Pastarosiomis dienomis, kaip ir kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia gana daug pranešimų apie neišskridusias gulbes. Žmonės, sunerimę jų likimu, skambina tvirtindami, kad šie paukščiai yra prišalę prie ledo, ir reikalauja kuo skubiau vykti jų gelbėti. Tačiau tik retais atvejais, pasak gamtininkų, tas nerimas yra pagrįstas.

Dažniausiai gamtos apsaugos pareigūnai, pagal žmonių pranešimus nuvykę į vietą gelbėti paukščių, rizikuodami gyvybe eina ant ledo, o gulbės pakyla ir nuskrenda arba tiesiog pasitraukia kuo toliau nuo žmonių.
Pastebėjus ant ledo stiprius ir sveikus paukščius, tikrai nereikia skambinti gelbėtojams. Gulbės dar daug kur neskuba išskristi į žiemavietes, nes įprato, kad jas maitina žmonės. Kai kas lesalą neapsisprendusiems migruoti paukščiams neša ir dabar. Įsitikinti, ar gulbės yra sveikos, galima joms nuo kranto pasiūlius lesalo.
Kas kita – sužeisti, paliegę, skristi negalintys paukščiai, kurie pasilieka ant ledo ir tuomet, kai sveikieji išskrenda. Jie negali susirasti maisto, alksta ir šąla. Aplinkos ministerija primena, kad apie visus sužeistus, sergančius gyvūnus, kuriems reikia pagalbos, žmonės turėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Gulbės ant ledo visai nelaukia žmogaus pagalbos appeared first on udiena.lt.

Laukams apsiklojus sniegu pragyventi sunkiau tampa paukščiams, ieškantiems tinkamesnių vietovių, kur galėtų susirastų sau maisto. Tačiau ne visi gyvūnai gali patys savimi pasirūpinti: neretai jiems pagalbos ranką ištiesia geri žmonės.

Sirutėnų gyvenvietėje esančiame tvenkinyje per vasarą gyveno gausi gulbių šeimyna. Išaugę ir sustiprėję gulbiukai pradėjo skraidyti, tačiau vienas iš jų buvo gerokai silpnesnis ir smulkesnis. Jis negalėjo pakilti į orą.
Prieš porą dienų šis nedidelis tvenkinys užšalo, tad gulbių šeima išskrido ir paliko vieną bejėgį ant ledo tupintį paukštį.
Aplinkinių namų gyventojai, nuolat stebėdami paukštį, žinojo, kad ateis laikas ir reikės juo pasirūpinti. Pasnigus ir pašalus gulbiukas liko be maisto ir vandens. Padėti bėdos ištiktam paukščiui ryžosi ugniagesiai gelbėtojai Remigijus ir naru dirbantis Regimantas. Nors tvenkinio ledas dar labai plonas ir per jį eiti be specialių priemonių nesaugu, vyrai išsigandusį gulbiuką sėkmingai perdavė į gyvūnų globėjų rankas.
Gulbės jauniklis buvo saugiai nuvežtas į paukščius globojančių žmonių namus, kuriuose jis lauks kito pavasario.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Sirutėniškiai neliko abejingi žiemoti paliktam gulbiukui appeared first on udiena.lt.

Utenos gyvūnų globos draugija pastarosiomis dienomis sulaukia nemažai skambučių dėl Dauniškio ežere žiemojančių gulbių – nerimą žmonėms kelia tupintys, nejudantys paukščiai, kurie gali būti įšalę ežere.

Gyventojus norime nuraminti – sparnuočių, kuriems žiemą reikalinga žmonių pagalba, visoje šalyje pasitaiko nedaug – prišalti lede gresia rimtai sužeistiems paukščiams. Paprastai tokie paukščiai plaka sparnais bandydami atsiplėšti nuo ledo, dėl to sparnai dažnai tampa kruvini. Kitas požymis – sparnai nuleisti, nes jau įšalę.
Įsitikinti, ar paukščiai nėra įšalę, galima bandant juo pabaidyti – greta jų mesti gniūžtę sniego, batono gabalėlių (jokiu būdu į paukščius netaikyti sunkiais daiktais, jų nesužeisti), tačiau reikia neužmiršti, kad tai ne visada suveikia – būtent gulbė, tapusi kone naminiu paukščiu, gali į tai nereaguoti.
Esame dėkingi visiems uteniškiams, kuriems rūpi ne tik naminių, bet ir laukinių gyvūnų gerovė, ir patikiname, kad šiuo metu Dauniškio ežere tupinčios gulbės yra sveikos – nejudėdamos jos tiesiog taupo energiją.
Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad gulbių prigimtis vis dėlto laukinė – šie paukščiai patys turi susirasti maisto, migruoti į šiltesnius kraštus. O kad jie neišskrido, kalti patys žmonės: lesintos šiltuoju metų laiku gulbės prarado dalį įgimtų instinktų ir liko vargti žiemą čia. Tad mums reikia ir toliau jas stebėti, parūpinti joms maisto.

Utenos r. savivaldybės administracijos inf.

The post Dauniškio ežere gyvenančias gulbes reikia stebėti appeared first on udiena.lt.

Portalo udiena.lt skaitytojas Algimantas Čiža maždaug apie valandą stebėjo neįprastą reiškinį Siesarčio ežere: čia vyko labai aršios dviejų gulbių grumtynės. Matydamas, kaip viena agresyviai nusiteikusi gulbė bando paskandinti kitą, vyriškis čiupo valtį, prisiyrė prie dviejų kovotojų ir išgelbėjo nuskriaustąją.

Pirmadienį savo kolektyviniame sode dirbdamas Algimantas Čiža išgirdo stiprų triukšmą – Siesarčio ežere (Molėtų r.) grūmėsi dvi gulbės. Į ežero pakrantę atskubėjo ir daugiau smalsuolių. „Pamačiau, kad viena gulbė puolė kitą ir ją stvėrusi už kaklo ėmė skandinti – užšoko ant nugaros, snapu čiupo už kaklo ir kišo į vandenį. Vargšė gynėsi kaip įmanydama, plaukė prie kranto, kur stoviniavo žmonės, pradėjo slapstytis nendryne. Tačiau agresyvi gulbė puolė iš paskos. Matydamas, kad šis jų konfliktas gali baigtis liūdnai, čiupau valtį ir priplaukiau prie gulbių”, – pasakojo A. Čiža.
Gindamas gulbę, Algimantas agresyvų paukštį bandė tramdyti griebdamas ją už uodegos. Tačiau ji galingais sparnais pradėjo plasnoti ir kilti į viršų. Šiek tiek palaikęs už uodegos, ją paleido. Peštynės nesibaigė – nugalėtoja pasijutusi gulbė apsuko ratą ir vėl puolė atgal. Gelbėtojas dar kartą jas išskyrė – po šių grumtynių viena išplaukė į vieną ežero pusę, kita – į kitą.
„Mano manymu, jos susipyko dėl teritorijos. Paprasčiausiai nepasidalijo savo valdų”, – svarstė pašnekovas. Gulbių grumtynių stebėtojas ir nuskriaustosios gynėjas manė, kad gulbė savo konkurentę galėjo nuskandinti.
Tokią paukščių kovą Algimantas Čiža stebėjo pirmą kartą.
Komentuodamas šią situaciją Lietuvos ornitologų draugijos narys Julius Morkūnas teigė, kad tokių atvejų, kai susipeša gulbės, pasitaiko. „Dažniausiai pešasi du patinai, o grumtynės vyksta dėl teritorijos arba dėl patelių. Konfliktai dėl patelių vyksta tais atvejais, kai toje pačioje teritorijoje yra įsitvirtinusi gulbių pora ir staiga atsiranda kita pora, tada patinai puola aiškintis santykių”, – sakė J. Morkūnas.
Specialistai pastebi, kad grumtynės dažniausiai būna nevienodos: visada laimi stipresnis, o silpnesnis pasitraukia. Tiesiog pasipešioja vienas kitam plunksnas – ir viskas. Pasak J. Morkūno, retai pasitaiko ir tokių atvejų, kai stipresnis priveikia silpnesnį, pavyzdžiui, jį nuskandina.
Ornitologų teigimu, į panašias situacijas, vykstančias gamtoje, žmogui nederėtų kištis. Žinoma, gulbių kova gali trukti ilgai, tačiau jos dažniausiai išsiskirs ir be žmogaus pagalbos. „Priėjus arčiau prie agresyviai nusiteikusios gulbių, galima nukentėti: šių paukščių sparnų kirtis gali sužaloti žmogų ar net sulaužyti kaulus. Prieš porą metų Latvijoje gulbė užpuolė ir nuskandino vandenyje plaukiojantį žmogų, kuris bandė priplaukti prie mažų gulbiukų”, – skaudų įvykį kaimyninėje Latvijoje prisiminė J. Morkūnas.

A. Čižos nuotr.

The post Laukinėje gamtoje laimi stipriausias appeared first on udiena.lt.