Pasak geologinio paveldo dienos seminaro vadovo, Lietuvos geologų sąjungos pirmininko Jono Satkūno, seminaro pavadinime vietą radęs ir visai kitokią nei įprastai prasmę turintis žodis „depresija“ susidomėjusiuosius labai intriguoja: „Sako – kokia gi čia depresija? Utena – laimingų žmonių miestas! Iš tiesų Utenos miestas yra įsikūręs glaciodepresijoje. Šis terminas reiškia žemės pažemėjimą. Įvažiuojant į Uteną iš aplinkinių kraštų mes jaučiame ir matome, kad Utena yra „duobėje“. Čia yra ledyno liežuvio išgulėta dubuma, o jo pakraščiuose susidarė aukštumos. Susikaupė mureninė medžiaga (ledyno nešamų uolienų sankaupa ar ledyno atneštų nuolaužų pylimas, ar krūva vietoje, kur tirpo ledynas – aut. past.), kuri tapo rėminančiomis aukštumomis – taip ir išsireiškėme mūsų renginio pavadinime.“

J. Satkūnas pabrėžė ir Utenos bei Molėtų reljefo išskirtinumą: „Įdomu tai, kad tokių išraiškingų dubumų daugiau Lietuvoje nėra. Glaciodepresija yra viena iš ryškesnių geomorfologinių reljefo formų. O rėminančios aukštumos – taip pat labai įdomios. Pavyzdžiui, Pakalnių kalva – ten yra geomorfologinis draustinis. Taip pat Antalgės pusėje, link Leliūnų, yra plokščiakalvių masyvas. Kitos aukštumos link Tauragnų… Dėl tokio reljefo šiose vietovėse yra gausybė piliakalnių – turbūt pats didžiausias jų tankis visoje Lietuvoje. Na, dar šiek tiek išsiskiria ir Zarasų rajonas. Visi jie yra vienoje aukštumų juostoje. Tai mūsų protėviams lėmė labai sėkmingas įsikūrimo sąlygas.“

„Pradėję ekskursiją nusileidome „nuo aukštumų“, prie Velbiškės kaimo Utenos rajono savivaldybėje žvelgėme į tolumoje mėlynuojančią Utenos glaciodepresiją. Toliau kelionę tęsime važiuodami link Tauragnų, Taurapilio ir taip toliau,“ – ekskursijos vadovas trumpai apibūdino kelionės maršrutą.

Paklaustas, pagal kokius kriterijus buvo atrinkti kelionės metu lankyti objektai, Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas sakė, kad rinko duomenis. „Kaupiame duomenis apie pačius įdomiausius Lietuvos hidrologinius, gamtinius, geomorfologinius, geologinius objektus – vadinamuosius geotopus. Juos mes randame specialiųjų tyrimų, geologinio fotografavimo metu. Juos atrandame, tyrinėjame ir įtraukiame į duomenų bazes. Vėliau, jei yra galimybė ir poreikis, tie objektai tampa saugomais, tačiau mes patys atsakome tik už viso to esmę – apsauga rūpinasi valstybė arba savivaldybės, kuriose yra tam tikras objektas. Mes pateikiame informaciją apie vertę ir unikalumą. Iš savo visų turimų šaltinių visą lankytinų objektų sąrašą ir susidarėme.“

Tokio pobūdžio seminarai rengiami geopaveldo dienoms paminėti. „Šią tradiciją, prisipažinsiu, įvedžiau aš. Esu Lietuvos atstovas Europos geologinio paveldo asociacijoje – pamačiau, kad daugelis šalių rudenį rengia su „geo“ reikalais susijusias dienas. Organizuoja įvairius išvykstamuosius seminarus – lanko objektus, juos aptaria, apžiūri. Manau, kad ši tradicija bus išlaikyta,“ – apie rengiamas išvykas pasakojo J. Satkūnas.

„Kas tik nori, tas gali išvykose sudalyvauti. Kviečiame visus – žmonės sako – kaip dalyvauti, kai neturi jokių geologinių žinių. Būtent tokie išvykstamieji seminarai ir yra skirti plačiajai visuomenei. Mums paaiškinti, kas, kur ir kaip yra labai smagu ir svarbu. Susirinko beveik pilnas autobusas. Žinoma, turime paramą iš Lietuvos mokslo tarybos. Būna, kad prisideda ir patys dalyviai, įmonės,“ – geologas drąsino dalyvauti išvykstamuosiuose seminaruose.

Visi išvykstamojo seminaro metu suplanuoti aplankyti objektai: Asvejos rina, Kreiviškių akmuo, Luokesų ežeras, Šeštokiškių ozas, Malkestaičio duburys, Polocko tektoninis lūžis, Velbiškės, Rašės versmės „Laumės akys“, Biliakiemio puntukas, Tauragno rina, Vyžuonų ozas, Vyžuonų vyžas ir naujasis koplytstulpis, Lygamiškio (Krokulės) šaltinis, Šeimyniškių uolos (konglomeratai), Šeimyniškių piliakalnis, Jokymo duobelė, Ažugirių plokščiakalvės, Pakalnių piliakalnis, Pakalnių geomorfologinis draustinis, Vosgėlių akmuo, Narkūnų (Utenio) piliakalnis ir Laimės slėnio versmės.

Viktorijos Kazlienės nuotr.

The post Vingiuotais Aukštaitijos keliais „iš depresijos dugno į rėminančias aukštumas“ appeared first on udiena.lt.

Rugsėjo 19 dieną, kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka į Sirvėtos regioninį parką. Joje gali dalyvauti norintieji susipažinti su Nalšios žemės Švenčionių krašto geologijos, archeologijos, istorijos ir kultūros paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 18 ir 19. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologų sąjunga ir Sirvėtos regioninio parko direkcija. Numatyta aplankyti Kačėniškės piliakalnį, Čiūlėnų geomorfologinį draustinį, užsukti į Švenčionių vaistažolių fabriką, Pašaminės molynus.

Šeštadienį išvykos dalyviai keliaus į Švenčionių aukštumą ir apžiūrės Grybų akmenį, Šakalių akmenį, Strūnos malūną, Akvieriškės piliakalnį, užsuks į Dvilonis, vieną iš kaimų prie lietuvių genties didkelio, taip pat į Jančiūnų žvyro karjerą, Sirvėtos sausklonį, Kėriškės apylinkių didgalves, sustos prie Lino verdenės, aplankys Daukšių ozą, Rėškutėnų muziejų, pažvelgs į Kretuono duburį nuo apžvalgos bokšto.
Geologinio paveldo dienos, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, organizuojamos daugelyje Europos valstybių – Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir kt. Kiekvienoje šalyje jos vyksta pasirinktu laiku. Pavyzdžiui, Airijoje geologiniam paveldui skiriama paskutinė rugpjūčio savaitė. Suomiai Geologijos ir geologinės įvairovės dieną pažymi trečiąjį rugsėjo sekmadienį.

Lietuvos geologų sąjungos taryba 2010 m. nutarė kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį organizuoti Geologinio paveldo dieną ir mūsų šalyje. Ji skiriama tvarkyti ir populiarinti unikalius geologijos objektus, kuriems reikia žmogaus globos (riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didkalves ir daubas, šaltinius ir versmes), taip pat išvykoms prie geologinio paveldo objektų organizuoti.
Šiai dienai pažymėti jau buvo surengtos išvykos į Molėtų rajoną – Alantos ir Skudutiškio apylinkes (2011 m.), Dzūkijos nacionalinį parką (2012 m.), Akmenės ir Mažeikių kraštą (2013 m.), Sartų ir Gražutės regioninius parkus (2014 m.).

Aplinkos ministerijos inf.

The post Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais appeared first on udiena.lt.