Kaip teigiama išplatintame pranešime, paslauga kviečiami naudotis asmenys, turintys judėjimo negalią ir laikinai, pavyzdžiui, dėl patirtos traumos negalintys judėti. Knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo.

Bibliotekos transportu knygos bus išvežiojamos kartą per savaitę (ketvirtadieniais), o skaitytojui paslauga teikiama kartą per mėnesį pristatant iki penkių knygų.

„Norintys pasinaudoti Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga, kviečiami kreiptis telefonu 8 389 49159, darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. Užsisakydami knygas turėkite pasiruošę savo skaitytojo pažymėjimo numerį. Jeigu dar nesate registruotas bibliotekos skaitytojas ar esate pametęs pažymėjimą, Jums bus išduotas naujas. Skaitytojo registracijos metu bus reikalingas Jūsų asmens kodas, jei duomenų nesutiksite pateikti telefonu, informaciją turėsite pateikti gyvai, atvykus bibliotekininkui“, – rašoma pranešime. Knygų pristatymo metu skaitytojai privalės pateikti neįgaliojo pažymėjimo numerį, išskyrus atvejus kai paslauga užsakoma dėl laikinos traumos.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Nuo spalio biblioteka teikia naują paslaugą: knygas pristatys į namus appeared first on udiena.lt.

Siekdama didinti atvirumą, paslaugų prieinamumą ir dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui uteniškių, biblioteka tokiems skaitytojams knygas bekontakčiu būdu pristatys tiesiai į namus.

Bibliotekininkai įsitikinę, kad skaitymas – ne tik pramoga ir puikus būdas leisti karantino laiką namuose, knygos taip pat mažina stresą bei padeda įveikti niūrias nuotaikas, kurių pandemijos metu tikrai netrūksta. Siekdami, kad skaitymo teikiama nauda galėtų naudotis ir tie skaitytojai, kurie iš namų išeiti negali, „Socialinis taksi“ knygas jiems atveš į namus.

Utenos A. ir m. Miškinių viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga kviečiami naudotis vyresni kaip 70 metų senjorai, žmonės su judėjimo negalia ir laikinai, pavyzdžiui, dėl patirtos traumos, judėti negalintys skaitytojai. Knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo.

„Socialinis taksi“ knygas vežios kartą per savaitę, o skaitytojui paslauga teikiama kartą per mėnesį ir bekontakčiu būdu bus pristatyta iki penkių knygų.

Norintys pasinaudoti Utenos A. M. Miškinių viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga, kviečiami kreiptis telefonu 8 389 61608 darbo dienomis 9–18 val. Užsisakydami knygas skaitytojai privalės pateikti ir neįgaliojo pažymėjimo numerį.

Parengė Dainora Narkūnienė

The post Utenoje nauja paslauga – knygas pristatys į namus appeared first on udiena.lt.

Detektyvų populiarumo priežastis paaiškinti nesunku. Skaitytojai, susitapatinę su pagrindiniais veikėjais, gauna galimybę narplioti įvairias žmogžudystes, pasinerti į žmogaus sąmonę, be to, dėl įtampos kylantis adrenalinas dovanoja aštrius pojūčius. Juk daug smagiau stimuliuoti jausmus tada, kai saugiai sėdite ant sofutės su gera knyga, nei patekus į realų pavojų, ar ne?

Jei detektyvo žanras jums dar neatrastas, knygynas Patogupirkti.lt rekomenduoja keletą itin populiarių ir skaitytojų pripažintų serijų.

Lars Kepler serija apie inspektorių Joną Liną

Lars Kepler vardu pasirašo šeimyninis švedų autorių Alexandra ir Alexander Ahndoril duetas. Pirmoji knyga „Hipnotizuotojas“. Pagrindinis veikėjas vyriausiasis inspektorius Jonas Lina yra nepaprastas detektyvas, gebantis įsijausti į žudiko mintis, o kad jį sugautų tikrai ne visada laikosi taisyklių.

Išleisti aštuoni detektyvai. „Hipnotizuotojas“, „Košmaras“ ir Ugnies liudininkas (2-as leidimas) gali būti skaitomos ir kaip atskiros dalys, tačiau ketvirtoje knygoje „Smėlio žmogus“ pasirodo amžinas Jono Linos priešas Jurekas Valteris, kurio šešėlis persekios ir likusiose istorijose.

Joną Liną skaitytojai pamilo už empatiją, taisyklių laužymą, atsidavimą šeimai, įžvalgą ir charizmą.

Jo Nesbø serija apie kriminalistą Harį Hūlę

Tai yra viena žinomiausių ir populiariausių skandinavų kriminalinių romanų serijų. Jo Nesbø vardą rasite kone kiekvieno kito gero autoriaus knygų aprašymuose, nes palyginimas su šiuo skandinaviškų detektyvų žanro karaliumi – garbė.

Haris Hūlė yra pagrindinis serijos, kurią kol kas sudaro 12 knygų, veikėjas. Pirmą kartą jį sutinkame detektyve „Šikšnosparnis“. Pažinties su skaitytojais pradžioje Hariui virš trisdešimt, o jis jau turi daugybę problemų. Šis antiherojus mylimas skaitytojų bei fikcinių draugų ir kolegų. Simpatijos neblėsta, kad ir ką Hūlė beiškrėstų, o iškrečia jis tikrai daug, nes tai ne tas kriminalistas, kurį galima suvaržyti taisyklėmis.

Chris Carter serija apie detektyvą Robertą Hanterį

Chris Carter – sparčiai populiarėjantis amerikiečių autorius. Pirmoji jo serijos knyga – „Krucifiksas“, o pagrindinis veikėjas – Los Andželo specialiojo žmogžudysčių skyriaus, nagrinėjančio itin žiaurius nusikaltimus, detektyvas Robertas Hanteris.

Chris Carter serija nerekomenduojama labai jautriems žmonėms, nes autorius nevengia žiaurių ir kruvinų scenų aprašymų, tačiau ieškantiems, kas gerai pakutentų emocijas ir įvarytų baugulio, tikrai patiks! Be to, rašytojas išvystė įdomius veikėjus ir smagius jų tarpusavio santykius.

Žinoma, įdomių serijų yra ir daugiau, tačiau šį kartą į rekomendacijas pateko tos, kurias geriausiai vertina detektyvų gerbėjai visame pasaulyje.

The post Knygų rekomendacijos: skaitytojų pamiltos detektyvų ir trilerių serijos appeared first on udiena.lt.

„Tampa gražia tradicija, kai „Rotary“ klubas prieš šv. Kalėdas dovanoja pačių reikalingiausių knygų Utenos A. ir M. Miškinių viešajai bibliotekai. Knygų dovanojimas pandemijos metu ypač svarbus, nes gyventojai neteko beveik visų kultūros paslaugų”, – džiaugėsi ir dėkojo bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė.

Šie metai labai turtingi bibliotekai – nupirkta 8,5 tūkst. egzempliorių naujų knygų, skaitytojams siūloma 1,7 tūkst. naujų pavadinimų knygų. Pasak šios bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėjos Mildos Laurinavičienės, dovana už 700 eurų tikrai brangi visomis prasmėmis – „Rotary“ klubo lentyna praturtėjo reikalingiausiais ir populiariausiais leidiniais.

Naujų leidinių, kuriuos graibsto skaitytojai, visada trūksta. Lentyną daugiausiai papildė grožinės literatūros naujienos ir bestseleriai, kurių žmonės laukia, jas rezervuoja, todėl padovanotos net 62 knygos jau seniai išgaravo iš lentynos.

Klubo prezidentas Laimutis Grigaliūnas, įteikdamas dovaną, taip pat džiaugėsi, kad pandemijos metu biblioteka dirba, o naujos knygos labai laukiamos ir skaitomos.

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos inf.

The post „Rotary“ klubas pildo dovanomis bibliotekos lentynas appeared first on udiena.lt.

Gegužės pradžioje Kultūros ministerija visos šalies bibliotekoms papildomai skyrė beveik du milijonus eurų knygoms ir dokumentams įsigyti. Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, gavusi daugiau nei 27 tūkstančius eurų papildomai, gausiai papildys savo fondus ne tik naujausiais leidiniais, bet ir kitomis priemonėmis.

Anot bibliotekos direktorės Vidos Garunkštytės, gautos lėšos turėjo būti panaudotos iki liepos 1-os. „Kultūros ministerija 2020 metams dokumentų ir knygų įsigijimui buvo skyrusi apie 36 tūkst. eurų. Papildomai dar gavome daugiau kaip 27 tūkst. eurų – tai išties didelė suma, kuri nudžiugins bibliotekos lankytojus”, – sakė Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja Milda Laurinavičienė.

Už šiemet iš Kultūros ministerijos gautas lėšas biblioteka jau nupirko apie 3 000 knygų ir dokumentų. Gavusi papildomą finansavimą biblioteka įsigijo dar 2 709 knygas ir kitus dokumentus. „Iš papildomai gautų lėšų įsigijome grožinės literatūros, atnaujinsime skaityklų (šakinės literatūros), kraštotyros fondai. Pagal rekomendacijas beveik 30 procentų buvo skirta papildyti Lietuvos autorių grožinės literatūros kūriniais, metų knygos rinkimams bei kitoms skaitymo skatinimo iniciatyvoms atrinktais leidiniais. Taip pat įsigijome apie 70 vienetų įvairiausių stalo žaidimų”, – džiaugėsi bibliotekos direktorė.

Laikraščio „Utenos diena” ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos inf.

The post Biblioteka knygų fondą atsinaujino už 27 tūkst. eurų appeared first on udiena.lt.

Knygos meno konkursui, kurį kasmet organizuoja Kultūros ministerija, šiemet pateikta 111 leidinių. Lietuvos leidyklų išleistos knygos vertintos pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus.

Pagrindinė metų premija paskirta Laurai Grigaliūnaitei už originalų tarpdalykinio projekto rezultatų perteikimą knygoje Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius. „Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje / Atlas of Diagrammatic Imagination: Maps in Research, Art and Education” (išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, spausdino UAB BALTOprint).

Premijos pagal temines grupes:

Grožinė literatūra ir eseistika

Sigutei Chlebinskaitei už plastišką teksto ir grafikos sintezę knygoje Aidas Marčėnas. „IR.123 eilėraščiai” (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, spausdino UAB „Petro ofsetas”);

Knygos vaikams

Rasai Jančiauskaitei už vaizdo žaismingumą ir laisvę knygoje Modesta Jurgaitytė. „Ypatingas” (išleido MB „Tikra knyga”, spausdino UAB BALTOprint);

Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai

Gulnarai Galiachmetovai už šiuolaikišką istorinio turinio pateikimą knygoje Simonas Jazavita, Dominik Wilczewski. „1938.Tamsiausia naktis būna prieš aušrą: 80 metų nuo Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo” (išleido Lenkijos institutas Vilniuje, spausdino UAB „Standartų spaustuvė”);

Meno leidiniai (monografijos, katalogai, albumai)

Laurai Grigaliūnaitei ir Julijui Balčikoniui už skirtingų objektų visumos suvaldymą knygoje Karolina Jakaitė. „Šaltojo karo kapsulė. Lietuvių dizainas Londone 1968″ (išleido leidykla „Lapas”, spaustuvė nenurodyta);

Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai

Kęstučiui Pikūnui už lengvą ir daugiasluoksnį vaizdažodinį pasakojimą knygoje Jonas ir Adolfas Mekai: „Gyvenimo lai(š)kai” (išleido UAB „Post scriptum. Littera”, spausdino UAB „Petro ofsetas”);

Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai

Agnei Dautartaitei-Krutulei už inovatyvų istorinių knygos formų pritaikymą knygoje Johan Huizinga. „Viduramžių ruduo” (išleido VšĮ Aukso žuvys, spausdino UAB BALTOprint).

Diplomai pagal temines grupes:

Grožinė literatūra ir eseistika

Deimantei Rybakovienei už poetišką vaizdingumą knygoje Laima Kreivytė. „Artumo aritmetika” (išleido  Homo Liber, spausdino UAB „Petro ofsetas”);
Deimantei Rybakovienei už eilėraščių ir iliustracijų dermę knygoje Ernestas Noreika. „Apollo” (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, spausdino UAB „Petro ofsetas”).

Knygos vaikams

Linai Itagaki už originalų istorinio turinio perteikimą vaikams knygoje Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė. „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai” (išleido MB „Tikra knyga”, spausdino UAB BALTOprint);
Kotrynai Zylei už estetinę vaizdinę raišką knygoje paaugliams Kotryna Zylė. „Sukeistas” (išleido VšĮ Aukso žuvys, spausdino UAB „Petro ofsetas”).

Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai

Mildai Kairaitienei už elegantišką ir prasmingą minimalizmą knygoje „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Korespondencija / Korespondencja 1892–1906″. I tomas (išleido Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, spausdino uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa”);
Eglei Marijai Ažubalytei už tikslingą technologinių sprendimų pritaikymą knygoje Austėja Landsbergienė. „Pradinukų abėcėlė tėvams ir mokytojams” (išleido UAB „Dvi tylos”, spausdino UAB BALTOprint).

Meno leidiniai (monografijos, katalogai, albumai)

Aušrai Lisauskienei už tipografijos vizualumą knygoje „X, Y, Z” (išleido  UAB „Įvaizdžio pasaulis”, spausdino UAB BALTOprint);
Viliui Dringeliui už inovatyvią raišką knygoje Ugnė Bužinskaitė. „Menas ir mes / Art and Us” (išleido „Lewben Art Foundation”, spausdino UAB „Standartų spaustuvė”).

Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai

Tadui Karpavičiui už turinio ir formos vienovę knygoje Reda Tomingas. „Fotosintezė” (išleido UAB „Dvi tylos”, spausdino UAB BALTOprint);
Akiko Wakabayashi už menišką fotografijos pateikimą ir medžiagišką estetiką knygoje Margaret Lansnik, Rene van Hulst. „the kindness of one” (išleido Kauno fotografijos galerija (LFS Kauno skyrius), spausdino Drukkerij Tielen).

Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai

Agnei Dautartaitei-Krutulei už struktūros tikslingumą knygoje Danguolė Butkienė, Palmira Mikėnaitė, Antanas A. Jonynas „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu? / Animal that I Am (Not)” (išleido MO muziejus, spausdino UAB BALTOprint);
Gyčiui Skudžinskui už skaitmeninio ir analoginio vaizdų sintezę knygoje Reinis Lismanis „T_6031_T6061_T8001″ (išleido VšĮ „Nerutina”, spausdino UAB „Druka”, įrišo UAB „Petro ofsetas”, „NoRoutine Books”).
Lietuvos dailininkų sąjungos premija skiriama Ingai Dagilei už knygą Tomas Dirgėla. „Mano tėtis rašo knygą” (išleido leidykla „Tyto alba”, spausdino UAB BALTOprint).

Diplomai Knygos meno konkurso laureatams – dailininkams, leidėjams ir spaustuvininkams – bus įteikti Vilniaus knygų mugėje vasario 20 d. 12 val. (Parodų ir kongresų centras LITEXPO, LRT salė / 5.1).

Kultūros ministerijos inf.

The post Išrinktos gražiausios knygos appeared first on udiena.lt.

Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai per tris mėnesius atsikratė daugiau nei pusės tonos elektroninių atliekų, atiduodami jas saugiam sutvarkymui. O vietoj jų biblioteka sulaukė naujų knygų už 500 eurų. Jas išsirinko bibliotekos bendruomenė – tai knygos nuo populiariųjų romanų iki mokamosios literatūros. Šios bibliotekos lankytojai buvo aktyviausi Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamo projekto „Atsakingas skaitytojas” paskutinio etapo dalyviai bei surinko didžiausią elektronikos atliekų kiekį iš visų šalies bibliotekų dalyvavusių projekte.

Antrosios vietos laimėtojai, surinkę daugiau nei 300 kg elektronikos atliekų, Kauno apskrities viešoji biblioteka. Trečioji vieta atiteko Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, surinkusiai beveik 170 kg. EPA direktorius Linas Ivanauskas džiaugėsi, kad Lietuvos bibliotekos yra kone vienos iš iniciatyviausių švietėjiškų, visiems prieinamų institucijų. Tai parodo, kad bibliotekų gerovė, inovatyvumas rūpi ne tik pačioms bibliotekų bendruomenėms, tų miestų savivaldybėms ar pan., bet ir patiems bibliotekos lankytojams. „Šis projektas kasmet įrodo, kad mūsų šalies gyventojai yra ne tik išsilavinę ir apsiskaitę, bet kartu ir atsakingai rūpinasi aplinka. Skaitytojai nebenaudojamą smulkiąją elektroniką, pavyzdžiui, telefonus, baterijas, lygintuvus ir t. t. turėjo galimybę bibliotekoje atiduoti saugiam sutvarkymui. Taip pat skaitytojai galėjo užsiregistruoti pas bibliotekos darbuotojus, kad iš jų namų EPA surinkėjai nemokamai išvežtų ir stambiąsias elektronikos atliekas (šaldytuvus, skalbykles, kaitlentes ir kt.). Šio projekto tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį į būtinybę tinkamai atsikratyti elektronikos atliekų, o tam padaryti sudarėme patogias sąlygas”, – pasakojo L. Ivanauskas. Jis pridūrė, kad projektas bibliotekose jau baigėsi, bet šiemet jį planuojama pratęsti.

Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos daugiau nei pusę atiduotų visų atliekų saugiam sudarė šaldytuvai ir televizoriai. Gyventojai taip pat išmetė 80 kg stambių namų apyvokos prietaisų bei atsikratė 110 kg spausdinimo, kopijavimo stambios ir smulkios įrangos bei smulkiųjų prietaisų kaip telefonai, barzdaskutės ir t. t.
Pasak pirmąją vietą konkurse laimėjusios Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojos Nijolės Stančikienės, bibliotekoje vienas skaitytojas vidutiniškai apsilanko tris kartus per mėnesį ir 27 kartus per metus. „Dauguma skaitytojų teiraujasi apie naujausius leidinius, kurių biblioteka nespėja įsigyti, todėl tokie projektai yra puiki proga greitai, su pačių skaitytojų pagalba papildyti lentynas pageidaujamomis knygomis”, – pasakojo N. Stančikienė. – Norimų knygų įvairovė didžiulė, dėl to sudarytų knygų sąraše puikuojasi įvairios tematikos knygos: nuo publicistinių knygų, bestselerių kaip D. Pancerovo „Kiborgų žemė” iki fantastinių, istorinių romanų kaip R. Kmitos „Pietinia kronikas” ar knygelių mažiems vaikams ir literatūros vyresniems mokiniams, pavyzdžiui, Vytauto V. Landsbergio „Obuolių pasakos ir kriaušių”, H. Lee „Nežudyk strazdo giesmininko”, R. Bradbury „Pienių vynas” ar J. Marcinkevičiaus „Laukinė kriaušė ir kt.

L. Ivanausko teigimu, nebenaudojamą elektroniką reikia išmesti tik tam skirtose vietose. „Nors pati elektronika nėra pavojinga, tačiau tapusi atlieka ir irdama nesaugioje vietoje neišvengiamai sukelia žalos. Įrenginiuose yra sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, švino, chromo ar freono dujų ir t. t. Nuodingos medžiagos prasiskverbia į gruntą, iš kurio jos per vandenį sugrįžta žmonėms, augalijai ir gyvūnams”, – teigė EPA direktorius.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Molėtiškiai elektroniką iškeitė… į naujas knygas appeared first on udiena.lt.

Kultūros ministerijos kasmet organizuojamas „Knygos meno“ konkursas šiemet vyko jau jubiliejinį 25-ajį kartą. Jam 54 leidėjai pateikė 116 knygų, iš kurių pagal poligrafinius ir meninius kriterijus išrinktos meniškiausiai apipavidalintos ir geriausiai atspausdintos 2017 metais Lietuvoje išleistos knygos.

Pagrindinė – Metų premija – šiemet paskirta dailininkei Linai Itagaki už inovatyvų aktualios temos pateikimą, taiklų šrifto panaudojimą, jo dermę su įtaigiomis iliustracijomis knygoje „Sibiro haiku”, autorės Jurga Vilė ir Lina Itagaki, (išleido leidykla „Aukso žuvys”, spaustuvė „Petro ofsetas”).
Šešios premijos pagal temines grupes skirtos:
Kamilei Lisauskaitei ir iliustruotojai Miglei Anušauskaitei už neįprastą mokslinio turinio ir populiarios formos sugretinimą knygoje „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika” (išleido ,,Aukso žuvys”, spausdino ,,Petro ofsetas”) – teminė grupė Grožinė literatūra ir eseistika;
Aušrai Kiudulaitei už vaikiškos vaizduotės pajautimą ir profesionalią jos raišką knygoje „Draugystė ant straublio galo”, autorius Marius Marcinkevičius (išleido „Tikra knyga”, spausdino „BALTO print”) – Knygos vaikams;
Laurai Klimaitei ir Indrei Klimaitei už pažangų ir šiuolaikišką dizaino sprendimą knygoje „Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918-2018)”, sudarytojai Nerijus Šepetys, Giedrė Jankevičiūtė  (išleido  Lietuvos kultūros institutas, spausdino  „BALTO print”) – Mokslinė, dalykinė literatūra, vadovėliai;
Jurgiui Griškevičiui už sudėtingo turinio ir vaizdinės medžiagos struktūros estetiką knygoje „Post Ars partitūra”, sudarytojai Agnė Narušytė, Gintaras Zinkevičius (išleido  „M puslapiai”, spausdino „Kopa”) – Meno leidiniai;
Ingai Navickaitei už provokuojantį minimalizmą knygoje  Rimaldas Vikšraitis „Homo Vikšraitis” (išleido Kauno fotografijos galerija, spausdino „Kopa”) – Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai;
Agnei Dautartaitei-Krutulei už originalią formą knygoje „Kai Lietuva valdė pasaulį/When Lithuania Ruled the World”, autorius Kęstutis Nakas (išleido „Aukso žuvys” , spausdino „BALTO print”) – Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai.
Diplomai skirti:
Jokūbui Jacovskiui už šiuolaikišką klasikos pateikimą knygoje „Vanduo puodelyje”, autorius Tadeusz Rozewicz, iliustravo Stasys Eidrigevičius  (išleido „Apostrofa”,  spausdino „BALTO print”);
Agnei Dautartaitei-Krutulei už dizaino koncepcijos įtaigumą knygoje „We Thought We’d be Back Soon: 18 Stories of Refugies 1940-1944″, autoriai Dalia Cidzikaitė, Laima Petrauskas VanderStoep, Dalia Stakė Anysas (išleido „Aukso žuvys”, spausdino „BALTO print”);
Ievai Babilaitei už nestandartinę traktuotę knygoje „Baisiai gražūs eilėraščiai”, autorė Daiva Čepauskaitė (išleido  ,,Žalias kalnas”, spausdino „Standartų spaustuvė”);
Artūrui Širinui ir Justinai Norkutei-Širin už dizaino interaktyvumą knygoje „Vilniaus arkikatedros mįslės”, autorės Violeta Indriūnienė, Rita Pauliukevičiūtė, Alina Pavasarytė, BirutėValečkaitė (išleido Bažnytinio paveldo muziejus, spausdino „S. Jokūžio leidykla-spaustuvė”);
Gedui Čiuželiui už tinkamą medžiagų parinkimą ir dizainą atskleidžiant temą knygoje „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903-1954)”, dvitomis, sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė (R.Paknio leidykla, spausdino „Petro ofsetas”);
Elonai Marijai Ložytei už estetišką dalykinio turinio pateikimą knygoje Motiejus Kazimieras Sarbievijus „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą” (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, spausdino „Petro ofsetas”);
Miglei Rudaitytei už netikėtą žanro ribų išplėtimą knygoje „Proud of Lithuania. A Fairy Tale by Sweet Root”, parengė Sweet Root (išleido „Dvi tylos”, spausdino BALTO print);
Martynui Gintalui už vaizdo ir teksto elegantišką sintezę knygoje „Žemaitijos balsai ir daiktai: juvelyriška, mažoji plastika, eilėraščiai”, autorės Eglė Čejauskaitė-Gintalė, Viktorija Daujotytė (išleido „Porta Artis”, spausdino „BALTO print”);
Rūtai Mozūraitei už santūrią klasiką knygoje „Vytautas Kasiulis. Viena-Bresgau Freiburgas-Paryžius”, sudarytojos Ilona Mažeikienė, Laima Bialopetravičienė (išleido Lietuvos dailės muziejus, spausdino „Standartų spaustuvė”);
Gyčiui Skudžinskui už tikslingą knygos režisūrą knygoje „Pergalės ir pralaimėjimai/Victories and Defeats”, fotografas Romualdas Požerskis (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, spausdino „BALTO print”);
Vilmantui Dambrauskui už originalų įvaizdžio sukūrimą dizaino ir fotografijos priemonėmis knygoje „Universitas Doctorum et Studentium. Šiaulių universiteto bendruomenės portretai”( išleido Šiaulių universiteto leidykla, spausdino „Šiaulių spaustuvė”);
Gyčiui Skudžinskui už eksperimentinę bibliofilinės tradicijos interpretaciją knygoje „Scenos/Stages”, autoriai Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Vilma Samulionytė, Gytis Skudžinskas, Darius Žiūra (išleido „Nerutina/NoRoutineBooks” , spausdino „Druka”).
Premijuotų knygų dailininkai, leidėjai bei spaustuvininkai diplomais tradiciškai apdovanojami Vilniaus knygų mugės metu – vasario 22 d. 12 val. LITEXPO parodų centre.
Knygų mugėje taip pat veiks konkursą laimėjusių knygų paroda, bus galima susipažinti ir su specialiai išleistu katalogu.

Kultūros ministerijos inf.

The post Išrinktos meniškiausios praėjusių metų knygos appeared first on udiena.lt.

Praėjusiais metais tarp šalies bibliotekų lankytojų populiariausia buvo mūsų kraštiečio Vytauto Račicko kūryba. Apie tai paskelbė asociacija LATGA, kuri Kultūros ministerijai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2015 metų ataskaitą. Iš šios ataskaitos matyti, kad 2015 metais iš lietuvių autorių daugiausia skaitytos vaikų ir paauglių rašytojo Vytauto Račicko knygos.

Iš mokslinės literatūros autorių populiariausia Viktorija Daujotytė. 2015 m. daugiausia skaitytojams išduotas lietuviškos grožinės literatūros kūrinys – Roko Flick knyga „Ema, pastoriaus dukra”.
„V. Račicko knygos paimtos beveik 30 tūkst. kartų, 10-oje vietoje esančios Kristinos Sabaliauskaitės knygos skaitytojoms išduotos per 5 tūkst. kartų. Skaitomiausių lietuviškos grožinės literatūros kūrėjų dešimtuke galima rasti ir Romualdą Granauską, Ireną Buivydaitę-Kupčinskienę, Algimantą Čekuolį, Eleną De Strozzi, Vytautą Ažušilį, Jurgą Ivanauskaitę, Vytautą V. Landsbergį, Renatą Šerelytę-Mendeikienę”, – ataskaitą apžvelgė Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė.
Šiuo įvertinimu labai apsidžiaugęs rašytojas Vytautas Račickas portalui udiena.lt prisipažino, kad jam tai – didelis įvertinimas. „Jeigu skaito knygas, vadinasi, jos reikalingos. Juk kaip jaustis rašytojui, jeigu jo kūryba niekam neįdomi?”, – klausė V. Račickas, manantis, kad paaugliai labai mėgsta skaityti jo knygas „Nebaigtas dienoraštis”, „Baltos durys”, o vaikai įnikę į knygas „Šokoladas iki pirmadienio”, „Gyveno kartą Lukošiukas” bei kitas.
Iš Utenos kilęs rašytojas Vytautas Račickas įsitikinęs, kad dienos šviesą išvys dar ne viena jo sukurta knyga. „Šiuo metu nieko nerašau, galbūt pradėsiu vasaros pabaigoje. Juk dabar rašyti sunku, reikia didelės valios, kurios aš neturiu. Galbūt didesnės veiklos imsiuosi rudeniop”, – kalbėjo rašytojas, kuris vasaros dienas leidžia savo sodyboje Dzūkijoje.

2015 METŲ POPULIARIAUSIŲ AUTORIŲ DEŠIMTUKAI

GROŽINĖS LITERATŪROS AUTORIAI:

1. Vytautas Račickas
2. Romualdas Granauskas
3. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė
4. Elena De Strozzi
5. Vytautas V.Landsbergis
6. Algimantas Čekuolis
7. Vytautas Ažušilis
8. Jurga Ivanauskaitė
9. Renata Šerelytė
10. Kristina Sabaliauskaitė

POPULIARIAUSIOS LIETUVIŲ AUTORIŲ GROŽINĖS LITERATŪROS KNYGOS:

1. Rokas Flick „Ema, pastoriaus dukra”
2. Jolita Herlyn „Mano vyrai ir jų žmonos”
3. Romualdas Granauskas „Trečias gyvenimas”
4. Rūta Vanagaitė „Ne Bobų vasara”
5. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė „Kitapus veidrodžio”
6. Jurga Jancikevičiūtė „Mėlynas rūkas” I d.
7. Andrius Tapinas „Vilko valanda”
8. Gina Viliūnienė „Vilniaus Madona”
9. Agnė Žagrakalytė-Platelienė „Eigulio duktė: Byla F 117″
10. Elena De Strozzi „Laiko upės slenksčiai”

MOKSLINĖS LITERATŪROS AUTORIAI:

1. Viktorija Daujotytė
2. Norbertas Vėlius
3. Filomena Taunytė-Paškonienė
4. Dalia Antinienė
5. Rosita Lekavičienė
6. Algimantas Sakalas
7. Junona Almonaitienė
8. Visvaldas Legkauskas
9. Arvydas Pajuodis
10. Vitalija Bagdžiūnienė

POPULIARIAUSIOS LIETUVIŲ AUTORIŲ MOKSLINĖS, DALYKINĖS LITERATŪROS KNYGOS:

1. Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Regina Virvilaitė, Sigitas Urbonavičius „Marketingas”.
2. Filomena Taunytė „7 nuodėmės ir 12 ligų”.
3. Filomena Taunytė „9/10 laimės”.
4. Algimantas Sakalas „Personalo vadyba”.
5. Zita Vasiliauskaitė, Rosita Lekavičienė, Junona Almonaitienė, Dalia Antinienė „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai”.

6. Filomena Taunytė „Laimingas senelių gyvenimas”
7. Alfonsas Laurinavičius, Roma Jusienė „Psichologija”
8. Visvaldas Legkauskas „Vaiko ir paauglio psichologija”
9. Jūratė Baranova „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas”
10. Autorių kolektyvas „Psichologija šiandien”

POPULIARIAUSIOS UŽSIENIO AUTORIŲ GROŽINĖS LITERATŪROS KNYGOS:

1. Aleksandra Marinina „Nutrauktos gijos” I t. (vertėjas J. Gimberis)
2. Gillian Flynn „Dingusi” (vertėja D. Zaikauskienė)
3. Michael Robotham „Įtariamasis” (vertėjas V. Petrukaitis)
4. Santa Montefiore „Neužmiršk manęs” (vertėja I. Buivydaitė-Kupčinskienė)
5. Lucinda Riley „Levandų sodas” (vertėja A. Karsokienė)
6. Sandra Brown „Skandalas” (vertėjas D. Masilionis)
7. Christina Beker Kline „Našlaičių traukinys” (vertėja Z. Marys)
8. Jeffrey Archer „Tik laikas parodys” (vertėja I. Žakevičienė)
9. Jerome David Selindger „Rugiuose prie bedugnės” (vertėjas P. Gasiulis)
10. Mary Higgins Clark „Mėnesiena tau tinka” (vertėja V. Vitkūnienė).

Parengė Lina NARČIENĖ

The post Kraštietis Vytautas Račickas pripažintas skaitomiausiu autoriumi appeared first on udiena.lt.

Vilniaus knygų mugės išvakarėse paskelbtos akcijos „Metų knygos rinkimai 2015″ nugalėtojos – knygos keturiose kategorijose. Kultūros ministras Šarūnas Birutis sekmadienį pasveikins Metų knygos rinkimų nugalėtojus Vilniaus knygų mugėje.

Nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Dalios Staponkutės eseistikos knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja” („Apostrofa”),  poezijos kategorijoje – Vlado Braziūno knyga „Stalo kalnas” (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Rebekos Unos „Atjunk” („Alma littera”) ir vaikų kategorijoje – Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Ruduo” (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus”).
Kipre gyvenančios rašytojos Dalios Staponkutės esė knygoje „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja” permąstomas buvimas tarp dviejų skirtingų kultūrų, bandant išlaikyti ryšį su lietuviškomis šaknimis, bet kartu konstatuojant neišvengiamą kartų atitolimą. Tai knyga apie skausmingą blaškymąsi tarp dviejų tėvynių, išdrįstant pripažinti savo netobulumą ir klaidas, padarytas bendraujant su artimaisiais, ir galiausiai suvoktą atsakymą: tikroji gyvenamoji vieta yra kalba – ji didesnė už pasaulį.
Poeto Vlado Braziūno knygoje „Stalo kalnas” pinama lietuvių mitologijos, peizažo, savo klajonių, dvejonių ir minčių pynė. Pasąmonės ir istorijos gelmės, dievoieška, žmogaus vieta pasaulyje – pagrindinės poeto temos. V. Braziūno žodynas itin turtingas, jo klausa žodžiui, ypač retesniam, tikslesniam, beveik absoliuti. Tačiau jis neužverčia skaitytojo archajiškais žodžių klodais, jo eilėraščiai lengvi, elegantiški, iškalbėti.
Rebekos Unos antiutopija „Atjunk” skaudžiai byloja, kaip, veikiami šiuolaikinių technologijų, pasinaudodami stulbinamais mokslo laimėjimais, mes ne tik tobulėjame, bet ir prarandame žmogiškus pojūčius, individualumą, bendravimo įgūdžius, o svarbiausia – galimybę pajusti visapusį kito žmogaus artumą.
Ramunės Savickytės apsakyme „Adelės dienoraštis. Ruduo” ketvirtokės dienoraščio forma pasakojama apie namus ir mokyklą. Adelė, iš arčiau pažinusi savo naująją mokytoją, ne tik ima ją suprasti, bet ir pamėgsta, su ja susidraugauja.
Skaitytojams buvo pasiūlyta dvidešimt kūrinių – kiekvienoje kategorijoje po penkias knygas. Akcijoje dalyvaujančios knygos parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių, išleistos nuo 2014 metų rugsėjo 1 iki 2015 metų rugpjūčio 31 dienos.
Šiemet už Metų knygas balsavo 21 126 skaitytojai.
Akciją užbaigs „Metų knygos rinkimai 2015″ laureatų apdovanojimai, kurie vyks vasario 28 dieną 14 valandą Vilniaus knygų mugės Forume-LRT studijoje. Taip pat bus apdovanoti jau trečią kartą vykusio recenzijų konkurso nugalėtojai. Renginį tiesiogiai transliuos LRT Kultūros kanalas.
Metų knygos rinkimus laimėjusius visus keturis autorius „Ekslibris.lt” apdovanos specialiai jiems sukurtais vardiniais atspaudais, kuriuos įteiks Metų knygos rinkimų apdovanojimų ceremonijoje.
Akcijos „Metų knygos rinkimai” tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti mūsų visuomenėje skaitymo prestižą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinius.
Akcija „Metų knygos rinkimai 2016″ bus skelbiama šių metų rudenį.

Kultūros ministerijos inf.

The post Skaitytojai išrinko 2015 Metų knygas appeared first on udiena.lt.