Specialistai tikina, kad tokios gandrų sueigos rugpjūčio mėnesiais gana įprastas reiškinys, mat jie jau rengiasi skrydžiui į žiemojimo vietas. Prieš ilgą kelionę jie būriuojasi atvirose vietovėse – laukuose, pievose, netoli upių ar pelkių. Tokios sueigos gali sutraukti šimtus ar net tūkstančius gandrų. Tai vyksta rugpjūčio mėnesį, kai išsiritę jaunikliai jau stiprūs, o suaugę paukščiai pasirengę išskristi.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Laukuose būriuojasi gandrai: susirinko daugybė paukščių appeared first on udiena.lt.

Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.

Lietuvoje žiemoti šįsyk liko daugiau gervių nei ankstesniais metais. Maži jų pulkeliai matyti pelkėse, miškuose, laukuose. Gervės maitinasi grūdais, želmenimis ir tikrai nejaučia alkio. Jos atsparios nedideliems šalčiams, todėl kol kas vargu ar skris svetur. Tam ryžtis gali priversti tik sniegas. Tokiu atveju gervės nuskris kelis šimtus kilometrų į pietvakarius ir ten susiras tinkamų vietų peržiemoti. Todėl, pasak gamtininkų, pastebėjus šiuos Lietuvoje likusius žiemoti paukščius, nereikia skelbti pavojaus – jie patys išspręs savo problemas.

Visai kas kita – dėl nežinomų priežasčių neišskridę baltieji gandrai. Kol kas jie dar rasdavo lesalo, tačiau dabar gali išlikti tik prie žmonių – lesinami, globojami. Gamtininkai sako, kad visi šią žiemą stebėti gandrai puikiai skraido, todėl juos pamačius nereikia kviesti gyvūnų globėjų.

Kai gandras pradeda lankytis prie namų, jį galima lesinti virtomis bulvėmis, mėsa, žuvelėmis.  Išskirtiniais atvejais, kai įsitikinama, kad šiam paukščiui būtina globa, galima laikinai iki pavasario jį priglausti uždarose patalpose, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų. Jeigu nėra galimybių jų laikytis, reikia kreiptis pagalbos į gyvūnų globos asociaciją.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams appeared first on udiena.lt.

Aukštaitija gali pasigirti kalvotomis apylinkėmis, kuriomis važiuodamas spėji užšokti ant kalvelės ir jau, žiūrėk, leidiesi žemyn. Greičiau važiuotum, gal ir aštraus posūkio neišsuktum. Ant tokių kalvelių, kurioms vietiniai yra sugalvoję keistokus pavadinimus, siūruoja javai, o abipus kelio išsimėčiusiose kaimo trobose dar teberusena šeimos židiniai. Tačiau jaunos šeimos čia nesikuria, todėl kelis gandralizdžius kaime susukę gandrai neturi ką veikti, tik tingiai ant vienos kojos stovi įbridę į meldais apaugusią balą.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Deimantės Kazokaitės nuotr.

The post Plaučiškių kaimo ramybę saugo gandrai appeared first on udiena.lt.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

Šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą, o ketinimai ardyti jų lizdus paremti tik spėlionėmis. Baltieji gandrai, kaip informuoja Lietuvos ornitologų draugija, priskiriami mažos rizikos užsikrėsti šia liga paukščių rūšių grupei. Jie neturi tiesioginio sąlyčio nei su naminių paukščių pašarais ir jų mitybos teritorija, nei su paukštininkystei naudojamais vandens šaltiniais ir pan.
Daug didesnį paukščių gripo pavojų kelia tos gausios ir agrarinėse buveinėse įprastos laukinių paukščių rūšys, kurios nuolat sutinkamos artimiausioje naminių paukščių aplinkoje. Tai uoliniai karveliai, karveliai keršuliai, pietiniai purpleliai, kelių rūšių strazdai, kėkštai, šarkos ir kt.
Aplinkosaugininkai primena, kad praėjusį spalį pakeistas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas įpareigoja naikinant arba pažeidžiant baltųjų gandrų lizdus taikyti kompensacines priemones – įrengti dirbtines šios paukščių rūšies lizdavietes artimoje aplinkoje (iki 100 metrų atstumu).

Aplinkos ministerijos inf.

The post Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus appeared first on udiena.lt.

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną.

Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams tam, kad šie sukauptų pakankamai jėgų. Prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas ariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją”. Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyvių judėjimas, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų, pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl atsiranda geresnės gandrų mitybinės sąlygos.
Priežastys nėra aiškios, kodėl šiemet, kaip ir pernai, dauguma baltųjų gandrų mūsų kraštą paliko gerokai anksčiau. Rugpjūčio 21 dieną šalies pietų ir rytų regionuose pavyko pamatyti tik kelis gausesnius baltųjų gandrų būrius. Dauguma baltųjų gandrų nelaukė šv. Baltramiejaus ir pakilo tolimam skrydžiui maždaug prieš savaitę.
Baltieji gandrai keliauja toli – per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afriką. Tačiau kelionės tikslą pasiekia ne visi – net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir įsikurti Etiopijoje, Somalyje, Zaire ar kai kuriose kitose Afrikos šalyse, šie sparnuočiai susiduria su kitu pavojumi – jie medžiojami maistui.
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – tai Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gėrovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).
Dažnai pasitaiko, kad gandrai lizdų statybai panaudoja ir žmonių išmestus ar netvarkingai paliktus daiktus – elektros laidus, virves, tinklus, plastiko maišelius, polietileną ir kt. Šie lizdui panaudoti „radiniai” gali būti labai pavojingi paukščių jaunikliams.
Migracijos metu gandras įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų.
Gandro patelė ir patinas žiemoja atskirose vietovėse.

Parengta pagal Lietuvos ornitologų draugijos informaciją, Deimantės Kazokaitės nuotr.

The post Keli įdomūs faktai apie išskrendančius gandrus appeared first on udiena.lt.

Beveik 20 ilgakojų gandrų šiais metais neišskrido į šiltuosius kraštus, jie pasiliko žiemoti Utenoje. Atšalus orams, gandrai iš Vyžuonėlių kaimo, kur šiuo metu įsikūrę ir džiaugiasi laisve, bus pervežti į Joneliškyje esančias žirgyno patalpas. Tai patvirtino Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė.

Anksčiau gandrais rūpindavosi šių paukščių mylėtoja Vyžuonėlėse gyvenanti Stasė Davniukienė, tačiau šiuo metu sąlygų neturinčiai moteriai sudėtinga žiemos metu prižiūrėti sužeistus ir skristi negalinčius paukščius. Atsižvelgiant į tai, jau pernai nuspręsta juos perkelti į Joneliškio kaimą, kur žirgynę įrengus specialų aptvarą, jie lauks kito pavasario. Iš viso gandrų būrio skraidyti gali tik du ilgakojai, o 17 paukščių dėl vienokių ar kitokių priežasčių sudėtinga palikti į orą.
Kaip portalui udiena.lt sakė J. Guobaitė, kasdien gandrai sulesa apie 8-10 kilogramų vištų galvų, kurios atvežamos iš vieno paukštyno.

Laikraščio „Utenos diena” inf., D. Kazokaitės nuotr.

The post Mūsų rajone žiemos laukia beveik 20 gandrų appeared first on udiena.lt.

Anot Žuvinto biosferos rezervato specialistų, ši vasara gandrams nebuvo sėkminga. Daug metų rezervato darbuotojų stebimuose lizduose išaugo mažiau jauniklių nei pernai. 2014 m. rezervate perėjo 35 gandrų poros, išauginusios 112 gandriukų, 2015 m. ten pat perėjo tik 24 poros, kurių lizduose užaugo 55 jaunikliai. Panaši situacija ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šalyje peri apie 20 tūkstančių baltųjų gandrų porų ir kasmet lizdus palieka 40–45 tūkstančiai jauniklių. Šiemet šis skaičius gerokai mažesnis – apie 30–35 tūkst.

Priežastys, lėmusios tokį žemą gandrų produktyvumą, nėra žinomos. Gamtoje būna metų, kai gyvūnams kažkas netinka. Kartais vandens paukščių lizduose ritasi tik pusė kiaušinių – kiti būna neapvaisinti. Tačiau kitąmet tų pačių rūšių jauniklių išsirita daug ir populiacija nejaučia nepatogumų.
Gandrai skrenda ne visi iš karto. Šiemet Lietuvoje buvo iki 10 000 gandrų, kurie nesukūrė porų, neperėjo. Šie paukščiai jau išlėkė rugpjūčio pradžioje. Ankstyvieji jaunikliai, sustiprėję ir išmokę gaudyti žiogus ir peles, taip pat išplasnojo kartu su tėvais. Ilgiau lieka tik vėlyvieji jaunikliai, kurie skraidyti pradėjo visai neseniai, rugpjūtį. Tiesa, dar skris pulkai gandrų iš šiaurės, tačiau po rugpjūčio 24-osios kiekvienas išvystas gandras – jau įvykis.
Kur skrenda mūsų gandrai? Jų kelias į žiemavietes nesikeičia tūkstančius metų. Mūsiškiai paukščiai paprastai lekia vadinamu rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie keletui dienų apsistoja ir poilsiauja. Veliau jie skrenda per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajaus pusiasalio, kur paukščiai dar sykį apsistoja ilsėtis.
Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2–3 mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8–10 tūkstančių kilometrų. Vakarinės populiacijos, perinčios Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje (šioje valstybėje populiacija suformuota dirbtinai) gandrai skrenda vadinamuoju vakariniu keliu, kuris eina pro Vakarų Europą, Ispaniją, Gibraltarą.
Pastebėjus sveiką, skraidantį gandrą, kuris dar neišskrido žiemoti, jaudintis nereikėtų. Paukščiai dar turi laiko išskristi ir gamtoje randa pakankamai lesalo.
Kas kita – sužeisti, neišsivystę jaunikliai, kurie negali skristi. Tokius būtina gelbėti, juos laikinai gali pagloboti sodybų su gandrų lizdu šeimininkai, vėliau juos globai ir gydymui perims gyvūnų globėjai.
Apie sužeistus, neskraidančius paukščius ir visus sužeistus gyvūnus, kuriems tikrai reikalinga globa ir gydymas, riekia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai (tel. 8 686 44 828).

Aplinkos ministerijos inf.

The post Švento Baltramiejaus dieną Lietuvą palieka gandrai appeared first on udiena.lt.

Dauguma baltųjų gandrų skaičiuoja paskutines viešnagės Lietuvoje savaites. Įprastai paskutiniam skrydžiui virš šalies laukų gandrai pakyla rugpjūčio 25-ąją, liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną. Ilgai sukdami ratus lietuvių mylimi paukščiai palieka mūsų kraštą ilgoms „atostogoms”. Kyla klausimas, ar tikrai visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir ilgai kelionei besiruošiantys ilgakojai pakels sparnus skrydžiui?

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) paskutinėmis dienomis sulaukia nerimastingų skambučių iš įvairių Lietuvos vietų dėl pakelėse žuvusių baltųjų gandrų. Žmonės pastebi, jog šiuo metu automobilių nutrenktų paukščių skaičius pastebimai išaugo. Veikiausiai dėl to kalta užsitęsusi kaitra, kuomet, senokai pasibaigus šienapjūtei, gandrams pievose sunkiau surasti maisto, o javapjūtė dar tik įsibėgėja. Paukščiai traukia arčiau kelių, kur nuolatos šienaujamos pakelės, o važiuojamoje dalyje galima rasti nutrenktų vabzdžių ar suvažinėtų smulkių gyvūnų, kuriuos gandrai „įtraukia” į savo racioną. Gandras – nėra vikrus paukštis, gebantis staigiai pakilti ir manevringu skrydžiu išvengti susidūrimo su greitai artėjančiu automobiliu. Jie dažnai stengiasi pasitraukti pabėgėdami, tačiau, ir tai jiems sekasi ne per geriausiai.

Vienintelė galimybė išvengti gandrų susidūrimo su automobiliais – žmonių budrumas. Vairuotojai, pamatę pakelėje besimaitinantį baltąjį gandrą, kuris niekada staiga neišbėga į važiuojamąją dalį, turi sumažinti greitį, ir, įvertinę gandro veiksmus, apvažiuoti paukštį saugiu atstumu. Priešingu atveju, dėl susidūrimų su automobiliais ir toliau sparčiai mažės gandrų, kurie įveikė visus natūralios atrankos išbandymus, išvengė susidūrimų su elektros laidais ar plėšrūnais ir jau ruošiasi kelionei į žiemavietes.

Vytautas Jusio, Vaidoto Laukžemio ir udiena.lt inf.

LOD nuotr.

The post Keliuose vis dažniau žūsta baltieji gandrai appeared first on udiena.lt.

Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) gavo laišką, kuris sukėlė nemažai diskusijų tarp ornitologų, o kartu gailestį dėl žuvusių paukščių. Tai neeilinis baltojo gandro elgesio atvejis.

Neretai baltieji gandrai kartais patys išmeta dalį ar net visus jauniklius. Tai siejama su prastomis mitybinėmis sąlygomis, kai tėvai nesugeba išmaitinti visų jauniklių. Skaudu žmonėms matyti, kai gandrai patys išmeta dar visai mažus jauniklius, tačiau taip jau sutverta gamtoje. Neretai žmonės tokius jauniklius, jei jie lieka gyvi, išaugina ir dalį jų sugrąžina į gamtą.
Taip pat žinoma atvejų, kai konkurentai, atskridę į svetimą lizdą, išmeta šeimininkų padėtus kiaušinius ar mažus jauniklius. Manoma, jog kol jaunikliai dar nepaaugę baltieji gandrai stengiasi ieškotis maisto netoli lizdo tam, kad nuolat jį stebėtų.
Tačiau LOD atsiųsta istorija tikrai nustebino net ir gerai su gandrų gyvenimu susipažinusius ornitologus.
„Vakar teko aplankyti savo tėvus, gyvenančius Elektrėnų savivaldybės vienkiemyje. Šalia sodybos jau daugelį metų ant stulpo yra susuktas gandralizdis. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, jame pavasarį įsikūrė gandrų šeima, kuri išperėjo keturis gandriukus. Abu suaugę gandrai maitino ir augino savo atžalas iki praėjusios savaitės.
Tačiau atsitiko sunkiai paaiškinamas įvykis.
Staiga senasis gandras pradėjo kojomis ir snapu daužyti gandrę, kuri bandė pasprukti, tačiau jis atkakliai ėmė skraidyti paskui ją, persekioti. Kur ji nutūpdavo, vis stengėsi ją kapoti. Tai tęsėsi apie pusdienį – kol ji galiausiai pavargo, atskrido į lizdą, atsitūpė prie gandriukų ir uždengė juos savo kūnu bei sparnais. Tuomet atskridęs gandras ją talžė tol, kol gandrei pasirodė kraujas – galiausiai jis ją užkapojo negyvai ir išmetė iš lizdo, o po to toks pat likimas ištiko ir gandriukus. Tėvukas pasakojo, jog surinko žuvusius gandrus ir juos užkasė.
Šiandien vienišius gandras vienas likusiame tuščiame lizde, retkarčiais kalena snapu, išskrenda ieškoti maisto – gyvena lyg ir nieko nebūtų nutikę. Prašau paaiškinkite priežastis, kurios galėjo lemti tokį gandro elgesį – tokio įvykio dar neteko girdėti ir niekas to negali tinkamai išaiškinti”, – į LOD kreipėsi Vidas Gackas.
Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos mokslininko dr. Mindaugo Dagio nuomone, tai gali būti svetimas gandras, užpuolęs lizdą, o tikras šeimininkas galėjo būti išvytas. Matyt, to nepastebėjo vienkiemio šeimininkas. Jei taip, tuomet situacija būna gana ekstremali (iki patelės užkapojimo), tačiau gandrų gyvenime neretai pasitaiko. Antra, patelė galėjo būti užkapota ir todėl, kad patinas galėjo ginti lizdą nuo svetimo gandro.
Baltųjų gandrų kovos dėl lizdų vyksta dažnai. Žmonės galėtų sumažinti panašių dramų gamtoje skaičių tuomet, jei iškeltų pakankamai dirbtinų lizdinių platformų gandrams ant stogų ar medžiuose – tokiu būdu būtų palaikytos senojo Lietuvos kaimo tradicijas.

udiena.lt ir LOD inf.

The post Keistas baltojo gandro elgesys nustebino ornitologus appeared first on udiena.lt.

Baltieji gandrai – tolimieji migrantai, per 2-3 mėnesius įveikiantys kelis tūkstančius kilometrų bei pasiekiantys tolimiausius Pietų Afrikos kraštus. Tačiau, anot ornitologų, ne visi paukščiai išskrenda – pasitaiko išimčių, kuomet baltieji gandrai žiemoti pasilieka ir Lietuvoje.

Keli gandrai žiemoti pasiliko ir Joneliškyje (Utenos r.) esančiame žirgyne. Specialiai įkurtuose aptvaruose gandrai sėkmingai peržiemojo ir po kelių savaičių iškeliaus į kitus jiems skirtus namus Vyžuonėlių kaime. Kasmet gandrais rūpinasi paukščių mylėtoja Stasė Davniukienė.
Ornitologai teigia, kad šie metai taip pat buvo ne išimtis: šaltuoju metu gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Dėl nuolatinio mitybos šaltinio šie paukščiai neretai pasilieka būriais. Būrys gandrų žiemoti pasiliko greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne. Jau rudenį šioje vietoje stoviniavo būrelis gandrų, kurie niekur nesiruošė skristi, vaikštinėjo sąvartyno šlaitais, kartu su kirais ieškojo maisto šviežiai išverstose atliekose. Taip gandrai čia išgyveno visą rudenį, tačiau žiemoti liko tik trys drąsiausi. Nakvoti gandrai skrisdavo į greta sąvartyno esančius gandralizdžius. Taip trejetukas čia išgyveno iki sausio pabaigos. Vasario pradžioje beliko tik du, o atšilus orams ir nutirpus sniegui, pasitraukė ir pastarieji.
Jau daugelį metų Utenoje taip pat rūpinamasi gandrais, kurie buvo sužaloti, netekę vieno ar abiejų sparnų, negali skraidyti. Tokiais nuskriaustais laukiniais paukščiais nuo ankstyvo pavasario iki žiemos rūpinasi Vyžuonėlių kaime gyvenanti Stasė Davniukienė. Tačiau čia žiemoti jiems nėra sąlygų, tad praėjusių metų gruodžio pradžioje 14 sparnuotų gyventojų buvo išvežti į Joneliškio kaimą. Žirgyne įrengus specialų aptvarą, žiemą išgyveno visas pulkas gandrų. Kaip teigė Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė, kasmet laikomų gandrų skaičius nemažėja, jis išlieka daugmaž panašus. Vieni sustiprėja, pakelia sparnus skristi, o jų vietą užima kiti susižeidę gandrai.
Dar vienas šalyje sėkmingai peržiemojęs gandras – Nidos gyventojas, kuris šiltuoju metų laiku dienas leidžia šiame kurorte, o žiemą priglaudžiamas žmonių ūkiniuose pastatuose. Šis paukštis yra itin draugiškas, nesikuklina iš žvejų žuvies paprašyti, todėl turistai jam davė kelis vardus – Petras, Juozas, Grantas.
Praėjusią savaitę Alytaus rajone buvo stebimas dar vienas raudonkojis gandras. Aukštai sklandantį paukštį alytiškė pastebėjo važiuodama automobiliu. Sunku spėti, ar tai buvo pirmasis grįžęs migrantas, ar žmonių priglaustas paukštis, kuris atšilus orams buvo paleistas paskraidyti.
Šiuo metu gandrai jau keliauja į Lietuvą, tačiau jie pakankamai punktualūs ir įprastai pasirodo tik apie kovo vidurį. Gandro diena arba Gandrinės (Blovieščiai) Lietuvoje minima kovo 25 dieną. Žmonės sakydavo, jog jeigu gandras atskrido ir ant uodegos atnešė kielę – nebelieka žiemos ledų.
Neįvardydamas priežasties, kodėl šaltuoju metu gandrai vis dažniau pasilieka Lietuvoje, Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus Gediminas pavasarį ragina kelti naujus gandralizdžius ir laukti sugrįžtančių gandrų.

„Utenos dienos” inf.

The post Ankstyvas pavasaris budina Lietuvoje peržiemojusius gandrus appeared first on udiena.lt.