Birželio 14 dieną minint Pasaulio kraujo donorų dieną COVID-19 pandemijos akivaizdoje, kaip niekada ypatingai aktualus šios dienos šūkis – „Duok kraujo ir padaryk pasaulį sveikesnį“.

Šių metų kovo mėn. Lietuvoje įvedus karantiną dėl koronaviruso epidemijos, sumažėjo donorų skaičius ir sutriko kraujo donorystė, pradėjo sekti kraujo atsargos.

Nuo karantino pradžios iki gegužės mėn. 31 d. kraujo donorystės įstaigose apsilankė 15 984 donorai, atliktos 16 559 donacijos – penktadaliu mažiau nei iki kovo 16 d. ir ketvirtadaliu mažiau nei ankstesnių dvejų metų atitinkamu laikotarpiu (2020 m. sausio 1–kovo 15 d. – 20 046 donorai, 20 496 donacijos, 2019 m. – 22 053 donorai, 22 735 donacijos, 2018 m. – 21 185 donorai, 21 755 donacijos).
Higienos instituto tvarkomo Kraujo donorų registro duomenimis, per penkerius praėjusius metus (2015–2019 m.) padaugėjo ir neatlygintinų, ir reguliariai dovanojančių kraujo donorų. Nuolatinių donorų, kurie kraujo ar jo sudėtinių dalių duoda reguliariai, t. y. kasmet bent vieną kartą, padaugėjo dešimtadaliu (nuo 54,2 proc. iki 64,5 proc.), o pakartotinių – 5,7 procentiniais punktais (nuo 8,0 proc. iki 13,7 proc.). Taip pat daugėjo neatlygintinų donorų – nuo 81,4 proc. iki 99,6 proc.
O sumažėjo tik atlygintinų ir mišrių, t. y. davusių kraujo ir atlygintinai, ir neatlygtinai, donorų: atlygintinų – nuo 16,5 proc. iki 0,3 proc., mišrių – nuo 2,1 proc. iki 0,1 proc.
Pernai šalies kraujo donorystės įstaigose apsilankė 63 301 kraujo ar jo sudėtinių dalių donoras, atlikta 107 718 viso kraujo ar jo sudėtinių dalių ėmimo procedūrų, iš jų 99,6 proc. – neatlygintini kraujo davimai (2018 m. – 99,2 proc.). Tarp neatlygintinų donacijų pakartotinės sudarė 83,7 proc., likusią dalį – pirminės donacijos.
Praeitais metais nuolatiniai neatlygintini donorai sudarė 64,2 proc. visų donorų ir, palyginti su 2015 m., jų procentinė dalis padidėjo 25,1 punktais, o jų donacijos sudarė 78,7 proc. visų donacijų (2015 m. – 49,0 proc., 2018 m. – 76,1 proc.).

Higienos instituto inf.

The post Iki karantino kraujo donorų kasmet daugėjo, per jį – iškart sumažėjo appeared first on udiena.lt.

Birželio 21 dieną nuo 10 iki 18 val. Utenoje, Utenio a. 4, vyks kraujo donorystės akcija Pasaulinei kraujo donoro dienai paminėti.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Kviečia kraujo donorus appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – dovanotas sveikų donorų kraujas. Tuo rūpinasi Nacionalinis kraujo centras, kurio darbuotojai ne viename šalies mieste turi nuolatinę rezidavimo vietą. Tačiau Utenoje svarbų darbą atliekantys specialistai – be namų. Vos spėję įprasti juos kiekvieną trečiadienį matyti miesto bibliotekoje, uteniškiai donorai nustebo prieš kelias savaites Kraujo centro mobilios laboratorijos neradę.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio „Utenos dienoje“.

The post Nacionalinio kraujo centro specialistai Utenoje neranda namų appeared first on udiena.lt.

Nacionalinis kraujo centras kviečia uteniškius ir miesto svečius aukoti kraujo.
Utenos miesto gimtadienio metu mus rasite Utenos kultūros centre (Aušros g. 49).
Laukiame Jūsų 9–16 val.
Juk vieno donoro kraujas gali išgelbėti tris gyvybes!

The post Miesto šventės metu uteniškiai kviečiami aukoti kraujo appeared first on udiena.lt.

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams. Tai suprasdami uteniškiai noriai tampa donorais kiekvieną trečiadienį apsilankydami Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, kur darbuojasi Nacionalinio kraujo centro medikų brigada.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams. Vienintelis kraujo šaltinis – donorų atlygintinai ar neatlygintinai dovanojamas kraujas visuose Lietuvos regionuose. Aktyvesnio donorų antplūdžio medikai sulaukia vykstant įvairioms akcijoms, katastrofiškai pritrūkus kraujo skelbiamiems per masinės informacijos priemones raginimams ir pavojaus signalams.
Kaip portalui udiena.lt sakė Nacionalinio kraujo centro gydytojas Evaldas Baranauskas, mūsų šalyje donorų aktyvumas vis dar priklauso ir nuo pašalpų mokėjimo dienų – kraują už piniginį atlygį žmonės dažniau duoda tomis dienomis, kai pašalpos jau būna išleistos, o iki naujų dar tenka palūkėti. Nors jau ne pirmą dešimtmetį skatinama neatlygintina donorystė, kol kas didesnė dalis žmonių pageidauja už kraują gauti atlygį. „Tai apsprendžia socialinė ir ekonominė situacija, vyraujanti bedarbystė periferijoje, – atskleidė medikas. – Graudu, bet taip yra. Būna, kad ateina žmonės, duoda kraujo, pasiima atlygį ir už jį perką šeimai maisto. Buvo atvejis, kai atėjo močiutė, daugiau nei penkiasdešimt kartų davusi kraujo neatlygintinai, bet tąkart paprašė už jį sumokėti. Paklausta, kodėl taip nusprendė, paaiškino, kad jos vyras – pasimirė, pensija – maža, tai ji nors dešrytės už tuos gautus pinigėlius nusipirks.” Tokių atvejų pašnekovas gali vardinti be galo. Kaip antai, prieš Kalėdas atėjusi vieniša trijų vaikų motina už pinigus, gautus davus kraujo, vaikams pirko dovanų…Tokie graudūs niuansai ar tam tikro sluoksnio žmonių donorystės vertinimas kaip lengvas pinigų gavimo būdas yra būdingesni šalies provincijai ir neretai iškreipia kilnų donorystės principą padėti žmonėms, kuriems ta pagalba gyvybiškai reikalinga. Tačiau tiek tarp aukštesnio išsilavinimo bei intelekto žmonių, tiek tarp studentų ar jaunimo vis labiau populiarėja neatlygintina donorystė, sąlygota sąmoningo supratimo ir pasirinkimo. Neatlygintinais donorais tampa motyvuoti, labiau išprusę žmonės.
Donorams yra taikomas amžiaus cenzas nuo 18 iki 65 metų, jie turi būti sveiki, nepervargę, pavalgę, nevartoję svaigalų. Prieš duodant kraują ištiriamas donoro kraujo mėginys.
E. Baranausko žodžius patvirtino ir už atlygį kraujo davusi uteniškė Gaila. Moteris pasakojo kraują duodanti jau trečią kartą ir tikino, kad pinigai už kraują jai suteikia galimybę papildyti šeimos biudžetą 12 eurų.
Ne pirmą kartą kraują davė ir Birutė. Pildydama donoro anketą moteris didžiavosi, kad jos grupės kraujas – retas, jo stygius nuolat jaučiamas. „Tapusi donore pasijutau geriau ne tik emociškai, tačiau ir fiziškai, pajutau lyg palengvėjimą, – donoryste džiaugėsi Birutė. – Iš pradžių labai bijojau, o dabar jau nebebaisu. Tiesa, šiuo metu kraują duodu atlygintinai, vis šioks toks piniginės papildymas.”
Neatlygintinai savo kraują jau tryliktą kartą Nacionaliniam kraujo centrui aukojantis Stasys tvirtino donoru tapęs dar sovietiniais laikais. Vyras teigė, kad tapti neatlygintinu donoru jį paskatino šios misijos svarbos ir reikalingumo žmonėms supratimas. Už kraują pinigų prašyti jis neketina – juk iš jų neprasigyvensiąs. Jį džiugina pats prasmingo poelgio faktas ir mažos simbolinės dovanos, įteikiamos kiekvienam neatlygintinai kraujo duodančiam donorui.
Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Kad nereikėtų baimintis, jog nebeliks donorų, Lietuvoje tai daroma palaipsniui.
Vienas pagrindinių savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo motyvų yra etinis. Pasaulinė Sveikatos Organizacija, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio federacija bei daugelis kitų organizacijų yra įsitikinę, kad bet kuri sveikatos apsaugos veikla, prekiaujanti žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra morališkai nepriimtina.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Siekiant užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų. Vien sostinėje, kad ligoninės nejaustų kraujo stygiaus reikia, kad Nacionaliniame kraujo centre kasdien kraujo duotų daugiau nei 150 donorų.

Deimantės Kazokaitės nuotr.

The post Neatlygintinai kraują aukoja labiau išsilavinę donorai appeared first on udiena.lt.

Šių metų spalio 18 dieną Vilniaus Kongresų rūmuose buvo pagerbti ir apdovanoti Lietuvos neatlygintini kraujo donorai. Iškilmingo renginio metu LR Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimus įteikė 119, o Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimus – 28 kraujo donorams. Aukščiausias kraujo donoro apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) buvo suteiktas 39 asmenims.

Renginio organizatoriai – VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kraujo centras bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kraujo centras – džiaugėsi gausiu būriu neatlygintinų kraujo donorų, kurie rado laiko susiburti į vieną vietą, pabendrauti ir kartu praleisti neeilinį, ypač šiltą ir prasmingą vakarą – Kongresų rūmai tą vakarą iš tiesų buvo pilni ypatingų, gyvybes kitiems dovanojančių, žmonių.
Renginiui „dirigavo” neatlygintinas kraujo donoras, radijo laidų vedėjas Vytenis Sinkevičius, o šventinę nuotaiką kūrė saksofonistas Arūnas Viduolis, šokėjai Deividas Meškauskas ir Ineta Stasiulytė, atlikėja Eva, atlikėjas Vytautas Šiškauskas, grupė „Quorum” bei grupė „Dar”, kuri atliko specialiai šiai progai sukurtą padėkos neatlygintiniems kraujo donorams dainą „Ačiū”.
Neatlygintina kraujo donorystė pamažu įgauna vis didesnę svarbą visuomenėje, o kraujo aukojantis žmogus supranta, kad tai daro ne dėl garbės, tačiau dėl vienos ir pačios svarbiausios moralinės paskatos – pagalbos sergančiajam.

Sveikatos ministerijos inf.

The post Pagerbti Lietuvos kraujo donorai appeared first on udiena.lt.