„InMedica” klinikos akušerė-ginekologė Reda Verbickienė yra viena iš nedaugelio Lietuvos medikių, gydanti nevaisingumą, ir suprantanti, kad valstybei gyvybiškai svarbu padėti šeimoms susilaukti vaikų. Medikės teigimu, šiandien priimtas konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra absoliučiai nepalankus šalies piliečiams, nes modernus gydymas tampa neprieinamas, pacientai priversti vykti gydytis į užsienį arba švaistyti pinigus procedūroms, kurios nesuteiks laukiamo rezultato ar net atneš žalos.

„Nevaisingumo gydymas dažnai yra ilgas procesas, kurio metu atliekami sudėtingi tyrimai, skiriami medikamentai, po to atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra. Dažnai vienos procedūros neužtenka, todėl iki šiol buvo taikoma embrionų šaldymo procedūra. Nevaisingumo atveju normalu, kai pastojama tik atlikus keletą procedūrų, nes jų sėkmės tikimybė – tik 45-50 proc., – teigė R. Verbickienė. – Naujajame įstatyme numatytos procedūros ne tik ypatingai sumažina pastojimo tikimybę, bet ir žaloja moters sveikatą: nepavykus apvaisinimui, moteriai kiekvieną kartą tektų iškęsti procedūras, reikalingas moteriškoms lytinėms ląstelėms subrandinti ir išgauti. Be to, kiekvienas žmogus, kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl turi būti taikomas unikalus kiekvienos situacijos sprendimas – embrionų apribojimas iki trijų nei moksliškai, nei mediciniškai nepagrįstas.”
Skaičiuojama, kad nevaisingų porų Lietuvoje yra 10–15 proc. – į šią statistiką įtraukiamos ir tos poros, kurioms bent metus nepavyksta pastoti. Kiek yra tokių porų, kurios po pirmojo naujagimio nebepastoja, nėra žinoma. Be to, pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galės naudotis tik susituokusios arba partnerystę įregistravusios poros. Diskriminaciją dar labiau pagilins ir įstatyme esantis lytinių ląstelių donorystės draudimas, jei asmenų nesieja santuokos ar partnerystės ryšiai.
Anot gydytojos, šis sprendimas keistas, nes dauguma valstybių – atvirkščiai – nevaisingoms šeimoms teikia paramą: „Lietuvoje jokia finansinė pagalba, jokios kompensacijos nėra numatytos. Esu įsitikinusi, kad, jei Lietuvoje būtų teikiama bent kokia nors parama, šeimų, mėginančių pasinaudoti medicinos pasiekimais, padedančių susilaukti palikuonių, būtų daug daugiau nei dabar. Po šio įstatymo priėmimo tokioms poroms padėti Lietuvoje negalėsime, vadinasi, dar labiau išauginsime emigracijos mastą, priversime mūsų pacientus procedūras atlikti ir pinigus leisti užsienyje. Pagrindinės kryptys, kur keliaus lietuviai, tai į šalis, kurios rūpinasi savo piliečiais – Latvija, Turkija ir Estija. Liūdna, kad net nesistengiama konkuruoti su kaimynėmis ir padėti savo valstybės žmonėms.
Pagal šį įstatymą privačios vaisingumo klinikos nebegalės atlikti procedūrų, kurios šiuo metu leidžiamos, taigi, pagalbinio apvaisinimo prieinamumas nevaisingoms poroms dar labiau sumažės. Nors Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasisakė už liberalesnį įstatymo projektą, nugalėjo ne medikų argumentai, o religinių bendruomenių lobistai. Tokiu būdu Lietuvoje bus sustabdytas modernių procedūrų atlikimas, stagnuos mokslo pažanga.

„Ad verum” inf.

The post R. Verbickienė: pagalbinio apvaisinimo įstatymas – smūgis nevaisingoms šalies poroms appeared first on udiena.lt.

Vyriausybėje pritarta įstatymų projektams, kuriais siekiama, kad vaikui skiriant globėją, prioritetas būtų skiriamas vaiko globai šeimoje arba šeimynoje. Kartu numatoma stiprinti finansinės ir materialinės pagalbos teikimo tvarką šeimynoms, o šeimoms, kuriose globojami vaikai, skirti didesnes išmokas.

Taip pat įstatymų projektais siekiama užtikrinti tinkamesnį globėjų ir įtėvių parengimą kiekvienoje savivaldybėje bei paspartinti įvaikinimo procesus.
„Stiprinant vaiko globą šeimoje numatome, jog globėjams bus skiriami 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos išmokos tiksliniai priedai, tai sudarys 152 eurus,” – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Ši nuostata įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 dienos, o šios išmokos tiksliniam priedui skirti kasmet iš valstybės biudžeto lėšų reikės 11,2 mln. eurų.
Taip pat pritarta Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymui, kad kiekvienoje šalies savivaldybėje dirbtų atitinkamas skaičius, bet ne mažiau kaip du atestuoti socialiniai darbuotojai, siekiant geresnio įtėvių ir globėjų paieškos, atrankos ir parengimo proceso.
Pritarta ir Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatoms, kad valstybės ir savivaldybių turto perdavimas šeimynai būtų vykdomas Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o savivaldybės teikiamos finansinės paramos teikimo tvarka aptarta tarp šeimynos ir savivaldybės sudarytoje sutartyje, kurios pavyzdinę formą tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Keičiasi Civilinio proceso kodekso įstatymas, pagal kurį bylos nagrinėjimas teisme turės būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo dėl įvaikinimo priėmimo dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Bus stiprinama vaiko globa šeimoje bei spartinami įvaikinimo procesai appeared first on udiena.lt.

Lietuvos vairuotojai vis dažniau savo automobiliuose įsirengia vaizdo registratorius, o jais užfiksuotus vaizdo įrašus talpina internete. Vis dėlto, viešinant tokius vaizdo įrašus reikėtų būti atidiems. Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūniene, vaizdo registratoriais užfiksuotų duomenų viešinimas gali būti traktuojamas kaip asmens teisių pažeidimas.

„Vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis galima laikyti žmogaus teisių pažeidimu, tačiau daug kas priklauso ir nuo situacijos. Jeigu tokie duomenys naudojami policijos pareigūnų, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, tuomet viskas gerai. O štai viešinant tokius duomenis internete gali kilti problemų, nes nėra jokio konkretaus tikslo tokius duomenis viešinti. Kitas atvejis, jeigu yra visų vaizdo registratoriumi užfiksuotų asmenų sutikimai. Tada viešinant vaizdo įrašą problemų kilti neturėtų”,– kalbėjo D. Šinkūnienė.
„Vis dėlto konkrečiai teigti, kad tokie internete patalpinti vaizdo įrašai yra žmogaus teisių pažeidimas negalima, nes kaip ir minėjau kiekviena situacija yra skirtinga. Tačiau prezumcija tokia, kad daugeliu atveju tai yra žmogaus teisių pažeidimas”, – mintis dėstė specialistė.
Anot jos, jeigu vaizdo įraše užfiksuotas ne pats asmuo, o jo automobilis ar automobilio valstybiniai numeriai, tai taip pat yra asmens duomenys ir jų viešinimas be asmens sutikimo gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. D. Šinkūnienės teigimu, toks asmuo gali kreiptis į teismą ir tikėtina, kad jo interesai bus ginami, tačiau pirmas veiksmas, kurio derėtų imtis – bandyti susitarti su įrašą patalpinusiu asmeniu.
„Pastebėjus, kad jūsų atvaizdas su kažkokiu vaizdo įrašu yra patalpintas interneto svetainėje, reikėtų kreiptis į tos svetainės administratorių su prašymų vaizdo įrašą pašalinti, nurodant, kad jis buvo patalpintas be jūsų sutikimo. Toliau viskas priklausytų nuo to, kokia interneto svetainė ir kokia situacija. Bet kaip ir minėjau, tokių įrašų viešinimas sudaro labai platų lauką asmens teisių pažeidimams” , – sakė D. Šinkūnienė.
Pasak specialistės, dabartinis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tikslas, vaizdo registratoriais surinktų duomenų naudojimo reglamentavimas. „Šiuo metu vairuotojui įsirengus vaizdo registratorių savo automobilyje, jo surinkti duomenys traktuojami kaip informacija surinkta asmeniniais tikslais. Tačiau, jei vaizdo registratorius įrengiamas įmonei priklausančiame automobilyje, tai įmonė tampa surinktų duomenų valdytoju ir šiuo atveju jau būtų taikomos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Kaip matome situacijos ganėtinai panašios, o jų reglamentavimas skirtingas. Norėtume, kad visiems vaizdo registratorių naudotojams būtų nustatomos vienodos taisyklės. Siekiant suvaldyti tokių duomenų naudojimą, reikėtų aiškiai reglamentuoti, kam vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys gali būti naudojami. Taip pat reikėtų nurodyti, kad jie nebūtų skelbiami viešai.” , – kalbėjo D. Šinkūnienė.
Asmens duomenų apsaugos specialistė pataria susilaikyti nuo vaizdo registratoriais užfiksuotų duomenų skelbimo internete. „Žinoma, galima uždengti automobilio valstybinius numerius, tačiau yra ir kitų detalių, kurios gali išduoti asmens tapatybę. Todėl siūlyčiau susilaikyti nuo tokių vaizdo įrašų skelbimo internete” , – teigė D. Šinkūnienė.

„Laisvoji banga”inf.

The post Vaizdo registratorių įrašai pažeidžia įstatymus appeared first on udiena.lt.