Šildymo sistema yra labai svarbi daugiabučio namo dalis. Daugelyje (net 80 proc.) senųjų daugiabučių namų įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo iš vieno radiatoriaus žemyn teka į kitą. Kai yra finansinių ir techninių galimybių, senas šildymo sistemas rekomenduojama renovuoti kompleksiškai, t. y. atnaujinti visas sistemos dalis: šilumos paruošimo dalį (šiluminį mazgą), šilumnešio paskirstymo dalį (vamzdynus), patalpų šildymo prietaisus (radiatorius, konvektorius) ir jų mazgus. Tuomet pasiekiamas didžiausias energijos taupymo efektas.

Šildymo sistemos atnaujinimas
Tarp valstybės remiamų daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas užima itin svarbią vietą. Valstybės paramą galima gauti šilumos punkto ar katilinės ir karšto vandens ruošimo įrenginiams keisti ar pertvarkyti, taip pat balansiniams ventiliams ant stovų įrengti, vamzdynų šiluminei izoliacijai gerinti, šildymo prietaisams bei vamzdynams keisti ir individualios šilumos apskaitos prietaisams ar daliklių sistemoms bei termostatiniams ventiliams įrengti.

Šildymo sistemą ne visada įmanoma renovuoti radikaliai, bet ir minimaliai ją keičiant galima pasiekti, kad ji veiktų gana efektyviai ir užtikrintų reikiamą patalpų mikroklimatą. Šildymo sistemos yra trijų tipų: vienvamzdė, dvivamzdė ir kolektorinė, todėl atnaujinant daugiabutį galima tiesiog patobulinti esamą vienvamzdę sistemą arba keisti ją į dvivamzdę ar kolektorinę.

Šildymo sistemų atnaujinimo ypatumai
Specialistai pabrėžia, kad gyventojai, pasirinkę modernizuoti vienvamzdę šildymo sistemą, patiria nedideles investicijas, nedaug statybos darbų kiekviename bute. Po atnaujinimo galima individuali šilumos apskaita kiekviename daugiabučio namo bute.

Tačiau yra ir trūkumų. Specialistai pažymi, kad naudojant senos šildymo sistemos įrangą išlieka avarijos tikimybė, nes vamzdynai seni ir susidėvėję. Taip pat tinkamai neišplovus sistemos, galima užteršti naują reguliavimo įrangą (termostatinius ir balansinius ventilius). Išlieka ir šiek tiek didesnis šildymo sistemos šiluminis inertiškumas nei dvivamzdėje sistemoje ir kt.

Dvivamzdė šildymo sistema pasižymi dideliu buto šildymo sistemos autonomiškumu, palyginti su visa kita pastato šildymo sistema. Kaip privalumą įrengus dvivamzdę šildymo sistemą specialistai įvardija pakeičiamus visus susidėvėjusius vamzdynus į naujus, todėl mažėja avarijų tikimybė.

Natūralu, kad modernizuojant šildymo sistemą tokiu būdu yra didesnės investicijos, nei paliekant esamą vienvamzdę šildymo sistemą, yra atliekama ir daugiau statybos darbų kiekviename bute.

Dabar nauji daugiabučiai daugiausia statomi su kolektorine šildymo sistema, taigi ir modernizuoti seną šildymo sistemą galima į kolektorinę. Jos privalumas – didelis buto šildymo sistemos autonomiškumas, palyginti su visa kita pastato šildymo sistema, t. y. kiekvienas butas gali šildytis tiek, kiek nori. Specialistai pažymi, kad, sumažėjus stovų skaičiui, sumažėja ir šilumos nuostoliai sistemoje, dėl ko mažėja sąskaitos už šildymą. Avarijos atveju paprasta atjungti butą nuo bendros sistemos, todėl šalinant avarijos priežastis nesutrikdomas visos šildymo sistemos darbas.

Įrengiant kolektorinę šildymo sistemą reikalingos didelės investicijos. Sistemos keičiamos iš esmės: butuose atsiranda vamzdynų, jungiančių kolektorių su visais šildymo prietaisais, be to, reikia įrengti naujus stovus butų kolektoriams. Būtina atlikti ir nemažai sistemos įrengimo darbų kiekviename bute.

Uteniškiai apie automatines šildymo sistemas
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžė, kad Utenoje visuose modernizuojamuose daugiabučiuose buvo atnaujinamos šildymo sistemos, kurios reguliuojamos atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Taip pat įrengiami termoreguliatoriai, kurie automatiškai butuose palaiko norimą temperatūrą. Tiesa, anot specialistės, šildymo punktai niekur nebuvo keičiami, nes jie gana nauji.

Kaip sakė specialistė, efektyviausia vietoj vienvamzdės šildymo sistemos įrengti dvivamzdę, bet panaudojant tam tikrus prietaisus ir patvarkius esamą sistemą galima ją susitvarkyti be didelių išlaidų ir ji veikia tikrai efektyviai.

N. G. Graužinytė kaip ateities perspektyvą minėjo atsinaujinančius šilumos šaltinius – geoterminį šildymą ar saulės baterijas ir sakė, kad šiuos moderniausius šildymo metodus pasirinko įsirengti Taikos gatvės 27 namas.

Atnaujintuose daugiabučiuose Aušros ir J. Basanavičiaus gatvėse gyvenantys Petras ir Rita džiaugėsi atnaujintomis šildymo sistemomis ir sakė, kad efektas jaučiamas visame name, ypač apatiniuose aukštuose. Petras pasakojo, kad jų namo rūsyje buvo įrengti balansiniai ventiliai, o butuose – termostatai, todėl dabar visuose butuose palaikoma daugmaž vienoda temperatūra, kurią gyventojai gali reguliuoti pagal savo norus. Rita džiūgavo, kad taip gerai viskas buvo sutvarkyta renovacijos metu, kad ji visu šimtu procentų už daugiabučių atnaujinimą.

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo

The post Automatinė šildymo sistema – energijai taupyti appeared first on udiena.lt.

Gavę didelę sąskaitą už elektrą dažnai liekame nustebę. Specialistų teigimu, gyventojams trūksta žinių, kaip efektyviai taupyti elektros energiją ir mėnesio gale išvengti nereikalingų išlaidų. Atkreipę dėmesį, kiek elektros energijos vartoja buitiniai prietaisai ir laiku juos išjungę, ne tik sulauksite mažesnės sąskaitos už elektrą, bet ir prisidėsite prie aplinkos tausojimo.
Lietuvoje elektros energijos poreikis kasmet auga visuose sektoriuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. energijos suvartojimas namų ūkiuose, naudojant apšvietimo ir elektros prietaisus, sudarė 2 294,9 GWh, o tai 102,9 GWh daugiau nei 2015 m. Pasaulinė statistika dar iškalbingesnė: sakoma, kad iki 2040 m. elektros energijos paklausa padidės 85 proc.

Daugiausia elektros išeikvojantys prietaisai
Augant vartojimui, žmogus elektros energijos išeikvoja gerokai daugiau nei kada nors anksčiau. Nebeįsivaizduojame savo buities be šaldytuvo, šaldiklio, skalbyklės, mikrobangų krosnelės, elektrinių orkaičių, televizoriaus, kompiuterio ir pan. Visi šie prietaisai palengvina mūsų gyvenimą, tačiau naudoja nemenką kiekį elektros energijos.

Norėdami sutaupyti, visų pirma atkreipkime dėmesį į tuos elektros prietaisus, kuriems elektros energijos reikia daugiausia.

Tarp jų pirmauja šaldytuvas-šaldiklis, kuris namuose išeikvoja daugiausia elektros energijos. Pavyzdžiui, periodiškai neatitirpinus šaldiklio ar laikant šaldytuvo dureles praviras ilgiau, elektros sąnaudos padidės 30 proc. Budėjimo režimu veikiantis televizorius gali išeikvoti apie 12 proc. daugiau elektros energijos. Jeigu mėgstate gaminti, atkreipkite dėmesį, kad tinkamai neišvalyta orkaitė ar kaitlentė gali padidinti išeikvojamos energijos kiekį 8,3 proc.

„Energijos vampyrai” Jūsų namuose
Šiuolaikiniai prietaisai elektros energiją naudoja nuolat: 24 valandas ir 7 dienas per savaitę. Dažnai į tai neatkreipiame dėmesio, todėl patys to nepastebėdami esame priversti apmokėti didesnes sąskaitas už elektrą. Taigi, dar viena „energijos vampyrų” grupė mūsų namuose – budėjimo režimu palikti ar pamiršti iš „rozečių” ištraukti elektroniniai prietaisai.

„Budėjimo režimu veikiantys elektros prietaisai iššvaisto apie 35 proc. suvartojamos elektros energijos. Tai dideli skaičiai, leidžiantys suprasti, kad žmonėms trūksta informacijos apie tai, kaip elgtis su prietaisais, kurie yra išjungti, bet sunaudoja didžiulius elektros energijos kiekius”, – teigė aplinkosaugininkė ir projekto „Misija: nulis” lektorė Modesta Petrauskaitė.

Jeigu išjungėme televizorių, bet neištraukėme laido iš „rozetės”, jis gali naudoti tiek pat elektros energijos, kiek tuo pat metu veikiantis kompiuteris. Palikti budėti ar su kištuku elektros lizde tokie prietaisai kaip kompiuterio modemas, kompiuteris, telefono įkroviklis, kavos aparatas, garso sistema, mikrobangų krosnelė, žaidimų konsolė – yra tikri elektros energijos švaistūnai, per valandą galintys sunaudoti nuo 0,7 iki 5,6 W elektros energijos.

Mažesnė sąskaita už elektrą – nauda žmogui ir gamtai
Specialistų teigimu, taupiau naudodami elektros energiją ne tik sulauksime mažesnių sąskaitų, bet ir tausosime aplinką.

„Taupydami elektros energiją kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos tausojimo – sumažinti anglies dvideginio bei kitų aplinkai kenksmingų medžiagų išsiskyrimą. Racionaliau vartodami elektros energiją, sunaudosime ir mažesnį kiekį natūralių gamtinių išteklių: anglies, naftos ar dujų. Taip minėtų išteklių pakaks ilgesniam laikui”, – sakė aplinkosaugininkė.

Anot specialistės, norint pradėti taupyti elektros energiją, būtina pradėti nuo savo įpročių keitimo. „Keisdami įpročius namuose, greitai pastebėsime ir mažėjančias išlaidas už elektrą”, – akcentavo lektorė.

Keli patarimai, padėsiantys efektyviau naudoti elektros energiją:

• išjunkite televizorių ar radiją, jei jų nežiūrite ir neklausote, o garsas yra tik fonas, kompiuterį, jeigu jo nenaudojate, įkroviklius ištraukite iš „rozetės”, jeigu šiuo metu jums jų nereikia;

• nakčiai, savaitgaliui ar ilgesniam laikui pravartu ištraukti iš „rozečių” visus elektros prietaisus, jeigu jie nenaudojami. Nepalikite įrenginių, veikiančių budėjimo režimu – šviečiantis diodas rodo, kad prietaisas vis dar naudoja elektros energiją;

• gamindami maistą neatidarinėkite orkaitės durelių, nes kas kartą atidaroma orkaitė praranda iki 20 proc. sukauptos energijos;

• dažniau valykite savo elektros prietaisus, nes nenuvalyti jie vartoja kur kas daugiau elektros energijos;

• prisiminkite, kad A klasės buitinė įranga suvartoja 55 proc. mažiau energijos. Šaldytuvas naudos mažiau elektros, jei jį pastatysite kuo toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, viryklės ar šildymo prietaisų. Į šaldytuvą nedėkite šilto maisto, neuždengtų skysčių, dažnai nevarstykite durelių. Laiku atitirpdykite šaldiklį.

Atsikratyti senų įpročių ir pradėti gyventi taupiau Jums padės Aplinkos ministerijos organizuojama iniciatyva „Misija: nulis”. Dalyvaukite 60-ies dienų eksperimente, stebėkite savo elgesio pokyčius, juos fiksuokite ir taip prisidėkite prie aplinkos tausojimo bei gamtos išteklių išsaugojimo. Daugiau informacijos www.misijanulis.lt.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Veltui iššvaistome 35 proc. elektros energijos appeared first on udiena.lt.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, iš viso į sąvartynus kasmet išvežama apie 490 tūkstančių kilogramų perdirbti netinkamų komunalinių atliekų. Ir tai neskaičiuojant pramonėje susidarančių atliekų. Tokie skaičiai įspūdingi ir keliantys iššūkių. Ką daryti, kad atliekų sąvartynuose kauptųsi kuo mažiau? Kaip galima jas įdarbinti?

Atsakymas – deginti

Atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje grindžiamas pagrindiniais principais, kai didžiausias dėmesys skiriamas atliekų prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui. Deja, apie 40–50 proc. komunalinių atliekų perdirbimui netinkamos, todėl Europos valstybės ieško efektyviausių būdų, kaip jas panaudoti.

Ilgametė patirtis parodė, kad geriausias sprendimas – deginti. Deginti ne šiaip, o atgaunant energiją. Kogeneracinėse jėgainėse perdirbimui netinkamos atliekos deginamos ir taip  išvengiama atliekų vežimo į sąvartynus ir dar gaunama papildoma nauda – tiek elektros, tiek šilumos energija.

„Energijos gamyba iš atliekų yra vienas iš efektyvaus atliekų panaudojimo aspektų“, – tikino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Jam antrino Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas. „Toks energijos gamybos būdas daug naudingesnis sostinei, kadangi jo metu naudojamas ir atsinaujinantis kuras (biokuras), ir vietinis iki šiol nenaudotas kuras (komunalinės atliekos). Vertinant šių kuro rūšių kainą ir lyginant ją su iškastinio kuro (gamtinių dujų) bei gan taršiomis ir Europos Sąjungos mastu nepropaguojamomis anglimis, be abejo, kad labiausiai šilumą ir elektrą apsimoka gaminti tik kogeneracijos būdu. Energetine prasme, kogeneracijos ciklas yra apie 40 proc. efektyvesnis, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba“, – vardijo privalumus jis.

Šimtai pavyzdžių

Vilniuje 2019 metais savo veiklą pradės moderni ir saugi kogeneracinė jėgainė. Tai bus viena iš daugelio Europoje veikiančių jėgainių, tad toks atliekų tvarkymo būdas – patikimas ir išbandytas.

Šiuo metu senajame žemyne veikia daugiau nei 450 tokio tipo elektrinių. Labiausiai aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo srityse pažengusių valstybių gyventojai visiškai nebesistebi miestų centruose ir gyvenamosiose vietovėse stovinčiomis kogeneracinėmis elektrinėmis. Energiją, atgaunamą iš atliekų, plačiai naudoja didžiausios Europos Sąjungos sostinės – Londonas, Stokholmas, Kopenhaga, Viena ir kitos.

„Tokios tipo jėgainės Europoje veikia miestų centruose, kadangi tik esant arti energijos vartotojų galima efektyviausiai patiekti pagamintą šilumos ir elektros energiją būstams. Pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje pačiame centre veikia net 4 galingos atliekų deginimo jėgainės. Vienos iš jų – „Spittelau“ – veikiančios nuo 1992 metų, atstumas iki Vienos centro – vos 3 km. Jėgainė šiluma aprūpina daugiau nei 60 000 namų ūkių Vienoje“, – aiškino D. Krinickas.

Visiškai saugu

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dėl įdiegtų šiuolaikinių dūmų valymo įrenginių bus užtikrinta saugi ir netarši energijos gamyba.

„Atliekų deginimo įrenginio išmetamiesiems dūmams valyti bus naudojamas moderniausias pusiau sauso tipo valymo įrenginys, kaip reagentus naudojantis gesintas kalkes ir aktyviąją anglį, taip pat kietųjų dalelių galutiniam sugaudymui bus įrengti rankoviniai filtrai. Ši technologija plačiai naudojama pasaulyje ir yra pažangiausia“, – apie dūmų valymo technologijas pasakojo D. Krinickas.

Dūmų valymo įrenginių veiksmingumą įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios jėgainės pavyzdys – remiantis tyrimais, teršalų koncentracija „Fortum Klaipėda“ jėgainės išeinančiuose dūmuose yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei leidžiama pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje numatoma deginti iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių antriniam panaudojimui netinkamų komunalinių atliekų. Nors kiekis nemažas, deginant atgautąjį kietąjį kurą – nauda ir aplinkai, nes CO2 išskiriama gerokai mažiau nei deginant iškastinį kurą. „Skaičiuojama, kad anglies dvideginio išmetimas į aplinką, kuris susidarytų deginant iškastinį kurą, naudojant jėgainę bus sumažintas iki maždaug 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus“, – teigė S. Barauskas.

Investicijos šilumai piginti

Džiugi žinia, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė, degindama atliekas, ne tik prisidės prie atliekų mažinimo sąvartynuose, aplinkos taršos mažinimo, bet ir mažins šildymo kainas. Pasak Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinio direktoriaus, jėgainė pagamins apie 40 proc. Vilniuje centralizuotai tiekiamos šilumos, kuri bus dar ir pigesnė. Jau 2019 m. vilniečiai galės sutaupyti, nes šilumos kaina bus apie 35 proc. pigesnė nei 2016 metais. Skaičiuojama, kad tai gyventojams leis sutaupyti apie 13 mln. Eur.

Bendra atliekų ir biokuro jėgainės projekto vertė siekia apie 350 mln. Eur, iš jų 147 mln. Eur – atliekų deginimo jėgainės projekto vertė. Šiai jėgainės daliai Aplinkos ministerija jau skyrė 48,5 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014– 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Europos socialinis fondas

The post Elektros ir šilumos energija „iš atliekų“ appeared first on udiena.lt.