Akivaizdi paramos nauda

„Esu ne tik ūkininkas, bet ir konsultantas, daug važinėju po ūkius ir visuose matau modernią techniką, pritaikytas šiuolaikines technologijas. Didelė jų dalis įsigyta įgyvendinant investicinius projektus. Ir aš pats pasinaudojau parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Man buvo skirta 50 tūkst. eurų parama. Kadangi esu jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas buvo 60 proc. Įgyvendindamas projektą nusipirkau diskinę pneumatinę sėjamąją, diskinį skutiką, barstytuvą“, – priemone patenkintas Ukmergės rajone augalininkystės ūkį plėtojantis Aivaras Diliūnas.

Širvintų rajone ūkininkaujantis Mindaugas Staniulis, pasinaudodamas pagal tą pačią veiklos sritį skirta 50 tūkst. eurų parama, įsigijo modernų kombainą. „Tuo metu dar buvau jaunasis ūkininkas, tad skirtos paramos intensyvumas buvo 60 proc., bet plane numatytų kombainų tuo metu rinkoje nebuvo, nusprendžiau pirkti galingesnį ir modernesnį kombainą, kainavusį 165 tūkst. eurų, tad paramos intensyvumas realiai sumažėjo. Teko kreiptis į banką paskolos, bet įsigyta technika esu patenkintas. Ši investicija labai pasiteisino“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Ūkininkai taip pat aktyviai naudojasi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) investicijoms skirta parama. NMA duomenimis, per š. m. balandžio–gegužės mėnesius vykusį kvietimą paramai, skiriamai dotacijomis ir lengvosiomis paskolomis, pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo pateiktos 248 paraiškos, o prašoma suma – daugiau kaip 59,8 mln. eurų. Nuo š. m. birželio 3 d. galima teikti paraiškas tik paramai lengvatinėmis paskolomis gauti.

„Įvertinus dabartinę geopolitinę situaciją, manau, parama lengvatinėmis paskolomis yra gera priemonė, padedanti išsaugoti ūkio ekonominį gyvybingumą“, – teigia A. Diliūnas.

Paskolos dydis ir naudojimo sąlygos

Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė, lengvatinėms paskoloms teikti  pagal SP priemonę ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ 2024 m. buvo numatyti 28 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, per balandžio-gegužės mėnesiais vykusį kvietimą paprašyta paskolų už 3,4 mln. eurų. Nepanaudotas lengvatinėms paskoloms skirtas lėšų likutis bus naudojamas būsimų kvietimų metu.

Pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui – 200 tūkst. eurų. Paskolos lėšomis galima apmokėti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Lengvatinės paskolos lėšas galima naudoti investicijoms, kurios skirtos žemės ūkio produktų gamybai ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui finansuoti, įskaitant pirminį perdirbimą ir tiekimą rinkai.

Kaip akcentuoja M. Jusienė, lengvatinės paskolos teikiamos tiek investicijoms, kurias įgyvendinant modernizuojami pieninės, mėsinės ir kitos galvijininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių ūkiai, didinant konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Lengvatinė paskola investicijoms gali būti suteikta 5 metams nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, paskolos suteikimo apyvartinėms lėšoms ilgiausias laikotarpis – 3 metai.

Lengvatinės paskolos suteikimo sąlygos

Lengvatine paskola pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gali naudotis fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai. Taip pat juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai. Paskolos suteikiamos ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas. Pareiškėjai turi atitikti ir kitas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas bei reikalavimus gauti lengvatinę paskolą.

Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS) iki 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Užsk. Nr. 20240618/16

The post Siekiantiems investuoti į žemės ūkio valdas – lengvatinės paskolos appeared first on udiena.lt.

Junginiai Arabų Emyratai (JAE) tampa svarbiu Lietuvos politiniu ir ekonominiu partneriu Artimųjų Rytų regione – keičiamasi aukšto lygio delegacijomis, vyksta verslo misijos, ieškoma kelių eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktus. Šį pirmadienį žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dalyvavo Dubajuje vykstančioje tarptautinėje parodoje GULFOOD 2017 ir susitiko su JAE klimato kaitos ir aplinkos ministru dr. Thani Ahmed Al Zeyoudi aptarti lietuviškų maisto produktų eksporto galimybes į šią šalį.

Vasario 26 – kovo 2 dienomis Dubajuje vykstanti tarptautinė maisto produktų ir gėrimų paroda GULFOOD 2017 kasmet sulaukia didelio maisto produktų ir gėrimų sektoriaus gamintojų, esamų ir potencialių vartotojų – importuotojų, eksportuotojų, didžiųjų prekybos centrų atstovų, didmenininkų dėmesio. Žemės ūkio ministras B. Markauskas aplankė parodoje įrengtus du Lietuvos stendus, kuriuose savo produkciją pristato 20 mūsų šalies žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių. Šių įmonių dalyvavimą parodoje, kurioje Lietuva dalyvauja jau septintąjį kartą, surengė VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
JAE klimato kaitos ir aplinkos ministerijoje ministras B. Markauskas susitiko su šios šalies klimato kaitos ir aplinkos ministru dr. Thani Ahmed Al Zeyoudi ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo klausimus. Ministras B. Markauskas, pristatydamas Lietuvos žemės ūkį ir mūsų kokybiškos produkcijos išskirtinumą, pakvietė arabus atvykti į kitąmet mūsų šalyje organizuojamą tarptautinę parodą „AgroBalt” ir susipažinti su žemės ūkiu bei maisto pramone.
Susitikimo metu JAE ministras informavo, kad pagrindinis jų šalies uždavinys yra diversifikuoti aukštos kokybės, ekologiškų maisto produktų importo šalis. JAE maisto produktų importas šiuo metu sudaro apie 90 proc. Ši šalis taip pat siekia plėtoti gyvulininkystę – planuoja įsivežti pieninius ir mėsinius galvijus iš įvairių šalių (ES, Brazilijos, Jordanijos, Pietų Afrikos). Susitikimo metu arabai domėjosi ir investicijomis į Lietuvos žemės ūkį, verslo plėtra laisvosios prekybos zonose.
Pasak dr. Thani Ahmed Al Zeyoudi, dėl maisto produktų importo leidimų į jų šalį turi būti sprendžiama greitai. Jis patikino, kad ilgos derinimo procedūros jiems nėra priimtinos. Svarbus derybų su Lietuva etapas yra jautienos ir paukštienos sertifikavimas pagal Halal reikalavimus – Islamo centrai, norintys išduoti Halal sertifikatus, turi būti pripažinti JAE standartizacijos ir metrologijos tarnybos.
JAE ir Lietuvos žemės ūkio ministrai sutarė tęsti glaudų bendradarbiavimą atveriant JAE rinką lietuviškiems maisto produktams ir gaunant visus reikiamus leidimus bei patvirtinimus.
Prekyboje su JAE svarbią Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį sudaro tik eksportas. 2016 m. jis sudarė 32,1 mln. eurų, eksporto struktūroje pagal šalis JAE buvo 24 vietoje iš 142 šalių. Palyginti su 2015 metais, 2016 m. eksportas padidėjo 31 proc. Iš lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota kviečių – jie sudarė 88 proc. eksporto vertės.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Arabai domisi ne tik importu, bet ir investicijomis appeared first on udiena.lt.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija” valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO per artimiausią dešimtmetį planuoja iš esmės modernizuoti skirstomąjį tinklą. Siekdama užtikrinti patikimas, saugias ir išmaniai valdomas paslaugas, bendrovė į tinklo modernizavimą ir atnaujinimą iki 2025 metų numato investuoti 1,7 mlrd. eurų.

Tokius planus vasario 3 dieną spaudos konferencijoje pristatė LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius. Didžiausios investicijos planuojamos į gamtos reiškiniams atsparų, saugų ir patikimą, kokybiškas paslaugas užtikrinantį ir išmanų tinklą.
„Reikšminga skirstomojo tinklo dalis statyta prieš pusšimtį metų, todėl per artimiausius metus poreikis investicijoms bus ypač didelis. Jau dabar matome, jog išlaikyti tinklo patikimumo rodiklius dažnėjant gamtos stichijoms mums yra vis sunkiau. Todėl laukia didžiulis iššūkis – atnaujinti didžiąją dalį susidėvėjusio elektros tinklo, nes jis artimiausiu metu gali nebeatitikti klientų lūkesčių, patikimumo ir saugumo reikalavimų,” – sakė LESTO vadovas.
Daugiausia – 511 mln. eurų – bendrovė ketina investuoti į tinklo atsparumo klimato reiškiniams didinimą. Tokiu būdu elektros oro linijos bus keičiamos požeminėmis arba oro izoliuotomis linijomis. Per artimiausius 11 metų tokių linijų dalį planuojama padidinti nuo 25 proc. iki 40 proc., arba nutiesti 18 tūkst. kilometrų požeminių ir izoliuotų linijų. Prognozuojama, kad 2015–2030 metais Lietuvos teritorijoje bus fiksuojama daugiau ekstremalių klimato reiškinių. Oro linijos yra mažiausiai atsparios audroms, todėl jų keitimui turi būti skiriamas didžiulis dėmesys.
426 mln. eurų ketinama investuoti į programą „Saugus ir patikimas tinklas”. Programos metu nesaugūs transformatoriai, kabelių linijos ir skirstomieji įrenginiai bus keičiami modernia, šiuolaikinius standartus atitinkančia įranga.
132 mln. eurų numatoma investuoti į elektros įtampos kokybės gerinimą. Tai leis išspręsti nekokybiškos įtampos problemą 41 tūkst. vartotojų sutvarkant beveik 9,1 tūkst. km įtampos kritimo paveiktų linijų.
Į išmaniojo tinklo projektus LESTO ketina investuoti 34 mln. eurų. Iki 2025 metų ketinama įgyvendinti septynis projektus, tarp jų – tinklo automatizavimo, išmaniųjų skaitiklių bandomieji projektai, vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo valdymo sistemos įdiegimas.
Likusios investicijos bus skirtos naujų vartotojų prijungimui, investicijoms į IT sistemas ir kitas priemones.
„Mūsų skaičiavimais, tam, kad vartotojai nepajustų didesnių elektros kainų svyravimų, investicijas reikia atlikti palaipsniui. Priešingu atveju, jei dabar nebūtų investuojama, po kelerių metų investicijų poreikis bus dar didesnis ir dėl to elektra kaina padidėtų gerokai daugiau”, – teigė energetikos viceministras Rokas Baliukovas.
Bendrovės investicijos turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Investicijas bendrovė numato finansuoti surenkamomis lėšomis už elektros skirstymą ir skolintomis lėšomis.

LESTO tinkle 2011–2013 metais įvyko 154 tūkst. gedimų – dėl jų verslo ir privatiems klientams nebuvo patiekta 6 mln. kW elektros energijos arba tiek, kiek visas Širvintų rajonas suvartoja per 2,5 mėnesio. Didžiausią neplanuotų nutraukimų dalį sudaro force majeure priskiriami įvykiai. Apie 80 proc. visų gedimų įvyksta 0,4 kV tinkle, likę 20 proc. – 10 kV tinkle.
Pagrindinė LESTO elektros ūkio dalis yra statyta 1960–1980 metais per Lietuvos elektrifikaciją, kurios metu buvo nutiesta dauguma linijų ir pastatyta didžioji dalis transformatorių.

LESTO inf.

The post LESTO į tinklo modernizavimą iki 2025 metų ketina investuoti 1,7 mlrd. eurų appeared first on udiena.lt.

2015 m. sausio 7 d. Utenos rajono savivaldybėje lankėsi „Transparency International” Lietuvos skyriaus projektų vadovas Karolis Granickas ir UAB „IC BALTIC” projektų vadovė Agnė Vadapolaitė. Susitikimo metu uteniškiams buvo pristatyta skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai”. Diskusijos dalyviai Utenos savivaldybėje diskutavo, kaip didinti ES investicijų skaidrumą.

Vieno iš skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai” steigėjų „Transparency International” Lietuvos skyriaus projektų vadovo Karolio Granicko teigimu, ES investicijos tai ne vien projektų vykdytojų reikalas – jos reikšmingos kiekvienam mokesčių mokėtojui. „Su Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovais diskutavome apie tai, kad gyventojams reikia suprantamesnės ir patogia forma pateiktos informacijos apie ES lėšomis finansuotus projektus. Utenos rajono savivaldybė viena pirmųjų prisijungė prie skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai”, tai svarbus žingsnis siekiant atviriau su gyventojais kalbėti apie ES investicijų skaidrumą”, – teigia K. Granickas.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Slapšinsko teigimu, ES investicijos per pastarąjį finansavimo laikotarpį smarkiai prisidėjo prie teigiamų pokyčių regiono gyventojams. „Panaudojant ES investicijas buvo sutvarkyta Utenos miesto ir aplinkinių miestelių viešoji infrastruktūra, pastatyta termofikacinė elektrinė, naudojanti biomasę. Nutiesti nauji, bei rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, sutvarkyti parkai ir kitos gyventojų lankomos erdvės, rekonstruotos mokyklos ir kt. Rengiant projektus buvo atsižvelgiama į tai, kas svarbu regiono žmonėms ir ES lėšos stipriai prisidėjo prie patogesnio gyvenimo bei gražesnės aplinkos, todėl reikia daugiau atviros informacijos apie tai, kaip panaudojant ES lėšas buvo pasiekti šie pokyčiai”, – pasakoja J. Slapšinskas.
Skaidrumo iniciatyva pagrįsta savanorišku veikimu – ES lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai tinklalapyje www.jonvabaliai.lt pildo deklaracijas, atsakydami į klausimus, kaip ir kur buvo panaudotos ES investicijos. Iš viso yra trys skaidrumo deklaracijos. Norint užpildyti visas, organizacijai reikia pateikti informaciją ne tik apie projekto tikslą, planuojamus rezultatus, bet ir vykdytus pirkimus, kiek kokie pirkiniai kainavo, nurodyti įmonės akcininkus, paviešinti projekto kaštų ir naudos analizę, papasakoti, kokia organizacijoje yra apibrėžta dovanų politika, etikos kodeksas, kaip valdomos korupcijos rizikos ir t. t.
Iniciatyvos „Jonvabaliai” veikimas paremtas ne tik projektų vykdytojų, bet ir gyventojų įsitraukimu. Pirmiausia tai platforma patogiai rasti suprantamą informaciją. Antra, už pateiktus projektus atsakingi asmenys įsipareigoja atsakyti į tiesiogiai besikreipiančių gyventojų klausimus. Gyventojams suteikta galimybė pasiūlyti projektą įtraukti į skaidrumo iniciatyvą. Šiuo metu rugsėjį įsteigtoje iniciatyvoje „Jonvabalai” dalyviai jau papasakojo, kaip buvo panaudota beveik 350 mln. litų. Iš uteniškių pirmoji prisijungė Utenos rajono savivaldybės administracija, įgyvendinusi projektą Aušros gatvės viešųjų erdvių sutvarkymui. Šiam projektui iš ES investicijų buvo skirta apie 8,4 mln. litų. Už šias lėšas, siekiant suformuoti miesto bendruomenės traukos centrą, pagerinti gyvenamąją aplinką ir padidinti Utenos miesto – regioninio centro konkurencingumą bei patrauklumą, buvo rekonstruotas Utenos kultūros centro pastatas ir prieigose esančios viešosios erdvės. „Jonvabaliai” steigėjais tapo asociacija „Investors’ Forum”, asociacija „Žinių ekonomikos forumas”, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International” Lietuvos skyrius.
„Jonvabaliai” – tai savanoriška iniciatyva, skatinanti įmones, įstaigas ar organizacijas pademonstruoti geruosius atsakingo lėšų naudojimo pavyzdžius, siekti didesnio skaidrumo, atsiskaitant už ES lėšomis finansuotus projektus. Iniciatyva taip pat siekiama suteikti galimybę gyventojams daugiau sužinoti apie ES investicijas iš pačių projektų vykdytojų ir paskatinti bendromis pastangomis siekti teigiamų esminių pokyčių skaidrumo srityje. Informaciją projektų vykdytojai gali pateikti, o gyventojai su pateikta informacija susipažinti tinklalapyje www.jonvabaliai.lt. Gyventojai taip pat turi galimybę tinklapyje pakviesti prisijungti prie šios skaidrumo iniciatyvos juos dominančius projektus.

Utenos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Utenos savivaldybėje vyko diskusijos, kaip didinti ES investicijų skaidrumą appeared first on udiena.lt.