Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių keičia savo gyvenimo įpročius ir atsigręžia į sveiką mitybą. Ne veltui šalyje didėja ir parduodamos kalakutienos kiekiai.

Amerikietiškas modelis
Didžiausi kalakutienos tiekėjai į Lietuvos ir visų Baltijos šalių rinką – Marijampolės uždaroji akcinė bendrovė „Arvi kalakutai“. 2004 metais įsteigta įmonė neabejotinai prisidėjo prie to, kad kalakutienos vartojimas nuo to laiko iki šių dienų Lietuvoje išaugtų net trylika kartų! Prieš kiek daugiau nei dešimt metų vienas Lietuvos gyventojas suvartodavo tik po 200 g kalakutienos per metus, 2014-aisiais – jau 2 kg, o pernai – 2,6 kg per metus.

Kaip pasakojo „Arvi kalakutai“ rinkodaros vadovė Marija Jasiūnaitė, kalakutiena yra kokybiška ir sveika mėsa, o pagrindinis įmonės tikslas – siekti kuo geresnės kokybės, kad ant klientų stalų patektų tik sveika ir skani mėsa. Todėl „Arvi kalakutai“ atstovai stengiasi, kad paukščių skerdimo ir mėsos perdirbimo technologija atitiktų aukščiausius Europos Sąjungos reikalavimus, rūpinasi, jog kalakutai augtų tokiomis sąlygomis, kokių neturi jokie kiti gyvūnai nei Lietuvoje, nei daugelyje pasaulio šalių.

Kalakutienos kokybę padeda užtikrinti bendradarbiavimas su ūkininkais Irmantu Grigu bei Vytautu Ilevičiumi. Jų ūkiuose augantiems paukščiams sudarytos išties karališkos sąlygos. Anot I. Grigo, tokias sąlygas kalakutams sudaryti tiesiog būtina, nes jie – labai lepūs ir išrankūs paukščiai.

Kalakutų auginimo subtilybių ūkininkas mokėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten jis ir sužinojo, kad geriausiai šie paukščiai auga vaikščiodami laisvi ant natūralių pjuvenų, kvėpuodami grynu oru. Tokiose specialiai pritaikytose fermose auga ir Marijampolės kalakutai. Fermos kompiuterizuotos, paukščiai nuolatos stebimi, žiūrima, ar jiems nėra per šalta, ar tinkama ventiliacija, ar laiku tiekiamas pašaras. Iš viso I. Grigas per metus užaugina apie 300 tūkst. kalakutų.

Mėsa tinka ir musulmonams
Siekiant, kad kalakutiena būtų kuo skanesnė, būtina, jog paukščiai nepatirtų įtampos. Dėl šios priežasties kalakutai auginami vos 15 km nuo skerdyklos, todėl vežami jie nespėja pajusti streso. Jų fermos pastatytos ekologiškoje aplinkoje, aplink nėra nei pramonės, nei automagistralių. Patelės paprastai skerdžiamos 15, o patinai – 22 savaičių. Užauginti patinai sveria maždaug 20 kg.

„Visa mūsų kalakutiena yra „Halal” kokybės. Tai – specialus mėsos skerdimo būdas, kuris patvirtina, jog mūsų produkcija yra tinkama vartoti ir musulmonams. Bendrovė yra pasamdžiusi darbuotoją musulmoną, kuris prieš paukščio skerdimą atlieka tam tikras apeigas“, – įdomią detalę atskleidė M. Jasiūnaitė.

Kalakutienos poreikis didėja
Augant kalakutienos poreikiui, nuo gegužės mėnesio pradžios bendrovė pradėjo tiesiogiai bendradarbiauti su prekybos tinklo „Aibė“ aljansu.

Pasak „Arvi kalakutai“ vadovo Martyno Urbaičio, ši partnerystė leis priartinti kalakutieną ir jos gaminius prie vartotojų visoje Lietuvoje. Įmonės produkcija pasieks daugiau nei 250 parduotuvių. Tad nuo šiol kalakutieną jau galima rasti ne tik didžiuose prekybos centruose bei penkiolikoje šalyje esančių firminių įmonės parduotuvių, bet ir kiekvienoje net ir mažesnės gyvenvietės „Aibės” parduotuvėje.

„Norėjome būti kuo arčiau kiekvieno kliento ir suteikti pirkėjams progą įsigyti vertingiausią mėsą iš profesionalų rankų“, – teigė didžiausios specializuotos Baltijos šalyse kalakutų skerdimo ir mėsos perdirbimo įmonės „Arvi kalakutai” vadovas M. Urbaitis.

O pasiūlyti „Arvi kalakutai” savo klientams turi išties daug ką. Skaičiuojama, kad šios įmonės asortimentą sudaro daugiau nei 100 gaminių. Klientai kviečiami įsigyti įvairios produkcijos: nuo plataus asortimento šviežios mėsos gaminių, įvairių natūraliai rūkytų produktų iki „Grill“ kalakutienos. Paruošti kepti ant laužo produktai tarp pirkėjų ypač populiarūs vasaros sezono metu. Iš „Grill“ linijos produktų neseniai gamintojai vartotojams pasiūlė naujieną: marinuotą kalakutienos šašlyką rausvame kanapių sėklų marinate ir žaliųjų citrinų bei žolelių marinate.

Beje, daugiau informacijos apie šios įmonės gaminamus produktus ir netgi kalakutienos patiekalų receptų galima rasti „Arvi kalakutai“ interneto svetainėje www.arvikalakutai.lt.

„Kalakutiena iš visų mėsos rūšių yra vertingiausia savo maistine verte. Tai – lengvai virškinama dietinė mėsa, kurioje yra mažai cholesterolio. Iš visų mėsos rūšių ji mažiausiai alergizuojanti, ypač tinka savo figūrą prižiūrintiems žmonėms. Pavyzdžiui, standartinėje 250 gramų kalakutienos šašlyko porcijoje yra maždaug 300 kalorijų, o tokiame pačiame kiaulienos šašlyko kiekyje kalorijų yra gerokai daugiau – maždaug 700“, – pasakojo „Arvi kalakutai“ rinkodaros vadovė M. Jasiūnaitė.

Tikėtina, kad Lietuvos gyventojai ateityje dar labiau pamėgs kalakutieną ir taip dar didesnį dėmesį skirs sveikai mitybai bei sveikai gyvensenai.

Ričardo Pasiliausko nuotr.

The post Lietuviai vis dažniau renkasi kalakutų mėsą appeared first on udiena.lt.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų džiaugiasi mūsų šalies naryste Europos Sąjungoje, o daugiau kaip pusė mano, jog reikalai ES gerėja. Tai gerokai daugiau negu ES vidurkis.
Gegužės 9-osios – Europos dienos – proga kalbinti jauni žmonės atskleidė, kuriuos ES aspektus jie vertina labiausiai.

Sutaupo įspūdingas sumas
Su TV laidos „Emigrantai“ ir žurnalo „Happy 365“ autoriumi Orijumi Gasanovu kalbamės prieš jam įlipant į lėktuvą – šį kartą jis skrenda į Helsinkį, o iš ten – į Niujorką. Dar vakar jis vaikštinėjo Talino gatvėmis. „Kelionės yra mano gyvenimo bei darbo dalis ir aš džiaugiuosi, kad galiu nevaržomai judėti, kur panorėjęs, – be varginančių patikrų, suvaržymų, dokumentų pildymo, kurių ES šalių piliečiams nereikia keliaujant į daugelį pasaulio šalių“, – sako O. Gasanovas.

Vyras pabrėžia, kad laisvas judėjimas jam yra viena iš svarbiausių vertybių, kurią užtikrino Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą. „Pamenu, kaip kartu su draugais švenčiau įstojimo dieną 2004-aisiais. Manau, kad narystė ES yra gerai.

O kasdieniniame gyvenime neseniai labai nudžiugino Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas sumažinti tarptautinio mobiliojo ryšio kainas. Per mėnesį mano sąskaitos telefoniniams pokalbiams kartais viršydavo tūkstantį eurų, turėjau bene 30 skirtingų šalių SIM kortelių. Dabar pusės jų nebenaudoju, nes Europoje kalbu vienodais tarifais, moku standartinį 5 eurų mėnesinį mokestį“, – entuziastingai pasakojo O. Gasanovas.

Reportažus apie emigrantus rengiantis žurnalistas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos narystė ES labai svarbi ir emigracijoje gyvenantiems lietuviams, kurie gali laisvai judėti, yra gerbiami, ginamos jų teisės. „O ir Lietuvoje daugėja atvykusiųjų dirbti ar mokytis iš kitų Europos valstybių. Neseniai apsilankęs Kaune nudžiugau, kad ne tik mūsų sostinė, bet ir kiti miestai tampa tarptautiški, juose kalbama kitomis kalbomis, gali sutikti afrikiečių, indų. Tampame atviresni, draugiškesni – tai labai teigiami pokyčiai“, – įsitikinęs O. Gasanovas.

Portugalui – darbas Kaune
Socialinių tinklų rinkodaros eksperto iš Portugalijos Nuno Matos istorija Lietuvoje prasidėjo prieš šešerius metus, kuomet jis atvyko studijuoti į Kauną pagal „Erasmus“ mainų programą. O pernai portugalas sulaukė netikėto skambučio iš vienos Kauno informacinių technologijų (IT) įmonės, kuri jam pasiūlė darbą socialinių tinklų rinkodaros srityje. Ir štai jau pusmetį jaunas vyras dirba ir gyvena Kaune bei sako, kad mielai rekomenduotų šį miestą užsieniečiams.

„Aišku, myliu Portugaliją, bet tikrai buvau maloniai nustebęs, kad Kauno įmonėse gali būti tokia jauki, laisva ir draugiška atmosfera, kai įmonės vakarėliai ar kitos pramogos organizuojamos kelis kartus per mėnesį. Portugalijos IT įmonių darbdaviai tokie nėra. Ten požiūris į darbuotoją geriausiu atveju daug šaltesnis, o blogiausiu – tiesiog jautiesi vergiškai“, – sako N. Matos.

Jo pastebėjimu, lietuviams trūksta vienintelio bruožo – pasitikėjimo savimi. „Galiu pasiūlyti tik viena: galvą ir nosį aukštyn, jūs esate fantastiški. O su didesniu pasitikėjimu savimi profesiniame pasaulyje atsiveria ir gebėjimas geriau parduoti, eksportuoti, vykdyti taiklią rinkodarą“, – kalba N. Matos, kuriam Europos Sąjunga atvėrė ne tik studijų, bet ir mėgstamo darbo užsienyje galimybes.

Svajonių gyvenimas: studijuoti, dirbti ir keliauti
Kauno Vytauto Didžiojo universitete anglų ir vokiečių filologiją bei marketingo vadybą studijuojanti Karolina Dirsytė jau aplankė visas ES šalis, išskyrus Maltą, taip pat buvo JAV, Rusijoje, Egipte, Islandijoje, Šri Lankoje. Pastarąjį pusmetį ji pagal „Erasmus plius“ mainų programą studijavo Insbruko universitete Austrijoje. Mergina kol kas nežino, kurioje pasaulio valstybėje norėtų gyventi, ir neatmeta, kad tai bus Lietuva, o jos artimiausiuose planuose – magistrantūros studijos ir kelionės. Keliaudama Karolina stengiasi ne tik pramogauti, bet ir toje šalyje, kurioje lankosi, susirasti darbą, kad galėtų išsilaikyti finansiškai.

„Darbas užsienyje pripildo kišenes ne tik pinigų, bet ir nuotykių, kultūros pažinimo, o visa tai atveria duris į spalvingesnį gyvenimą. Būdama ES pilietė turiu daugiau galimybių, galiu greičiau ir lengviau gauti darbą, nes nereikia vizų dirbti ne tik ES valstybėse, bet ir šalyse, kurios yra jos „draugės“, pavyzdžiui, Islandijoje“, – sako K. Dirsytė.

„Europos Sąjungoje jaučiuosi vienos šeimos, kuri viskuo dalijasi ir padeda iškilus bėdai, dalimi. Tai leidžia man jaustis daug saugesnei“, – pabrėžia mergina. Jos vertinimu, didžiausi ES privalumai – galimybė laisvai judėti, studijuoti užsienyje, lengviau įgyvendinti verslo idėjas. Lietuva turėtų mokytis iš stipresnių šalių ir tobulėti, – priduria pašnekovė.

Svarbu domėtis ir balsuoti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) studijuojanti Ugnė Litvinaitė neseniai grįžo iš „Erasmus plius“ studijų Prancūzijoje. Merginos įsitikinimu, Europos Sąjunga suteikia daugybę teisių ir galimybių – jos dėka vyksta laisva prekyba, verslas turi geresnes sąlygas, liberalizuota darbo rinka, galima laisvai keliauti, investuojama į jaunų žmonių švietimą bei įsidarbinimą. „Esame bene labiausiai apsaugoti pasaulio žmonės. Vien ką reiškia šį mėnesį įsigaliosiantis duomenų apsaugos įstatymas, kuriuo stengiamasi apsaugoti žmonių privatumą. Taip pat kreipiamas dėmesys į moterų, mažumų teises bei vienodas galimybes“, – pabrėžia U. Litvinaitė.

Jos manymu, itin svarbu domėtis Europos Parlamentu, kuriame priimami teisės aktai, didele dalimi nulemiantys ir Lietuvos įstatymus. „Jei tuo nesidomime, tarsi perleidžiame atsakomybę kitiems, kurie sprendžia už mus, kaip mums gyventi. Deja, Lietuvos žmonės vis dar per mažai domisi ne tik Europos Parlamento, bet ir Seimo darbu – jie jaučiasi atitrūkę nuo pagrindinių demokratinių institucijų, jų nesupranta“, – įsitikinusi mergina.

Vis dėto nėra taip blogai. Statistika rodo, jog daugelis Lietuvos žmonių jaučia pareigą balsuoti, o balsuojančio jaunimo gausėja. Todėl 2019 m. gegužės 26 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose galima tikėtis nemažo rinkėjų aktyvumo. Kita vertus, U. Litvinaitės teigimu, nepasitikėjimas politinėmis partijomis yra vienas didžiausių šių dienų iššūkių, kurį būtina įveikti. Jos manymu, balsuodami už partijas rinkėjai gali prognozuoti, kaip elgsis į parlamentą patekęs politikas. „Europinės konservatyvių, socialistinių, liberalių, žaliųjų ir kitų pažiūrų partijų šeimos rinkėjams padeda orientuotis politinėje sistemoje, o politikams – spręsti esminius klausimus“, – įsitikinusi pašnekovė. Todėl ji ragina balsuoti pagal pažiūras, o ne rinkti „gelbėtojus“, po kurių rinkiminiais pažadais slepiasi neaiškūs tikslai.

Nuotr. Gretos LIUTKUTĖS ir iš asmeninių FB archyvų

 Užs. Nr.ES/20180526/1

The post ES naudą jaučiantys lietuviai balsuoja vis aktyviauvienos appeared first on udiena.lt.