Atvėsus orams ugniagesiai gelbėtojai šalyje pirmieji sužino apie kūrenimo sezono pradžią. Gaisrai dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių šį rudenį jau sunaikino ar apgadino ne vieną dešimtį gyvenamųjų namų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vidutiniškai kiekvienais metais dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba netinkamo jų eksploatavimo gaisruose žūsta apie 11 žmonių, o gyvenamuosiuose namuose kyla daugiau kaip 1 000 gaisrų.
„Dažniausiai tokie gaisrai kyla tuomet, kai dėl dūmtraukyje susikaupusių suodžių jiems užsidegus ugnis persimeta į stogo ar perdangos konstrukcijas, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Ugnis įsiplieskia ir dėl netvarkingų, įtrūkusių krosnių ir dūmtraukių, kai per plyšius rūksta dūmai, o kartais net matyti liepsna. Labai greitai užsidegti gali ir tuomet, kai prie krosnies pakuros yra laikomos degios medžiagos. Kartais namai supleška ir dėl neatsargaus elgesio naudojant degius skysčius”.
Pasak A. Gudžiausko, šildymo įrenginiais būtina pasirūpinti iš anksto, dar prieš pradedant kūrenimo sezoną. Privalu išvalyti suodžius, dervas. Beje, suodžius būtina valyti ir šildymo sezono metu, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Sumažėjusi trauka,  į patalpą sklindantys dūmai gali būti užsikimšusio dūmtraukio požymis. Kad dūmtraukis ilgiau neužsiterštų, reikėtų naudoti tik sausas malkas.
Užsidegus suodžiams dūmtraukyje reikia nedelsiant kviesti ugniagesius, nes netinkamai gesinamas suodžių gaisras (pavyzdžiui, pilant vandenį iš viršaus) gali suardyti dūmtraukį
Gaisrų galima išvengti, bet reikia nepamiršti dūmtraukio ir krosnies priežiūros, nepatingėti užlipti į palėpę ir įsitikinti ar nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus, neatidėlioti, o kuo greičiau imtis remonto. Beje, dūmtraukio defektai geriau matysis, jeigu mūrinis dūmtraukis bus išbaltintas.
O medinės grindys prieš pakurą turėtų būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles. Be to, draudžiama laikyti bet kokias degias medžiagas arčiau kaip per vieną metrą nuo krosnies pakuros.
Ugniagesiai taip pat primena, kad negalima palikti be priežiūros besikūrenančių neautomatinių šildymo katilų, krosnies ar židinio, arba jų priežiūrą patikėti mažamečiams vaikams.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Kūrena krosnį – supleškina namus appeared first on udiena.lt.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) per vasarą aplankė 8 312 individualių namų ir butų, kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos, ir, tikrindami krosnis, kaminus, šildymo prietaisus bei elektros instaliaciją, įvertino gaisrų kilimo riziką.

Rastos 3 308 netvarkingos krosnys ar kiti šildymo įrenginiai, 2 597-iuose būstuose aptikta netvarkinga elektros instaliacija.
PAGD specialistų duomenimis, blogiausia situacija – Kauno miesto ir rajono bei Rokiškio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse. Lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis, minėtose aptikta daugiausiai netvarkingų krosnių ir kitokių šildymo įrenginių, rasta daugiausiai nesutvarkytos ar netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, kuri gali tapti gaisro priežastimi.
Rokiškio rajono savivaldybėje ugniagesiai rado 108, Šiaulių rajono savivaldybėje – 100 netvarkingų krosnių ir kitų šildymo įrenginių. 117-oje socialinės rizikos grupei priskiriamų šeimų būstų Kaune rasta netvarkinga elektros instaliacija, 102 tokie atvejai užfiksuoti Kauno rajone, 101 – Rokiškio rajono savivaldybėje.
Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, pagrindinis šios prevencinės akcijos tikslas – ne tik aptikti rizikos židinius, bet ir padėti gyventojams sutvarkyti prakiurusias krosnis, dūmtraukius. Taigi visos akcijos metu informacija apie rastą padėtį nedelsiant buvo perduodama savivaldybėms.
Tačiau, PAGD duomenimis, tik 13-ka šalies savivaldybių ieškojo būdų ir lėšų padėti savo gyventojams, tai yra – suremontuoti socialinės rizikos šeimų krosnis bei pašalinti kitus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus.
Biržų rajono savivaldybė įsipareigojo sumontuoti 7 autonominius dūmų detektorius bei numatė nupirkti dar 27. Prieš prasidedant šildymo sezonui, turėjo būti suremontuotos 5 krosnys ir dūmtraukiai gyvenamuosiuose namuose, o iki šių metų pabaigos – dar 4.
Ignalinos rajono savivaldybė pažadėjo nupirkti ir kartu su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais įrengti autonominius dūmų detektorius visoms socialinės rizikos šeimoms, gyvenančioms socialiniuose būstuose.
Jonavos rajono savivaldybė skyrė 200 dūmų detektorių socialinės rizikos šeimoms. Kėdainių rajono savivaldybė įsipareigojo iki šių metų lapkričio 1 d. Vilainių seniūnijos Vilainių kaime Melioratorių g. 2 esančiame bendrabutyje įrengti bendras virtuves abiejuose aukštuose su elektrinėmis viryklėmis ir iš gyvenamųjų patalpų pašalinti dujines virykles su balionais. Taip pat iki šildymo sezono pradžios suremontuoti kietojo kuro krosnis ir elektros instaliaciją, įrengti autonominius dūmų detektorius būstuose. Šiuos darbus savivaldybė pažadėjo atlikti tik jai priklausančiuose būstuose, kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos.
Kupiškio rajono savivaldybė nupirks 50 autonominių dūmų detektorių, kuriuos sumontuos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Įsipareigojo dar šiemet suremontuoti 2–3 socialinės rizikos šeimų krosnis ir dūmtraukius. Savivaldybė numatė sutvarkyti netvarkingą elektros instaliaciją socialinės rizikos šeimų būstuose. Darbus atliks savivaldybės elektrikas.
Pirmuoju etapu šie darbai bus atliekami Kupiškio mieste bei Kupiškio seniūnijoje esančiuose socialinės rizikos šeimų būstuose. Kupiškio rajone Virbališkių kaime gyvenančiai 9 asmenų socialinės rizikos šeimai Kupiškio rajono valdžia suteiks pagalbą, siekiant pagerinti gyvenamųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Kupiškio rajono savivaldybės administracija taip pat nusprendė įpareigoti savivaldybės ugniagesių komandų ugniagesius suteikti socialinės rizikos šeimoms praktinę pagalbą gerinant gyvenamųjų patalpų priešgaisrinę būklę.
Panevėžio miesto savivaldybė nupirko 121 autonominį dūmų detektorių bei įsipareigojo padėti gyventojams pasiruošti šildymo sezonui – išvalyti dūmtraukius. Plungės rajono savivaldybė numatė savivaldybei priklausančiuose socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų būstuose įrengti autonominius dūmų detektorius.
Rietavo savivaldybė įsipareigojo visuose socialinės rizikos šeimų būstuose įrengti autonominius dūmų detektorius bei konkrečioms šeimoms suteikti praktinę pagalbą potencialioms gaisro kilimo priežastims pašalinti. Skuodo rajono savivaldybė šiais metais savo lėšomis žada nupirkti 73 autonominius dūmų detektorius ir įpareigoti seniūnijų seniūnus sumontuoti detektorius socialinės rizikos šeimų būstuose.
Tauragės rajono savivaldybėje yra įdarbintas naujas darbuotojas, kuris nuolat vykdys statybos remonto darbus socialinės rizikos šeimų būstuose ir šalins priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nustatytus trūkumus.
Telšių rajono savivaldybė numatė konkrečioms šeimoms suteikti praktinę pagalbą potencialioms gaisro priežastims pašalinti. Visagino savivaldybė sumontavo 15 autonominių dūmų detektorių – po vieną detektorių kiekviename Visagino savivaldybės administracijai priklausančiame bute. Liko dar 5 butai, kuriuose reikėtų sumontuoti autonominius dūmų detektorius, tačiau dėl lėšų trūkumo juos planuojama įsigyti ir sumontuoti 2017 metais. 15-oje savivaldybei priklausančių butų sutvarkyta elektros instaliacija.
Zarasų rajono savivaldybės administracija kitais metais planuoja išleisti lankstinukus apie pavojus, kurie kyla rūkant. Savivaldybės administracija numato dar šiemet įsigyti apie 30 dūmų detektorių. Jie bus įrengti socialinės rizikos šeimose.
Per devynis šių metų mėnesius gyvenamajame būste iš viso kilo 1 278 gaisrai. Iš jų – 517 gaisrų kilo daugiabučiuose, 720 – individualiuose namuose, 28 gaisrai – bendrabučiuose ir 13-a gaisrų – kitokiose gyventi pritaikytose patalpose.
262 gaisrai kilo dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 23 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 161 gaisras kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 98 gaisrai – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimo. 120 gaisrų sukėlė rūkoriai, dar 205 gaisrus įplieskė gyventojai, neatsargiai besielgiantys su ugnimi.
Savo namuose šiemet per 9 mėnesius žuvo net 56 žmonės. Iš jų per gaisrus, kilusius dėl netvarkingos ar sugedusios elektros instaliacijos, sudegė 9 gyventojai. Dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių žuvo 4 gyventojai. Ugniagesių duomenimis, daugiausiai gyventojų – 17 – sukėlė gaisrą ir žuvo rūkydami.
Praėjusiais metais priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms bendradarbiaujant su savivaldybėmis buvo suremontuotos 105 netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai (daugiausiai jų Telšių apskrityje – 30, Utenos – 21, Kauno – 20). Vilniaus apskrityje suremontuota 16 krosnių, Marijampolės – 12, Klaipėdos – 6.
Lietuvos gyventojų būstuose pernai sumontuoti 1 552 autonominiai dūmų detektoriai (Vilniaus apskrityje – 463, Alytaus – 343, Utenos – 257, Panevėžio – 155). Šiemet iš viso planuota sumontuoti 500 detektorių, iš jų – 300 yra nupirkti už PAGD lėšas. Gyventojams detektoriai ir jų įrengimas nekainuoja.

PAGD inf.

The post Krosnis ir elektros instaliaciją tikrinę ugniagesiai rado nemažai problemų appeared first on udiena.lt.