Elektromobilių pernai šalyje padaugėjo 57 proc. – tai didžiausias kelių pastarųjų metų prieaugis. Grynųjų elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių skaičius viršijo 45 tūkst.

„Elektromobilių augimo tempai rodo, kad sparčiai tinklo plėtrai, kurią pastaraisiais metais matėme Lietuvoje, pagrindo yra. Spartus rinkos augimas skatina investicijas į naujas įkrovimo stoteles, o didėjantis infrastruktūros prieinamumas pritraukia dar daugiau žmonių rinktis elektromobilius“, – sako „Inbalance grid“  vadovas Simonas Stankus.

Daugiau nei 1400 viešų įprastos galios įkrovimo taškų valdanti viena didžiausių šalies elektromobilių įkrovimo stotelių operatorių pastaraisiais metais plėtė ir atnaujino didelės galios įkrovimo tinklą. Naujos stotelės pernai įrengtos strategiškai svarbiose vietose: A1 ir A2 magistralėse, pajūryje bei pakeliui į kaimynines valstybes. Pernai jose atlikta daugiau nei 10 tūkst. įkrovimo sesijų.

Šiuo metu elektromobilius greitai įkrauti galima jau 22 bendrovės itin didelės, daugiau nei 300 kW, galios įkrovimo stotelėse visoje Lietuvoje.

Įmonės vadovo teigimu, vartotojai nėra prisirišę tik prie vieno įkrovimo būdo, o patogumas renkantis automobilio krovimosi vietą tampa svarbiausiu kriterijumi.

„Išplėstas itin greito įkrovimo tinklas bendrovei padėjo atrasti naujų vartotojų – tokių, kurie važinėdami mieste savo elektromobilius kraunasi namuose ar darbe, bet kelionėse renkasi viešojo įkrovimo stoteles. Nemaža dalis klientų, kurie jau kurį laiką naudojasi įprastos galios stotelėmis, turėdami mūsų programėlę atranda sau patogias greito įkrovimo vietas, tad auga ir naujų vartotojų ratas, ir jau esami ima pasinaudoti įvairesniais siūlomais sprendimais“, – pastebi S. Stankus.

Strategiškai svarbiausiose vietose

Magistraliniuose keliuose įrengtos itin didelės galios įkrovimo stotelės žymi sistemingo „Orlen“ degalinių elektrifikavimo pradžią – stoteles „Inbalance grid“ planuoja įrengti visame Lietuvoje veikiančiame 30 degalinių tinkle.

Šiuo metu jos jau veikia degalinėse abiejose A1 kelio pusėse Kryžkalnyje, taip pat „Orlen“ degalinėse Žiežmariuose, Palangoje, Nausodėje, Marijampolėje, Elektrėnuose ir Ukmergės gatvėje Vilniuje.

„Kalbant apie lokacijas, mūsų įkrovimo stotelių tinklas prisideda prie Lietuvos e-mobilumo žemėlapio formavimo: ant pagrindinių, į kaimynines šalis vedančių kelių, pajūryje, kuris stereotipiškai minimas kaip sunkiausiai pasiekiamas kalbant apie elektromobilumą Lietuvoje. Kadangi Lietuva kompaktiška, elektromobilių naudojimas čia itin patogus. Pavyzdžiui, mūsų tinklas jau dabar leidžia praktiškai visoje šalyje kliautis vien mūsų stotelėmis keliaujant bet kuria norima kryptimi“, – pabrėžia bendrovės vadovas.

Vienu iš labiausiai apkrautų e-mobilumo taškų, pasak bendrovės vadovo, tapo Kryžkalnis: čia fiksuota dienų, kai įkrovimo stotelėse elektromobiliai buvo kraunami be pertraukų, o dešimt produktyviausių vasaros savaitgalių sutapo su liepos vidurio ir rugpjūčio pabaigos kelionių piku.

„Lietuviai elektromobilių praktiškumą tradiciškai vis dar mėgsta matuoti pagal tai, ar jais galima nuvažiuoti nuo Vilniaus iki pajūrio. Akivaizdu, kad šiandien šis argumentas nebėra aktualus ir elektromobilio įveikiamas atstumas kelionių neberiboja. Daugelis prireikus automobilius tiesiog pasikrauna kelyje“, – Kryžkalnio stotelių populiarumą aiškina S. Stankus.

Elektromobilių plėtra formuoja ateities degalinių viziją

Laimonas Montrimavičius, „Orlen Baltics Retail“ vadovas, pastebi, kad elektromobilių plėtra jau dabar daro aiškią įtaką „Orlen“ degalinių tinklo vystymui.

„Matome augantį greito ir itin greito įkrovimo poreikį, ypač magistraliniuose ir tranzitiniuose keliuose. Todėl kartu su „Inbalance grid“ nuosekliai plečiame įkrovimo infrastruktūrą – nuo pavienių įkrovimo taškų iki visapusiškų įkrovimo parkų. Šie pokyčiai formuoja ir mūsų ateities viziją: degalinė tampa ne tik degalų, bet ir elektros, paslaugų bei poilsio centru, pritaikytu skirtingiems mobilumo poreikiams“, – sako L. Montrimavičius.

Jis priduria, kad elektromobilio įkrovimas, net ir naudojant greitą ar itin greitą stotelę, trunka ilgiau nei tradicinis degalų pylimasis. Dėl to didėja poreikis kokybiškoms papildomoms paslaugoms – patogiai kavinei, maitinimui, poilsio zonoms, švarioms sanitarinėms patalpoms.

Sunkiajam transportui svarbiose tranzitinėse vietose ties Žiežmariais, Kryžkalniu ir Marijampole pernai įrengtos stotelės, pritaikytos sunkvežimiams ir autobusams. Logistikos kompanijos jomis jau spėjo sėkmingai pasinaudoti.

L. Montrimavičiaus teigimu, sunkiojo elektra varomo transporto perspektyvas bendrovė vertina kaip strategiškai svarbias, ypač tarptautinio tranzito kontekste.

„Būtent todėl dalį degalinių planuojame transformuoti į įkrovimo parkus, pritaikytus ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir elektriniams sunkvežimiams bei autobusams. Tikimės spartesnio susidomėjimo šiomis transporto priemonėmis iš verslo. 300 kW galios įkrovimo infrastruktūra gali aptarnauti profesionalų transportą ir logistikos sektorių jau šiandien“, – teigia bendrovės vadovas.

Plėtrą užtikrina investuotojų pasitikėjimas

Plėsdama įkrovimo tinklą ir vystydama technologijas „Inbalance grid“ remiasi įvairiomis finansavimo priemonėmis.

Greitojo įkrovimo stotelių plėtrai panaudotos europinio projekto paramos lėšos, dalis investicijų pritraukta praėjusių metų pavasarį išplatinus 2 mln. eurų vertės obligacijas. Ši obligacijų emisija sulaukė dėmesio tiek iš privačių, tiek iš institucinių investuotojų ir paklausą viršijo 1,7 karto.

Technologijų vystymui įmonė pritraukia rizikos kapitalo fondų investicijas – neseniai pranešta, kad rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“, tarptautinė organizacija „EIT Urban Mobility“ ir keli verslo angelai į bendrovę investavo 1,8 mln. eurų.

„Įmonė auga ir plečia infrastruktūrą, bet tai daro protingai, apgalvotai ir subalansuotai. Turime tiek ES, tiek šalies institucijų, tiek privačių investuotojų pasitikėjimą – tai leidžia drąsiai dėlioti ateities planus“, – teigia S. Stankus.

„BNS“ inf.

The post Elektromobilių įkrovimo tinklo operatorių investicijos formuoja ateities degalinių viziją appeared first on udiena.lt.

„Tendencijos iš tiesų džiuginančios – kasdien sulaukiame po 3 – 4 fizinių asmenų paraiškas kompensacijoms už įsigytą elektromobilį gauti. Tikimės, kad nenutrūkstamas finansavimas užtikrins nuoseklų elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje ir jau artimiausiais metais šalies automobilių parkas taps ženkliai tvaresniu,” – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento Klimato kaitos skyriaus vedėja Agnė Markauskienė.

Pasak Agnės Markauskienės, norisi akcentuoti, kad šia parama gali naudotis ne tik gyventojai, bet ir šalies verslas, taip pat sėkmingai galintis prisidėti prie tvaresnio transporto plėtros Lietuvoje.

Kompensacijos dydis priklauso nuo to, ar pareiškėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo. Fiziniam asmeniui kompensacija siekianti 5 tūkst. eurų skiriama už naują (iki 6 mėn.) arba 2,5 tūkst. eurų už naudotą (iki 4 metų) M1 klasės grynąjį elektromobilį. Kiek didesnė dalis (540 vnt.) įsigytų elektromobilių – nauji.

Juridiniams asmenims kompensuojama tik už naujo elektromobilio įsigijimą ir siekia 4 tūkst. eurų. Juridiniai asmenys gali įsigyti ir išmoką gauti už naują M1 ar N1 klasės grynąjį elektromobilį.

Gyventojams už įsigytus elektromobilius numatyta skirti 35 mln. eurų. Tikimasi, kad tai leis elektromobilių skaičių Lietuvoje padidinti 10 tūkst. elektromobilių. Juridiniams asmenims už įsigytus elektromobilius iš viso numatyta skirti 15  mln. eurų. Jų pakaktų finansuoti 3750  elektromobilių.

Kovo 1 d. duomenimis Lietuvoje iš viso registruota daugiau nei 8 tūkst. vienetų grynųjų elektromobilių.

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

The post Išmokėtos kompensacijos už 1000 elektromobilių appeared first on udiena.lt.

Naudoti elektromobiliai – geras pirkinys, jeigu nenorite daug išlaidauti, bet jau kuris laikas, kaip svajojate būtent apie šią transporto priemonę.

Žinoma, visada galite įsigyti ir visiškai naujus elektromobilius iš salono. Nors pradinė kaina ir gali šiek tiek išgąsdinti, bet gera žinia ta, kad vairuotojai jas gali pirkti ir lizingu.

Naudotas elektromobilis, kaip ir kitos dėvėtos transporto priemonės, pasižymi nedidelėmis kainomis, bet tuo pačiu gali turėti ir trūkumų, kurių nepatyręs žmogus iš karto gali nepastebėti.

Jeigu nežinote, ar pirkti naudotą ar naują automobilį, atminkite, kad viskas priklauso tik nuo jūsų finansinės padėties ir asmeninių lūkesčių.

Jei nuspręsite pirkti naudotą elektromobilį, būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• Kokia pasirinkto modelio baterijos veikimo trukmė? Tai vienas svarbiausių veiksnių, nes nuo to priklauso ir nuvažiuojamas atstumas be įkrovimo. Kuo trukmė mažesnė – tuo mažesnę vertę turi elektromobilis. Šį veiksnį galite drąsiai panaudoti, kaip derybų dėl kainos priežastį. Baterijos veikimo trukmė priklauso ne tik nuo elektromobilio natūralaus dėvėjimosi, bet ir nuo modelio. Skirtingi modeliai ir jų nuvažiuojamas atstumas gali labai varijuoti, tad į šį parametrą reikia atsižvelgti tiek perkant naudotą, tiek ir naują transporto priemonę.

• Ar baterija jau buvo keista? Nors tai ir labai reti atvejai, bet kartais pasitaiko, kad elektromobilių akumuliatorius sugenda. Taip pat bateriją dažnai pakeičia ir tie vairuotojai, kurie jau įveikė nemažai kilometrų su transporto priemone. Jeigu yra tai įrodantys dokumentai, tai galima pasitikėti pardavėju ir šį pakeitimą laikyti elektromobilio privalumu ir papildomomis investicijomis, atliktomis dar iki jūsų.

• Jei baterija nebuvo keista, kiek dar liko jos garantinio laiko? Kai kurie gamintojai suteikia garantiją akumuliatoriui, pavyzdžiui, 8 metams arba 50 000 – 100 000 kilometrų. Todėl visiškai natūralu, kad nedaug naudotas elektromobilis dar turės nemažą akumuliatoriaus garantinį periodą.

• Patikrinkite pasirinkto elektromobilio vertę. Bendrą vaizdą galima „susidaryti“ žvelgiant į naudotų transporto priemonių skelbimus. Kai kurie pardavėjai siūlo visiškai neadekvačias kainas, todėl neskubėkite pirkti, kol neatlikote rinkos analizės.

The post Patarimai, kurie pravers renkantis naudotą elektromobilį appeared first on udiena.lt.

Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija parengė projektą, kuriame numatytas apie 3 mln. eurų ES finansavimas elektromobilių infrastruktūros plėtrai šalies magistraliniuose keliuose ir miestuose. Šio projekto tikslas – naudojimosi elektromobiliais skatinimas ir transporto poveikio aplinkai mažinimas.

„Per ateinančius metus, pradedant nuo 2017-ųjų, planuojama įrengti daugiau nei 150 elektromobilių įkrovimo stotelių šalies miestuose ir per 30 – magistraliniuose keliuose, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. – Šį didelės apimties naujų įkrovimo stotelių projektą paskatino augantis elektromobilių populiarumas ir poreikis mažinti aplinkos taršą. Mūsų tikslas – patogi vairuotojams infrastuktūra, kuri leistų elektromobilius patogiai įkrauti bet kurioje Lietuvos dalyje.”
Planuojama, kad magistralėje „Via Baltica”, nuo Lenkijos iki Latvijos, ir kelyje Panevėžys–Vilnius bus įrengta po 10 elektromobilių įkrovimo stotelių. Dar bent 11 stotelių turėtų būti sumontuota automagistralėje Klaipėda–Vilnius.
Numatyta, kad elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelės bus įrengtos šalies miestuose, kurie turi per 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą ir yra parengę darnaus judumo mieste planus.
Lietuvoje elektromobilių pradžia galima laikyti 2011 m., kai į šalį atkeliavo pirmieji elektra varomi automobiliai „Nissan Leaf”.
Per pastaruosius metus elektromobilių parkas išaugo beveik dvigubai. Tikimasi, kad iki 2025 m. visi įregistruoti nauji elektromobiliai Lietuvoje sudarys 10 proc. per metus parduodamų naujų automobilių.

Hibridiniai akumuliatoriai automobiliui – www.silentservice.lt

Susisiekimo ministerijos inf.

The post Susisiekimo ministerija inicijuoja elektromobilių infrastruktūros plėtrą appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje pradėjus išduoti specialius elektromobiliams skirtus registracijos numerio ženklus „Regitra“ analizavo klientų srautus ir jų pageidavimus dėl šios paslaugos. Pastebėta, kad šie specialūs, viešojo eismo ir rinkliavų privilegijas suteikiantys „EV“ serijos numerio ženklai skiriami ne tik ekologiškiems ir gamtą tausojantiems elektromobiliams, bet ir hibridiniams, kuriuose naudojami įprasti degalai.

Taip atsitinka, kai šiuos automobilius vertinę ekspertai savo išduodamuose ekspertizę patvirtinančiuose dokumentuose pateikia automobilio degalų (galios šaltinio) duomenis, o remiantis šiais dokumentais ir yra išduodami „EV” serijos numerio ženklai.

„Regitra” rūpinasi išskirtiniu ženklinimu, kad teikiamos lengvatos atitiktų viešąjį interesą, kuris suprantamas kaip saugus viešasis eismas ir ekologiškų, gamtą tausojančių transporto priemonių naudojimas jame, o taip pat deramą atsakomybę prisiimantys vairuotojai.

Numerio ženklai, kuriais žymimi elektra varomi automobiliai, netinkami žymėti automobiliams, naudojantiems įprastinius degalus, nes tai neatitinka šių ženklų paskirties ir tikslo suteikti išskirtinumą bei privilegijas tik ekologiškiems, gamtos neteršiantiems automobiliams, taip prisidedant prie aplinkos išsaugojimo ateičiai.

Dėl susiklosčiusios situacijos, kai ekspertizių duomenys neatspindi realių automobilio duomenų, šie duomenys gali būti patikslinti, apie tai pranešant registro įstaigai. Tokiu atveju „EV” serijos numerio ženklus gavę hibridinių automobilių savininkai (valdytojai) gali sulaukti informacijos, kad ne pagal paskirtį naudojami ženklai turėtų būti grąžinami juos išdavusiai įstaigai.

Naujausiais duomenimis, „EV” serijos ženklai jau išduoti 69 transporto priemonėms, ir jais vis labiau susidomi ne tik elektromobilių, bet ir hibridinių transporto priemonių vairuotojai. „Regitra” iki šiol netenkino pastarųjų transporto priemonių valdytojų pageidavimų.

„Regitros” inf.

The post Elektromobiliams – nauji registracijos numeriai appeared first on udiena.lt.