Ledo storis – vienam žmogui sąlygiškai saugus ledas turi būti ne plonesnis nei 7–10 cm. Grupėms (žvejams, čiuožėjams kartu) – ne mažiau kaip 12–15 cm.

Svarbu: net ir pakankamo storio ledas gali būti nesaugus, jei jo struktūra pažeista. Prieš lipdami ant ledo atminkite: venkite vietų su augalija, šaltiniais, tekančiu vandeniu, tiltais, lieptais, įtekėjimais ir ištekėjimais. Būkite itin atsargūs po atlydžių, lietaus ar staigių temperatūros svyravimų. Visada turėkite ledo smaigus, virvę ar ilgą lazdą – tai gali išgelbėti gyvybę.

Ką reiškia ledo spalva? Melsvas, skaidrus ledas – stipriausias ir patikimiausias. Baltas, matinės spalvos ledas (sustingęs sniegas) – maždaug dvigubai silpnesnis. Pilkas, gelsvas ar rusvas ledas – ypač pavojingas, dažnai tai ženklas, kad ledas tirpsta, prisotintas vandens ir nestabilus.

Ką daryti, jei įlūžote

• Nepraraskite savitvardos. Nekvėpuokite staigiai – pirmos sekundės labai svarbios, stenkitės nuraminti kvėpavimą.
• Atsiremkite alkūnėmis į ledo kraštą, kuo mažiau judinkite kojas – leiskite vandeniui jas pakelti į paviršių. Naudokite ledo smaigus (jei turite): įsmeigę juos į ledą, traukite save į priekį, paskirstydami svorį krūtine. Išlipę nesikelkite. Ridenkitės arba šliaužkite nuo įlūžimo vietos bent 5–10 metrų, kol pasieksite tvirtesnį ledą. Nedelsdami keiskite šlapius drabužius. Jei neturite galimybės – kuo greičiau pasiekite šiltą, užuovėjos turinčią vietą. Kreipkitės pagalbos – skambinkite 112. Net jei jaučiatės gerai, gali vystytis hipotermija.
• Jei matote, kad kažkas įlūžo – skambinkite 112! Nebėkite ir neikite stačiomis. Atsigulkite ir artėkite šliauždami arba ridenkitės, kad paskirstytumėte svorį. Paduokite lazdą, šaliką, virvę ar drabužį, laikydamiesi saugaus atstumo. Ištraukę žmogų, kartu šliaužkite atgal, nekilkite iš karto.

Geriausia prevencija – iš viso nelipti ant ledo!!!

Utenos PGT inf. ir nuotr.

The post Ugniagesiai primena: ledas pavojingas appeared first on udiena.lt.

Į redakciją kreipęsi portalo udiena.lt skaitytojai piktinosi neprižiūrimomis gatvėmis ir klausė, ar komunalininkai visai pamiršo, jog žiema dar nesibaigė.

Susisiekėme su UAB „Utenos komunalininkas“ direktoriumi Rimantu Kaušylu, kuris pakomentavo šią situaciją, dėl kurios jis kaltino gamtą. Kaip sakė vadovas, vakar vakarą prasidėjo pūga, šlapias sniegas ėmė lipti prie šlapios kelio dangos, o jau šiandien ledo sluoksnis siekė apie 5 cm. „Kiek reikia laiko tą sluoksnį nutirpdyti, jei dar šaltis siekia 6-7 laipsnius?“, – klausė R. Kaušylas, kuris teigė, kad visa technika gatvių barstyti išvažiavo kovo 9-os rytą, apie 4 valandą.

Kaip tikino direktorius, apie 9 valandą ryto visos gatvės jau buvo nubarstytos: iš pradžių buvo pilama druska, o vėliau barstomas druskos bei smėlio mišinys.

R. Kaušylas patarė pasisaugoti ir patiems vairuotojams: „jei geros automobilio padangos, jos atitinkamai ir stabdo. Pats į darbą atvažiavau, darbuotojai irgi atvažiavo, barstytuvai pirmi pravažiuoja. Juk vienąkart per metus panašus dalykas įvyksta. Šiandien turėjome patį sudėtingiausią reiškinį per visą žiemos sezoną“.

Laikraščio „Utenos diena“ inf. ir nuotr.

The post Vairuotojus pasitiko stiklu virtusios gatvės appeared first on udiena.lt.

Vasario 12 dieną Jurbarko rajone ant Viešvilėje esančio tvenkinio ledo vyko pratybos „Saugus elgesys ant ledo“, kuriose dalyvavo Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus ir Kauno valdybų aplinkos apsaugos pareigūnai.

Į pratybas taip pat atvyko ir bendradarbiaujančių institucijų atstovai iš Pagėgių rinktinės Viešvilės ir Bardinų pasienio užkardų, Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų 205 kuopos bei Lietuvos Šaulių sąjungos.
Per vykusias pratybas kiekvienas dalyvis galėjo pabandyti išlipti iš eketės, naudodamasis smaigais ir be jų. Pareigūnai įsitikino, kad smaigai padeda gerokai lengviau išsigelbėti ir gali sutaupyti kelias pačias brangiausias minutes. Taip pat į renginį susirinkę pratybų dalyviai mokėsi, kaip gelbėti įlūžusį žmogų, suteikti pirmąją pagalbą sušalusiam žmogui bei kaip reikia elgtis pačiam patekus į tokią situaciją.
Pratybas vedė ir savo patirtimi dalijosi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės oro operacijų grupės sraigtasparnių eskadrilės gelbėtojų skyriaus vyresnysis seržantas Mindaugas Vaitkus kartu su vyresniuoju seržantu Juru Grigaliūnu.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

The post Aplinkosaugininkai mokėsi saugaus elgesio ant ledo appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje įsitvirtinus šaltiems žiemiškiems orams, nemažai žmonių renkasi pramogas ant užšalusių vandens telkinių. Be poledinės žūklės mėgėjų, ant užšalusių ežerų, upių, tvenkinių, marių lipa aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji su pačiūžomis, rogutėmis ar kitomis žiemos sporto priemonėmis. Kai kurios savivaldybės gyventojams ant atvirų vandens telkinių įrengia čiuožyklas. Dauguma pramogautojų ant ledo jaučiasi saugūs, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.

Per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių. Dalis jų nuskęsta ne maudymosi sezono metu – įlūžus ledui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2018 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 500 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 155 skenduolius (8 iš jų – vaikai) bei išgelbėjo 49 žmones. Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai eidami ant ledo po vieną, tamsiu paros metu ir esant netvirtam ledui. Siekiant apsaugoti juos, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse buvo nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus. Draudžiama būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Keletas saugaus vaikščiojimo ledu patarimų

Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Ledo storį galite išmatuoti išgręžę skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtę ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galite rasti žvejams skirtose interneto svetainėse. Įsidėmėkite, kad ledo storis ne visur yra vienodas. Dažnai jis būna plonesnis tose vietose, kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, taip pat arčiau kranto ir ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai, neseniai buvo iškirstos eketės.
Upių ledas niekada nebūna saugus! Dėl srovės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Todėl ant upės ledo rekomenduojame apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti. Be to, ištikus nelaimei, yra labai maža tikimybė išsigelbėti, nes srovė nelaimėlį gali greitai patraukti po ledu.
Prieš lipdami ant ledo būtinai įvertinkite visą užšalusio vandens telkinio vaizdą. Pavojus slypi sniegu užneštose, pripustytose vietose, taip pat ten, kur matosi įtrūkimai, nelygumai, vandens srovės, balos ir tirpstantis sniegas. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Eidami ant ledo su grupe žmonių laikykitės atstumo, nes didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje didina įlūžimo riziką. Nepalikite vaikų be priežiūros. Ant ledo eikite tik šviesiuoju paros metu, kad galėtumėte pamatyti visas pavojingas zonas. Taip pat apie planuojamą pramogą ant ledo nepamirškite pranešti artimiesiems.
Neleiskite ant ledo mažamečių vaikų vienų, be suaugusiųjų priežiūros!
Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių ar neatsargaus elgesio įvyktų nelaimė, būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams bei iš anksto su gelbėjimo ir gelbėjimosi metodais supažindinkite kartu einančius vaikus.

Patarimai, kaip elgtis įlūžus ledui

Pirmiausia nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas.
Bandykite „užplaukti ant ledo” laikydamiesi ant vandens paviršiaus, irdamiesi kojomis ir artėdami prie tvirtesnio ledo.
Iš lėto ropškitės ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Pabandykite nusiauti sunkius ir slidžius batus, jei jie trukdo užlipti ant ledo. Drabužių nenusivilkite – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.
Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį. Atsargiai nusiridenkite kuo toliau nuo eketės. Šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto.
Išlipę į krantą, kuo greičiau bėkite ieškoti reikiamos pagalbos: persirengti sausais drabužiais, sušilti, išgerti arbatos, kreipkitės į medikus.

Patarimai pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų

Pirmiausia įvertinkite situaciją ir nebėkite stačia galva traukti iš vandens įlūžusio žmogaus. Toje vietoje ledas yra plonesnis, todėl nerizikuokite savo gyvybe.
Sušukite skęstančiam žmogui, kad jį matote ir skubate į pagalbą, kad nusiramintų.
Nedelsdami skambinkite numeriu 112. Trumpai ir aiškiai papasakokite, kas ir kur įvyko.
Kol gelbėtojai atvyks, šaukitės kitų žmonių pagalbos, kurie galėtų jums padėti ištraukti nelaimėlį.
Nesiartinkite prie žmogaus arčiau kaip 10 m atstumu.
Neduokite skęstančiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą.
Atsigulkite ant ledo ir paduokite skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą arba numeskite virvę su mazgu, tvirtai surištus šalikus, drabužius. Esant keliems gelbėtojams galima visiems atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės.
Jeigu negalite pasiekti įlūžusio asmens, nerizikuokite savo gyvybe ir laukite gelbėtojų.

Patarimai ištraukus nukentėjusįjį į krantą

Jei žmogus be sąmonės, patikrinkite kvėpavimą ir pulsą. Jei jo nėra, pradėkite gaivinimą..
Atsižvelgdami į situaciją, kvieskite greitąją medicinos pagalbą numeriu 112.
Pristatykite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.
Nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais.
Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė, šildykite jį + 20 °C vandens vonioje, o po 10–30 min. kelkite temperatūrą iki + 37 °C.
Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.
Netrinkite nukentėjusiojo odos, neduokite jam gerti alkoholio.

Įsidėmėkite, kad ant užšalusio vandens telkinio niekada nebus visiškai saugu! Nežinomi ar nepastebimi aplinkos veiksniai gali tariamai saugų paviršių paversti pavojingu. Prieš lipdami ant ledo imkitės visų atsargumo priemonių ir būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams nelaimės atveju.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

The post Netvirtas ledas gali būti nelaimės priežastimi appeared first on udiena.lt.

Antradienį Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai ir Civilinės saugos skyriaus specialistai ant Vyžuonaičio ežero ledo pradėjo prevencinių renginių ciklą. Ketvirtadienį ugniagesiai gelbėtojai (narai) Edvinas Janulis, Regimantas Kundavičius ir Remigijus Černiauskas mokinius pasitiko ant Dauniškio ežero ledo – buvo rodoma, kaip iš ledinio ežero vandens gelbstimas žmogus. Šie užsiėmimai vyks dvi savaites.

Visas dvi savaites į prevencinius renginius rinksis Utenos miesto ir rajono mokyklų mokiniai, kuriems ugniagesiai gelbėtojai primins pagrindinės saugaus elgesio ant ledo taisykles, mokys atskirti tvirto ir saugaus ledo požymius, supažindins, kaip reikia elgtis, kai ledas įlūžta. Mokiniai patys galės įsitikinti, kodėl lipant ant ledo su savimi būtina turėti smaigus.

Antradienį ant užšalusio Vyžuonaičio ežero susirinko 30 Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės jaunųjų šaulių, kad išmoktų saugaus elgesio ant ledo, sužinotų, ką reikia daryti jam įlūžus ir kaip suteikti pagalbą skęstančiajam.

Ledinio vandens nepabijojęs karys savanoris į ugniagesių gelbėtojų išpjautą eketę įšoko su kario ekipuote. Jis norėjo išmėginti jėgas, kad sužinotų, kiek šių reikia, kai tenka ropštis iš ledinio vandens su šlapiais drabužiais ir kuprine.

Šių prevencinių renginių organizatoriai tikisi, kad tiek kariai savanoriai, tiek mokiniai įgiję žinių niekada nerizikuos ir išvengs nelaimių, o jeigu vis dėlto įlūžtų, sugebės išsigelbėti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir „Utenos dienos” inf., Aistėjos Krasnovaitės nuotr.

The post Ugniagesiai gelbėtojai mokinius kviečia į naudingas pamokas appeared first on udiena.lt.

Uteniškiams ir miesto svečiams jau tapo įprasta spustelėjus šaltukui žiemos malonumais džiaugtis ir naujų įspūdžių semtis po atviru dangumi įrengtoje čiuožykloje.

Utenoje, K. Donelaičio gatvėje, esančioje multifunkcinėje aikštelėje jau baigti ledo formavimo darbai, o nuo vasario 6 dienos, antradienio, čia pradės veikti nemokama čiuožykla, kuri veiks kiekvieną dieną, nuo 11 iki 21 valandos.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Nuo antradienio – nemokama pramoga ant ledo appeared first on udiena.lt.

Šiais metais paspaudus pirmajam šaltukui, vandens telkiniai pasidengė ledo sluoksniu. Užšalę vandens telkiniai teikia džiaugsmą tiek poledinės žūklės mėgėjams, tiek ir pramogų ant ledo šalininkams.

Tačiau pramogos ant ledu pasidengusių vandens telkinių gali būti pavojingos ir neretai – pražūtingos. Dažnas lipa ant ledo nepatikrinę ledo storio, neįsitikinęs, ar ledo storis yra saugus. Įlūžus išsikapanoti iš ledinio vandens labai sudėtinga.

Sausio 21 dieną vieną nelaimėlį, įlūžusį Baltųjų Lakajų ežere, pastebėjo Karo policijos pareigūnai, kurie buvo netoliese. Norėdami atkreipti dėmesį į nevienodą ledo storį skirtinguose vandens telkiniuose, Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektorius Arūnas Putna, Utenos AVPK Molėtų r. PK bei Utenos RAAD Molėtų r. agentūros pareigūnai vykdė reidą ant užšalusių vandens telkinių. Reido metu buvo tikrinami leidimai žvejybai, žiūrima, ar lipdami ant ledo žvejai su savimi turi privalomas saugos priemones – smaigus.

Tuo tarpu Molėtų PGT pareigūnai, pasidengus vandens telkiniams ledu, atnaujina savo žinias praktinių užsiėmimų metu, kuomet imituojamas skęstančiojo gelbėjimas panaudojant įvairias gelbėjimo priemonės. Sausio 23˜–24 dienomis Molėtų pradinės mokyklos mokiniai galėjo iš arti pamatyti, kaip vykdomi gelbėjimo darbai. Molėtų PGT budinčių pareigūnai bei inspektorius Julius Rudžionis vaikams pasakojo, kaip saugiai elgtis ant užšalusių vandens telkinių, ką daryti įlūžus ar pastebėjus įlūžusį žmogų.

Kad pramogos ant ledo būtų saugios, Molėtų PGT pareigūnai ragina prieš lipant ant užšalusių vandens telkinių įsitikinti, ar ledo storis pakankamas – didesnis kaip 7 cm. Jei ant ledo lipa didesnė grupė žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Nereikėtų pamiršti, kad ledo storis skirtinguose telkiniuose gali būti nevienodas. Jis būna plonesnis ten, kur įšąla medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ir tose vietose, kur įteka šaltiniai ar upeliai. Didelį pavojų įlūžti kelia sniegu užneštos, pripustytos vietos. Ant ledo nesaugu ir tada, jeigu jame yra įtrūkimų, nelygumų, vandens. Svarbu prisiminti, kad tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio, toks ledas yra nesaugus. Beje, didžiausias pavojus įlūžti ir nuskęsti gresia tuomet, kai netvirtu ledu žmogus ryžtasi eiti vienas, o ypač tamsiu paros metu.

Utenos APGV inf.

The post Užšalę vandens telkiniai ne visuomet teikia džiaugsmą appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje vos ne kasdien galima išvysti kvapą gniaužiančių vaizdų – trapiu ledu žmonės skuba į kitą krantą, žvejai šokinėja per lytis ar per properšas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet jau nuskendo 10 gyventojų. Ugniagesių dėka nuo žūties vandenyje buvo išgelbėtos 6 žmonių gyvybės. Kaip teigė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos vyriausiasis ugniagesys Maksimas Volžaninas, turintis nėrimo vadovo kvalifikaciją, nelaimės dažnai įvyksta todėl, kad žmonės nepaiso rizikos ir mano, kad jiems nieko blogo negali nutikti.

„Gelbėti įlūžusius žvejus yra tekę ne kartą. Daugelis tvirtina, kad jei įlūžtų, tikrai sugebėtų užsiropšti ant ledo. Beje, drauge su kolegomis esame bandę pažiūrėti, ką tenka patirti, kai ledui įlūžus, atsiduri vandenyje. Viskas yra kiek kitaip nei gali įsivaizduoti. Lūždamas ledas dažnai sužaloja rankas, veidą. Jau nekalbant, kad tuo metu ištinka šokas, apima panika. Beje, daugelis brandaus amžiaus žvejų dar vilki vatines kelnes ar striukes, kurios greitai prisigeria vandens, o su tokiais drabužiais tiesiog neįmanoma užsikabaroti ant ledo. Įsikabinti į ledą taip pat būna sunku, nes per minutę kitą šaltas vanduo sukausto skęstančiojo rankas,” – pasakojo M. Volžaninas.
Rizikuojantys žvejai ar žmonės, negalvojantys apie savo saugumą, veikiausiai nė nesusimąsto, kad ir ugniagesiai narai, gelbėdami juos, yra priversti rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe. Tiesa, juos nuolat gelbstintys ir visko gyvenime matę vyrai, apie tai nelinkę daug šnekėti, nes tai keltų nerimą jų pačių artimiesiems.
Į vandenį dažnai neriantis M. Volžaninas neslepia, kad pavojų jų darbe netrūksta. Beje, vanduo jį traukė nuo vaikystės. Plaukti išmokęs būdamas trejų. Priklausė jaunučių plaukimo rinktinei. Dabar trisdešimt vienerių metų vyras džiaugiasi, kad dirba darbą, kuris jam patinka, kad įgyti įgūdžiai labai praverčia gelbstint žmonių gyvybes. Jis gerai žino, kad kai tenka skubėti į nelaimę, kaskart laukia vis kitokia situacija, kurioje būtina veikti greitai ir profesionaliai. Panėrus į vandenį neretai reikia dirbti apgraibomis, dažnai – beveik visiškoje tamsoje. Pavyzdžiui, Neries upėje narams, ieškantiems skęstančiojo ar skenduolio, reikia brautis ne vien per šakas, bet saugotis ir styrančių metalinių strypų, įvairių nuolaužų ar vielų.
M. Volžanino nuomone, viena iš dažniausių žvejų daromų klaidų – per didelis jų pasitikėjimas: „Dažnai girdžiu, kad man taip neatsitiks, kad jei skęsiu, išsigelbėsiu. Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad dažniau įlūžta garbaus amžiaus žvejai. Labai rizikuoja ir tie, kurie ryžtasi žvejoti vieni. Esu pastebėjęs, kad vyresni žvejai kartais nevilki ir gelbėjimo liemenių, ranka numoja ir į būtinas priemones, kurios gali padėti išsigelbėti. Sako, kad taip žvejoja daugybę metų, ir jiems dar nieko blogo nėra nutikę. Galima tik pasidžiaugti, kad jauni žmonės jau daugiau dėmesio skiria savo saugumui.”
Patyręs naras gali papasakoti ne vieną skaudžią istoriją. Štai šią žiemą Paberžės seniūnijoje vos dviejų arų vandens telkinyje nuskendo du vyrai. O prieš kurį laiką gelbstint ant Žaliųjų ežerų įlūžusius tris vyrus tik vienas jų iš vandens išsiropštė pats, kitą ištraukė ugniagesiai, o trečiasis nuskendo, nes įkritus vandenin, jam sustojo širdis. Pasiteiravus, ar po tokio darbo kartais nekyla noras žvejams, nepaisantiems saugumo, tiesiog pasiūlyti nusipirkti žuvies, bet gelbėtojas patikina, kad dažnas žvejys, beje, kaip ir jis pats, ant ledo lipa ne dėl laimikio, o todėl, kad patinka būti gamtoje, pabendrauti su bičiuliais. Jo akimis, žvejus dažnai į žvejybą gena azartas, malonus laiko leidimas ir potyrių troškulys.
Nuskendusieji nemato savo artimųjų ašarų ir negirdi jų šauksmo, bet ugniagesiai narai su tuo susiduria nuolat. „Daugelis nelaimių įvyksta todėl, kad žmonės nemoka įvertinti rizikos. Štai jeigu praėjusią savaitę Dzūkijos ar Aukštaitijos ežeruose ledo storis siekė apie 30 cm, bet dabar, kai oras atšilo, kai daug kur palijo, ledas tapo trapus ir korėtas. O toks jis yra gan apgaulingas. Balzgana ledo spalva rodo, kad jame gali būti oro tarpų. Lipti ant jo gali būti pavojinga. Be to, kai kur ledas prie kranto jau yra atitirpęs, tad kiekvienam, kuris ketina leistis į žvejybą, reikėtų gerai įvertinti riziką,” – sakė M. Volžaninas. Šiuo metu pats žvejoti jis jau nesirengia ir patikina, kad žvejybos sezoną geriau baigti laiku.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Per tirpstantį ledą – žūties link appeared first on udiena.lt.

Neringos savivaldybės administracija paskelbė, kad draudžiama lipti ant Kuršių marių ledo ir nurodė, jog jo storis siekia tik 9 cm. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Šverebas patikino, kad šis draudimas dar tebegalioja. Pasak jo, pasižvalgius po marias, ant jų žvejų kol kas nematyti, nes ir žuvis nekimba, bet tai nereiškia, kad neatsiras pavienių žvejų mėgėjų, kurie, nepaisydami perspėjimo ženklų pakrantėje, lips ant pavojingo ledo. Daugelis jų nelinkę paisyti grėsmės. Jo manymu, kiekvienas žmogus turi būti atsakingas už savo gyvybę.

Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, paklausus apie ledo storį šiaurinėje Lietuvos dalyje, jo nuomone, jis turėtų siekti apie 20 cm. „Vis dėlto, nepaisant ir tokio ledo storio, reikia būti atsargiems. Lipant ant ledo būtina apsižvalgyti, ar ant vandens telkinio yra žvejojančių. Taip pat nereikėtų pamiršti į telkinius įtekančių upelių, žvejų iškirstų ekečių, kurios gali būti užsitraukusios plonu ledu”, – vardijo jis. Jo teigimu, upių ledo danga gali būt įvairi – vieni ruožai labiau užšalę, kiti mažiau. Jis pataria į žvejybą leistis ne vienam, geriau dviese ar net keliese, nes tada gali būti tikras, kad kas nors išties pagalbos ranką. Žvejams jis pataria pasiimti ir apie 15 m virvę su svoriu, kurios gali prireikti gelbstint.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja šalies gyventojus, ypač poledinės žūklės mėgėjus, nerizikuoti savo gyvybe ir nelipti ant netvirto ir pavojingo ledo. Beje, šiemet ugniagesiams gelbėtojams teko atlikti 18 gelbėjimo darbų ant ledo ir vandenyje. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vandens telkiniai nusinešė 4 žmonių gyvybes, vienas žmogus buvo išgelbėtas.
Pernai sausio 31-ą ugniagesių pagalbos prireikė 48 žvejams mėgėjams ant Kuršių marių, kai atskilo didžiulė ledo lytis. Tąkart prie uosto ugniagesiai valtimi į krantą perkėlė 43 žmones. Vėliau nuskubėję prie Parnidžio kopos, iš ten perkėlė dar penkis žmones. Laimei, per šią operaciją žmonių aukų buvo išvengta.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Ugniagesiai gelbėtojai įspėja: ledas gali būti pavojingas appeared first on udiena.lt.

Šį mėnesį ugniagesiams gelbėtojams jau antrą kartą teko gelbėti ežere įlūžusią stirną. Sekmadienį rytą iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad Molėtų rajone, Dailidiškių kaime, Ilgio ežere, įlūžo stirna. Atvykę ugniagesiai, panaudoję gelbėjimo roges, prišliaužė prie stirnos, ją ištraukė ir perdavė aplinkosaugininkams.

Kaip sakė Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Rolandas Pumputis, gamta apgauna ne tik žmones, bet ir gyvūnus: „Stirna bandė pereiti ežerą, tačiau plonas ledas jos neišlaikė ir už 100 m nuo kranto ji įlūžo. Stirna buvo susilaužiusi kojas, o iš jos kaklo tekėjo kraujas.”
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiams gelbėtojams iš vandens telkinių jau teko ištraukti 19 gyvūnų. O kad stirnos likimas neištiktų ir žmonių, departamentas įspėja nelipti ant dar tvirtai neužšalusio ledo, nes dažniausia nelaimių priežastis būna žmonių neatsargumas.

Laikraščio „Utenos diena” ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Plonas ežero ledas stirnai buvo pragaištingas appeared first on udiena.lt.