Paukščiai – tai širdies pašaukimas

Dviejų hektarų privačiame sklype Gintautas Burneika įkūrė beglobių, sužeistų ar kitokiais keliais į jo namus atkeliavusių paukščių oazę. Šis uteniškis turi daug hobių ir savo būdu primena žmogų orkestrą. Jis ledo ritulio aistruolis, kuris savo iniciatyva prižiūri Utenos ledo aikštelę, žaidžia lauko tenisą, vadovauja paties įkurtai transporto įmonei, o namuose rūpinasi keliais šimtais paukščių. Paukščiai, kaip pats sakė, tai jo širdies pašaukimas, o norą padėti nuskriaustiems, sužeistiems gyvūnams vyras pajuto dar vaikystėje.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.

The post Jei užauginai vaikus, gali užauginti ir paukštį appeared first on udiena.lt.

Kiaušiniai – pagrindinis šv. Velykų patiekalas, tad, pasak specialistų, daugeliui svarbu žinoti, kaip pasirinkti marginimui, ritinėjimui ar vaišių stalui tinkamiausius. Kaip reikėtų juos saugoti, kiek laiko galima saugiai vartoti – apie tai šioje publikacijoje, kurioje patarimais dalijosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

Svarbiausia informacija – ant pakuotės

Parduotuvėse prekiaujama tik supakuotais A klasės kiaušiniais. Kiaušiniai supakuojami per 10 dienų nuo jų padėjimo, o suvartoti kiaušinius reiktų per 28 dienas nuo padėjimo. Ant kiaušinių pakuotės šis terminas paženklintas nuoroda „geriausi iki”.
Jei šalia kiaušinio klasės gamintojas nurodo prierašus „ekstra” ar „ekstra švieži”, vadinasi, tokie kiaušiniai buvo supakuoti per trumpesnį laiką ir jų saugojimo namuose terminas automatiškai yra ilgesnis.
Ant kaušinių pakuočių pažymėtos ir kiaušinių svorio kategorijos: XL – labai dideli kiaušiniai (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių bus nurodyta, kad tai – ,,skirtingų dydžių kiaušiniai”.
Svarbios informacijos galima surasti ne tik ant kiaušinių pakuotės. Specialiu žymeniu, kurį sudaro skaičių ir raidžių seka, ženklinamas ir kiekvienas kiaušinis.
Pirmasis skaičius šiame žymenyje reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).
2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).
Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT.
Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vietą kontroliuoja kompetentingos tarnybos.
Šie ženklinimo reikalavimai netaikomi tik smulkiems ūkininkams, kurie savo ūkyje augina ne daugiau kaip 50 vištų ir savo produkcija prekiauja turgavietėse arba ūkyje parduoda tiesiogiai vartotojams.

Nuo ko priklauso lukšto tvirtumas ir spalva

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistų, kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais jos lesinamos. Vištas auginant laisvai, lesinant visaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Patys tvirčiausi yra jaunų vištų kiaušiniai. Jie paprastai būna nedideli – S ar M dydžio. O didelius kiaušinius deda senesnės, stambesnės vištos. Ilgainiui joms pačioms atsiranda didesnis kalcio poreikis, tad natūraliai mažiau jo tenka kiaušinio lukštui, todėl jis būna silpnesnis. Taip pat vertėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų (dedančių kiaušinius dažniau nei kas 24–26 val.) kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta.
Lukšto spalva priklauso tik nuo vištų veislės. Skirtingų spalvų vištų kiaušiniai pasižymi vienodomis maistinėmis savybėmis ir lukšto tvirtumu, mat šiuos parametrus lemia pašarai, vištų amžius, laikymo būdas ir pan.
Tradiciškai marginimui dažniau renkamasi balto lukšto kiaušinius, nes ant jų ryškiausiai atsiskleidžia dažų spalvos, tačiau tamsioms spalvoms pabrėžti dažnai naudojami ir rudi kiaušiniai.
Reikėtų nepamiršti, kad velykiniai margučiai, jei juos planuojama naudoti maistui, turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais arba spalvos turėtų būti išgautos naudojant daržoves, vaisius ar kitus maisto produktus. Pavyzdžiui, mėlyną spalvą galima išgauti naudojant raudonąjį kopūstą, geltoną spalvą – ciberžolės miltelius, raudoną spalvą – burokėlius.

Kaip įsitikinti, kad kiaušiniai švieži

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinius rekomenduojama suvartoti per 28 dienas po jų padėjimo. Rekomenduojama kiaušinių saugojimo temperatūra nuo +5 °C iki +18 °C, tačiau reiktų atminti, kad kuo aukštesnė saugojimo temperatūra, tuo trumpesnis rekomenduojamas kiaušinių saugojimo terminas. Ilgiausiai (iki 3 savaičių) kiaušinius galima išsaugoti šaldytuve, laikant specialioje gamintojo pakuotėje.
Kiaušinių saugojimo terminas sutrumpėja ir juos nuplovus ar pažeidus lukštą.
Virti kiaušiniai genda greičiau, todėl juos geriausia suvartoti per 24 valandas. Išvirtus kiaušinius ar patiekalus su kiaušiniais būtina laikyti šaldytuve ir suvartoti kaip galima greičiau. Virtų kiaušinių vartoti maistui praėjus daugiau kaip trims paroms po išvirimo – nerekomenduojama.

Laikraščio „Utenos diena” ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

The post Prieš šv. Velykas specialistai pažėrė vertingų patarimų appeared first on udiena.lt.

Skurdžiau gyvenančius šalies gyventojus netrukus pasieks beveik 17 tūkst. pakuočių arba iš viso beveik 170 tūkst. vištų kiaušinių rudais lukštais. Juos dovanoja prekybos tinkas „Iki“, o gyventojams įvairiuose šalies regionuose išdalins labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.

Prekybos tinklo „Iki” komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad, nors kiti maisto produktai – vaisiai, daržovės, šviežia mėsa ir žuvis, pieno gaminiai – „Maisto bankui” yra atiduodami kasdien, tačiau daugelio mitybos racione svarbią vietą užimančių kiaušinių didžiausia labdaros organizacija šalyje sulaukia retai.
„Kiaušiniai yra viena iš paklausiausių kasdienių prekių. Daugeliu atvejų praktiškai visi kiaušiniai iš parduotuvių lentynų yra išperkami, todėl „Maisto bankas” šių produktų gauna retai. Dėl to galimybė žmonėms padovanoti tokį kiekį kiaušinių yra tikrai išskirtinė. Kiaušiniai, kuriuos atiduodame yra tokios pat kokybės, kokius galima įprastai įsigyti mūsų parduotuvėse. Jie yra tinkami naudoti dar tris savaites, todėl „Maisto banko” savanoriai tikrai spės juos išdalinti, o gyventojai suvartoti ir galbūt rugsėjo 1-ąją pasitikti išsikepdami iš jų šventinį pyragą ar tortą”, – teigė B. Čaikauskaitė.
Paramos ir labdaros fondo „Maisto bankas” vadovė Deimantė Žebrauskaitė taip pat pažymėjo, kad, parama kiaušiniais didžiausiai labdaros organizacijai šalyje yra išskirtinė.
„170 tūkstančių – tikrai įspūdingas kiekis vienu metu gaunamų kiaušinių. Šis produktas gyventojams yra tikrai reikalingas, plačiai naudojamas virtuvėje. Kiaušiniai yra vertinga kasdienio mitybos raciono dalis, puikus baltymų šaltinis. Vis tik paramos gavėjai daugeliu atvejų net nesitiki jų gauti su kitais produktais, nes kiaušiniai „Maisto bankui” atiduodami retai. Dėl to ši dovana – išties puiki žinia. Viliamės, kad ateityje pakankamus kiekius kiaušinių skurdžiau gyvenantiems galėsime dalinti reguliariai”, – sakė D. Žebrauskaitė.
Anot D. Žebrauskaitės, šiuokart gauti kiaušiniai bus išdalinti vargingiau gyvenantiems didžiųjų šalies miestų gyventojams.
Prekybos tinklas „Iki” su „Maisto banku” bendradarbiauja jau daugelį metų ir yra didžiausias šios organizacijos rėmėjas. „Iki” parduotuvėse surenkama maždaug 45 proc. viso skurstantiems Lietuvos gyventojams šios labdaros organizacijos išdalinamo maisto. Vidutiniškai per metus prekybos tinklo parduotuvės „Maisto bankui” atiduoda 3 600 tonų maisto produktų už beveik 6 mln. eurų.
Praėjusių metų pabaigoje „Iki” taip pat surengė socialinę akciją „Gera kaina – Geras darbas”, kurios metu gyventojai prekybos tinklo parduotuvėse pirkdami pamėgtus produktus galėjo prisidėti prie paramos „Maisto bankui”. Akcijos metu buvo surinkta daugiau kaip 300 tūkst. eurų, už kuriuos „Maisto bankas” atnaujino savo infrastruktūrą ir įsigijo būtinos įrangos.

„Iki” inf.

The post Rudenį pasitiks sočiau: skurstantiems lietuviams – 170 tūkst. kiaušinių appeared first on udiena.lt.

Reikės
500 g smidrų, 2 kietai virtų kapotų kiaušinių, 6 šaukštų alyvuogių aliejaus, 2 šaukštų citrinų sulčių, 2 šaukštų raudonojo vyno acto, 2 šaukštų kapotų petražolių, šaukšto rausvojo kapoto svogūno, šaukšto kaparėlių, šaukštelio garstyčių, druskos ir pipirų pagal skonį.

Gaminimas:
smidrus nuvalykite, išvirkite pasūdytame vandenyje su citrinos sultimis. Išvirus sumerkite juos į ledinį vandenį, kad išlaikytų žalią spalvą. Raudonojo vyno actą sumaišykite su garstyčiomis ir smulkintu svogūnu, stipriai maišydami palengva pilkite aliejų. Į padažą sudėkite 2 trečdalius kapotų kiaušinių, kaparėlius ir pusę petražolių. Pagardinkite druska, pipirais. Smidrus gerai nusausinkite ir sudėkite į lėkštę, apliekite padažu. Paruoštus smidrus galite palikti pasimarinuoti bent valandai arba galima patiekti iškart. Prieš patiekdami apiberkite likusiais kiaušiniais ir petražolėmis.

The post Smidrai su virtais kiaušiniais appeared first on udiena.lt.

Reikės
4 kietai virtų kiaušinių, 150 g smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio, 4 šaukštelių raudonųjų ikrų, 1 saujos smulkintų graikinių riešutų, 2 česnako skiltelės, šiek tiek majonezo, šiek tiek druskos ir maltų juodųjų pipirų.

Gaminimas:
kiaušinius nulupkite ir perpjaukite išilgai perpus. Iš kiaušinių išimkite trynius, juos sutrinkite šakute, berkite tarkuotą sūrį, smulkintus riešutus, prieskonius, įspauskite česnaką, dėkite majonezo tiek, kad masė būtų lengvai tepama. Gerai išmaišykite. Kiaušinių kremu užpildykite kiaušinių baltymų puseles (patogiausia konditeriniu švirkštu). Ant viršaus uždėti po pusę šaukštelio ikrų.

The post Pikantiška įdarytų kiaušinių užkandėlė appeared first on udiena.lt.

Kiaušiniai – pagrindinis šv. Velykų patiekalas, tai vienas geriausių maisto produktų. Net 96–98 % jų maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos.

Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, savo sudėtyje turinčių amino rūgščių, o kiaušinio trynio riebalai – nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia geležies ir cinko), o baltyme jų – apie 2,8 mg. Trynyje yra gana daug vitaminų A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2).Vienintelė nepageidautina šių produktų maistinė savybė – juose gana daug cholesterolio, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Nors, kita vertus, kiaušinyje yra daug amino rūgšties – cholino, kuris trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.

Kiaušinių ženklinimas

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.

I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).
2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).
II. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.
III. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Reikalavimai į rinką tiekiamiems kiaušiniams
Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius” ir B klases.

A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė – švarūs, nepažeisti, baltymas – švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ar pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži” kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra” arba „ekstra švieži” gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.

A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai – ,,skirtingų dydžių kiaušiniai”.

Verta žinoti
Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia salmonella rūšies bakterijos.

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę – švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.  Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.

Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos.

Virti kiaušiniai genda greičiau, jei pažeisti jų lukštai. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.

Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas – 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C – +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.

Galimybė užšaldyti
Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi, kitaip besiplėsdami baltymas ir trynys suplėšys lukštą. Kiaušinių masę reikia sudėti į šaldymo indelius, paliekant apie 1,5 cm laisvo ploto iki indelio viršaus. Indelius paženklinti data, kada užšaldyti, galima nurodyti kiaušinių kiekį ir kitas sudedamąsias dalis. Galima užšaldyti visą kiaušinio masę arba atskirai baltymus ir trynius.

Šaldant vien trynius, jų konsistencija tirštėja, todėl nepridėjus papildomų ingredientų, atšildyta masė bus želė konsistencijos ir netinkama naudoti. Norint to išvengti, reikia pridėti druskos arba cukraus (0,5 šaukštelio druskos arba 1 – 1,5 šaukšto cukraus /240 ml žalių kiaušinių).

Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti, negalima naudoti tiesiai iš šaldymo kameros. Užšaldytą masę reikia palaikyti per naktį šaldytuve. Būtina sunaudoti kiaušinius, vos tik jiems atšilus. Atšildytus kiaušinius galima naudoti tik termiškai apdorotuose patiekaluose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

The post Kas žinotina apie kiaušinius appeared first on udiena.lt.

Iki Velykų likus mažiau nei savaitei, prasideda didysis švenčių stalo apsipirkimas. Nors daugiausia pirkėjų tikimąsi sulaukti paskutinėmis dienomis prieš šventinį sekmadienį, kiaušinių ir kitų Velykų stalo produktų pardavimai pastebimai didėja jau nuo savaitės pradžios.

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, pagrindinio Velykų simbolio – kiaušinių pardavimai paskutinėmis dienomis išauga maždaug 2,5 karto.

„Praėjusių metų duomenis, savaitę iki Velykų, kiaušinių pardavimai išaugo net 131 proc. Lyginant balto ir rudo lukšto kiaušinių pardavimus, pastaruoju metu jie yra panašūs. Tačiau per paskutinius kelerius metus stebime rudo lukšto kiaušinių pardavimų augimą velykiniu laikotarpiu. Pirkėjai juos renkasi dėl tvirtesnio lukšto, kurio stiprumas tradiciškai tikrinamas Velykų rytą“, – sakė B. Čaikauskaitė.

Be to pastebima, kad gyventojai taip pat linkę eksperimentuoti ir Velykų stalui renkasi ne tik balto ir rudo lukšto, bet ir ekologiškus bei putpelių kiaušinius.

Ženklus pardavimų augimas priešvelykinėmis dienomis stebimas daugelyje produktų kategorijų. Prekybos tinklo „Iki” duomenimis, labiausiai – net 170 proc. – praėjusiais metais prieš Velykas augo prieskoninių daržovių pardavimai. Nedaug nuo jų atsiliko ir įvairių rūšių majonezo pardavimai. Šio lietuvių mėgstamo produkto buvo nuperkama 154 proc. daugiau nei įprastomis dienomis.

Ieško šviežių produktų už prieinamą kainą
Pasak B. Čaikauskaitės, norėdami apsirūpinti šviežiais produktais, gyventojai į parduotuves daugiausiai skuba paskutinį penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas. Šiomis dienomis jie perka kiaušinius, šviežią mėsą, žuvį ir žalumynus. Skirtingai nuo kitų šviežių produktų, žuvies pardavimai išauga jau ketvirtadienį, nes dalis gyventojų laikosi tradicijų ir Didįjį penktadienį prieš Velykas susilaiko nuo mėsos valgymo.

„Maždaug savaitę prieš Velykas lietuviai jau pradeda ruoštis šventei ir pildo savo pirkinių krepšelius ilgiau galiojančiais produktais – konservuotais žirneliais, majonezu, miltais, aliejumi, sviestu. Be to, iš anksto planuodami pirkinius gyventojai paskutinę savaitę prieš šventes itin aktyviai dairosi specialių pasiūlymų ir nuolaidų, siekia pasinaudoti įvairiomis akcijomis“, – teigė B. Čaikauskaitė.

Ant Velykų stalo deda brangesnę mėsą
Maždaug dvigubai daugiau nei įprastai pernai artėjant Velykoms buvo nuperkama kepiniams naudojamų mielių. Ženkliai augo ir lietuviškų daržovių – svogūnų, burokėlių, morkų – pardavimai. Fiksuoti ir 60 proc. siekęs pievagrybių pardavimų augimas, o apie 16 proc. daugiau buvo nuperkama vytintų, karštai ir šaltai rūkytų mėsos gaminių.

„Daugelio lietuvių Velykos neapsieina be mėsos patiekalų, o prieš šią pavasario šventę labiausiai išauga ėrienos, veršienos ir kiaulienos pardavimai. Paprastai, jei per Velykas nusimato gražūs ir šilti orai, pastebimai daugiau parduodama ir marinuotos mėsos, šašlykų“, – sako B. Čaikauskaitė.

Vaikams nevengia dovanoti saldumynų
Didžioji pavasario šventė ne vienam gyventojui tampa proga pasimėgauti ir saldumynais. B. Čaikauskaitė pažymi, kad prieš Velykas nuperkama gerokai daugiau tortų ir pyragaičių. Be to, jau tapo įprasta, kad per Velykas, kaip ir per Kalėdas, vaikams dovanojamos dovanos. Dažniausiai jomis tampa įvairūs saldainiai ir ypač šokoladiniai kiaušiniai bei zuikiai.

Kiaušinių marginimui, B. Čaikauskaitės teigimu, lietuviai taip pat ruošiasi iš anksto. Įvairias velykines dekoracijas, dažus ir lipdukus kiaušiniams gyventojai aktyviai ima pirkti iki Velykų likus 5–7 dienomis. Šioms prekėms skiriama ir vis daugiau šventinio biudžeto.

Berta ČAIKAUSKAITĖ, „Iki“ Viešųjų ryšių vadovė

The post Prieš Velykas kiaušinių pardavimai išauga 2,5 karto appeared first on udiena.lt.

Reikės
500 g kiaulienos faršo, 500 g vištienos faršo, 10 mažų kiaušinių, mėgstamų prieskonių, pusės stiklinės manų kruopų, džiūvėsėlių.

Gaminimas:
sumaišykite kiaulienos ir vištienos faršą, įmuškite keturis kiaušinius, įmaišykite manų kruopų, pagardinkite mėgstamais prieskoniais ir viską gerai išmaišykite. Masė turi nelipti prie rankų, jei limpa, įberkite manų kruopų.
Viską išmaišius palikite pastovėti 10–15 minučių ir vėl viską gerai išmaišykite. Išvirkite šešis kiaušinius. Mėsos masę padalykite į šešias dalis, padarykite blynelius ir aplipinkite kiaušinius, apvoliojame džiūvėsėliuose ir iš visų pusių šiek tiek apkepkite keptuvėje. Dėkite į orkaitę ir kepkite 180 °C orkaitėje apie 20–30 minučių. Patiekite su mėgstamu garnyru.

The post Škotiški kiaušiniai appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje pastaraisiais metais didėja nepramoniniu būdu pagamintų kiaušinių paklausa ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų auginti vištas dedekles. Dabar smulkiesiems ūkininkams kiaušinius realizuoti  bus gerokai paprasčiau  – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) supaprastino kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimus.

Dėl galimo pavojaus užsikrėsti salmonelėmis Europos Sąjungoje (ES) galiojantys teisės aktai nustato ypač griežtus kiaušinių tiekimo rinkai standartus, pagal kuriuos jie gali būti tiekiami tik išrūšiuoti pakavimo centruose, turinčiuose automatinę pakavimo įrangą. Tačiau Europos Komisija leido valstybėms narėms parengti savo taisykles ūkininkams, mažais kiekiais tiekiantiems pirminius maisto produktus galutiniam vartotojui ar mažmeninės prekybos įmonėms.
Įvertinusi, kad smulkiesiems ūkininkams sunku įpirkti brangiai kainuojančią pakavimo įrangą, VMVT viena pirmųjų ES parengė reikalavimus, kurie leis šiems ūkininkams supaprastintomis sąlygomis tvarkyti, rūšiuoti ir tiekti rinkai kiaušinius.
Smulkiais gamintojais laikomi asmenys, auginantys iki 50 vištų dedeklių. Auginantys jų daugiau kaip 50, privalo laikytis rūšiavimo reikalavimų.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Smulkiesiems ūkininkams kiaušinius tiekti rinkai bus paprasčiau appeared first on udiena.lt.

Artėjant šv. Velykų šventėms, labai pagyvėja prekyba kiaušiniais, todėl ir šių produktų kontrolei skiriama daugiau dėmesio. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, kaip ir kiekvienais metais, vertino, ar prekybos vietose kiaušiniais prekiaujama tinkamai, laikantis nustatytų kokybės, ženklinimo, pakuotės ir kt. reikalavimų. Vertinti tiek lietuviški, tiek ir iš Lenkijos ar Latvijos atvežti kiaušiniai.

Įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose patikrinta 211 prekybos įmonių (didmeninės prekybos sandėlių, prekybos centrų, turgaus prekiautojų), įvertinta daugiau kaip 350 tūkstančių vienetų kiaušinių. Dėl nustatytų neatitikimų uždrausta prekiauti keliomis kiaušinių partijomis – iš viso apie 700 vnt. kiaušinių.

Pavyzdžiui, Kaišiadorių VMVT neleido prekiauti kiaušiniais, nes pardavėjas negalėjo pateikti jų įsigijimo dokumentų, be to, kiaušiniai buvo laikomi nepaisant reikalavimų. Zarasų, Kauno, Vilniaus ir Jonavos prekybininkai sulaukė nuobaudų, nes prekiavo nesupakuotais, nepilnai ar neteisingai paženklintais kiaušiniais (nepateiktas gamintojo kodo išaiškinimas, neteisingai nurodytas tinkamumo vartoti terminas ar kita privaloma informacija).

„Patikrinimai vykdomi nuolat, tačiau prieššventiniu laikotarpiu atliekama intensyvesnė stebėsena. Šiuo laikotarpiu ypač turgavietėse atsiranda daugiau prekiautojų, kurie kiaušiniais prekiauja tik prieš Velykas, todėl ne visuomet žino, kaip tinkamai vykdyti šią veiklą. Kita vertus, ir nuolat šia veikla užsiimantys asmenys ar įmonės vykdo intensyvesnę prekybą, tad ir neatitikimų reikalavimams nustatoma daugiau. Išanalizavus kelių metų patikrinimų statistiką, džiugina, kad vis rečiau pasitaiko grubių saugos pažeidimų, nes kiaušiniai yra ypač jautrus produktas. Nesilaikant saugojimo, transportavimo ar kokybės reikalavimų, kiaušiniai gali tapti žmonių infekcinių susirgimų šaltiniu“, – teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Stanius.

Anot specialisto, praėjusiais metais Europos Sąjungoje buvo užregistruotos kelios dešimtys atvejų, kuomet žmonėms buvo diagnozuota salmoneliozė, o jos šaltiniu įvardinti kiaušiniai. Lietuvoje 2016 m. žmonių susirgimų atvejų dėl galimai užkrėstų kiaušinių nenustatyta.

Pasak J.Staniaus, nuolat vykdoma ne tik prekybos kiaušiniais kontrolė. Yra užtikrinama, kad iš gamybos vietų, t.y. vištų dedeklių ūkių, rinkai būtų tiekiami saugūs kiaušiniai. Pagal kasmet vykdomą stebėsenos planą, kas mėnesį kiekviename paukštyne atrenkami kiaušinių mėginiai. Iš 2016 metais atrinktų 182 mėginių nė viename nebuvo nustatyta mikrobinės taršos ar kenksmingų medžiagų likučių.

VMVT inf.

The post Kiaušiniai prekyboje – saugūs ir kokybiški appeared first on udiena.lt.