Gal galite uteniškiams priminti, kaip apskritai kilo idėja įrengti krematoriumą Utenoje?

Laidojimo paslaugų sektorius man gerai pažįstamas – sukaupiau ilgametę patirtį dirbdamas laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, kurie Vilniuje ir Druskininkuose veikia jau tris dešimtmečius. Būtent šis darbas leido aiškiai pamatyti augantį alternatyvių laidojimo paslaugų poreikį, nes anksčiau kremavimą rinkdavosi tik 2–3 iš dešimties mirusiojo artimųjų, o šiandien šis skaičius ženkliai keičiasi. Taip nuo 2024 metų rudens Utenoje atsirado krematoriumas, kuriam vietą pasirinkome neatsitiktinai.

Utena yra regiono centras, kur telkiasi socialinių bei medicinos paslaugų centrai, turi gerą susisiekimą su aplinkiniais miestais ir tinkamą infrastruktūrą. Šiaurės rytų Lietuvoje nebuvo krematoriumo, ir mes šią spragą užpildėme. Uteniškiai gali didžiuotis, kad rajonas nuo šiol išsiskiria ne tik tuo, jog yra vienas pirmųjų Lietuvoje suskaitmeninęs savo kapines, bet ir tuo, kad čia pastatytas moderniausias šalyje krematoriumas.

Kremavimo paslaugos vis labiau populiarėja Lietuvoje, kada jos mūsų šalyje apskritai buvo pradėtos teikti?

Palaikų kremavimas Lietuvoje buvo įteisintas dar 1932 metais, o po ketverių metų, 1936-aisiais, Kauno medicinos universitete pradėjo veikti pirmasis techninis krematoriumas, tačiau laikui bėgant jis nebeatitiko modernių standartų ir 2003 metais buvo uždarytas. Tik po beveik dešimtmečio, 2011-aisiais, Kėdainiuose atsirado krematoriumas – iki tol žmonėms tekdavo važiuoti į Latviją, Lenkiją, o tai buvo ne tik brangu, bet ir sudėtinga logistine prasme.

Nors dabar krematoriumų Lietuvoje yra net keli, palyginti su kitomis Europos šalimis, dar nesame tarp pirmaujančių valstybių: pavyzdžiui, Švedijoje ir Danijoje kremuojama apie 80 proc. visų mirusiųjų, Jungtinėje Karalystėje – apie 78 proc., Japonijoje šis rodiklis siekia net 99 proc., o Lietuvoje apie 60 proc. Tačiau tendencijos rodo, kad ir mūsų šalyje ši paslauga tampa vis populiaresnė. Tiesa, pastebiu, kad ne visiems tokia plėtra patinka. Pavyzdžiui, iš uteniškių teko ne kartą išgirsti, kad kai kurie laidojimo namai jiems suteikė klaidinančią informaciją esą mūsų krematoriumas neveikia ar nėra laisvo kremavimo laiko, nors iš tikrųjų dirbame visą parą, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis, kuomet yra užsakymų. Žmonės buvo priversti rinktis kremavimą kituose miestuose, nors turėjo galimybę pasinaudoti šia paslauga vietoje ir už gerokai mažesnę kainą. Kodėl taip daroma – ar dėl finansinių paskatų, ar bijant konkurencijos, nežinau, tačiau apmaudu, kad šioje situacijoje nukenčia tie, kurie ir taip tuo metu yra prislėgti netekties skausmo.

Kiek kremavimas trunka? Ar pas jus yra galimybė su velioniu atsisveikinti artimiesiems prieš ar po kremavimo?

Pagal Lietuvos krematoriumų vidurkį, kremavimo procesas trunka nuo 120 iki 180 minučių, priklausomai nuo daugelio veiksnių – velionio kūno sudėjimo, pasirinkto karsto tipo ir kremavimo krosnies nustatymų. Drįstu teigti, kad „Amenus“ krematoriumas savo sektoriuje yra greičiausias, nes kremavimo procesas valdomas automatizuotai – visą darbo procesą galima kontroliuoti nuotoliniu būdu, automatinės funkcijos leidžia aušinti ir atskirti kremuotų palaikų pelenus nuo pašalinių kietųjų dalelių – metalinių, medinių elementų, likusių nuo sudegusio karsto, kurie į urną nepatenka. Viską galime atlikti per 60–90 min., o tai reiškia, kad artimiesiems urnos laukti reikia trumpiau.

Be jokios abejonės, artimojo mirtis – skaudžiausias įvykis gyvenime, tad įrengėme poilsio zoną, kur stebėdami ekrane rodomus gamtos vaizdus, žmonės gali šiek tiek emociškai nurimti, ir salę, kurioje gali surengti atsisveikinimo ceremoniją prieš ar po kremavimo.

Apskritai, kadangi mums svarbu, jog atsisveikinimas su mirusiaisiais būtų pagarbus, mūsų komandoje dirba ne tik su modernia kremavimo įranga gebantys dirbti specialistai, bet ir tie, kurie gali visokeriopai suprasti bei padėti bet kuriam gedinčiajam – moka bent tris kalbas ir turi psichologinių žinių, kaip tokiais atvejais žmogų paguosti, nuraminti.

Ar taikomi kokie nors reikalavimai velionio, kurio palaikai bus kremuojami, drabužiams, karstui?

Svarbu, kad mirusysis į paskutinę savo kelionę būtų išlydėtas oriai – tvarkingais drabužiais ar bent įvyniotas į drobulę, o ne paliktas transportavimo pakuotėje. Ir tai tikrai nereiškia, kad būtina pirkti brangius drabužius, tik rekomenduojame rinktis natūralius audinius – drabužius iš medvilnės, lino ar šilko, nes jie lengvai sudega ir nepalieka kenksmingų likučių. Taip pat siūlome rinktis specialiai kremavimui pritaikytus ekologiškus karstus, kurie ne tik atitinka visus aplinkosaugos standartus, bet ir užtikrina pagarbų bei tinkamą atsisveikinimo procesą.

Tai tik detalės, tačiau jos labai svarbios sklandžiam kremavimo procesui ir neturi neigiamo poveikio aplinkai.

Ar galima atsisveikinimo su velioniu paslaugą pirkti iš laidojimo namų, veikiančių Utenoje ar kituose miestuose, o pas jus – tik kremavimą?

Kartais būna, kad žmonės atsisveikinimo ceremoniją renkasi organizuoti kitame mieste, nei vyksta kremavimas – galbūt, mirusysis buvo kilęs iš kito miesto, gal artimiesiems ten susirinkti patogiau ar ta vieta turi ypatingą emocinę reikšmę šeimai. Artimieji gali pasirinkti atsisveikinimo ceremoniją organizuoti bet kuriuose laidojimo namuose bet kuriame mieste, o pas mus atlikti tik kremavimą. Tik svarbu iš anksto suderinti kremavimo datą ir laiką, kad procesas vyktų sklandžiai. Viskas įmanoma ir įgyvendinama.

Kokia yra kremavimo kaina, ar ji mažesnė nei kituose miestuose?

Krematoriume įdiegėme visas naujausias technologijas ir drąsiai galiu teigti, kad rinkoje esame pigiausi – šiuo metu kremavimo paslauga pas mus kainuoja 338 eurus, be to, planuojame taikyti nuolaidas vaikams ir žuvusiųjų kare Ukrainoje šeimoms. Mūsų tikslas – ne greičiau atgauti investicijas, o užtikrinti, kad kremavimo paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės situacijos ar kitų aplinkybių.

Kada giminaičiai paprastai pasirenka urną, kada kapsulę? Ar turite platų jų asortimentą?

Kai kalbamės su giminaičiais, kas geriausiai atitiktų jų lūkesčius, užduodame du pagrindinius klausimus – ar pelenus norės saugoti ir ar šiai talpai nori suteikti simbolinę prasmę.

Urną rekomenduojame tiems, kurie nori ilgaamžiškumo, estetikos ir simbolinės prasmės, mat ji dažnai laikoma kolumbariume ar net namuose, kaip artimojo atminimo objektas. Dėl šios priežasties urnos yra originalaus dizaino – gaminamos iš metalo, medžio, keramikos ar akmens – ir gali būti dekoruotos pagal velionio asmenybę bei religinius įsitikinimus. Kapsulė dažniausiai pasirenkama dėl praktiškumo, nes yra lengva, paprastos standartizuotos formos ir telpa į urną ar kolumbariumo nišą. Tai gali būti laikinas sprendimas, jei artimieji dar neapsisprendė dėl galutinio urnos dizaino, taip pat kapsulė naudojama planuojant pelenus išbarstyti gamtoje ar laidojant tiesiogiai kapavietėje. Kadangi užklausų gauname įvairių, turime platų urnų asortimentą, kad galėtume patenkinti skirtingus artimųjų pageidavimus.

Jūs turite labai gražią idėją Utenai – norite čia įkurti vadinamąjį sielų parką. Gal galite ją plačiau pristatyti?

Turime išskirtinį pasiūlymą uteniškiams ir jiems atstovaujantiems politikams. Prašytume savivaldybės parinkti vieną iš parkų, alėją, o gal tiesiog tuščią, bet, svarbu, prižiūrimą sklypą. Tai nebūtinai turi būti kapinės. Netgi priešingai, mes siūlytume patogiai pasiekiamą vietą uteniškiams ar svečiams iš kito miesto, kuri būtų Utenos mieste. Žmonės po kremavimo galėtų pasirinkti ekologišką urną (popierinė, kartoninė). Sielų parke būtų galima pasodinti medelį, o urną užkasti po juo. Jokių antkapių ar kryžių. Tiesiog medžių alėja su gražia žolyte. Svarbu, kad būtų vienodi medžiai, tarkime, ąžuolai ir liepos. Po kurio laiko tokia vieta iš tiesų pavirstų sielų parku – tikrai gražu.

Man teko lankytis Italijoje, kur sielų parkuose yra suoliukų norintiems prisėsti ir prisiminti išėjusiuosius. Suoliukus galėtų nusipirkti patys žmonės, kaip dabar perka antkapius, o ant jų būtų prikabintos nedidelio formato lentelės (pvz., „Petrauskų šeima“). Svarbu, kad visi suoliukai, kaip ir medžiai, būtų vienodi. Medelių sodinimu ir suoliukų pastatymu galbūt galėtų užsiimti apželdinimo įmonė. Šią idėją plačiau būtinai pristatysime uteniškiams ir rajono valdžios atstovams.

The post AMENUS – šiuolaikiškas krematoriumas Utenoje appeared first on udiena.lt.

Krematoriumo atidaryme meras nedalyvavo

Po dvejus metus trukusių statybos, patalpų įrengimo darbų krematoriumas veiklą pradėjo rugsėjo 1 dieną, o oficialia jo atidarymo data buvo pasirinkta spalio16 diena.

Į atidarymą buvo pakviesta Utenos rajono valdžia, laidojimo paslaugas teikiančių įmonių, žiniasklaidos atstovai bei kiti svečiai. Pašventinti krematoriumo atvyko Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas kunigas dekanas Remigijus Kavaliauskas, atidarymo paminėjime dalyvavo Vilniaus ritualinių paslaugų namų „Nutrūkusi styga“ vadovė Gražina Tumosienė, Utenoje laidojimo paslaugas teikiančios UAB „Luvi“ vadovas Regimantas Tamošiūnas, buvusi Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė, krematoriumo pastatą projektavęs uteniškis architektas Tomas Kupriūnas, UAB „GreenFlow Energy“ vadovas Gintautas Gailius, kuris rūpinosi automatizuotų sistemų diegimu, laidojimo paslaugų verslą plėtojančio UAB „Amenus“ vadovo Žilvino Tumosos šeimos nariai, bičiuliai, darbuotojai ir verslo partneriai. Nesulaukiant numatytu laiku į renginį atvykstančio Utenos rajono savivaldybės mero, nors ir pavėlavęs, visgi atskubėjo vicemeras Rimantas Dijokas.

Susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis

Palaikų kremavimo paslaugų populiarėjimą šalyje lemia milžiniška kapinių teritorijų plėtra, besikeičiantis visuomenės požiūris į mirusiųjų laidojimo tradicijas. Tumosų šeima 30 metų vysto laidojimo paslaugų verslą Vilniuje. Utenoje statyti krematoriumą nusprendė dėl augančio šių paslaugų poreikio. Deja, verslininkams teko susidurti su ESO atliekamų darbų, dujotiekio įrengimo trikdžiais, todėl krematoriumas veiklą pradėjo gerokai vėliau, nei buvo planuota. Dėl užsitęsusių biurokratinių procesų verslininkams teko mokėti baudas dėl laiku nepradėtų vykdyti įsipareigojimų. Kaip „Utenos dienai“ komentavo UAB „Amenus“ krematoriumo vadovas Ž. Tumosa, per pusantro mėnesio, kiek tęsiasi veikla, kremacijos paslauga suteikta 47 kartus. Daugiausia paslaugas perka klientai iš Vilniaus, taip pat aplinkinių rajonų.

Pašnekovas apgailestavo, kad vietos gyventojai sunkiai patikėjo idėja statyti krematoriumą jų kaimynystėje ir gerais verslininkų ketinimais. Jie manė, kad šis objektas taps dar viena kliūtimi, apsunkinančia jų gyvenimą.

„Eksploatuojant automobilius Lietuvoje leidžiama didesnė tarša, nei yra leidžiama kremacijos įrangai. Jeigu krematoriumo įranga nebūtų atitikusi aplinkosaugos ir begalės kitų reikalavimų, mes net nebūtume galėję pradėti vykdyti šios veiklos“, – teigė Ž. Tumosa.

Vienas iš moderniausių Europoje

Krematoriumo statinys priskiriamas A++ energinio naudingumo klasei, jį statant išlaikyti reikiami ir netgi gerokai didesni atstumai, nei yra būtina, nuo gyvenamosios zonos, atliekamus kremacijos procesus prižiūri Italijoje veikianti įmonė „Vezzani Forni“, iš kurios ir buvo pirkta įranga palaikams kremuoti. Šios įmonės atstovų vertinimu, Utenoje duris atvėręs krematoriumas yra vienas iš moderniausių krematoriumų Europoje.

Krematoriume dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių mokymai vyko minėtoje Italijos kompanijoje.

„Mes keliame aukštus reikalavimus, nes teikiame paslaugą, kurios žmogui gyvenime prireikia tik vieną kartą. Mums svarbu, kad atsisveikinimas su mirusiaisiais būtų orus, pagarbus. Todėl ieškome darbuotojų, kurie gebės komunikuoti bent trimis kalbomis, turės aukštas kompetencijas ir galės dirbti su kremavimo įranga. Dirbant tokių paslaugų srityje būtina turėti ir psichologinių žinių, juk dirbama su klientais, kurie išgyvena skaudžiausią gyvenime laikotarpį – atsisveikinimą su artimaisiais“, – sakė Ž. Tumosa.

Krematoriume įrengtos dvi atsisveikinimo salės, poilsio zona, kurioje esančiame ekrane bus galima stebėti transliuojamus gamtos vaizdus, nuteikiančius raminamai, gerinančius emocinę būklę.

Krematoriume taip pat įrengta vėsinimo patalpa, darbuotojų persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai ir kt.

Ž. Tumosos teigimu, krematoriumo projekto su reikiamos įrangos komplektacija vertė siekia beveik 3 mln. eurų. Šiam projektui įgyvendinti buvo pasitelktos verslo lėšos bei pasinaudota banko paskolomis. Kada ši investicija atsipirks, verslininkas neskaičiuoja.

„Mums pakanka žinoti, kad kremacijos paslaugos yra reikalingos ir ilgainiui jų poreikis tik augs. Šiuo metu kremacijos paslauga pas mus kainuoja 333 eurus (su PVM). Mes taip pat be papildomų mokesčių suteikiame galimybę klientams naudotis ir atsisveikinimo salėmis tiek prieš kremaciją, tiek po kremacijos“, – komentavo UAB „Amenus“ vadovas.

Kremacijos procesas valdomas automatizuotai, tokiu būdu išvengiama galimų žmogiškųjų klaidų. Visą darbo procesą galima kontroliuoti nuotoliniu būdu. Kremacijos įrenginio automatinės funkcijos leidžia atskirti kremuotų palaikų pelenus nuo pašalinių kietųjų dalelių, metalinių, medinių elementų, likusių nuo sudegusio karsto ir pan., kurie į urną nepatenka.

Pastebėjimai apie krematoriumo naudą

Krematoriumo patalpas šventinęs kunigas R. Kavaliauskas teigė, kad bažnyčia neskatina mirusiųjų kūnų kremacijos, tačiau keičiantis laikmečiui ir suvokiant sparčiai augantį kapinių teritorijų mastą, šią formą toleruoja.

Ž. Tumosa atidarymo metu dėkojo realiais darbais ar palaikymu prisidėjusiems prie krematoriumo projektavimo, statybos, įrengimo darbų.

„Manau, kad krematoriumo veikla bus naudinga tiek Utenos, tiek visos Aukštaitijos žmonėms. Stengsimės padėti visiems, išgyvenantiems netektį, 24 valandas per parą“, – kalbėjo verslininkas.

Utenos rajono savivaldybės vicemeras R. Dijokas džiaugėsi, kad Utenoje atsiras darbo vietų, kremacijos paslaugos regiono gyventojams bus greičiau pasiekiamos nei iki šiol, mat kremuoti palaikų tekdavo vykti į kitus Lietuvos ar kaimyninių valstybių miestus.

Statinį projektavęs architektas T. Kupriūnas išreiškė pastebėjimą apie neeilinį užsakymą ir užsakovų keliamus aukštus kokybės reikalavimus, užsibrėžto tikslo siekimą bei drąsą skleisti kokybišką ir naują kultūrą oriai ir garbingai išlydint mirusiuosius į paskutinę kelionę.

Ž. Tumosos teigimu, mirusiųjų palaikų kremavimas mūsų šalyje vis labiau populiarėja. Todėl dar vieno krematoriumo atsiradimas neabejotinai sumažins laukiančiųjų gauti šią paslaugą eiles. O augant poreikiui ateityje, neseniai duris atvėrusiame krematoriume Utenoje planuojama įrengti ir antrą kremacijos įrenginį.

Verslininkas pasidalijo įžvalgomis ir apie krematoriumo teikiamą energetinę naudą.

„Vykdant kremacijos procesą, mūsų krematoriume pagaminama apie 900 kW perteklinės energijos, kurią mes mielai sutiktume atiduoti miesto reikmėms. Didelės išsivysčiusios šalys perteklinę energiją naudoja gatvėms apšviesti, kelių dangai šildyti ir pan. Deja, Lietuvoje dėl vis dar konservatyvus požiūrio perteklinė energija eikvojama veltui“, – pastebėjimais dalijosi Ž. Tumosa.

Autorės nuotr.

The post Utenoje duris atvėrė moderniausias Lietuvoje krematoriumas appeared first on udiena.lt.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Utenos pakraštyje kyla statinys, kurio baiminosi vietos gyventojai appeared first on udiena.lt.

Kėdainių krematoriumą valdanti AB „K2 LT” plečia savo veiklos sritį – nuo šiol bendrovė teiks ne tik kremavimo, bet ir žmonių palaikų atvežimo kremuoti paslaugą. Pasak bendrovės vadovo Vytenio Labanausko, tokia plėtra – natūralus ir planuotas žingsnis, kadangi apie palaikų transportavimo galimybę žmonės teiravosi nuo pat krematoriumo atidarymo. Krematoriumo darbuotojų komandą papildys trys vairuotojai-ekspeditoriai.

„Dėl palaikų transportavimo kremuoti užklausų sulaukdavome jau nuo pat krematoriumo veiklos pradžios – žmonės teigė, kad jiems būtų patogu paslaugas gauti iš vienų rankų. Iki šiol mes teikdavome kremavimo paslaugą, buvo galima įsigyti karstų ir urnų, tačiau visa logistika rūpindavosi laidojimo paslaugų įmonės, – sakė AB „K2 LT” vadovas V. Labanauskas. – Atlikę kelis bandomuosius važiavimus supratome, kad tokia paslauga žmonėms iš tiesų labai palengvina visus procesus, sulaukėme teigiamų įvertinimų, tad nuo šių metų balandžio pradžios jau oficialiai pradedame teikti palaikų vežimo kremuoti paslaugą.” Anot jo, kaip ir iki šiol, palaikus atvežti kremuoti galės ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės.
Darbuotojus bendrovei rasti padėjo Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyrius. Planuojama, kad jie, kaip ir visi kiti krematoriumo darbuotojai, išklausys specialius psichologinius mokymus.
Krematoriumo vadovas užtikrina, kad, kaip ir iki šiol visa bendrovės organizuojama veikla, taip ir palaikų pervežimas bus organizuojamas laikantis visų atitinkamų įstatymų bei higienos normų. Paslaugos kaina priklausys nuo pervežimo atstumo, šiuo metu numatyta, kad vieno kilometro kaina sieks pusę euro.
Praėjusiais metais Kėdainių krematoriume buvo atlikta 9 proc. daugiau kremavimų nei 2015 m., atitinkamai 3812 ir 3502. Bendrovės vadovo teigimu, kaip ir iki šiol, tikėtina, kad šiais metais kremavimo paslaugos populiarumas taip pat saikingai augs – 2017-aisiais planuojama atlikti 4 300 kremavimų.

„Ad verum” inf.

The post Kėdainių krematoriume pradedama teikti nauja paslauga appeared first on udiena.lt.