Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga iki 500 Lietuvos gyventojų. Tai – grėsminga infekcija, kuria užsikrėsti galima vos per kelias akimirkas, įsisiurbus virusą nešiojančiai erkei. Ir nors erkių aktyvumas stebimas vidutinei oro temperatūrai pasiekus 4–5 laipsnius šilumos, vaistininkas R. Blynas tikina, kad vis dažniau erkės pabunda gerokai anksčiau.

„Erkėms nebūtina aukšta žalia žolė ar sužaliavę miškai – jos veisiasi drėgnose, šiltose vietose, pavyzdžiui, senų lapų krūvose, krūmynuose, žiemos metu neprižiūrėtuose augalynuose. Nuo šių voragyvių neapsaugoti ir gyvenantys miestų centruose, mat erkės gali tūnoti tiek daugiabučių kiemuose, tiek parkuose. Šunų šeimininkams kyla dar didesnė grėsmė, kadangi iš lauko grįžęs keturkojis savo kailyje gali slėpti ne vieną kraujasiurbę“, – pasakojo vaistininkas.

Infekcijos simptomus pajaučia ne visi

Jis paaiškina, kad erkės įsisiurbimo galima net nepajusti, ypač jei įsisiurbia jauna erkė, vadinama nimfa. Kai kurie žmonės gali neatpažinti ir pirmųjų erkinio encefalito požymių, kadangi jie primena gripo ar koronaviruso simptomus. Įprastai, maždaug per keletą savaičių nuo užsikrėtusios erkės įsisiurbimo, pasireiškia kaulų laužymas, bendras kūno silpnumas ir raumenų skausmai, pakyla aukšta temperatūra. Pirmoji infekcijos banga trunka iki savaitės, tačiau tada simptomai nurimsta.

„Vėl jaučiantis gerai, galima pagalvoti, kad liga taip ir praėjo, tačiau po 7–10 dienų pasireiškia antroji erkinio encefalito banga. Į ligos patalą atsigulti priverčia neurologinės sistemos sutrikimo simptomai: stiprūs galvos skausmai, koordinacijos sutrikimai, gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, vėl pakyla temperatūra, žmogus gali jaustis sutrikęs. Kai kuriais atvejais ištinka ir traukuliai“, – vardijo „Camelia“ vaistininkas.

Visgi, infekcijos simptomus pajunta ne visi – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, net du trečdaliai užsikrėtusiųjų nejaučia jokių pirminių erkinio encefalito simptomų. Tokiu atveju pasekmės pamatomos vėliau, kada virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, o diagnozę patvirtina specialūs kraujo tyrimai, parodantys erkinio encefalito IgM antikūnus.

Erkinio encefalito keliamos grėsmės

Deja, specifinio gydymo erkinio encefalito infekcijai nėra, tad ligos laikotarpiu stengiamasi sušvelninti simptomus. Kadangi infekcija gali komplikuotis į encefalitą bei meningitą, medikai daugiausiai pastangų deda būtent šių būklių kontrolei ir gydymui, nes kai kuriais atvejais jos gali baigtis mirtimi.

„Svarbu suprasti, kad erkinis encefalitas yra labai pavojinga infekcija, kuria užsikrėsti gali kiekvienas Lietuvos gyventojas, kadangi mes priklausome endeminei erkių platinamų ligų zonai. Net ir persirgus erkiniu encefalitu, kai kuriuos žmones visą gyvenimą lydį liekamieji reiškiniai, tokie kaip koordinacijos sutrikimai, atminties spragos, sunkumai ir trikdžiai kalbant. Labai sunkiais atvejais gali kankinti dalinis kūno paralyžius“, – sakė vaistininkas.

Kaip veikia vakcinacijos schema?

Siekiant užtikrinti veiksmingiausią apsaugą nuo šio klastingo, erkių platinamo, viruso, vaistininkas R. Blynas rekomenduoja skirti laiko vakcinacijai. Įprastinę skiepijimo schemą sudaro trys skiepai: pirmoji dozė suleidžiama pagal poreikį, antroji – po pirmosios dozės praėjus 2 savaitėms, jei skiepijama pagreitinta schema, arba per 1–3 mėn. mėnesių laikotarpį, jei įprasta schema. Vėliau, praėjus  5–12 mėn. po antrosios injekcijos, suleidžiama trečioji vakcina. 

„Pakankama apsauga nuo erkinio encefalito susidaro praėjus kelios savaitėms po antrojo skiepo, tad svarbu, kad pirmoji vakcinos dozė būtų suleista dar iki prasidedant didžiausiam erkių aktyvumui. Skaičiuojama, kad vakcinos efektyvumas siekia net 98 proc. Vis dėlto, apsaugą rekomenduojama palaikyti – pasiskiepijus pirmaisiais trimis skiepais, po 3–5 metų reikėtų suleisti palaikomąją dozę ir ją kartoti kas 5 metus“, – paaiškino R. Blynas.

Jis pabrėžia, kad po skiepo nepageidaujamos reakcijos pasireiškia retai, tačiau gali atsirasti rausvas bėrimas aplink dūrio vietą, skausmas ar patinimas. Kai kuriems žmonėms atsiranda nuovargis, gali nukristi kraujo spaudimas.

„Net ir pasiskiepijus nereikėtų pamiršti, kad erkės gali platinti ir Laimo ligą, nuo kurios vakcinos nėra. Einant į parkus, miškus ar vykstant poilsiauti į gamtą, reikėtų pasirūpinti repelentais nuo erkių, šviesiais drabužiais apdengti kuo daugiau kūno ploto, kad būtų lengviau pastebėti ropojantį voragyvį. Erkių platinamos ligos reikalauja ne tik sudėtingo gydymo, bet ir ilgo sveikimo proceso, tad visada rekomenduoju dėti visas įmanomas pastangas, kad jų išvengtume“, – pridūrė vaistininkas.

„Camelia“ inf.

The post Lengvas šaltukas – erkėms ne kliūtis: vaistininkas ragina apsišarvuoti nuo erkinio encefalito infekcijos appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša dar apie du šį mėnesį registruotus mirties atvejus nuo erkinio encefalito (EE) Šiaulių rajone ir Panevėžio mieste. Iki spalio vidurio mirė šeši asmenys. Visi šiais metais mirę asmenys nebuvo pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, ligos eiga sunki jų vidutinis amžius – 72 m.

ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius šia liga susirgo 526 asmenys, kai praėjusiais metais per metus registruoti 384 atvejai.

Efektyvi erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo, žmogui susiformuoja imunitetas nuo EE.

Jei įsisiurbė erkė, ULAC specialistai primena, kad ją ištraukti galima paprasčiausiu pincetu. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, įkandimo vietą dezinfekuoti. Organizmo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

ULAC inf.

The post Šiais metais nuo erkinio encefalito jau mirė šeši asmenys appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša apie antrąjį šiais metais mirties atvejį nuo erkinio encefalito (EE), užregistruotą Vilniaus mieste. Pirmasis mirties nuo erkinio encefalito atvejis liepos pradžioje užregistruotas Šiaulių apskrityje.

Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad prieš mėnesį ligoniui buvo įsisiurbusi erkė. Vietovė, kurioje erkė galėjo įsisiurbti nežinoma, tačiau, ligonis dažnai lankydavosi Labanoro apylinkėse. Skiepytas nuo erkinio encefalito nebuvo. 

ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: per šių metų sausio-birželio mėnesius šia liga susirgo 99 asmenys, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį registruotas 61 ligos atvejis.

Efektyvi erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo, žmogui susiformuoja imunitetas nuo EE.

Jei įsisiurbė erkė, ULAC specialistai primena, kad ją ištraukti galima paprasčiausiu pincetu. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, įkandimo vietą dezinfekuoti. Organizmo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

ULAC inf.

The post Antroji šiemet erkinio encefalito auka – sostinėje appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad tinkamiausias būdas mažinti ligas platinančių erkių populiaciją – tinkamai prižiūrėti parkus, sodybas, poilsiavietes: pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Erkei reikalinga drėgmė. Kai žolė žema, erkei gresia išdžiuvimas.

Atsižvelgiant į iksodinių erkių biologiją, nėra rekomenduojama mažinti šių erkių populiaciją cheminėmis priemonėmis. Šis būdas brangus ir neefektyvus, nes nėra būdų apsaugoti apipurkštą akaricidais teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po miško paklote ir nuo tų, kurias perneša laukiniai gyvūnai.

Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Dėl šios priežasties cheminis preparatas turėtų būti panaudojamas antžeminiu būdu. Tai sunkiai įgyvendinama apruošiant didelius ir miškingus plotus. Be to, taip naikinant erkes paveikiamos ir kitos nariuotakojų grupės.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2- 3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir 2826 – Laimo liga (LL), sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 16,8 atv. (EE) ir 99,9 (LL) . 2018 m. sausį-balandį užregistruoti 202 LL ir trys EE atvejai. Gegužę vienas žmogus mirė nuo EE.

Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Efektyvi apsaugos nuo EE priemonė – skiepai. Nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t. y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių.

ULAC inf.

The post Cheminis erkių naikinimas nėra efektyvus appeared first on udiena.lt.

Jau pabudo erkės ir jos bus aktyvios iki spalio mėnesio. Todėl leidžiant laisvalaikį parkuose, pamiškėse ir vaikštinėjant takais, šalia kurių auga aukšta žolė, tiek į žmonių, tiek į jų augintinių kūnus gali įsisiurbti erkės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad užkratą nešiojančios erkės itin pavojingos pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo.

Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Tai laikini žmonių ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjos.

Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių (apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus), bet dažniau jos aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje.

Svarbiausios virusinės ligos, kurias platina erkės, yra erkinis encefalitas, Omsko hemoraginė karštligė, Laimo liga (boreliozė), tuliaremija, anaplazmozė, erlichiozė ir riketsijozė, Q karštinė ir babeziozė.

Erkinis encefalitas Europoje yra viena iš svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų. Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau, mokslininkai spėja, kad viena iš galimų priežasčių yra klimato kaita. Pagrindinės erkinio encefalito viruso platintojos yra penkių rūšių ixodidae erkės. Lietuvoje ypač paplitusi europinė miško erkė – ixodes ricinus. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose.

Naminiai šunys, karvės, avys, ožkos, retais atvejais arkliai, vilkai, lapės taip pat gali sirgti ir būti užsikrėtę erkiniu encefalitu. Erkės užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus. Remiantis mokslininkų duomenimis, yra žinoma, kad erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose, yra atsparus rūgštinei terpei ir karščiui, piene gali išsilaikyti iki 2 mėn., tačiau virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes.

Pagrindinė priemonė žmonėms apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu – skiepai. Tai efektyviausia priemonė norint išvengti šios ligos, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų maistui.

Šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), todėl maždaug po savaitės jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla gleivinė, gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Sėkminga ligos baigtis kartais gali priklausyti nuo savininko budrumo ir operatyvaus kreipimosi į veterinarijos gydytojus, nes uždelsus galima sulaukti ir blogų pasekmių.

Kitos dažnos ligos, kuriomis šunis užkrečia erkės, – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės. Įsisiurbus erkei, šuo taip pat gali susirgti borelioze arba Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas, šuo ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1-2 ar net 5 mėnesiams.

Visomis minėtomis ligomis gali užsikrėsti ir katės, tačiau joms simptomai dažnai būna švelnesni, todėl jų savininkai turėtų kreipti dėmesį ir į nedidelius šių gyvūnėlių sveikatos pablogėjimus.

Naminiams gyvūnams erkes atbaido specialūs preparatai: lašiukai, antkakliai, purškalai, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, ūkinių gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais.

Gyvūnų laikytojai turi nuolat stebėti savo augintinių sveikatos būklę ir, kilus įtarimui dėl susirgimo, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Reklama: Antkakliai nuo erkių

VMVT inf.

The post Atšilus orams – saugokimės erkių appeared first on udiena.lt.

Mėgstantieji laiką leisti gamtoje neturėtų pamiršti, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl labai svarbu nepamiršti ir gamtoje tykančių erkių. Iš pažiūros šis mažas parazitas gali sugriauti kiekvieno mūsų sveikatą.

Erkės gali sugriauti sveikatą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento specialistai primena, kad žmones erkės užkrečia sunkiomis ligomis – erkiniu encefalitu (smegenų uždegimu) ir Laimo liga.

Poilsį gamtoje gali apkartinti viena sunkiausių virusinių smegenų infekcijų – erkinis encefalitas. Asmuo, užkrėstas erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po pirmosios ligos fazės ligonis pasijunta geriau ir tariamai pasveiksta. Po to maždaug vienam trečdaliui užkrėstųjų išsivysto antroji ligos stadija – nervų sistemos pažeidimai. Atsiranda galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtempimas.

Erkinis encefalitas labai pavojingas tuo, kad nėra jokio specifinio jo gydymo, t. y. vaistais kovojama ne su ligos sukėlėju, bet tik malšinami kai kurie ligos simptomai Ligoninėje visiškai pasveiksta tik 30 procentų sergančiųjų erkiniu encefalitu, kiti 30 procentų – per 1–3 metus, net 9 procentai lieka nedarbingi, pasitaiko ir mirties atvejų. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai.

Lietuvoje apie 14 procentų žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia nuo infekuoto pieno, todėl vartokime tik virintą karvių ir ožkų pieną, termiškai apdorotus pieno produktus.
Efektyviausia ir vienintelė patikima priemonė ligai išvengti, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse, yra skiepai. Skiepytis geriausia anksti pavasarį arba žiemos pabaigoje, nes numatyti erkių aktyvumo pradžią yra sunku. Vakcinos efektyvumas siekia 99 procentus.

Laimo liga (kitaip dar vadinama Laimo borelioze) – bakterinė infekcija, kuriai būdingas odos, vidaus organų ir nervų sistemos pakenkimo požymiai. Būdingiausias boreliozės simptomas – migruojanti besiplečianti raudona dėmė, kuri atsiranda įkandimo vietoje praėjus 1-4 savaitėms. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas ir kt. Jei erkės įkandimo vietoje atsiradęs paraudimas ima plisti, darosi didesnis nei 5 cm, būtina kreiptis į gydytoją. Plintantis paraudimas yra akivaizdžiausias, tačiau ne vienintelis Laimo ligos požymis.

Vakcinos prieš Laimo ligą nėra. Nustačius, kad pacientas užsikrėtė borelioze, skiriamas gydymas antibiotikais. Gydymo kursas – 10-21 diena. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Utenos apskrityje per 2017 metų aštuonis mėnesius erkiniu encefalitu sirgo 24 žmonės , didžiausias sergamumas šia liga registruotas Utenos rajone (13 atvejų). 2016 metais Utenos apskrityje erkiniu encefalitu iš viso užsikrėtė 58 žmonės, Utenos rajone – 17. Daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Zarasų rajone – 18 atvejų.

Per 2017 metų aštuonis mėnesius Laimo liga Utenos apskrityje diagnozuota 83-iems žmonės, iš jų Utenos rajone – 13 asmenų. Daugiausiai sergančiųjų Laimo liga (24) buvo Molėtų rajone. 2016 metais Utenos apskrityje užregistruota 141 Laimo ligos (LL) atvejis. Utenos rajone registruota 28 LL atvejai. Didžiausias 2016 metais . sergamumas LL registruotas Molėtų rajone (38 atvejai).

Kaip reikėtų saugotis erkių?

Rengiantis dirbti, uogauti ar grybauti miške, poilsiauti gamtoje pasirinkite tinkamą aprangą. Patartina rengtis šviesiais drabužiais, nes ant jų lengviausia pastebėti parazitus. Drabužių apykaklė, rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į kojines ar batus.

Būdami gamtoje nepamirškite naudoti erkes atbaidantį preparatą (repelentus). Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.

Grįžę iš gamtos, būtinai rūpestingai apsižiūrėkite kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Dažniausiai parazitai įsisiurbia į rankas, kaklą, ausis, kojas, ypač pakinklius, plaukuotąją galvos dalį. Namo parsinešti erkių galima ir su miško gėrybėmis ar lauko gėlių puokšte, jos gali „atkeliauti” su naminiais gyvūnais. Užkrėstų parazitų randama miesto parkuose, paplūdimiuose, soduose.

Dainius RAŠIMAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas

The post Prasidėjo rudeninė erkių aktyvumo banga appeared first on udiena.lt.

Besidžiaugiantiems pamažu atgimstančia gamta pravartu prisiminti, kad jų gyvenimą vieną dieną aukštyn kojomis gali apversti iš pažiūros nekalti vabalėliai – erkės. Lietuva priklauso didelio pavojaus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis zonai, todėl reikėtų žinoti, kad šie parazitai aktyvūs tampa tada, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5-7 laipsnių šilumos. Erkės yra pavojingos tol, kol pašąla.

Klastingą ligą sukelia virusas

Žmones erkės užkrečia erkiniu encefalitu (smegenų uždegimu) ir Laimo liga. Ypač sunkus ir klastingas yra erkinis encefalitas. Inkubacinis ligos periodas siekia 8-30 dienų. Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligonį kamuoja karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Po pirmosios ligos fazės ligonis tariamai pasveiksta. Po to maždaug vienam trečdaliui užkrėstųjų išsivysto antroji ligos stadija – nervų sistemos pažeidimai. Atsiranda galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtempimas.

Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, todėl gydomi tik ligos simptomai. Ligoninėje visiškai pasveiksta tik 30 procentų sergančiųjų erkiniu encefalitu, kiti 30 procentų – per 1-3 metus, net 9 procentai lieka nedarbingi, pasitaiko ir mirties atvejų.

Daugiau negu pusė žmonių, sergančių erkiniu encefalitu, erkės įsisiurbimo paprastai nepastebi, nes parazito įsisiurbimas yra neskausmingas. Įkandus užsikrėtusiai erkei, suserga maždaug iki 50 procentų asmenų. Daug lemia žmogaus imuninės sistemos būklė, perduotas nuodų kiekis.

Lietuvoje apie 14 procentų žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia ir nuo infekuoto pieno, todėl vartokime tik virintą karvių ir ožkų pieną, termiškai apdorotus pieno produktus.

Vienintelė apsauga – skiepai

Lietuvoje nebėra rajonų, kuriuose nebūtų galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Deja, ne vis žmonės įvertina šią riziką. Primename, kad apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir jo pasekmių galima tik skiepijantis. Vaistų nuo šios ligos nėra. Jais galima gydyti tik ligos simptomus.
Skiepytis geriausia anksti pavasarį arba žiemos pabaigoje, nes numatyti erkių aktyvumo pradžią yra sunku. Vakcinos efektyvumas siekia 99 procentus. Rekomenduojama susileisti tris vakcinos dozes. Pirmosios dvi suleidžiamos vieno-trijų mėnesių intervalu. Trečioji vakcinos dozė skiriama nuo antrosios praėjus 5–12 mėnesių. Norint toliau išsaugoti imunitetą, skiepytis reikia kas 3–5 metus. Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Laimo bakteriją sunaikina antibiotikai

Poilsį gamtoje gali apkartinti ir infekuotų erkių platinama Laimo liga. Jei erkės įkandimo vietoje atsiradęs paraudimas ima plisti, darosi didesnis nei 5 centimetrai, būtina kreiptis į gydytoją. Plintantis paraudimas yra akivaizdžiausias, tačiau ne vienintelis Laimo ligos požymis. Tai yra sisteminė liga, pažeidžianti odą, centrinę bei periferinę nervų sistemą, atramos–judėjimo aparatą, širdį, akis.

Laimo ligą sukeliančių erkių platinamą bakteriją galima sunaikinti antibiotikais. Vakcinos nuo šios ligos nėra. 98 procentų ligonių, kurie laiku kreipiasi į gydytoją, visiškai pasveiksta.

Kaip apsisaugoti erkių?

Kaip reikėtų saugotis erkių? Rengiantis dirbti, uogauti ar grybauti miške, poilsiauti gamtoje pasirinkite tinkamą aprangą. Patartina rengtis šviesiais drabužiais, nes ant jų lengviausia pastebėti parazitus. Drabužių apykaklė, rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į kojines ar batus. Reikėtų nepamiršti naudoti erkes atbaidančius preparatus (repelentus).

Erkės dažniausiai įsitaiso prie takų ar kelio, kuriais vaikšto žmonės bei gyvūnai, augančių žolių stiebuose ar krūmuose maždaug 10–15 centimetrų aukštyje. Aktyviausios jos būna ryte ir vakare. Kol šie parazitai žmogaus kūne randa tinkamą vietą įsisiurbti, praeina maždaug valanda. Grįžę iš gamtos, būtinai rūpestingai apsižiūrėkite kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Dažniausiai parazitai įsisiurbia į rankas, kaklą, ausis, kojas, ypač pakinklius, plaukuotąją galvos dalį.

Nepamirškite, kad namo parsinešti erkių galima ir su miško gėrybėmis, miške nupjautomis medžių šakomis ar lauko gėlių puokšte, jos gali „atkeliauti” su naminiais gyvūnais. Užkrėstų parazitų randama miesto parkuose, paplūdimiuose, soduose. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją būtina skubiai pašalinti. Erkė suimama kuo giliau ir atsargiai ištraukiama. Įsisiurbimo vieta dezinfekuojama salicilo spiritu.

Domėjosi gyventojų nuomone

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento visuomenės sveikatos specialistai surengė apklausą, kur ir nuo ko galima užsikrėsti erkiniu encefalitu, kokios geriausios apsisaugojimo priemonės nuo šios klastingos ligos, kodėl žmonės vangiai nuo jos skiepijasi.

Net 98 proc. apklaustųjų įvardijo, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti įkandus infekuotai erkei. 78 proc. gyventojų žino, kad šia liga galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių ar ožkų pieną ir jo produktus, tačiau daugiau kaip penktadalis apklaustųjų įsitikinę, kad tokiu būdu užsikrėsti negalima.
Apklausa parodė, kad 99 proc. gyventojų žino, kad užsikrėsti erkiniu encefalitu galima miške ir parke, sode – 90 proc. , gyvenamojoje namų aplinkoje – 85 proc. Devyni iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad geriausia apsisaugojimo priemonė nuo erkių yra skiepai, kas septinto apklausos dalyvio nuomone, padeda ir repelentai, kas aštuntas mano, kad einant į mišką reikia tinkamai apsirengti. 84 proc. gyventojų įsitikinę, kad žmonės nuo erkinio encefalito nesiskiepija dėl ribotų finansinių galimybių, 62 proc. įvardijo, kad dėl galimo šalutinio poveikio sveikatai.

Dainius RAŠIMAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas

The post Neleiskime erkėms sugriauti savo gyvenimo appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad atšilus orui po žiemos jau bunda erkės, kurios platina pavojingas ligas. Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet Lietuvoje šiomis ligomis suserga apie 3 tūkst. asmenų.

2016 m. pastebėtas ypatingai padidėjęs sergamumas erkių platinamomis ligomis: EE sirgo – 633 asmenys, o LL – 2915. Palyginti su 2015 m. sergamumo EE rodikliai išaugo 91 proc., o LL – 31 proc. Išaugusį sergamumą galima paaiškinti maža besiskiepijančiųjų apimtimi ir klimato kaitos pokyčiais – šiltėjimu ir ilgesniu erkių aktyvumo periodu.
Jei nuo Laimo ligos gali apsaugoti tik budrumas, veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai.
„Pasaulio sveikatos organizacija į Lietuvą besiruošiantiems turistams pataria prieš kelionę pasiskiepyti. Sergamumo rodiklis erkių platinamomis ligomis Lietuvoje gerokai didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl abejonių dėl skiepų nuo erkinio encefalito neturėtų kilti ir šalies gyventojams”, – sakė ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Nuo EE žmogus tampa pilnai apsaugotas praėjus 2 sav. nuo antrosios dozės suleidimo.

ULAC inf.

The post Medikai įspėja: atšilus orui bunda ligas platinančios erkės appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 354 (90 proc. didesnis sergamumas nei praeitais metais per tą patį laikotarpį) erkinio encefalito ir 1 477 (20 proc. didesnis sergamumas nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį) Laimo ligos atvejai.

ULAC medikai informuoja, kad šių ligų atvejų kasmet daugėja. 2016 m. rugpjūtį erkiniu encefalitu susirgo 189 asmenys, o Laimo liga – 573. Sergamumas erkių platinamomis ligomis šių metų rugpjūtį didžiausias per paskutinius penkerius metus.

Specialistai primena, kad kasmet rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais stebimas rudeninis erkių pagausėjimas. Paprastai šis laikotarpis sutampa su derliaus nuėmimu bei miško gėrybių sezonu, todėl padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.

Viena veiksmingiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių – skiepai. Pasiskiepijus imunitetas paprastai įgyjamas po mėnesio.

ULAC inf.

The post Sergamumas erkių platinamomis ligomis – didžiausias per penkerius metus appeared first on udiena.lt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko net 12 susirgimų erkiniu encefalitu. Tai gerokai viršija statistikos ribą ( 5 atv./100 tūkst. gyv.), kai jau rekomenduojama skiepytis nuo šios infekcijos.  Tačiau nuo erkinio encefalito pernai pasiskiepijo tik  2,14 proc. šalies gyventojų.  Apie tai  Tarptautinės Vilniaus užkrečiamųjų ligų savaitės renginiuose diskutavo medikai ir mokslininkai.

Rekomenduoja skiepytis net turistams

Didelė rizika užsikrėsti itin pavojinga infekcine liga – erkiniu encefalitu. Tokią žinią Pasaulio sveikatos organizacija perduoda į Lietuvą besiruošiantiems turistams ir pataria prieš kelionę pasiskiepyti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko net 12 susirgimų erkiniu encefalitu, o ankstesniais metais ir daugiau. Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Kazlų Rūdos rajonuose sergamumo rodikliai siekė net 14–44 atvejų 100 tūkst. gyventojų, ir tai yra 5–8 kartus daugiau nei riba, nuo kurios rekomenduojama skiepytis.

Gyventojams ir turistams rekomenduojama skiepytis, jei sergamumas erkiniu encefalitu siekia 5 atv./100 tūkst. gyventojų. „Erkės, platinančios ligas, išplitusios visoje šalyje, o sergamumo rodiklis Lietuvoje gerokai didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl abejonių dėl skiepų nuo erkinio encefalito neturėtų kilti”, – sakė ULAC direktorius dr. prof. Saulius Čaplinskas.

Geros sąlygos veistis erkėms

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė pastebėjo, kad Estijoje ir Latvijoje daugiausiai erkinį encefalitą platinančių erkių randama rytinėje šalies dalyje. Tuo tarpu Lietuvoje nuo 2011 m. užsikrėtimų erkiniu encefalitu   pradėjo daugėti Alytaus ir Vilniaus apskrityse, taip pat  Utenos mieste, kur per dvejus metus susirgimų skaičius padidėjo net 10 kartų.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, riziką susirgti erkiniu encefalitu mūsų šalyje padidina tai, kad čia yra nepaprastai geros sąlygos veistis erkėms. Daugiau negu trečdalis Lietuvos yra miškingos teritorijos, dominuoja mišrių lapuočių miškai, drėgmės užtenka. Pagrindinis erkinio encefalito rezervuaras yra smulkieji graužikai. Ši liga jų gyvenimo kokybei jokios įtakos neturi, tačiau jų krauju maitinasi erkės, kurios virusą įgyja su krauju, o kito maitinimosi metu jį perduoda maitintojui.

Erkes prie mūsų namų slenksčio priartina ir augintiniai. Aplink miegamuosius rajonus yra daug neprižiūrimų, valkataujančių kačių, jos peliauja pievose, parkeliuose, pamiškėse. Smulkiųjų paukščių populiacija mūsų šalyje taip pat didelė, o jie yra erkių „transporteriai”.

„Lietuvoje nebėra rajonų, kuriuose nebūtų galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Mūsų šalyje yra puikios sąlygos erkėms daugintis. Deja, ne visi žmonės įvertina šią riziką. Tie, kurie patiria, ką reiškia sunki erkinio encefalito forma ir kokie yra šios ligos liekamieji reiškiniai, supranta, kad vienintelė patikima apsauga yra skiepai”, – teigė dr. M. Žygutienė.

Vienos injekcijos neužtenka

Erkinis encefalitas – infekcinė liga, kuria persirgus, maždaug trečdaliui asmenų lieka įvairių sveikatos sutrikimų. Nuo šio susirgimo patikimai apsaugo tik skiepai.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau pastebėta, kad lietuviai dažniausiai skiepijasi gegužės ir birželio mėnesiais, kai jau yra prasidėjęs erkinio encefalito sezonas.

Patikimam imunitetui prieš erkinį encefalitą susidaryti vienos injekcijos neužtenka. Iš tiesų norintiesiems apsisaugoti nuo erkinio encefalito reikėtų nepamiršti, kad imunitetas šiam virusui susidaro tik po trijų vakcinų.

Pirmoji ir antroji vakcinos dozė suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu, o trečioji skiriama praėjus 5–12 mėnesių. Daugelis dažnai pamiršta apie palaikomąją vakcinaciją: vėliau reikia papildomų dozių, kurios suleidžiamos kas trejus ar penkerius metus.

Lietuvoje iki birželio užregistruoti 25 erkinio encefalito atvejai. Tai yra 2 atvejais mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Birželį užregistruotas pirmasis nuo šios ligos mirties atvejis. Iš viso 2010–2015 metais nuo erkinio encefalito Lietuvoje mirė 11 žmonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.

The post Utenos rajone daugėja susirgimų erkiniu encefalitu appeared first on udiena.lt.