Savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl šio reiškinio jau yra paskelbusios Rokiškio,  Akmenės, Kaišiadorių, Kėdainių, Anykščių rajonų savivaldybės.  

Dėl ilgai besitęsiančio lietingo periodo Lietuvoje vėluoja derliaus nuėmimas. Kai kur dėl per daug įmirkusios dirvos ūkininkai negalės iki rugpjūčio 15 d. pasėti posėlio.

„Tiek laiko neturime, kiekviena diena yra svarbi. Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų į šiuos bei kitus įsipareigojimus žiūrėti lanksčiai“, – sakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Utenos rajone kol kas ekstremalioji situacija nėra paskelbta. Utenos rajono savivaldybės administracija kviečia mūsų rajono ūkininkus, kurių pasėliai nukentėjo dėl ilgo lietingo laikotarpio, teikti prašymus nuostoliams įvertinti.
Prašymus ir foto nuotraukas atspindinčias pasėlio būklę teikti atvykus į Utenos rajono savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrių (Utenio a. 320 kab.), arba el.p. info@utena.lt.

Žemės ūkio ministerijos ir „Utenos dienos“ inf.

The post Utenos rajono ūkininkai kviečiami teikti prašymus dėl liūčių padarytos žalos pasėliams appeared first on udiena.lt.

Šiemet javapjūtė prasidėjo vėliau

Utenos rajone dėl skirtingo žemės derlingumo grūdinės kultūros vienose teritorijose auginamos intensyviau, kitose ne taip intensyviai. Šie metai ūkininkams buvo sudėtingi, kadangi pavasarį prasidėjo šalnos, vasarą – sausra, o prasidė- jus javapjūtei ėmė lyti.

„Žemės ūkio sektoriuje dirbantys žmonės jaučia nuolatinį moralinį, psichologinį spaudimą dėl numatomos mokesčių pertvarkos, žemės ūkio strategijos, kuri, kalbant apie paramos sistemas, orientuota ne į vidutinių ūkių naudą. Ūkininkams sunku prisitaikyti ir prie gamtos, ir prie politikos“, – apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas kalbėjo A. Svitojus.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Ūkininkams galvos skausmą kelia ne tik prasti orai, bet ir įvežtinis derlius iš Ukrainos appeared first on udiena.lt.

Artėjant rugpjūčiui, į laukus jau keliauja kombainai. Šiemet, priešingai negu keletą ankstesnių metų – pirmieji iš maistinių grūdų į supirkimo punktus keliauja rugiai. Būtent šios grūdinės kultūros geriausiai atlaikė gegužės šalčius ir turi daugiausiai potencialo. Ūkininkai neslepia optimizmo ir tikisi gausesnio derliaus.

„Gegužės mėnuo buvo tikrai šaltas, augalai vystėsi sunkiai. Kviečiai ir avižos praktiškai vegetavo, o štai rugiai yra atsparesni šalčiui, jie nesustojo augti, todėl šiemet startuoja pirmi. Pastarieji keleri metai buvo labai sausi – tokiomis sąlygomis avižos subręsdavo pirmos iš maistinių kultūrų. Šiemet situacija priešinga, todėl sugrįžome į lietuviams įprastą javapjūtę, kuomet rugiai subręsta pirmieji. Jų derlius bus gausesnis, nei praėjusių kelerių metų. Galbūt rekordų nemušime, tačiau pirmaisiais rezultatais ūkininkai džiaugiasi jau dabar”, – tikina „Malsenos” agronomė Indrė Didžklapytė.

Pirmieji ūkininkų įspūdžiai apie derlių – optimistiški. Šalčininkų rajone, Butrimonių kaime, ūkininkaujantis Anton Bandalevič teigė, kad šiemet buvo pakankamai drėgmės, todėl derlius turėtų būti geresnis.
„Pernai ir užpernai stekenusios sausros mums buvo tiesiog siaubingos, o šiemet turėjome daugiau drėgmės, kuri padėjo augalams. Esminis šių metų išskirtinumas yra tas, kad rugius vežame pirmuosius – iš pirmojo kūlimo turime jau keturias tonas. Daugiausiai tikimės iš hibridinių rugių, kurių plotai mūsų ūkyje siekia 180 hektarų, šiemet jie atrodo labai gerai. Taip pat jau pradėjome kulti ir kvietrugius, kurių prikūlėme penkias tonas iš hektaro. Šie rezultatai džiugina”, – sakė ūkininkas.
Šiemet pirmą kartą ne rankomis, o kombainu bus nuimtas ir istorinės rūšies rugių derlius – „Lietuvos tretieji”. Tai sena, mūsų krašte kažkada itin populiari rugių veislė, kurią jau keletą metų bandoma atgaivinti.
„Pastaruosius pora metų rugių plotas Lietuvoje kiek atsistatė nuo rekordinių žemumų 2018 metais. Tikimės, kad šių metų derlius įrodys, kad į rugius investuoti verta. Kviečiai populiariausi eksporto rinkose, o rugiai dažniau realizuojami vietinėje rinkoje, kas ypač aktualu koronaviruso pandemijos kontekste. Be to, klimato sąlygos nuolat keičiasi, o rugiai geriau prisitaiko ir yra atsparesni: jie turi gerą šaknų sistemą, lengviau pakelia sausrą, karštį, šaltį. Todėl sąmoningai stengiamės vystyti naujas rugių veisles. Šiemet iš „Lietuvos trečiųjų” jau laukiame pirmojo derliaus, iš kurio galėsime išsikepti duonos. Mūsų ambicija – išvystyti šią veislę ir įtvirtinti ją Lietuvos rinkoje, kur vietinė produkcija vertinama vis labiau”, – akcentavo „Malsenos” agronomė.

Grūdų derlių lemia stabilesni orai

Specialistė tikina, kad šiemet prognozuojama pozityvesnė ne tik rugių, bet ir kitų kviečių derliaus situacija. Prieš tris metus buvo labai šlapia, ūkininkai klimpo laukuose, o paskutiniai dveji metai buvo labai sausi. Tokių iššūkių šiemet išvengta, tad žalos pasėliams padaryta kur kas mažiau.
„Šiemet visi tikėjomės sausrų ir bijojome, kad gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus. Tuomet pradėjo lyti ir laukai buvo reguliariai palaistomi, tad sausros išvengėme. Patį optimistiškiausią scenarijų pakoregavo didelės audros, dėl kurių išgulė dalis laukų. Tai turės įtakos galutinei grūdų kokybei, tačiau labai derliaus nesumažins”, – teigė specialistė.
Ūkininkas A. Bandalevič tikino, kad kol kas tiek avižų, tiek kviečių laukai dar nėra pasiekę brandos, tačiau dabartinė gamtinė situacija leidžia laukti geresnio nei pernai derliaus. Jeigu pernai dėl didelės šilumos turėjome daug ekstra klasės grūdų, tačiau mažesnius jų kiekius, tai šiemet turėtų džiuginti didesni derliai. Daug saulės ir šilumos leido grūdams tinkamai susiformuoti, todėl šiemet planuojama kulti įvairesnių klasių grūdų.
„Jeigu nelis, poros savaičių bėgyje matysime ir realesnę kitų kultūrų situaciją. Avižos jau yra subrendusios, tai kitą savaitę planuojame jas kulti, nes laukuose atrodo itin gerai. Panaši situacija ir su kviečiais”, – sakė ūkininkas.
Tikimąsi, kad reali derliaus kokybė atlikus nuodugnius tyrimus ir ištyrus visas grūdines kultūras, bus aiški rugpjūčio viduryje.

The post Į javų laukus išvažiuoja pirmieji kombainai appeared first on udiena.lt.

Liepsnojantys kombainai javų  laukuose – nėra retenybė. Todėl ugniagesiai  prašo ūkininkų tinkamai paruošti javų nuėmimui skirtą žemės ūkio techniką, kad būtų išvengta tokių gaisrų. Štai vien tik pernai  Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijoje, liepos 25 dieną,  užsidegus kombainui, išdegė net 180 hektarų kviečių ir 15 hektarų kvietrugių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šių metų liepos mėnesį kilo septyni žemės ūkio technikos gaisrai, iš jų – tris kartus degė kombainai. Pernai liepos mėnesį ugniagesiams teko gesinti 26 žemės ūkio technikos gaisrus, tarp jų – 19 kombainų. Beje, per liepos ir rugpjūčio mėnesius praėjusiais metais šalyje liepsnojo 30 kombainų.

„Kombainas  gali užsidegti tiek dėl trumpo elektros laidų jungimosi, tiek dėl išskridusios kibirkšties iš variklio išmetimo vamzdžio. Ugnis įsiplieskia ir dėl ant velenų ar kitų kombaino mechanizmų  apsivyniojusių žolių ar šiaudų. Kartais jie kyla ir  dėl numestos nuorūkos”, – vardijo gaisrų priežastis Priešgaisrinės ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Ugnies fakelu javų jūroje kombainas gali virsti ir  dėl nesandarios kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemos. Prie tepaluotų paviršių labai limpa dulkės ir šiaudai, jų prisikaupus ant įkaitusių mechanizmų, jie bet kada gali užsidegti.
Pasak J. Targonsko, kilus gaisrui, ugnis plinta labai greitai, kad būtų galima kuo greičiau sutramdyti liepsną,  kiekviename kombaine privalu turėti  ne mažiau kaip du 4 kg gesintuvus ir nedegų audeklą. Beje,  prieš pradedant gesinti, būtina skambinti skubios pagalbos numeriu 112.
J. Targonskas  taip pat akcentavo, kad labai svarbu, jog su žemės ūkio technika dirbantys specialistai žinotų, kaip elgtis, kilus gaisrui. Jie turėtų mokėti naudotis gesintuvais ir žinoti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Tai, jo teigimu,  gali padėti išvengti ne tik didelių nuostolių, bet apsaugoti su  žemės ūkio technika dirbančių žmonių gyvybę bei sveikatą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

The post Artėjant javapjūtei – ugniagesių perspėjimas appeared first on udiena.lt.

Vasarą prasidėjęs javų ir rapsų derliaus nuėmimas daugelyje šalies savivaldybių iš esmės baigtas. Šalies ūkininkai pagaliau gali lengviau atsikvėpti ir įvertinti šių metų derlių. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, nenupjauti liko tik nedideli vėliau bręstančių kultūrų plotai, pirmiausia, grikių.

„Javapjūtė ūkininkams šiemet buvo ganėtinai sudėtinga. Lietingi orai ne tik trukdė vykdyti darbus laukuose, bet ir pablogino grūdų kokybę. Visgi bendras šalies grūdų aruodas išliko panašus kaip ir ankstesniais metais”, – teigė Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas.
Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje nupjauta 95,1 proc. grūdinių augalų ir 95,7 proc. rapsų pasėlių. Remiantis seniūnijų duomenimis, surinktais iš ūkininkų, vidutinis grūdų derlingumas 4,3 t/ha, rapsų – 2,9 t/ha.
Per antrąją rugsėjo mėn. savaitę iš šalies augintojų nupirkta 85 tūkst. tonų grūdų (įskaitant ankštinių augalų grūdus) ir 5,1 tūkst. t rapsų sėklos.
Išankstiniais duomenimis, nuo derliaus nuėmimo pradžios šiais metais iš šalies augintojų supirkta 1,2 mln. tonų įvairių rūšių grūdų, 0,17 mln. tonų ankštinių augalų grūdų bei 0,18 mln. tonų rapsų sėklos. Praėjusiais metais skaičiai buvo šiek tiek didesni: supirkta 1,33 mln. tonų įvairių rūšių grūdų (įskaitant žirnius ir pupas) ir 0,3 mln. tonų rapsų sėklos.
Tarptautinė grūdų taryba (IGC) prognozuoja, kad 2016–2017 m. pasaulyje turėtų būti sunaudota  2 045,8 mln. tonų grūdų, o tai būtų 3,20 proc. daugiau nei 2015–2016 m.
Grūdų sunaudojimo padidėjimas pasaulyje prognozuojamas dėl išaugusios bendros grūdų pasiūlos ir nedidelės grūdų kainos, kuri skatina grūdų sunaudojimą pašarams. Grūdų sunaudojimas pašarams turėtų didėti ir dėl laukiamos didesnės kukurūzų pasiūlos bei kitų grūdų prastos kokybės.
IGC duomenimis, grūdų atsargos 2016–2017 m. turėtų siekti 492,1 mln. tonų ir tai būtų 23,1 mln. tonų daugiau, nei 2015–2016 derliaus metų pabaigoje. Tai būtų pačios didžiausios grūdų atsargos pasaulyje per paskutinius penkiolika metų.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Lietuvoje baigėsi javapjūtė appeared first on udiena.lt.

Liepą prasidėjusi javapjūtė po truputį eina į pabaigą. Paskutiniais Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje nupjauta 87,9 proc. grūdinių augalų ir 89,6 proc. rapsų pasėlių. Nenupjauti liko tik nedideli plotai vėliau bręstančių kultūrų, pirmiausia, grikių.

Per pirmąją rugsėjo savaitę iš šalies augintojų nupirkta 188  tūkst. tonų grūdų (įskaitant ankštines kultūras) ir 11,2 tūkst. tonų rapsų sėklos. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu grūdų supirkta net 41 proc. daugiau, tačiau rapsų sėklos – trečdaliu mažiau.
Net 82 proc. viso supirkto grūdų kiekio sudaro kviečiai. Lietinga vasara pakišo koją derliaus kokybei – iš 154 tūkst. tonų supirktų kviečių beveik 80 proc. sudaro pašariniai grūdai. Preliminariais duomenimis rugsėjo mėnesį iš šalies augintojų jau supirkta beveik 1 mln. tonų grūdų (įskaitant ankštinius augalus) ir 66,5 tūkst. tonų rapsų.

Vidutinės supirkimo kainos (Eur už 1 t):

ekstra klasės kviečiai 162

I klasės kviečiai 147

II klasės kviečiai 142

pašariniai  kviečiai 110

I klasės rugiai 104

kvietrugiai 101

pašariniai miežiai 107

žirniai 224

pupos 164

rapsai 355

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Javapjūtė Lietuvoje eina į pabaigą appeared first on udiena.lt.

Ne visiems vasara yra atostogų metas – ūkininkams tai pats darbymetis. Liepos mėnesį pradeda dūgzti pirmieji kombainai, pasiruošę užpildyti Lietuvos aruodus. Tiesa, atsižvelgiant į oro sąlygas, derliaus nuėmimas gali ir vėluoti. 2014 m. vasara, atnešusi saulėtus orus, leido ūkininkams pradėti darbus jau nuo liepos vidurio. Tačiau praėjusiais metais lietus ir drėgmė žalią šviesą derliaus nuėmimui uždegė tik liepos pabaigoje. Ekspertai teigia, kad panašios tendencijos išsilaikys ir šiais metais.

Ankstyviausių kultūrų titulas priklauso žieminiams miežiams ir žieminiams rapsams. Maždaug 90 proc. šių kultūrų derliaus liepos mėnesį jau pasiekia šalies aruodus. Vėliau ateina eilė žirniams, kviečiams, rugiams, kvietrugiams ir avižoms. Paprastai paskutiniai nuimami grikiai ir pupos. Liepą prasidėjusi pjūtis baigiasi rugsėjį. Didysis darbymetis vyksta rugpjūtį, ne veltui ir mėnuo taip pavadintas.
Šiųmečio derliaus miežiai į AB „Jonavos grūdai” aruodus pradėjo byrėti dar liepos 11 dieną. Paskutiniais duomenimis jau supirkta apie 150 tonų miežių. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, atidžiai stebintis orų įtaką šalies derliui, prognozuoja, kad iš vieno hektaro Lietuvoje šiemet bus prikulta 4,3 tonų miežių.
Lietuvos ūkininkai pradėjo ir žieminių rapsų nuėmimo darbus. Kadangi liepa Lietuvoje buvo ganėtinai lietinga, žemdirbiams teko papildomai laukti keletą dienų, kad vėjas nupūstų drėgmę.
Birželį tvyrojusi sausra, o vėliau stoję gausūs lietūs padarė nemažai žalos šalies žemės ūkiui. Augalus puolė įvairios ligos, susidarė drėgmės perteklius, o dalis tankesnių vasarinių miežių ir rapsų pasėlių buvo išguldyti. Klimato svyravimai sukelia didžiulius pokyčius augalų pasaulyje ir yra tikras ūkininko galvos skausmas.
Pagal išankstines prognozes, Lietuvos grūdų aruodai šiemet turėtų išlikti tokie pat, kaip ir praėjusiais metais. Spėjama, kad iš vieno hektaro bus prikulta 3,2 tonos žieminių rapsų, 5,2 tonos žieminių kviečių ir 3,9 tonos vasarinių kviečių.
Šiemet grūdinių augalų derlius gali siekti 6,5 mln. tonų. Kaip ir anksčiau, du trečdalius laukiamo derliaus sudarys kviečiai (4,34 mln. t). Pagal išankstines Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, padidėjus pasėlių plotui numatomas 12 proc. didesnis avižų derlius. Spėjama, kad bendras Lietuvos kviečių, rugių, miežių, kvietrugių aruodas gali sumažėti 3,8 proc. Visgi 52 proc. išaugęs žirnių ir pupų derlius leis bendram grūdinių augalų kiekiui išlikti nepakitusiam. Ankštinių kultūrų krepšelis turėtų siekti apie 689 tūkst. tonų,  o tai sudarytų dešimtadalį viso šalies aruodo.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Lietuvoje prasidėjo javapjūtė appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje javapjūtė jau persirito į antrąją pusę, nors dėl vėsios vasaros derliaus nuėmimo pradžia vėlavo. Karšti orai gerokai paspartino grūdų ir rapsų pjūties darbus. Vien tik per antrąją rugpjūčio savaitę grūdų ir rapsų supirkimo įmonės supirko daugiau nei trečdalį milijono tonų  šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų.

Šiuo metu Lietuvoje nupjauta 63,5 proc. grūdinių augalų (įskaitant ankštinius) ir 72,6 proc. rapsų  pasėlių. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet laukiama nemažo derliaus. Vidutiniškai iš 1 hektaro prikuliama apie 5 tonas grūdų. Nors javapjūtė prasidėjo vėliau nei pernai,  jau pasiektas praėjusių metų lygis. Iki rugpjūčio vidurio buvo supirkta iš viso 333  tūkst. t grūdų (įskaitant ankštinių) ir 84,3 tūkst. t rapsų sėklos. Iš supirkto grūdų kiekio 76,6 proc. (255,6 tūkst. t) yra kviečiai, iš jų 46,5 proc. – II klasės kviečiai (118,8 tūkst. t).

Šiemet, palyginti su 2014 metais,  grūdų supirkimas vyksta sparčiau. Lyginant su praėjusiųjų metų analogišku laikotarpiu, grūdų supirkta du kartus daugiau. Ypač padidėjo ankštinių supirkimas – daugiau nei penkis kartus (24 tūkst. t). Gerokai daugiau nei pernai supirkta ir rapsų sėklos. Manoma, kad tiek grūdų, tiek rapsų supirkta daugiau dėl palankių javapjūtės sąlygų. Grūdai ir rapsai yra sausi, tad jų nereikia papildomai džiovinti.

Šiais metais už 1 toną kviečių mokama apie 11 proc. brangiau – 171 Eur.  Vidutinės maistinių kviečių kainos Lietuvoje nesiskiria nuo visos Europos Sąjungos. Žemiausios maistinių kviečių kainos Bulgarijoje – 148 Eur už 1 t ir Slovakijoje – 150 Eur už 1 t, o aukščiausios – Slovėnijoje – 187 Eur už 1 t.

Per  2014  kalendorinius metus iš Lietuvos  eksportuota  3,1  mln. t javų grūdų, iš jų  net  80,6 proc. (2,5  mln. t) kviečių  ir 0,28 mln. t rapsų sėklos. Lyginant su 2013 m.,  grūdų eksportas padidėjo 22 proc., tačiau rapsų sėklos daugiau nei ketvirtadaliu sumažėjo. Daugiausia kviečių, kaip ir ankstesniais metais,  eksportuota į Iraną – per 1,0 mln. t, Saudo Arabiją – 0,26  mln. t, Egiptą – 0,21 mln. t, Turkiją  – 0,15 mln. t. Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 2,0 mlrd. litų arba 669,5 mln. Eur.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Karšti orai spartina javapjūtės darbus appeared first on udiena.lt.