procesinius dokumentus – kvietimus į posėdžius, nutarimus, įsakymus ir t.t. Ši korespondencija gali būti atsiimama tik nurodyto adresato ir tik parodžius galiojantį asmens dokumentą.

Lietuvos pašto inf.

The post Lietuvos paštas primena – artimajam skirtą siuntą galima atsiimti be įgaliojimo appeared first on udiena.lt.

„2021-ieji buvo lūžio metai Lietuvos paštui – įgyvendinome didžiausią veiklos transformaciją pereidami prie automatizuoto siuntų skirstymo, patyrėme bene didžiausius veiklos apimčių svyravimus. Vienas ryškiausių fiksuotas antroje metų pusėje, kai ženkliai susitraukė pajamos iš tradicinių pašto paslaugų. Šį kritimą iš dalies kompensavo pajamos iš LP EXPRESS bei tarptautinio pašto tarpininkavimo paslaugų. Šiais metais dar daugiau dėmesio skiriame perspektyviausios ir klientų ypač pamėgtos paštomatinės veiklos plėtrai, klientų patirties gerinimui, išlaikant įdirbį tarptautinio pašto tarpininkavimo srityje, o tradicinių pašto paslaugų dalyje, kur patyrėme ženklių nuostolių, esame priversti priimti nebūtinai lengvus ir patogius sprendimus veiklos efektyvumui užtikrinti“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Pagrindine Lietuvos pašto nuostolingų metų priežastimi 2021 m. tapo pasikeitusi pajamų struktūra. Iki šiol didžiausią bendrovės pajamų dalį sudarydavo pajamos iš tradicinių pašto paslaugų, t. y. tų, kurios teikiamos pašto skyriuose ar per laiškininkus. Antrą metų pusmetį šios pajamos susitraukė daugiau nei trečdalį ir šiais metais toliau traukiasi. Šį kritimą lėmė liepos mėn. panaikinta PVM lengvata siuntoms ne iš ES šalių – antrą pusmetį importo kiekiai krito net 64 proc. Tuo tarpu netradicinėse pašto paslaugose buvo stebimas augimas – naudojimasis LP EXPRESS paslaugomis augo, ypač paštomatais – lyginant su 2020 m., siuntimas paštomatais išaugo 67 proc. Taip pat išaugo ir pajamos iš tarptautinio pašto tarpininkavimo paslaugų – jos per metus didėjo 126 proc.

Didelę įtaką neigiamiems rezultatams turėjo ir ženkliai padidėjusios veiklos sąnaudos. Lyginant su 2020 m. jos buvo 6 mln. eurų didesnės. Didžiausią sąnaudų dalį Lietuvos pašte sudaro darbuotojų darbo užmokestis, 2021 m. jis sudarė apie 40 proc. visų sąnaudų. Bendrovė nuosekliai didina darbo atlygį, jis keliamas ir 2022 m. Kita reikšmingai augusi sąnaudų dalis – tarptautinio pašto vežimo bei atsiskaitymo su užsienio paštais išlaidos, sudariusios apie 30 proc. visų sąnaudų. Prie išlaidų augimo prisidėjo ir sparčiai kylančios energetikos kainos, transportavimo išlaidos, investicijos į technologinius sprendimus.

Dar vienas veiksnys, turėjęs įtakos neigiamam bendrovės rezultatui, buvo ir 2021 m. nekeisti pagrindinių paslaugų tarifai. Jie buvo paleisti tik metų pabaigoje, o LR ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) patvirtinti nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai įsigaliojo nuo  š. m. sausio 1 d.

Pagrindinės finansiškai tvariai veiklai užtikrinti numatytos priemonės yra pardavimų skatinimas, kainodaros pokyčiai bei pašto tinklo ir logistikos optimizavimas. Pastarasis sprendimas turės didelės įtakos darbuotojų skaičiaus mažėjimui – planuojama atleisti maždaug 600 darbuotojų.

„Klientams vis dažniau renkantis alternatyvius siuntimo būdus bei mažėjant klientų srautui pašto skyriuose, priėmėme sprendimą mažinti darbuotojų skaičių. Suprantame, kad šis sprendimas yra skaudus ir sudėtingas, tačiau privalome jį priimti. Darome viską, kad atleidžiamų darbuotojų skaičius būtų kaip įmanoma mažesnis“, – sako A. Sungailienė.

Dėl grupės darbuotojų atleidimo bendrovė konsultavosi su darbuotojų atstovais. Atleidžiamiems darbuotojams Lietuvos pašto personalo specialistai teiks profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Taip pat bendrovė bendradarbiaus su Užimtumo tarnyba, kuri atleidžiamiems darbuotojams gali  siūlyti laisvas darbo vietas  kitose regionuose veikiančiose organizacijose, siūlyti persikvalifikavimo galimybes ar kitas užimtumo rėmimo priemones. Dalį darbo laiko atleidžiami darbuotojai galės skirti naujo darbo paieškai. Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms bendrovė skirs apie 800 tūkst. eurų.

Šiuo metu Lietuvos pašte dirba kiek daugiau nei 3 700 darbuotojų.

Lietuvos pašto inf.

Logistikos paslaugos

The post Lietuvos paštas priėmė skausmingą sprendimą – mažins darbuotojų skaičių appeared first on udiena.lt.

„Oro sąlygos šiomis dienomis kelia iššūkių mūsų veikloje. Tai ypač aktualu kaimiškose teritorijose, kur mūsų klientus aptarnauja automobilius vairuojantys laiškininkai. Jiems darbą pradedant anksti ryte, rajoniniai ar savivaldybių vietinės reikšmės keliai vis dar būna nenuvalyti. Todėl apylinkių aptarnavimas užtrunka ilgiau, pasitaiko, jog į kai kurias jų tą dieną iš vis neturime galimybės nuvykti. Šiuo metu prenumeratos pristatymas yra mūsų prioritetas, darome viską, kad leidinius pristatytume jų išleidimo dieną, tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai spauda gavėjus pasieks kiek vėliau nei įprasta ar kitą dieną“, – sakė Lietuvos pašto klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Ji pridūrė, kad papildomų sunkumų kelia ir pandemija. Pastarąją savaitę išaugus bendrai COVID-19 atvejų statistikai šalyje, sergančių skaičius kyla ir įmonės viduje, kartu didėja ir darbuotojų, kurie yra izoliacijoje, skaičius. Šiuo metu tokių darbuotojų yra beveik 300, o tai yra 7 proc. visų įmonės darbuotojų. „Atsižvelgdami į situaciją darome viską, kad užtikrintume sklandų paslaugų teikimą – keičiame darbo grafikus, ieškome naujų darbuotojų, darbuotojai pavaduoja vieni kitus, tačiau nepaisant šių pastangų, galimi laikini kai kurių pašto paslaugų vėlavimai. Visą pandemijos laikotarpį, kaip valstybei strategiškai svarbi įmonė, dirbame ir užtikriname pašto paslaugų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Ne išimtis ir dabartinė situacija – darome viską, kad klientai pajustų kuo mažiau nepatogumų. Esame dėkingi kiekvienam už kantrybę ir supratingumą“, – teigė D. Žebrauskaitė.

Lietuvos pašto inf.

The post Dėl oro sąlygų ir augančio sergamumo galimi kai kurių pašto paslaugų vėlavimai appeared first on udiena.lt.

„Pirmą kartą aptarnaujame tiek daug išmokų gavėjų, todėl artėjančiam išmokų mokėjimo laikotarpiui ruošėmės atsakingai – procesus planavome jau nuo lapkričio mėnesio, didžiuosiuose miestuose specialiai tam priėmėme papildomus darbuotojus. Praėjus beveik dviem savaitėms nuo išmokų mokėjimo pradžios, galime pasidžiaugti, kad absoliuti dauguma išmokų gavėjus pasiekia laiku. Gali pasitaikyti pavienių atvejų, kai išmokos gavėją pasiekia vėliau, tačiau jie yra labai reti, dažniausiai nulemti pandemijos iššūkių – darbuotojų ligos atvejų, netikslių adresų, kartais žmogiškųjų klaidų – dėl to atsiprašome ir galime patikinti, kad tokie nesklandumai yra laikini“, – sakė Lietuvos pašto Klientų patirčių departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
„Sodros“ išmokos, įskaitant ir pensijas, gyventojams išmokamos nuo mėnesio 10 iki 26 dienos. Jos mokamos pagal „Sodros“ numatytą grafiką, kaip ir buvo iki šiol. Šiame grafike kiekvienam gavėjui paskirta konkreti išmokos mokėjimo diena – ji gali būti bet kada per visą išmokų mokėjimo laikotarpį, t. y. nuo mėnesio 10 iki 26 dienos. Lietuvos pašto darbuotojai išmokas daugeliui gavėjų pristatė dar pirmą grafike numatytą mokėjimo dieną.

Tais atvejais, kai išmokos pirmą kartą pristatyti nepavyksta – gavėjo nėra namuose, jis neišgirsta durų skambučio, beldimo ar pan., pensija nešama dar kartą per artimiausias tris darbo dienas.

Prieš įteikdamas išmoką Lietuvos pašto darbuotojas išmokos gavėjo prašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei išmoką už gavėją atsiima kitas asmuo, būtina pateikti įgaliojimą (jį supaprastinta tvarka galima išsiimti Registrų centro interneto svetainėje). Atsiimdamas išmoką gavėjas turi pasirašyti išmokos mokėjimo kvite ir planšetėje. Laikantis saugumo pandemijos laikotarpiu kvite prašoma pasirašyti asmeniniu rašikliu.

Laimėjęs „Sodros“ viešąjį konkursą, nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnauja 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus. Lietuvos paštas išmokas pristato visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Druskininkų, Vilkaviškio, Klaipėdos, Kretingos ir Anykščių savivaldybes – jose išmokas nešioja kitos įmonės. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos.

Lietuvos pašto inf.

The post Įpusėjus pensijų pristatymo laikotarpiui, Lietuvos paštas primena tvarką appeared first on udiena.lt.

„Šiais metais LP EXPRESS paštomatais keliauja beveik dvigubai daugiau siuntų nei praėjusiais metais. Tai yra pats populiariausias siuntimo būdas Lietuvoje. Atsižvelgdami į šias tendencijas, nuolat plečiame paštomatų tinklą, taip pat ieškome ir kitų alternatyvų, kad klientai galėtų kuo greičiau ir patogiau išsiųsti siuntas. Galimybė pašte palikti paštomatu siunčiamas siuntas – viena iš jų. Ji ypač patogi, kai vienu kartu norima išsiųsti ne vieną siuntą, taip pat pravartu užsukti ir paštomatų piko metu ar kai reikalingame paštomate nėra laisvos reikiamo dydžio dėžutės. Ši praktika puikiai pasiteisino praėjusiais metais šventiniu laikotarpiu, tad kviečiame klientus pasinaudoti galimybe ir siuntas išsiųsti greičiau bei patogiau tiek artėjančiu šventiniu laikotarpiu, tiek nuolatos“, – sakė Klientų patirčių departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Iki šiol norėdami siųsti siuntas iš paštomato į gavėjo pasirinktą paštomatą ar konkrečiu gavėjo adresu, klientai siuntas turėdavo pristatyti į paštomatus. Nuo gruodžio 6 dienos Lietuvos pašto savitarnoje suformavę siuntimą paštomatu, esant poreikiui, tiek privatūs, tiek verslo klientai turės galimybę siuntas pristatyti išsiuntimui ne tik į pasirinktą LP EXPRESS paštomatą, bet ir į artimiausią, pakeliui esantį pašto skyrių. Taip 285 LP EXPRESS paštomatus papildo net 242 pašto skyriai, išsidėstę beveik kiekviename mikrorajone didmiesčiuose, taip pat miestuose ir miesteliuose. Pašto skyriai įsikūrę dažnai gyventojų lankomose vietose, didelė dalis – prekybos centruose, tad juos pasiekti tiek pėsčiomis, tiek automobiliu bus taip pat patogu kaip ir paštomatus.

Pašto skyriuose jų darbo laiku paštomatais siunčiamas siuntas galima palikti be eilės, specialiai tam skirtoje vietoje – siuntų palikimo dėžėje arba klientų aptarnavimo vietoje, pažymėtoje iškaba su užrašu „Savitarnos siuntas palikite čia be eilės“.

Atkreipiamas dėmesys, kad norint palikti paštomatų siuntas pašto skyriuose jas reikia iš anksto tinkamai paruošti: siuntimas paštomatu turi būti apmokėtas savitarnoje, kiekviena siunta turi turėti gerai matomoje vietoje užklijuotą siuntos lipduką. Primenama, kad maksimalus siuntos svoris gali siekti iki 30 kg, o dydis turi atitikti XL paštomatu siunčiamos siuntos dydį.

Siuntos lipduką galima atsispausdinti tiesiog namuose, tačiau nesant galimybės, tai taip pat nemokamai ir paprastai galima atlikti paštomate arba daugumoje pašto skyrių.

Iki paštuose nurodyto laiko atneštos paštomatų siuntos bus atiduotos išsiuntimui tą pačią dieną, atneštos vėliau – kitos dienos ryte.

Lietuvos pašto inf.

Reklama: siuskpigiau.lt

The post Nuo šiol LP EXPRESS paštomatų siuntas galima palikti ir paštuose appeared first on udiena.lt.

Kaip teigiama, šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, kartu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį. Efektyvesni procesai sudarys galimybes ne tik kelti klientams teikiamų paslaugų kokybę, bet ir sparčiau gerinti darbuotojų darbo sąlygas.
„Išmanaus siuntų skirstymo programa, kurios pagrindas – prieš keletą mėnesių pradėjęs veikti Vilniaus logistikos centras – yra kertinis bendrovės atsinaujinimo elementas ir visai Lietuvai strategiškai svarbus projektas. Jis leis mums dirbti kur kas greičiau ir efektyviau, tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad dalies iki šiol rankiniu būdu atliktų funkcijų tiesiog nebeliks, nes jos bus automatizuotos“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė. Dėl siuntų skirstymo veiklos automatizavimo ir centralizavimo mažės darbuotojų, dirbančių Kauno ir regionų logistikos centruose poreikis, taip pat neliks siuntų skirstytojo pareigybės pašto skyriuose. Visgi įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ir naujų aukštesnės kompetencijos darbo vietų skirtinguose Lietuvos regionuose. Sprendimas įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą buvo priimtas daugiau nei prieš trejus metus. Dėl su etatų mažinimu susijusių pokyčių ir darbuotojų atleidimo Lietuvos paštas atliko informavimo ir konsultavimo procedūras su bendrovės darbuotojų atstovais.
Atleidžiamiems darbuotojams Lietuvos pašto personalo specialistai teiks profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Taip pat bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba, kuri atleidžiamiems darbuotojams gali pasiūlyti kitų pozicijų regionuose veikiančiose organizacijose. Šiuo metu Lietuvos pašte dirba virš 4 tūkst. darbuotojų.
Skirstant rankiniu būdu kiekvieną laišką ar siuntą reikėdavo perskirstyti 7–8 kartus, išmaniojo skirstymo metu užteks 2–3 perskirstymų, dėl to procesas bus ne tik efektyvesnis, bet ir ženkliai sumažės klaidų tikimybė. Pilnai automatizuotas skirstymo procesas naujame logistikos centre veiks jau šį pavasarį.

Paklausta, kaip ši naujovė palies Utenos rajoną, Lietuvos pašto Organizacijos vystymo departamento vadovė Inga Rinkevičienė teigė, kad Utenos rajone minėtas pokytis palies nedidelį darbuotojų skaičių – čia planuojama atleisti iki penkių žmonių.

Laikraščio „Utenos diena“ ir lrytas.lt inf.

The post Lietuvos pašte automatizuotas darbas keičia rankinį: tai palies ir Utenos rajoną appeared first on udiena.lt.