Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su saldutiškiečiu medžio gaminių meistru Lioniu Gaižausku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą udiena.lt@gmail.com Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Buvęs pedagogas Lionis Gaižauskas gyvena Saldutiškyje. Jis nuo mažų dienų domėjosi medžio dirbinių gamyba, o vėliau ir pats savo rankomis išbandė iš medžio gaminti pirtyje naudojamus kibirus ar kubiliukus, kurie tinka rauginti agurkus, bei duonkubilius. Vėliau kūrėjo rankose gimė skrynios, stalai, taburetės ir kiti buityje naudojami medžio dirbiniai.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Utenos krašto kūrėjas L. Gaižauskas appeared first on udiena.lt.

Molėtuose pasveikinta garbingos 100 metų sukakties sulaukusi rajono gyventoja – Leonarda Kaušinienė.
„Sulaukti šimto metų lemta ne kiekvienam. Priimkite pačius nuoširdžiausius mūsų sveikinimus garbingo Jubiliejaus proga. Linkime sveikatos ir stiprybės,” – linkėjo Molėtų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius ir įteikė senolei Leonardai sveikinimą bei puokštę gėlių.

Drauge su mero pavaduotoju šimtametę pasveikinti atvyko ir Savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Grybauskienė, Joniškio seniūnijos seniūnas Rimantas Verbaitis. Svečiai jubiliatei dovanojo gėles, linkėjo stiprios sveikatos ir toliau spinduliuoti išmintimi savo anūkams ir proanūkiams.

Molėtų r. savivaldybės administracijos inf.

The post Pasveikinta 100 metų sulaukusi senolė appeared first on udiena.lt.

Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su medžio drožėju, meistru Sauliumi Vėgėle. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą udiena.lt@gmail.com Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gruodžio 12 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Utenoje gyvenantis Saulius Vėgėlė išmoko staliaus amato Panevėžyje, iki šiol jo dirbiniai iš medžio vertinami dėl savo išskirtinumo.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Utenos krašto kūrėjas Saulius Vėgėlė appeared first on udiena.lt.

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota nagrinėti žmogžudystės Rokiškio rajone byla. Mirtinu tapo vienintelis smūgis, pensininko suduotas savo krikštasūniui.

Rokiškio rajone, Kazliškio seniūnijoje gyvenęs 38 metų M. T. buvo nužudytas šiemet, gegužės 13-ą. Šiek tiek po 20 val. į kaimo daugiabutį atskubėję Greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo vyro mirtį. Tame pačiame bute policijos pareigūnai sulaikė ir įtariamąjį, 66 metų nužudytojo krikšto tėvą V. K.
Pastarasis su žmona, M. T. teta, buvo vyrą priėmę kartu gyventi šiam grįžus iš įkalinimo vietos.
Tą vakarą bute vyko išgertuvės su kaimynais. Įtariama, kad svečiams išsiskirsčius, buto šeimininkas trenkė ant sofos sėdėjusiam M. T. per galvą metaliniu pelenų semtuvėliu. V. K. žmona iškvietė greitąją, tačiau medikai jos sūnėnui niekuo padėti nebegalėjo.
Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad rokiškėną pražudė vienintelis smūgis sunkiu, beveik 2 kilogramus sveriančiu, metaliniu įrankiu į galvą. Vyras patyrė sunkią traumą ir mirė beveik akimirksniu.
Ir nužudytasis, ir įtariamasis V. K. buvo neblaivūs. Pastarajam iškart po nelaimės buvo nustatytas 1,86 promilės girtumas (vidutinis girtumo laipsnis).
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jelena Sabaliauskienė.
Pasak prokurorės J. Sabaliauskienės, ši tragedija tikriausiai įvyko dėl anksčiau tarp abiejų vyrų buvusių konfliktų. „Tą vakarą išgertas alkoholis greičiausiai paskatino senas nuoskaudas prasiveržti smurtu. Deja, net ir vienintelis smūgis buvo lemtingas – jaunas vyras patyrė mirtiną galvos traumą”, – sakė prokurorė.
V. K. pareikšti kaltinimai dėl tyčinio nužudymo. Už tai LR baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.
Byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

Generalinės prokuratūros inf.

The post Rokiškėnas bus teisiamas dėl krikštasūnio nužudymo appeared first on udiena.lt.

Spalio 26 dieną Utenos Krašuonos progimnazijoje lankėsi LR Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Eduardas Borisovas su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių skyriaus trečiąja sekretore Vita Škikūnaite. Garbūs svečiai turėjo ypatingą misiją – apdovanoti tarptautinio piešinių konkurso „Egypt in the eyes of children of the world competition” nugalėtojus, kuriais tapo Krašuonos progimnazijos mokytojos Dalios Puodžiukienės jaunieji dailininkai.

Šią puikią žinią į Lietuvą parvežė Egipto Arabų Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J. E. ponia Salwa Moufid Kamel Magarious. Abiejų šalių diplomatai buvo maloniai nustebinti, kad Lietuvai puikiai atstovavo nedidelio šalies miesto ir vienos mokyklos mokiniai. Pasaulinio piešinių konkurso vertinimo komisiją sužavėjo krašuoniškių kūrybiškumas ir aukšto meninio lygio darbai, todėl net šeši progimnazijos mokiniai tapo konkurso laureatais. Patį aukščiausią konkurso įvertinimą – aukso medalį – gavo Monika Černiauskaitė ir Edminas Šmergelis. Sidabro medaliais apdovanotos Justina Bukelskytė ir Gabrielė Tarnauskaitė, o Aistė Morkvėnaitė ir Julija Zelevaitė gavo laureatų diplomus. Laureatų kūriniai sugulė į pasaulio vaikų kūrybos apie Egiptą katalogą, buvo eksponuojami Kairo muziejuje. Konkursas vyko prieš porą metų, todėl žinia apie laimėjimą konkurse buvo maloni staigmena dailės mokytojai ir jauniesiems kūrėjams, kurie dabar jau yra gimnazistai. Jaunieji dailininkai prisiminė, kokia puiki kūrybinė atmosfera vyravo dailės pamokų metu šioje progimnazijoje, dėkojo dailės mokytojai Dalia Puodžiukienei už įkvėpimą kurti, pagalbą, puikias idėjas ir paskatinimą dalyvauti konkursuose.
Susitikimo su Krašuonos progimnazijos mokiniais, konkurso dalyviais ir nugalėtojais metu Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Eduardas Borisovas papasakojo apie diplomatinę tarnybą, bendradarbiavimo su kitomis šalimis svarbą, Afrikos šalių politikos ir kultūros ypatumus. Jis padėkojo visiems už dalyvavimą konkurse, kurio tikslas – paskatinti vaikus iš viso pasaulio domėtis viena seniausių ir unikaliausių senovės civilizacijų, gilintis į Egipto kultūros bei meno palikimą, religijos bei egiptiečių gyvensenos ypatumus, mokytis interpretuoti, o taip pat atrasti naujus jaunuosius talentus. Padėkos žodį Eduardas Borisovas tarė dailės mokytojai ekspertei Dalia Puodžiukienei, kurios asmenybė, gabumai ir žinios, entuziazmas ir atsakomybė tapo pagrindiniu ir labai svarbiu faktoriumi mokiniams, siekiantiems geriausių rezultatų. Krašuonos progimnazijos direktorius Rolandas Gruodinskas garbius svečius pakvietė pasivaikščioti po mokyklą, susipažinti su mokyklos bendruomene bei ugdytinių pasiekimais.

Laikraščio „Utenos diena” inf., Užsienio reikalų ministerijos nuotr.

The post Sulaukę aukščiausio įvertinimo jaunųjų uteniškių darbai apkeliavo net Kairą appeared first on udiena.lt.

Spalio 4 dieną minint Pasaulinę gyvūnijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) apdovanojo žmones, kurie globoja, gelbėja, rūpinasi nuskriaustais ar sužeistais gyvūnais.

Šiemet VMVT padėkos ir unikalūs ženklai „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu” įteikti penkiolikai geradarių visoje Lietuvoje.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos gyvūnų prieglaudos savanoris Justinas Stašys apdovanotas ženklu „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu” už pasiaukojamą meilę beglobiams gyvūnams.
Šakių VMVT ženklą „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu” įteikė Alvydui ir Žanetai Pilipauskams už rūpinimąsi benamiais, beglobiais, sužeistais gyvūnais ir jų gerove.
Ženklai taip pat įteikti Ignalinos „Šaltinėlio” mokyklos mokytojai Janei Čiplienei už gyvūnų gerovės idėjų propagavimą, švietėjišką veiklą, paramą gyvūnų globos įstaigoms ir VšĮ „Telšių uodegėlė” vadovei Romai Puidokienei už profesionalią, aktyvią veiklą gelbėjant, globojant bešeimininkius, kenčiančius, sužeistus gyvūnus, už originalius, kūrybiškus sumanymus šviečiant visuomenę gyvūnų gerovės klausimais, skatinant atsakingą požiūrį, pagarbą ir atjautą gyvūnams.
Už rūpinimąsi beglobiais gyvūnais, šviečiamąją veiklą ir organizuojamus renginius vaikams gyvūnų globos temomis padėka įteikta Zarasų miesto seniūnei Olgai Podolskienei.
Padėka apdovanota privati Zarasų veterinarijos gydytoja Loreta Alechnavičienė už neatlygintiną veterinarinės pagalbos teikimą, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje, rūpestingą ir atsakingą rūpinimąsi beglobiais gyvūnais.
Už išskirtinę meilę gyvūnams VMVT padėka skirta ūkininkui Antanui Pauliui Kuliešiui iš Skuodo rajono.
Biržų VMVT padėka apdovanojo Suomijos organizacijos „Pet Rescue Finland” įkūrėją Liiso Anneli Leitzinger už gyvūnų gerovės idėjų propagavimą ir rūpinimąsi beglobiais gyvūnais.
Varėnos VMVT viršininkas padėką įteikė privačiam veterinarijos gydytojui Dariui Tamulevičiui už rūpinimąsi beglobiais gyvūnais, veterinarinės pagalbos teikimą ir švietėjišką veiklą.
Padėka skirta Šiauliuose įsikūrusios Raimondo Rimgailos klinikos darbuotojams už švietėjišką veiklą gyvūnų gerovės ir globos klausimais, nuolatinės pagalbos suteikimą kenčiantiems ar sužeistiems gyvūnams.
Plungės VMVT padėką skyrė verslininkei Vidai Stuobrienei už bendradarbiavimą gyvūnų gerovės srityje.
Padėkomis taip pat padovanotas Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas, Ignalinos viešosios bibliotekos Mielagėnų filialo bibliotekininkė Rima Misiūnienė, veterinarijos klinikos „Greitoji žirafa” darbuotoja Vaida Zlotkienė, Ignalinos gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Šlapia nosytė” savanorė Rita Jutienė, UAB „Aliter” vadovė Daiva Vasiliauskienė.

VMVT inf.

The post Apdovanoti gyvūnų globėjai appeared first on udiena.lt.

Egzistuoja legenda apie paslaptingą medį, ant kurio šakų žydi spalvingi ir kvapnūs žiedai, noksta stebuklingi, sielą gydantys vaisiai. Tai įvairių tautų tradicijos, turtinančios viena kitą. Šis medis išdygsta, žydi ir savo vaisius nokina kas antrus metus Lietuvoje, Visagino mieste. Tuo metu vyksta tradicinis Tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės”. Festivalio tikslas – stiprinti Visagino miesto tautinių bendruomenių ryšius su etninėmis tėvynėmis bei įvairių tautų meno kolektyvų tarpkultūrinį bendradarbiavimą, atskleisti Lietuvoje gyvenančių tautinių kultūrų įvairovę.

Šiemet rugsėjo 23–25 dienomis gyvybės medis sunokino vaisius, Visagino vartai buvo atverti svečiams, kurie galėjo ieškoti jo, susipažinti su juo, paskanauti jo vaisių. Iš visų pusių čia suvažiavo šimtai visiškai skirtingų žmonių, turinčių bendrą tikslą – prisiliesti prie medžio: prie tautų kultūrų įvairovės, liaudies tradicijų ir papročių. Tai folkloro ansambliai iš Estijos ir Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvai iš Vilniaus ir Kauno. Festivalio metu buvo suplanuota įdomi programa: tautiniai šokiai ir muzika, folkloro ir etninis kaleidoskopas visą dieną, didysis vakaro koncertas, amatų mugė, dalyvavimas mokomosiose amatų dirbtuvėse, galimybė susipažinti su įvairių tautų kultūrų atstovais. Meno kolektyvai pasirodė meninėje programoje „Rudeninių kultūrų laikrodis” – liaudies kiemeliuose. Čia buvo pristatomos skirtingų tautų vestuvinės tradicijos, apeigos, dainos, muzika, žaidimai, rateliai, kulinarinis paveldas.
VI tarptautinį tautinių kultūrų festivalį „Rudeninės” pristatė šeimininkai –Visagino kultūros centro kolektyvai ir svečiai –aukščiausio lygio kolektyvai:
Svečiai iš Estijos – vyrų ansamblis iš Arukiulos „LÜÜ-TÜRR”. Ansambliui artimos vyriško dainavimo archaiškos dainos. Lüü-Türr – tai vienas iš veiklaus sutemų paukščio lėlio, kitaip vadinamo naktine kregžde, pavadinimų. Kolektyvo vadovas Tiit Saare.
„Veteročki” – Sankt Peterburgo (Rusija) viduramžių muzikos mokyklos „Kantorum” folkloro studijos vyresnioji grupė. Be muzikinių-choreografinių folkloro užsiėmimų, vaikai mokomi groti liaudies muzikos instrumentais. Vadovė Galina Jemeljanova.
Tautinių šokių kolektyvas „PERLA WARMII” – Varmijos perlas (Šiaurės rytų regionas Lenkijoje). Šokėjai atlieka šokius iš skirtingų šalies regionų: polonezas, krakoviakas, kujeviakas, oberekas, mazuras. Vadovas Pavel Sadovski.
„TALAKA” – verčiant iš baltarusių kalbos reiškia taikią pagalbą, bendradarbiavimą, kompaniją, talką. Tai Minsko valstybinio meno ir kultūros universiteto etnologijos bei folkloro fakulteto įvairių kursų studentai. Vadovas – kultūrologijos mokslų kandidatas Viačeslav Kalacėj.
„VIETAH” – taip šiaurės Baltarusijoje vadinama viena iš mėnulio fazių. Šį kolektyvą sudaro profesionalūs muzikantai, grojantys dūdarinę muziką ir dainuojantys etnines dainas. Vadovas – kultūrologijos mokslų kandidatas Viačeslav Kalacėj.
„VERETENCE” – nepakartojamas vaikų folkloro ansamblis iš Ukrainos, Žytomyro apskrities. Vadovė – Nelia Vystavkina.
„MAŽOJI MAKOŠA” – Vinicos kultūros, meno ir muzikos mokyklos folklorinis ansamblis (Ukraina). Vadovė – Julija Vasiuk-Al-Chadidi. Tai Ukrainos liaudies ir tarptautinių konkursų laureatės, nacionalinių televizijos projektų dalyvės.
Etnografinės kūrybinės dirbtuvės „KOLO” – visuomeninė organizacija, folkloro grupė, kurią sudaro Ukrainos ir tarptautinių konkursų laureatai.
Uogrės miesto (Latvija) ŠOKIŲ KLUBAS, vadovas Ainars Svikis. Kolektyvas studijuoja, saugo ir atgaivina etninius šokius, tautinį liaudies kostiumą, tautines Latvijos tradicijas.
Kauno armėnų bendruomenės Jaunimo dainų ir šokių ansamblis „HAYRENIK”. „Hayrenik” reiškia „Tėvynė”. Vadovas Armen Sargsyan.
Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „ILSU” – reiškia „Tėvynė”. Ansamblio dalyviai mokosi Pavolgio ir Krymo totorių folkloro – lyrinių ir apeiginių dainų (kalendorinių, vestuvinių), tautinių šokių, pasakų, legendų, mįslių, patarlių ir posakių,  mokosi totorių kalbos pagrindų ir nacionalinės virtuvės tradicijų. Vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas.
Šventė baigėsi. Dabar turime laiko tam, kad pasidžiaugtume: tautos dar vienu žingsniu priartėjo viena prie kitos. Šilti prisiminimai padės pergyventi tamsųjį metų laiką, planuoti naujus darbus ir susitikimus.

Larisa Podberiozkina, festivalio kuratorė

The post Tautų suvienijimo festivalis Visagine appeared first on udiena.lt.

Nuo Biliakiemio vingiuotas keliukas veda į atokų Gudėniškės viensėdį. Čia pasitinka nuostabaus grožio oazė: ant nedidelės kalvelės žydinčiais vijokliais apsivijęs garsios Utenos krašto kūrėjos Anelės Araminienės gyvenamasis namas, kuris vasarą paskęsta žieduose, o šeimininkės išpuoselėtuose darželiuose akį džiugina Anelės sukurtos skulptūros.
Meną ir gėles mylinti Kuktiškių seniūnijos gyventoja A. Araminienė prisipažįsta, kad jai paprasčiausiai trūksta dienos: darbštuolė triūsia nuo ankstyvo ryto iki vėlumos. Tačiau skųstis nemėgstanti tautodailininkė randa laiko ne tik vieną ar kitą medinę skulptūrą nudrožti, bet ir prie senų staklių atsisėsti.

Gal prisimenate tuos laikus, kai pradėjote drožinėti?

Anksčiau, kai buvom mažos, su sese atsinešdavome griežčių, kuriuos ne tik valgydavome, bet ir iš jų nudroždavau vienokį ar kitokį žmogeliuką. Ši daržovė buvo minkšta, tad drožti nebuvo sudėtinga.
Vėliau drožti pradėjau tik vaikams užaugus. Kartą žentas, atsivežęs kelis kaltelius ir aštrų peiliuką, man pasakė, kad pradėsiąs drožti velnius. O aš pamaniau, kad velnių tai tikrai nenorėčiau drožti. Tačiau savo pažado taip ir neįvykdė: kalteliai gulėjo kelis metus, niekas jų net nelietė… Vieną žiemos vakarą gimė mintis imtis drožybos: pasiėmiau prie krosnies gulinčią malką, žento atvežtus kaltelius. Sekėsi neblogai: peiliukas buvo aštrus, tad išdrožiau malkos dydžio į japonę panašią moterytę. Tai buvo tik bandymas, tačiau šis bandymas ir buvo mano kūrybos pradžia. Pajutau užsidegimą, norą bei azartą.
Vėliau gimė jau gerokai didesnė undinės skulptūra, kuri iškart surado vietą kieme, prie fontanėlio.
Drožti pradėjau neturėdama 50 metų, nes anksčiau tam neturėdavau laiko: juk augo penki vaikai, ant pečių teko nešti nelengvą kasdienybės naštą.

Jūsų kūryboje daugiausia dominuoja šventieji. Kodėl?

Esu savamokslė, niekur nesimokiau, tad jokios patirties neturėjau. Dideles skulptūras drožti žymiai sunkiau nei mažas. Man atvežė kaladę. Buvau užsibrėžusi savo tikslą – išdrožti Jėzų Kristų.
Dar ir šiandien Jėzus Kristus stovi kambaryje, o kartais taip norisi prieiti ir šią skulptūrą patobulinti. Paskatinta Utenos kraštotyros muziejaus buvusio direktoriaus B. Juodzevičiaus, gavusi ne vieną kvietimą dalyvauti respublikiniuose konkursuose ir parodose, buvau tarsi ant sparnų pakylėta: norėjosi kurti ir nesustoti. Daugelis darbų apkeliavo ne tik šalies miestus, bet ir viešėjo Austrijoje, Ukrainoje. Žmonės skulptūrėles pirko bei draugams ar giminaičiams siuntė į tolimas užsienio šalis.
Kodėl religijos tema? Gal todėl, kad visas skulptūras drožiu su Dievo pagalba (juokiasi). Esu tikinti, todėl mano kūryboje vyrauja šventųjų tema. Žinoma, jeigu būčiau netikinti, galbūt ir velnius drožčiau (šypsosi). Tačiau savo gyvenime velnių nepripažįstu, tad esu nudrožusi ir šv. Agotą, šv. Eleną, šv. Veroniką, šv. Petrą, šv. Kazimierą ir daugelį kitų šventųjų. Dabar neturiu laiko atsisėsti ir vėl į rankas paimti peiliuką. Tačiau turiu minčių ir svajonių, kurias šiandien puoselėju ir tikiu, kad kažkada jos virs realybe.

Medžio drožimas – sunkus vyriškas darbas? Ar nevargina toks užsiėmimas?

Sutinku, kad vyriškas. Tačiau jeigu nenorėčiau užsiimti šia veikla, tikriausiai sėdėčiau ir nieko neveikčiau. Rankoms sunku, dažnai skauda, juk darbas reikalauja ištvermės ir jėgos. Utenos rajone esu vienintelė medžio drožėja moteris.

Kaip gimė idėja savo kiemą papuošti betoninėmis skulptūromis?

Anksčiau prie savo namų patupdydavau medines skulptūras, tačiau jos ilgai nepuošė aplinkos: paprasčiausiai supūdavo ir sutrešdavo. Buvo ir gandrų, ir stirniukų – reikėjo impregnuoti, gal būtų ir ilgiau išsilaikę. Pamažu perėjau prie betono darbų – juk jie gerokai tvirtesni, masyvesni. Pirmoji mano rankomis sukurta skulptūra – angelas. Prisimenu, kaip sunku buvo: krėčiau košę, ji manęs neklausė, krito, dribo… Visų pirma reikia pasidaryti „griaučius” iš vielos, o tada pradėti statybininko darbą. Sustingsta betonas, ir vėl dailinu…
Kartą pas mane užsuko L. Meškauskienė iš Kuktiškių, ją išmokiau kurti betonines skulptūras.
Gyvenanti tarp skulptūrų nesijaučiu vieniša. Man tarp jų gera.

Kai kurios betoninės skulptūros susijusios su pasakų personažais?

Taip. Štai briedis su kiškiu – tai pasakų herojai, o štai prie tvenkinio ant žirgo išdidus kunigaikštis Algirdas. O prie darželio sėdi muzikantas su armonika, o kad vienam nebūtų nuobodu – šalia jo įsitaisė moteriškaitė. Jai padarysiu būgnelį. Čia mūsų kiemo pora.
Prie tvenkinio sėdi ir žvejoja žvejys, tačiau jį dažnai nuskriaudžia mano anūkėlis – jis atima meškerę.
Bene didžiausia problema – laiko trūkumas. Niekada nesuprasiu tų žmonių, kurie aimanuoja, kad nuobodu, tenka stumti laiką. Su tuo nesutinku! Jei žmogus turi sau malonios veiklos – dienos maža. Paprasčiausiai ne visuomet spėju atlikti visus numatytus darbus.

Ar jūsų kūrybinius sugebėjimus perėmė vaikai ir anūkai?

Kolei kas šia veikla nesusidomėjo nė vienas mano vaikas ar anūkas. Net žentas, kuris ruošėsi drožti velnius, taip pat nesusigundė.
Prisipažinsiu – kartą pati susigundžiau ir nudrožiau vieną velnią. To manęs paprašė vilniškis, gerai sumokėjo, tad ėmiau ir „sugriešijau” – iš medžio išdrožiau velnią. O visai neseniai pagaminau Trolius, nes paprašė Norvegijoje gyvenantis anūkas. Susidūriau tik su vienu sunkumu – neįprastai ilga Trolio nosimi, tačiau su nelengva užduotimi palyginti greit susidorojau.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

{youtube}p6qYosfd6AU&feature{/youtube}

The post Medžio drožėjos rankose gimsta šventieji appeared first on udiena.lt.

Viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos kompanijų „Panevėžio keliai” baigia rangos darbus objekte, kurio vizualiniai sprendimai ypač puošia vieną žymiausių Lietuvos kurortų. Žiburio gatvėje Anykščių mieste nusidriekė nestandartinės rausvos spalvos dviračių takas ir jis ne paskutinis toks šiame mieste. Tokios pat spalvos dviračių takas numatytas ir Vilniaus gatvės Anykščiuose rekonstrukcijos projekte.

„Savo spalva išsiskiriančio tako pageidavo užsakovas, kai vyko Žiburio gatvės rekonstrukcijos projektavimo darbai. Kuriama tokia miesto stilistika”, – sakė Žiburio gatvės rekonstrukcijos darbus Anykščių mieste vykdančio AB „Panevėžio keliai” Rokiškio filialo direktorius Gintaras Genys.
Iki rekonstrukcijos Žiburio gatvės plotis vidutiniškai siekė 10 metrų. Sena asfalto danga buvo prastos būklės, susidarę plyšiai, išdaužos, išsibangavimai išilgine kryptimi, nubyrėję dangos kraštai ties šulinėlių grotelėmis. Rekonstrukcija vykdoma visu gatvės ilgiu, t. y. 531 m ruože. Kairėje gatvės pusėje tarp J. Biliūno ir Kęstučio gatvių yra pėsčiųjų takas su trinkelių danga. Pėsčiųjų tako trasa geros būklės, todėl šio projekto vykdymo metu nerekonstruojama.
Rekonstrukcijos metu gatvė susiaurinta nuo 10 iki 7 metrų pločio. Šio pokyčio priežastis – naujo dviračių tako įrengimas dešinėje kelio pusėje. Dviračių takas dviejų metrų pločio, o jo danga išsiskiria neįprasta rausva spalva, išgauta asfaltbetonio mišiniui ruošti panaudojus specialų pigmentą. Taką nuo važiuojamosios dalies skiria betoninis bortas ir metaliniai atitvarai. Dviračių tako konstrukcija sudaro 6 cm storio asfaltbetonio danga, 15 cm storio skaldos pagrindas ir 20 cm storio šalčiui nejautrus sluoksnis.
Žiburio gatvės rekonstrukcijos metu sena asfalto danga buvo nufrezuota. Gatvės konstrukcijos pagrindas parengtas permaišant esamą pagrindą su papildomu 10 cm storio dolomitinės skaldos mišiniu. Naują asfalto dangą sudaro du sluoksniai, 8 ir 4 cm storio.
Rangovas „Panevėžio keliai” taip pat baigia sutvarkyti esamas automobilių stovėjimo aikšteles, nuovažas į daugiabučių ir privačių namų kiemus, įrengė tris perėjas su kryptiniu apšvietimu. Perėjimai per kelią ir nuovažas įrengti su nuleistais bortais, palengvinantys judėjimą žmonėms su negalia, o nelygus plytelių paviršius įspės regėjimo problemų turinčius pėsčiuosius.
Įgyvendinus projekto užduotis sumažės aplinkos užterštumas, automobilių kuro sąnaudos, sutvarkytos pavojingos perėjos pagerins eismo saugumo rodiklius.

AB „Panevėžio keliai” inf.

The post Anykščių gatvėse – stilingi spalviniai sprendimai appeared first on udiena.lt.

Praėjusią savaitę Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma”, kurios specialistai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse pateikė 6 dalyviai.

„Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų projektas netipinis, reikalaujantis kokybiško ir kruopštaus darbo, puikaus statybų rangovo pasiruošimo. Džiaugiamės, kad konkursą laimėjusios įmonės specialistai turi ir kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos ir restauravimo srities patirtį. Ji medinę pilį leis statyti dermėje su archeologiniu paveldu ir unikaliu kraštovaizdžiu”, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.
Tikimasi, kad iki 2017 m. bus baigtas pirmasis Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų etapas. Šiam etapui iš 2016 m. Anykščių rajono savivaldybės biudžeto skirta 160 tūkst. Eur. Rengiant pilies statybų planus buvo atsižvelgta ir į galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos fondais. Anykščių rajono savivaldybės meras K. Tubis ir kiti Savivaldybės administracijos atstovai dar Praėjusiais metais lankėsi Agluonoje (Latvija), kur kartu su Agluonos savivaldybės specialistais aptarė medinio apžvalgos bokšto vaizdingoje piliavietėje statybų planus. Pasak istorinių šaltinių, šioje piliavietėje stovėjusioje pilyje augo būsimoji karalienė Morta ir, anot istorinių legendų, buvo nužudytas karalius Mindaugas su sūnumis. Bendradarbiauti ieškant finansavimo tikimasi ir su Smurgainių (Baltarusija) miestu, įsikūrusiu šalia Krėvos piliavietės.
Medinės pilies statybų projektas – jau daugiau nei dešimtmetį anykštėnų puoselėta idėja. Dar 2004 m. liepos 23 d. Anykščių rajono savivaldybės taryba ir Pasaulio anykštėnų bendrijos taryba, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, atsižvelgiant į istorinius šaltinius apie XIII–XIV a. Lietuvoje stovėjusias medines pilis, Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinius tyrinėjimų rezultatus bei Anykščių rajono strateginiame plėtros plane numatytą tikslą pastatyti medinę pilį, pasirašė deklaraciją.
Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos bus pradėtos po archeologinių tyrimų, kuriuos statybų rangovo partneriai turėtų pradėti jau visai netrukus.

Anykščių r. savivaldybės administracijos inf.

The post Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos appeared first on udiena.lt.