Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į savivaldybių žemės ūkio skyrių prašymus, siekia suteikti jiems Ūkinių gyvūnų registravimo (perkėlimo ir kaitos) Ūkinių gyvūnų registre funkciją.

Šiuo metu perkėlimo ir kaitos duomenis teikia tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) arba patys laikytojai. Tam, kad savivaldybių darbuotojai galėtų teikti Ūkinių gyvūnų registrui duomenis, siekiama pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punktą.
Planuojamas įstatymo pakeitimas, pasak ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjo Arūno Šileikos, sumažintų administracinę naštą ir ūkinių gyvūnų laikytojams ir VMVT.
„Smulkūs gyvulių laikytojai, kurių yra didžioji dalis, dažnai neturi galimybės prisijungti prie Ūkinių gyvūnų registro, todėl turi eiti į teritorinius VMVT padalinius, kad inspektoriai suvestų jų duomenis. Perdavus šią funkciją savivaldybių administracijoms, tokiems gyvulių augintojams ne tik būtų patogiau, bet ir mažėtų VMVT padaliniams tenkanti našta, jie galėtų daugiau dėmesio ir laiko skirti užkrečiamų ligų kontrolei. Taigi šis pasikeitimas išeitų į naudą visiems”, – teigė A. Šileika.
Po įstatymo ir ūkinių gyvūnų registro nuostatų bei aprašo pakeitimų šio registro tvarkytojai bus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei savivaldybės.
Reikia pažymėti, kad ir toliau išlieka galimybė patiems ūkinių gyvūnų laikytojams, turintiems prisijungimą prie ūkinių gyvūnų registro, pranešti apie savo laikomų ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Siūloma savivaldybėms registruoti ūkinius gyvūnus appeared first on udiena.lt.

Kasmet prasidėjus žiemai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Utenos VMVT) sulaukia pranešimų žmonių, kurie piktinasi gyvūnų laikymu lauke ištisus metus. Anot jų, skaudu žiūrėti, kaip galvijai ar arkliai priversti braidyti po sniegą ir kęsti vėją bei šaltį. Utenos rajone yra daug ūkininkų, kurie žino, kaip auginti mėsinius galvijus, tačiau dar pasitaiko ir netvarkingų ūkių, kuriuose galvijai priversti gyventi sudėtingomis sąlygomis. Vieną tokį ūkį aplankę „Utenos dienos” žurnalistai ir Utenos VMVT inspektoriai įsitikino savo akimis, kad su gyvūnais elgiamasi, švelniai tariant, ne visai padoriai.

 Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena”.

The post Už galvijų nepriežiūrą – juokingos baudos appeared first on udiena.lt.

Kokios gyvulininkystės galimybės ir perspektyvos Lietuvoje? Šiuos klausimus nuolat kelia gyvulių augintojai. „Auginamų gyvulių skaičius auga, taip pat galime pasigirti aukšta veislinių gyvulių kokybe, matome teigiamus pokyčius. Dar daug reikia nuveikti, bet pirmi žingsniai žengti”, – sakė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (Tarnyba) vadovas Vilius Rekštys.

2014 metais auginamų karvių skaičius augo, o ne mažėjo, tokios pat tendencijos išlaikytos ir 2015 metais. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje auginamos 315 788 karvės. Per pastaruosius metus 12 procentų išaugo ir galvijų skaičius, o grynaveislių mėsinių galvijų skaičius išaugo dvigubai. Veislininkystė – gyvulininkystės pagrindas. Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų produktyvumo didėjimas, gaminamos produkcijos kokybė priklauso nuo teisingo ir kryptingo veislininkystės darbo. Svarbu ir toliau tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, didinti veislinių ūkinių gyvūnų skaičių, saugoti ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Šiuo metu ūkinių gyvulių kontrolė nėra privaloma, tačiau – tai svarbus elementas, siekiant kuo aukštesnės gyvulių kokybės.
Ilgus metus Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama augalininkystei, todėl gyvulininkystė išgyveno ne pačius geriausius laikus, tad drastiškai mažėjo auginamų gyvulių. Dabar situacija yra pasikeitusi, ši žemės ūkio šaka atsigauna. Nuo 2015 m. metų pagal susietas su gamyba specialias schemas bus remiami pieninės ir mėsinės galvijininkystės, pieninės ožkininkystės, mėsinės avininkystės sektoriai. Gyvulininkystei skirta 80 proc. visos susietosios paramos, tai yra vien tik 2015 m. – 43,5 mln. eurų. Sudarytas susietosios paramos gyvulininkystės sektoriui finansinis planas 2014-2016 metais, iš viso gyvulininkystės sektorių pasieks daugiau kaip 115 mln. eurų. Daugiausia lėšų numatyta pieninės galvijininkystės sektoriui – daugiau kaip 70 mln. eurų, mėsinei galvijininkystei – beveik 39 mln. eurų, mėsinei avininkystei – daugiau kaip 5 mln.  eurų, pieninei ožkininkystei – 448 tūkst. eurų.
Lietuvos gyvulininkystės plėtrai yra labai svarbu ne tik didinti ūkinių gyvūnų skaičių, užtikrinti gyvulių sveikatingumą, tačiau ir šalinti prekybos kliūtis, atverti naujas rinkas ir stiprinti prekybą. Siekiant didinti veislinių ūkinių gyvūnų eksportą, Lietuvoje atidarytas naujai rekonstruotas ir moderniai įrengtas karantinavimo centras. Šiame centre gyvuliai bus nuodugniai tiriami, o vėliau įvairiose parodose pristatomi potencialiems pirkėjams iš ES ir trečiųjų šalių.
Birželio mėnesį buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Baltarusija, taip pat derinama sutartis su Ukraina. Siekiama burti skirtingų šalių mokslininkus, asociacijų atstovus, specialistus, augintojus, ūkininkus. Tai sudarys galimybes bendradarbiauti, keistis žiniomis, turima patirtimi, kurti bendrus projektus, atlikti tyrimus ir stiprinti gamybinį ir mokslinį bendradarbiavimą. „Visos suinteresuotos pusės: mokslininkai, specialistai, augintojai, ūkininkai turi kartu stiprinti gyvulininkystę Lietuvoje, taikyti tarptautinę patirtį, būtent bendras darbas atvers mums daugiau perspektyvų ir galimybių”, – sakė Tarnybos vadovas Vilius Rekštys.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inf.

The post Gyvulininkystės padėtis Lietuvoje: ko tikėtis? appeared first on udiena.lt.