Sustoti – prabanga

Iš Utenos kilęs Kauno techno­logijos universiteto (KTU) Au­tomatikos katedros vedėjas do­centas Gintaras Dervinis tikino, kad nuolat esame naujų įvykių sūkuryje, o technologijos skati­na dar labiau tobulėti, dažniau kelti kvalifikaciją. Sustoti nega­li niekada.

„Naujos technologijos gana greitai pradedamos taikyti, to­dėl sustoti – per didelė praban­ga. Naujų dalykų čia daug. Ir jie visuomet atsiranda vienu metu. Tai dar labiau skatina daugiau dirbti, mokytis ir tobulėti. Sie­kiant automatizuoti tam tikrus procesus, tenka ir pačiam mo­kytis ar pažinti įvairių techno­loginių subtilybių, kartais pabū­ti ir technologu, daug dirbti su žmonėmis, turinčiais specifinių profesinių žinių, ekspertinės pa­tirties“, – apie savo kaip elek­tros ir elektronikos bei infor­matikos inžinerijos specialisto patirtį pasakojo G. Dervinis.

Pritrūkęs naujų iššūkių pasirinko doktorantūros studijas

Jau aštuntoje klasėje žinojęs, jog studijuos elektrą ir elektro­niką, docentas juokavo, kad jo ateitis buvo nulemta tada, kai tėvai suteikė vardą Gintaras, kuris išvertus iš graikų kalbos reiškia elektrą.

„Pagrindinę mokyklą pali­kau gana anksti – pabaigęs aš­tuonias klases. Nusprendžiau, kad mokydamasis politechniku­me nušausiu du zuikius – įgysiu ir vidurinį išsilavinimą, ir spe­cialybę. Kadangi man visuomet puikiai sekėsi tikslieji mokslai – matematika, fizika, chemija – daug nemąstydamas rinkausi su jais susijusias studijas“, – pasa­kojo G. Dervinis.

Lemiamą įtaką padarė eks­kursija į KTU (tuomet – KPI): „Va tada ir įklimpau, aišku, ge­rąja prasme“, – juokavo jis. Įstojus į robotechnikos speci­alybę, bestudijuojant jam teko pasirinkti kitas studijas, nes programa buvo nutraukta – taip pašnekovas pabaigė Automati­nių valdymo sistemų bakalau­ro studijų programą. Baigęs stu­dijas docentas įgijo ir magistro laipsnį.

„Informatiką atradau dar be­simokydamas politechniku­me, kada su grupės draugu įsibrovėm į tuometinių kom­piuterių BK-0010 (juos gami­no Sovietų Sąjungoje) klasę ir buvom jais sužavėti: patys sa­varankiškai mokėmės progra­muoti, nes nebuvo dėstytojų, kurie mokėjo naudotis kompiu­teriais. Rašėm programas, ren­gėm baigiamuosius darbus“, – pasakojo G. Dervinis.

Baigęs magistro studijas KTU absolventas jau turėjo dar­bą Utenoje, todėl doktorantūros studijos neviliojo. Vis dėlto po kelių mėnesių pritrūko naujų mokslo iššūkių. Jų siekdamas, G. Dervinis įgijo Informatikos inžinerijos daktaro laipsnį.

Kuria išmaniąją įrangą patogesniam gyvenimui

Docento G. Dervinio vado­vaujamas Automatikos katedros mokslininkų kolektyvas atlie­ka įvairius mokslinius tyrimus – nuo buities iki pramonės, nuo paprastų automatinio valdymo sistemų ir kompleksinių, nuo biotechnologinių procesų val­dymo iki investicinių portfelių sudarymo.

Katedros mokslo grupėje ku­riama originali įranga skir­ta tiek buičiai, tiek pramonei, pavyzdžiui, įranga, gelbėsian­ti negalią turintiems asmenims ar specialiosios paskirties ro­botai. Taip pat kuriami sudė­tingi valdymo algoritmai bei strategijos valdyti kompleksi­niams biotechnologiniams pro­cesams, optimizuojami įvairūs gamybiniai procesai siekiant geresnių kokybės bei efektyvu­mo rodiklių.

„Dirbdami šioje srityje mes siekiame palengvinti žmogaus darbą, padaryti jį efektyvesnį, kokybiškesnį. Neįdomų, mo­notonišką, sunkų ar pavojingą darbą perduodame mašinoms, sistemoms, robotams. Mes ku­riame sistemas, kuriose auto­matinius sprendimus priima kompiuteriai ar kita išmanioji įranga, siekiant užtikrinti pato­gų darbą ar gyvenimą“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, dirbtinio intelekto taikymas šiame sektoriuje jau nėra naujovė. Intelektualios au­tomatinio valdymo sistemos, siekiant joms suteikti žmogiš­kųjų savybių (sumanumas, ge­bėjimas adaptuotis prie besikei­čiančių sąlygų ar parametrų), pradėtos kurti daug anksčiau, nei imta apie tai kalbėti. Vis dėlto tokių sistemų naudojimo mastai buvo mažesni.

„Su dirbtinio intelekto sis­temomis ir jų taikymu susidū­riau dar studijuodamas magis­tro studijose, prieš daugiau nei 25 metus. Atsiradus, ištobulė­jus galingai skaičiavimo įran­gai tik prasiplėtė dirbtinio inte­lekto taikymai, aišku, keitėsi ir patys algoritmai, tobulėjo, di­dėjo jų įvairovė. Taigi intelek­tinių metodų, dirbtinio intelek­to kūrimas ir diegimas įvairiose pramonės šakose tapo dar aktu­alesnis, siekiant pagerinti darbo sąlygas žmonėms, didėjant pro­duktyvumo ir kokybės reikala­vimams“, – kalbėjo uteniškis.

Dirbtinio intelekto taikymas surado vietą ir žmonių buityje – išmaniosios viryklės, skalby­klės, robotai-siurbliai, žoliapjo­vės ir kt. Pasak docento, tobulė­jant techninei bazei, vis labiau didės ir išmaniųjų valdymo sis­temų bei išmaniųjų sprendimų panaudojimo poreikis.

Akademinė aplinka – vieta kurti ir reikštis

Pirmasis G. Dervinio dar­bas, susijęs su įgyta specialybe, buvo Utenoje. Statybos įmonė­je AB „Utesta“ jis dirbo progra­muotoju – diegė automatizuotą buhalterinę apskaitos sistemą.

„Kiek vėliau įsidarbinau ir UAB „Strauja“ Kaune pramo­nės automatikos inžinieriumi. Žodžiu, veiklos netrūko – vienu metu teko dirbti dviejose kom­panijose ir skirtinguose mies­tuose“, – prisiminė KTU Auto­matikos katedros vedėjas.

Paklaustas apie tai, kodėl vė­liau pasirinko akademinę aplin­ką, o ne liko versle, jis sakė, kad universitete verda gyvenimas – čia niekada nenuobodu.

„Man patinka naujovės, pa­tinka iššūkiai, o čia jų daug. Man svarbus bendravimas, man patinka jauni žmonės, turintys jaunatviško maksimalizmo, ki­tokį požiūrį nei mes. Galų gale, čia verda jaunų žmonių gyveni­mas, o jame pats dalyvaudamas irgi esi jaunas. Čia mes vienas iš kito mokomės: studentai iš dėstytojų, dėstytojai iš studen­tų, jauni iš vyresnių, vyresni iš jaunesnių“, – teigė G. Dervinis.

Anot jo, akademinėje aplin­koje nėra apribojimų kūrybai ir saviraiškai. Be to, daugu­mos darbuotojų niekas nevaržo ir neatima galimybės dirbti su verslo įmonėmis.

Daugiau: buhalterinė apskaita

KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento inf.

The post Inžinierius iš Utenos kuria sistemas patogesniam žmonių gyvenimui appeared first on udiena.lt.