„Kartu su vietos savivalda turime bendrą tikslą – siekti darnios plėtros ir geresnės gyvenimo kokybės šalies regionuose. Džiaugiamės, jog atlikus didžiulius planavimo darbus, pirmosios investicijos jau keliauja į regionus. Tikiu, kad jos leis pasiekti realų proveržį ir spręsti aktualiausias vietos problemas visoje šalyje“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Utenoje įgyvendinus Regionų plėtros programos projektą, socialiniuose būstuose apsigyvens mažiausiai 38 žmonės – gausios šeimos, neįgalieji ir jų šeimos nariai. Utenos regionas, susiduriantis su vienais didžiausių socialinių iššūkių, pirmasis priėmė reikiamus sprendimus. Dar 2023 m. pradžioje Utenos regiono plėtros taryba pirmoji iš 10 šalyje veikiančių tarybų sėkmingai atliko visus parengiamuosius darbus ir patvirtino regiono plėtros planą.

Regionų plėtros programoje numatyta ir daugiau projektų, skirtų spręsti socialines problemas. Iš Regionų plėtros programoje suplanuotų rekordinių 1,6 milijardų eurų investicijų, bent 1 milijardą eurų (apie 60 proc.) regionų plėtros tarybos investuos į socialinę sritį – švietimo, sveikatos, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų gyventojams tobulinimą.

„Labai simboliška, kad Regionų plėtros programa pradedama nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities. Utena – pirmasis regionas, kur už 900 tūkst. eurų bus perkami 10 socialinių būstų, atiteksiančių gausioms šeimoms ir asmenims su negalia. Tai patenkins visą savivaldybės būsto poreikį daugiavaikėms šeimoms apgyvendinti bei padidins būsto prieinamumą asmenims su negalia. Verta pasidžiaugti, kad regionas ties tuo nesustoja ir iki 2027 m. planuoja įsigyti daugiau nei 300 socialinio būstų ir patenkinti beveik visą regione šiuo metu esantį socialinio būsto poreikį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Savarankiškos regionų plėtros tarybos susikūrė 2021 m., kuomet buvo suformuota nauja regioninės politikos teisinė bazė. 2022 m. Vyriausybė pavirtino Regionų plėtros programą, nustačiusią pagrindines Lietuvos regioninės politikos investicijų kryptis ir užtikrinusi jų rekordinį finansavimą – daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų arba apie 27 proc. visų Lietuvos gaunamų ES struktūrinių fondų. 2023 m. regionų plėtros tarybos nustatė kiekvieno regiono esmines problemas, jų priežastys ir sprendimus, kuriuos įtvirtino regionų plėtros planuose.

Regionų plėtros tarybos jau suplanavo 58 pažangos priemones (konkrečius projektus) už 597,8 mln. eurų. Tai sudaro 37 proc. Regionų plėtros programoje numatytų ES fondų lėšų. Iki š. m. rugsėjo mėn. turėtų būti suplanuota projektų už 100 proc. (1, 6 mlrd. eurų) programoje numatytų ES fondų lėšų.

Vidaus reikalų ministerijos inf.

The post Socialinio būsto plėtrai Utenoje skirta 700 tūkst. eurų appeared first on udiena.lt.

Orientuojasi į regionus

Šios kampanijos metu bus aplankyta daugiau nei 14 miestų ir miestelių, o labiausiai orientuojamasi į mažesniuosius.

Pasak organizatorių, dažniausiai ES investicijų projektus sugalvoja, juos teikia įmonės, įstaigos: „Bet vartotojai esame mes patys. Idėja yra žmonėms priminti apsidairyti ir pamatyti, kaip miestas išgražėjo. Šie metai yra pereinamieji – baigiasi vienas, 2014–2020 metų, ES investicijų periodas ir prasideda kitas, todėl mes norime parodyti geruosius projektus, gerąsias istorijas.“

„Įsibėgėjus naujajam periodui, skelbiama labai daug kvietimų – tai ir saulės baterijų, elektromobilių stotelių įsirengimas, vandenvala, švietimas, socialinė apsauga, kvietimai jauniems verslams, kurie nori arba pradėti verslą, arba save auginti. Tokiems projektams atsiranda vis daugiau galimybių ir lėšų, tereikia paprasto dalyko: pasakyti „reikia“, – tikino renginių iniciatoriai iš Finansų ministerijos. – Labai daug lėšų skiriama ir instituciniams projektams. Paprasta gauti ES finansavimą, už kurį galima įrengti, pavyzdžiui, apžvalgos bokštą, pažintinį taką, renovuoti mokyklą, įkurti naują laboratoriją ir t. t.“

Pasinaudoti ES lėšomis gali ne tik verslas, švietimo sektorius, bet net ir jautriausios socialinės grupės – pavyzdžiui, vieni gyvenantys senyvi žmonės.

„Iki šiol kalbėdavome, kad jei vienam žmogui sunku, jis turi važiuoti į globos įstaigą. Tačiau gali būti ir kitaip: jau ne vienus metus vyksta nacionalinis projektas, finansuojamas ES investicinių fondų, kai senoliams yra suteikiama pagalba į namus. Žmogui niekur išvykti nereikia – pagalba atvažiuoja pas jį. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į socialinį skyrių ir žmogui bus suteikta pagalba“, – ES investicijų privalumus vardijo organizatoriai.

Skirs per pusantro milijardo eurų

ES biudžetas – tai biudžetas, surenkamas iš muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, nedidelės kiekvienoje valstybėje narėje surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalies, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, atsižvelgiant į šalių turtingumą, taip pat kitų pajamų. ES pinigai yra skirti investicijoms.

Dėl tolygaus šalies vystymosi bus investuojama į dešimt Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Taip investicijų naudą pajustų viso regiono gyventojai. Regionams bus skiriama 1,62 mlrd. eurų ES lėšų: regionai patys planuos investicijas, bendruomenės susitars dėl būtinų projektų.

Per dvi dešimtis metų ES investicijos prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės ir pakeitė mūsų šalies veidą. Informaciją apie visus projektus ir kvietimus galima rasti www.esinvesticijos.lt.

Renginiai iš dalies finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis.

www.esinvesticijos.lt paskelbti kvietimai

The post Svarbiausia – išdrįsti pasinaudoti ES investicijomis appeared first on udiena.lt.

Brangiais gamtos ištekliais neapdovanota Lietuva didžiuojasi kitais vertingais turtais –talentingais ir išmaniais žmonėmis bei jų užsidegimu kurti pažangesnę, tvaresnę mūsų aplinką. Inovatyviems sprendimams ir verslams plėtoti šalyje taip pat tenka vis daugiau dėmesio. Ne išimtis – ir šiai sričiai skiriamos ES fondų investicijos.

Tampa tikru išsigelbėjimu

Startuolio „Inno Hemp“ įkūrėjas Naglis Dalikas ne iš nuogirdų žino, kokia nelengva užduotis yra jį užauginti.

Bemaž prieš trejus metus veržlių inovacijų keliu Kauno technologijos universiteto studentas pasuko vedinas itin aktualios idėjos: bendradarbiaujant su šio universiteto mokslininkais siekta sukurti optimalią bioskaidaus plastiko kompoziciją su kanapių celiuliozės užpildu. Tai yra tokią pažangią medžiagą, kuri tiktų nestandartinių pakuočių gamybai bei pasižymėtų greito suirimo savybėmis produkto gyvavimo ciklo pabaigoje.

Kaip pripažino N. Dalikas, be finansinės paramos pradedančiajam verslui įgyvendinti tokios apimties projektą būtų beveik neįmanoma.

„2021-aisiais užsitikrinome 28 tūkst. eurų ES investicijų priemonės „Inostartas“ finansavimą, ir tai mums suteikė galimybę sukurti savo pirmąją bioskaidaus plastiko medžiagą, – prisiminė pašnekovas. – Tenka pripažinti, jog moksliniams tyrimams Lietuvoje vis dar ganėtinai sunku pritraukti investuotojų lėšas, nes įžvelgiama per daug rizikos dėl šių procesų neapibrėžtumo, jie labai imlūs didelėms laiko sąnaudoms. Tad ES fondų finansavimas tampa tikru išsigelbėjimu.“

Vertybė – pagalba ir žinios

Be to, „Inno Hemp“ vadovo pastebėjimu, tokios paspirties vertė matuojama ne vien pinigine išraiška.

„Kartu su ES finansavimu per konsultacijas, įvairius mokymus ateina ir žinios, kurių pradėjusieji kurti startuolius paprastai neturi. O iš šalies samdytis patyrusius specialistus, konsultantus kainuotų labai brangiai“, – pripažino N. Dalikas.

Jo akimis, kalbant apie inovacijų skatinimą Lietuvoje, matomas didžiulis postūmis į priekį: „Iš ES fondus administruojančių institucijų galima sulaukti gerokai veiksmingesnės pagalbos, aktyvesni ir patys konsultantai. Džiugina ir tai, jog šiuo metu turime labai aiškiai išgrynintas žaliojo kurso idėjas“.

ES finansavimo siekiantiems inovacijų kūrėjams naujasis investicijų etapas suteikia plačių ir įvairių galimybių: pretendentai gali teikti paraiškas „Startuolio“ (8,5 mln. eurų investicijų), „Žaliojo eksperimento“ (8,5 mln.), „InoPažangos“ (20 mln. eurų), „InoBrandos“ (15 mln. eurų) bei kitoms pažangos priemonėms.

Investicija į dar žalesnę ateitį

N. Dalikui antrina ir Asta Monstavičienė – daugiau nei prieš dvejus metus ES investicijas klaipėdietė pasitelkė nuosavai saulės elektrinei įsirengti.

Pašnekovė neneigė, jog europinis finansavimas diegiant ganėtinai brangias technologijas buvo reikšminga pagalba, tačiau vėlgi ši nauda neapsiriboja vien pinigine išraiška – A. Monstavičienės šeimai ne mažiau svarbu ir tai, kad tokia paspirtis suteikė galimybę gyventi žaliau bei tvariau.

Moters skaičiavimu, tuomet skirta dalinė kompensacija už saulės elektrinės įrengimą padengė apie 45 proc. išlaidų.

„Iš pradžių buvome numatę mažesnės galios elektrinę. Tačiau specialistai patarė gerai apgalvoti, ar iš tiesų to pakaks, jei ateityje, pavyzdžiui, sugalvosime pasikeisti šildymo sistemą, įsigyti elektromobilį, kuriam reikės įkrovimo stotelės, įsirengti kondicionierius ir pan. Galiausiai viską įvertinę apsistojome ties 10 kW elektrine ir išties džiaugiamės tokiu sprendimu“, – pasakojo A. Monstavičienė.

Kaip pastebėjo pašnekovė, anksčiau žmonėms aktualiausia būdavo sužinoti, kada tokie įrenginiai atsiperka, o pastaruoju metu dažniausiai tenka sulaukti klausimo, ar reikia mokėti už elektrą. „Galiu išdidžiai pasakyti – nuo 2021 m. balandžio, kai tik pradėjo veikti mūsų saulės elektrinė, už elektros energiją nemokėjome nė karto“, – šyptelėjo klaipėdietė.

Įtikina sėkmingos patirtys

Net ir tuo metu, kai šeima naudojosi tik 51 proc. savo pagamintos elektros energijos, o likusiąja už kompensaciją dalijosi su elektros tinklais, tokio kiekio jos poreikiams pilnai užteko, patikino pašnekovė.

„O pasibaigus penkerių metų įsipareigojimų laikotarpiui, mums atsivers dar platesni horizontai, galėsime gyventi dar ekonomiškiau ir būti švaresni, žalesni“, – sako A. Monstavičienė.

Tad kol yra galimybė gauti dalinę kompensaciją, klaipėdietė drąsina vis dar dvejojančiuosius įsirengti saulės elektrinę.

„Mums patiems palankų postūmį suponavo Anglijoje gyvenančių draugų patirtis – jie įsigijo namą su saulės elektrine, kuri buvo įrengta prieš maždaug 20 metų, ir ji vis dar puikiai veikia. Tai mums buvo realus pavyzdys ir įrodymas, kad saulės energija tų pačių baterijų gali būti generuojama labai ilgą laiką“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.

Šiuo metu galima teikti paraiškas ir pasinaudoti kompensacija saulės elektrinių įrengimui pagal priemonę „Skatinti elektros energijos gamybą iš AEI ir energijos kaupimo sprendimų diegimą namų ūkiuose“ (kiek daugiau nei 20,8 mln. eurų investicijų). Finansuojamoji dalis siekia 19,55 proc., o nuosavo įnašo – 80,45 proc.

ES INVESTICIJOS LIETUVAI

Lietuvoje jau įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės augimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, didžiausią dėmesį skiriant inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti.

Naudokitės plačiomis galimybėmis auginti smulkiuosius ir vidutinius verslus – raskite „Spiečius“ savo regione, kreipkitės į konsultantus dėl finansavimo ar kitų aktualių klausimų. Šiuo metu galiojantys kvietimai: https://esinvesticijos.lt/kvietimai-2.

Informavimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

The post Nuo inovacijų – iki kasdienių poreikių: padedami ES investicijų, ir kuria, ir taupo, ir saugo appeared first on udiena.lt.

Su nauju, jau įsibėgėjančiu 2021–2027 m. ES finansavimo periodu šie siekiai įgyja dar didesnį pagreitį, o apie regionams skiriamą išskirtinį dėmesį byloja iškalbingi skaičiai: daugiau 4,2 mlrd. eurų ES struktūrinių fondo lėšų bus nukreipti ne į sostinę, o atiteks kitoms Lietuvos apskritims.

Finansavimas pasieks kiekvieno regiono tikslus

Kiekvienas Lietuvos regionas turi gausybę galimybių augti, tik svarbu atrasti kiekvieno išskirtinumą ir jį tinkamai išnaudoti. Ir šiuo ES finansavimo laikotarpiu tam yra sukurta ne viena priemonė Finansų ministerijos teigimu, ypatingas dėmesys bus skiriamas smulkiajam bei vidutiniam verslui regionuose kurti bei plėtoti, tam bus plečiamas ir didinamas verslo inkubatorių, centrų, verslo „spiečių“ pajėgumai (iš struktūrinių ES fondų verslo pradžiai vienam gavėjui numatyta iki 800 tūkst. eurų).

Taip pat – inovacinėms veikloms skatinti. Pavyzdžiui, ES finansavimas regionams suteikia puikias galimybes įvairių startuolių proveržiui. Regionuose veikiantys „Spiečiai“ jau dabar suteikia galimybę aktyviam jaunimui įgyvendinti savo verslo idėjas, o naujo periodo beveik 4 mln. eurų ES investicijų tokiems projektams sukurs ne vieną darbo vietą.

Dėl ES investicijų panaudojimo regionai spręs patys

Tik priminsime, kad regionams suteikiama daugiau laisvės patiems priimti sprendimus dėl savo teritorijos plėtros ir lėšų panaudojimo atitinkamiems projektams – tam skirta 1,6 mlrd. eurų.

Gyventojai, bendruomenės, vietos savivalda gali patys nuspręsti, ko jiems iš tiesų reikia.

Taip pat, Naujasis Europos Sąjungos investicinis laikotarpis atveria ypač plačias galimybes Lietuvos regionams tapti patraukliais investicijų ir ekonomikos centrais. Numatoma investuoti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir kitus penkis regioninius centrus – Alytų, Marijampolę, Tauragę, Uteną, Telšius. Siekiama šiuose miestuose ir regionuose skatinti verslumą, naujų darbo vietų kūrimą, didinti žmonių gyvenimo kokybę, kartu spręsti ekonominius, aplinkos, klimato, demografinius ir socialinius uždavinius.

Kuriant 2021-2027 m. ES investicijų planus daugiausia dėmesio skiriama žmogui. Įsiklausoma į vietos žmonių, bendruomenių, ekspertų nuomones ir investuojama, kad visoje Lietuvoje aplinka, viešoji infrastuktūra ir paslaugos būtų prieinamos, saugios ir patogios visiems. Tam, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, amžiaus, socialinės padėties, sveikatos būklės ir t. t., jaustųsi svarbus ir reikalingas.

ES INVESTICIJOS LIETUVAI

Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės augimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų.

Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai Kurti.

Informavimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

The post Darniai Lietuvos regionų plėtrai – ES investicijų milijardai appeared first on udiena.lt.