„Nors Latvijoje praūžė taip pat stipri audra, šioje šalyje elektros sutrikimų fiksuota gerokai mažiau. Latvijoje sukabeliuoto elektros tinklo dalis panaši kaip Lietuvoje, tačiau elektros linijų proskynos miškingose teritorijose iškertamos kelis kartus platesnės, todėl ant elektros oro linijų audros metu užvirto mažiau medžių ir energijos tiekimas buvo atstatytas greičiau. Jeigu norime ir Lietuvoje turėti mažesnius neigiamus audrų padarinius, turime platesnių proskynų praktiką leisti taikyti ir mūsų šalyje“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila. Atvykę į Lietuvą „Sandales tīkls“ elektrikai nusistebėjo, jog medžiai auga taip arti elektros linijų. Anot jų, tai ir yra didžiausia problema, lėmusi tokius pažeidimo mastus. Lietuvoje teisės aktai prie vidutinės įtampos 10 kV elektros linijų leidžia iškirsti tik 3 metrų pločio proskyną (koridorių, valomą nuo medžių), o apsaugos zona, kurioje galima vykdyti medžių genėjimą, siekia vos 10 metrų. Palyginimui, Latvijoje leidžiamas 6,5 m pločio proskynos, o genėjimas – net 30 m plotyje. Be to, Lietuvoje apie darbus reikia įspėti prieš 30 dienų ir gauti atitinkamus sutikimus, o Latvijoje to daryti nereikia. Panašius standartus kaip Latvijoje taiko ir estai. „Miško proskynų platinimas yra viena pagrindinių prevencinių priemonių, kuri leistų sumažinti audrų sukeliamų elektros sutrikimų skaičių ateityje. Taip pat turime pagalvoti, kokia galėtų būti tvarka, kuri numatytų greičiau gauti leidimus kirtimams numatytose proskynose. Dabartinis procesas yra sudėtingas ir lėtina proskynų valymo tempą. Apie šią problemą kalbame jau kurį laiką, tačiau kol kas politiniai sprendimai ir teisės aktų pakeitimai dar nėra priimti“, – akcentavo R. Radvila. 

Kabeliavimą reikia derinti su proskynų platinimu

ESO vadovas teigia, kad tinklo kabeliavimas (elektros laidų perkėlimas nuo stulpų po žeme) yra viena elektros tinklo saugumo didinimo priemonių, ji yra ir bus vykdoma, tačiau siekiant efektyvumo ją reikia derinti su miško proskynų platinimu.„Kasmet sukabeliuojame apie 2 tūkst. kilometrų elektros linijų, o iš viso po žeme eina apie 36 proc. tinklo, panašiai kaip ir kaimyninėse šalyse. Vis tik, sukabeliuoti visą tinklą būtų brangu ir nebūtinai efektyvu. Esame įvertinę, kad tai kainuotų virš 6 mlrd. Eur. Juolab, kad tokiam darbui atlikti reikėtų turėti ir milžiniškus žmogiškuosius resursus“,  – sakė R. Radvila.

Be to, anot jo, tokių linijų gedimus ir nutrūkimus užfiksuoti sudėtingiau ir tokios linijos atstatymo darbai užtrunka nepalyginamai ilgiau: tenka kasti gruntą, ardyti asfalto dangą ir pan. Šie darbai būtini kad būtų galima prieiti prie požeminio kabelio.

„Tad miško proskynų valymas yra efektyvus sprendimas, ką rodo ir mūsų, ir kitų šalių praktika“, – sakė ESO vadovas.

Brigadų skaičius išaugo penktadaliu 

Ketvirtadienio 15 val. duomenimis, elektros tiekimo sutrikimus dar jaučia apie 22 tūkst. iš 1,9 mln. klientų Lietuvoje. Šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

ESO teigia, kad yra pasitelkti visi Lietuvoje įmanomi pajėgumai, bendrovės ir rangovų darbuotojai, kurie turėjo laisvadienius ar buvo atostogose, tačiau neišvykę iš Lietuvos, buvo atšaukti iš atostogų ir nuo pat pirmadienio atlieka elektros sutrikimų šalinimo darbus.

Bendrovės teigimu, nuo 2018 m. metais ESO ir rangovų elektrikų brigadų skaičius išaugo iki 265 ir yra apie 20 proc. didesnis nei prieš dešimtmetį.

ESO inf.

The post Latvių elektrikų brigados atvyko padėti tvarkytis su audros padariniais – ragina platinti miško proskynas appeared first on udiena.lt.

Anot ESO atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės, visi bendrovės ir rangovų darbuotojai šiuo metu yra savo darbo vietose – remontuoja linijas ir šalina elektros energijos sutrikimus. Visi kurie atostogauja, bet nebuvo išvykę iš Lietuvos, ir tie, kurie laisvadieniuose, taip pat prisijungė prie savo kolegų dar pirmadienio rytą, kai audra siaubė visą šalį. Šiuo metu ESO bendradarbiauja su savivaldybėmis ir seniūnijomis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kreipėsi į kolegas Latvijoje. 

„Suprantame klientų patiriamus nepatogumus, todėl mūsų ir rangovų elektrikai, inžinieriai dirba minimaliu poilsio režimu ir didžiajai daliai vartotojų, kurie šiuo metu dar neturi elektros energijos, tiekimas bus atnaujintas per artimiausią parą. Tuo pačiu, norime informuoti, kad gyventojams, kurie elektros neturės ilgiau nei 72 valandas, ESO, kaip numato įstatymai, išmokės kompensacijas“, – sakė R. Juodkienė. 

Galiojantys teisės aktai numato, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi priimti sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos. Tuomet kompensuojama tiems vartotojams, kuriems elektros energijos tiekimas sutrikęs virš 72 valandų. Kompensacijų dydis skaičiuojamas individualiai, kaip numato įstatymas.  

ESO audros padarytos žalos duomenys rodo, kad avarijos zona bus paskelbta visoje šalyje, tačiau galutinį sprendimą dėl fakto ir teritorijos priims VERT. Po priimto VERT sprendimo, ESO patys susisieks su klientais, kuriems priklauso kompensacija. 

ESO užtikrina, kad kompensacija yra skaičiuojama nuo elektros tiekimo sutrikimo pradžios iki elektros tiekimo atstatymo. Gali pasitaikyti situacijų, kai tvarkant sutrikimus, randamas daugiau nei vienas pažeidimas toje pačioje ar kitos įtampos linijoje. Pavyzdžiui, pašalinus gedimą vidutinės įtampos (10 kV) linijoje, siunčiamos SMS žinutės vartotojams apie pašalintą elektros tiekimo sutrikimą.  

Jeigu gavę SMS klientai vis dar neturi elektros energijos, prašoma registruoti sutrikimą ir ieškomas bei šalinamas pažeidimas arčiau objekto esančiose žemos įtampos (0.4 kV) linijose. Tą galima padaryti ESO sutrikimų žemėlapyje. Tokiais atvejais kompensacija yra skaičiuojama už visą laikotarpį nuo elektros tiekimo sutrikimo pradžios iki elektra kliento objekte yra atstatyta, nepriklausomai nuo tarpinių pažeidimų šalinimo darbų eigos. 

Teisės aktai numato, kad avarijos atveju elektros energijos tiekimo neatstačius daugiau nei per 72 valandas, vartotojui turi būti išmokama kompensacija. Jos dydis priklauso nuo atjungimo trukmės ir klientui priskaičiuotos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos per kalendorinius metus (vienkartinė fiksuota 30 proc. dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių metinės sumos ir kintamoji 0,7% dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių sumos už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą). 

ESO skaičiuoja, kad jeigu vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kWh/mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., jam priklauso beveik 35 Eur dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 0,82 Eur dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą.

ESO inf.

The post ESO: vartotojams, kuriems elektra dingo prieš 72 valandas, skirs kompensacijas appeared first on udiena.lt.

Antradienį ESO informavo, kad Utenos ir Panevėžio regionuose tūkstančiams elektros vartotojų laikinai nutrūko elektros energijos tiekimas. Buvo sutelktos didelės pajėgos, nes teko pašalinti gedimus net 700 vietų.

Trečiadienį popiet ESO taip pat pakomentavo esamą situaciją Panevėžio ir Utenos regionuose. „Šiuo metu mūsų darbuotojai, ir net dar labiau sustiprintos jų pajėgos, vis dar dirba ir Panevėžio, ir Utenos regionuose. Bet čia yra rajonų, kur padėtis labai sudėtinga – padaryta žala didelė ir tinklų remontas užtruks, nes pažeidimai sudėtingi ir reikalauja laiko. Šiuo metu daugiausia darbo dar turime Ukmergės, Utenos, Anykščių, Biržų, Kupiškio, Panevėžio rajonuose.
Po pietų elektros energijos tiekimą stengiamės atkurti 1 600 klientų. Utenos regione dabar mūsų inžinieriai ir kiti darbuotojai intensyviai dirba, kad elektros tiekimas būtų atstatytas 826 klientams“, – rašoma pranešime.
Snygis buvo smarkus ir žalos pridarė labai daug. Skaičiuojame, kad ši gamtos stichija paveikė daugiau nei 56 tūkst. klientų ir maždaug 54 tūkst. tiekimas jau atkurtas.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Pavasarinio sniego stichija pridarė daug žalos appeared first on udiena.lt.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Elektros kainų šoką pajutusios įmonės pačios bando tramdyti situaciją appeared first on udiena.lt.

Kodėl elektros kaina paskutiniu metu kyla?

Dabartinį elektros energijos kainų augimą daugiausiai lėmė brangusios dujos, kurių poreikis po pandemijos dėl greitai atsigaunančios ekonomikos stipriai išaugo visame pasaulyje, pirmiausia, Kinijoje, JAV, o vėliau ir Europoje. Elektros kainos stipriai augo visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, ir tai niekaip nėra susiję su antrojo liberalizacijos proceso įgyvendinimu, kai nepriklausomą elektros energijos tiekėją turi rinktis didžioji dalis Lietuvos namų ūkių.

Dujų kainą rinkose nuo praėjusių metų rudens į viršų tempė geopolitiniai veiksniai (Rusija ribojo dujų pasiūlą Europai) bei prieš mėnesį įvykusi Rusijos-Ukrainos karinio konflikto eskalacija. Europos Sąjungoje dujos sudaro išties nemažą dalį visoje elektros gamybos struktūroje. „Ourworldindata“ duomenimis, 2021 m. Lietuvoje 34 proc. elektros buvo pagaminta iš dujų, Italijoje pernai 48 proc. elektros buvo pagaminta iš dujų, Latvijoje – 38 proc., Nyderlanduose – 44 proc. Tolesnė dujų kainų dinamika yra nemaža dalimi nulems ir elektros kainų dinamiką Lietuvoje, taip pat kitose ES valstybėse narėse.

Kodėl visuomeninis tiekėjas elektrą tiekia pigiau nei nepriklausomi?

Kainos skirtumas atsiranda dėl skirtingo kainos nustatymo modelio. Visuomeninio tiekėjo kaina yra nustatoma pagal istorinį praėjusių 12 mėn. kainos elektros energijos biržoje vidurkį. Kai buvo nustatoma šiuo metu galiojanti visuomeninio tiekėjo elektros kaina, biržoje elektra kainavo mažiau. Tad visuomeninis tiekėjas šiandien vartotojams elektrą parduoda pigiau nei perka, o susidaręs skirtumas bus kompensuojamas per papildomą elektros kainos dedamąją ateinančiais metais. Tuo tarpu nepriklausomi tiekėjai kainą nustato pagal realią elektros energijos biržoje egzistuojančią kainą ir ją fiksuotos kainos klientams peržiūri sutartyje numatytu periodiškumu. Kainos elektros energijos biržoje šiuo metu muša rekordus.

Kaip pasirinkti: dvi laiko zonos ar viena laiko zona

Visi elektros energijos planai gali būti vienos, dviejų arba keturių laiko zonų ir nuo to priklauso elektros energijos kaina. Vienos laiko zonos tarifas visu paros metu išlieka toks pats, dviejų – skaidomas į dieninį ir naktinį. Žiemos laiku dieninis tarifas taikomas darbo dienomis nuo 7 iki 23 valandos, vasaros laiku – nuo 8 iki 24 valandos. Naktinis tarifas žiemos laiku taikomas darbo dienomis nuo 23 iki 7 valandos, vasaros laiku – nuo 24 iki 8 valandos ir visą parą savaitgaliais tiek žiemos, tiek vasaros laiku. ​​
Jei jau dabar už elektrą mokate dviejų laiko zonų tarifu, tai sužinoti nebus sunku – reikės tik peržvelgti pastarųjų metų rodmenis ir juos palyginti. Specialistų teigimu, jei bent 30 proc. elektros suvartojate naktimis ir savaitgaliais, dviejų laiko zonų tarifas jums yra tinkamesnis. Išsirinkti tarifą padės ir savo įpročių, dienotvarkės įvertinimas. Jei namo grįžtate tik vakarais, prietaisus kraunate naktimis, skalbiate savaitgaliais – palankesnis dviejų laiko zonų tarifas. Jei dirbate iš namų ir tuo pat metu ruošiate valgį, skalbiate, o savaitgalius leidžiate ne namuose, arba dirbate naktimis ar savaitgaliais – naudingesnis vienos laiko zonos tarifas.

Ką reiškia stabilūs, fiksuotos kainos elektros energijos planai?

Stabilūs arba kitaip fiksuotos kainos planai yra pastovios kainos planai, kai elektros kaina fiksuojama 6, 12, 24 ar daugiau mėnesių. Juos reikia rinktis pagal savo elektros energijos suvartojimą, pavyzdžiui, „Perlas Energija“ siūlo tris fiksuotos kainos stabilius planus: „Standartinis“, tiems, kas vidutiniškai sunaudoja iki 190 kWh per mėnesį (arba moka iki 32 Eur/mėn), „Namai“, sunaudojantiems 190-600 kWh per mėnesį (maždaug 33-97 Eur/mėn.) ir „Namai Plius“, sunaudojantiems daugiau nei 600 kWh per mėnesį(daugiau nei 97 Eur/mėn.). Šių planų kainos esamiems klientams įprastai peržiūrimos ir keistis gali du kartus per metus – sausį ir liepą.

Ką reiškia biržos arba kintamos kainos planai?

Elektros energijos birža yra platforma, kurioje elektros gamintojai prekiauja elektra su elektros tiekėjais. Rinkdamiesi stabilų planą, renkatės elektros energiją, kurią „Perlas Energija“ iš biržos įsigyja už fiksuotą įkainį; rinkdamiesi biržos planą, elektros energiją gaunate už tuo metu biržoje egzistuojančią realią kainą. Tad pasirinkus vieną iš biržos planų, elektros kaina keičiasi kiekvieną mėnesį. Vieną mėnesį galite mokėti pigiau ir mažiau nei pasirinkus stabilų planą, vis dėlto prisiimate riziką, kad kitą mėnesį kaina biržoje bus aukštesnė nei stabilių planų siūloma kaina ir mokėsite daugiau. Biržos planai yra tinkamiausi tiems vartotojams, kurie stebi elektros energijos rinkos pokyčius, dinamiką ir domisi birža.

Kas yra žalioji energija?

Dauguma elektros tiekėjų siūlo klientams rinktis žaliąją energiją, kuri dažniausiai kainuoja brangiau. Žalioji energija yra gaminama saulės, vėjo ar vandens jėgainėse ir yra kur kas naudingesnė mūsų planetai, ekologiškesnė.

Kas yra pastovioji ESO dedamoji?

Siūlomuose „Perlas Energija“ planuose yra numatyta pastovioji ESO (Energijos skirstymo operatoriaus) mėnesinė kaina. Ši kainos dedamoji dalis čia yra todėl, kad nepaisant elektros energijos rinkos liberalizavimo, ESO ir toliau užsiims elektros energijos persiuntimu, prižiūrės skirstomuosius tinklus: rūpinsis, kad jie būtų patikimi, efektyvūs, šalins tinklų gedimus bei užtikrins naujų klientų prijungimą.

Elektros tiekimo planą reikia rinktis pagal per mėnesį sunaudojamos elektros energijos vidurkį. Kaip jį apskaičiuoti?
Jei iki šiol atsiskaitinėjote internetu, galite vidurkį pasitikrinti internetinėje savitarnoje; jei ne – tuomet sudėkite dvylikos mėnesių suvartotą elektrą (ją rasite savo atsiskaitymo knygelėje) ir padalinkite gautą skaičių iš dvylikos. Tuomet gausite metų sunaudotos elektros energijos vidurkį. Norėdami sužinoti, kiek jums mėnesiui kainuos elektra, šį vidurkį padauginkite iš vieno kWh kainos, kuri nurodyta „Perlas Energija“ plane.

The post Dažniausiai kylantys klausimai renkantis elektros energijos tiekėją appeared first on udiena.lt.

Tai suprasdami mes, „Perlas Energija“ komanda, išsikėlėme sau tikslą klientams siūlyti kuo paprastesnę, aiškesnę ir sąžiningos kainos paslaugą. Dėliodami planus siekėme juos padaryti kuo aiškesnius, sutartis – kuo lengviau suprantamas ir paprastas, o nustatydami kainas ieškojome, kaip galime pasiūlyti ją kuo mažesnę.

Mums buvo ir yra svarbiausia teikti sąžiningą paslaugą. Ką tai reiškia? Mes neturime jokių paslėptų mokesčių, netaikome sutarties nutraukimo baudų, neprašome klientų grąžinti nuolaidas, jei šie persigalvoja ir nori pasirinkti kitą tiekėją. Mes suprantame, kad gyvename įvairioje Lietuvoje ir ne visiems tinka atsiskaitymas internetu, kiti kur kas labiau vertina gyvą bendravimą bei atsiskaitymą įprastoje vietoje, todėl greta patogios internetinės savitarnos, turime jau per 2000 „Perlas“ terminalų tinklą visoje Lietuvoje, kur galima ne tik pasirašyti sutartį, bet ir atsiskaityti už paslaugas.

Mes siekiame, kad elektros energijos tiekėjo pasirinkimas, o vėliau – tiekimas, netaptų dar vienu kasdienos iššūkiu. Jų ir taip kiekvienas turime daug. Todėl siūlome pigią, aiškią ir paprastą elektros energijos tiekimo paslaugą.

Vilius Juraitis, „Perlas Energija“ direktorius

The post „Perlas Energija“ direktorius Vilius Juraitis: teikiame sąžiningą paslaugą appeared first on udiena.lt.

Mitas Nr. 1: ar liberalizacija nulėmė elektros kainų augimą?

Ne, liberalizacija nėra susijusi su elektros kainų augimu. Energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko teigimu, atsidūrėme nedėkingoje situacijoje: pradėjus vykdyti antrąjį liberalizavimo etapą, kai rinktis teko daugeliui šalies namų ūkių, Europoje elektros kainos pradėjo augti rekordiškai.

„Liberalizacijos procesas nėra susijęs su elektros kainų augimu Lietuvoje. Atvirkščiai, visiškai įgyvendinus rinkos liberalizavimą, elektros kaina mažės dėl atsiradusios konkurencijos tarp elektros tiekėjų“, – situaciją komentavo V. Jankauskas.

Pasak eksperto, dabartinį elektros energijos kainų augimą daugiausia lėmė brangusios dujos, kurių poreikis po pandemijos dėl greitai atsigaunančios ekonomikos stipriai išaugo visame pasaulyje, pirmiausia, Kinijoje, JAV, o vėliau ir Europoje. Elektros kainos stipriai augo visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, ir tai niekaip nėra susiję su antrojo liberalizacijos proceso įgyvendinimu, tai tėra nelemtas sutapimas.

Mitas Nr. 2: ar įgyvendinus rinkos liberalizavimą, nepriklausomi tiekėjai pakels elektros kainas?

Ne, atvirkščiai – užsienio pavyzdžiai ir ekspertų išaiškinimai įrodo, kad visiškai liberalizavus rinką, elektros kaina ilgainiui mažės.

„Vartotojai dažnai baiminasi, kad liberalizavus elektros rinką, joje prasidės „Laukiniai Vakarai“ – tiekėjai kels kainą kiek tik norės. Vis dėlto tai nėra tiesa, o rezultatai bus atvirkštiniai. Liberalizavus rinką, kai vietoje vieno, visuomeninio, tiekėjo atsiras daug nepriklausomų, jie tarpusavyje ims konkuruoti. Konkurencija visose rinkose reiškia kainos mažėjimą, nes kiekviena bendrovė norės prisitraukti daugiau klientų. Prisiminkime, kaip nutiko konkuruojant mobiliojo ryšio bendrovėms“, – komentavo Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Pasak K. Kupšio, liberalizacijos idėja paremta tuo, kad suprasdami, jog klientus labiausiai vilioja maža kaina, konkuruojantys tiekėjai ją mažins kiek tuo metu bus įmanoma pagal elektros energijos biržoje egzistuojančias kainas. O vienam tiekėjui kainas mažinant, tai daryti turės ir kiti, kitaip jiems grės netekti turimų klientų.

„Svarbu suprasti, kad nepriklausomi tiekėjai negali taikyti baudų už sutarčių nutraukimą, tai draudžiama įstatymu, todėl tiekėją pakeisti yra ir bus labai lengva“, – sakė K. Kupšys.

Mitas Nr. 3: ar tiesa, kad užsienyje visi nepriklausomi tiekėjai bankrutavo ir kad taip pat gali atsitikti ir Lietuvoje?

Ne, tai nėra tiesa. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių elektros energijos rinkos liberalizavimas jau yra įgyvendintas, įskaitant ir mūsų kaimynes – Latviją, Estiją bei Lenkiją. Šiuo metu šiose šalyse rinka yra liberali, kas reiškia, kad veikia keli nepriklausomi tiekėjai, iš kurių žmonės yra pasirinkę sau tinkamiausius.

„Natūralu, kad liberalios rinkos pradžioje atsitinka visko: nauji rinkos žaidėjai nepasveria savo galimybių, neįvertina elektros kainos svyravimų biržoje, dalis jų veiklą ilgainiui sustabdo. Tokių pavyzdžių buvo keliose ES šalyse, tačiau tai nereiškia, kad bankrutavo visos bendrovės ar kad vartotojai liko be elektros. Lietuvoje yra sukurti aiškūs saugikliai: jei nepriklausomas tiekėjas nebegali tiekti elektros, vartotojui, kol šis pasirašo sutartį su nauju tiekėju, elektra yra vis tiek pajungta pagal garantinio tiekimo principą. Visa liberalizacijos schema ir konkurencingos rinkos sistema yra sukurta taip, kad būtų naudinga vartotojui – mažintų kainą ir užtikrintų sklandų elektros tiekimą. Svarbu žinoti, kad šiame procese dalyvauja ne tik nepriklausomi tiekėjai. Elektros tinklų priežiūra ir naujų klientų prijungimu ir toliau rūpinsis Energijos skirstymo operatorius (ESO), o Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ palaikys stabilų šalies energetikos sistemos darbą“, – situaciją paaiškino K. Kupšys.

K. Kupšys taip pat siūlo pasinaudoti ES finansuojama galimybe pasikonsultuoti nemokamu Vartotojų aljanso įsteigtu energetikos patarimų telefonu. Aljanso vykdomo europinio STEP projekto dėka įkurta nemokamų patarimų linija skirta energijos vartotojams, kurie patiria sunkumų apmokėdami sąskaitas už energiją. Darbo dienomis nuo 10 iki 16 val. atsiliepiantys linijos konsultantai gali atsakyti ir į klausimus, susijusius su tiekėjo pasirinkimu. Anot Vartotojų aljanso viceprezidento, elektros tiekėjo pasirinkimas – vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurie jaudina į liniją skambinančius vartotojus.

The post Mitai apie liberalizaciją: elektros kaina ir tiekimas appeared first on udiena.lt.

„Liberalizacijos procesas nėra susijęs su elektros kainų au­gimu Lietuvoje. Atvirkščiai, vi­siškai įgyvendinus rinkos li­beralizavimą, elektros kaina mažės dėl atsiradusios kon­kurencijos tarp elektros tie­kėjų“, – situaciją komenta­vo energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

Konkurencija lemia mažėjančias elektros kainas: įrodo užsienio pavyzdžiai

Dabartinį elektros energijos kainų augimą daugiausia lėmė brangusios dujos, kurių poreikis po pandemijos dėl greitai atsi­gaunančios ekonomikos stipriai išaugo visame pasaulyje, pir­miausia, Kinijoje, JAV, o vėliau ir Europoje. Elektros kainos stipriai augo visoje Europoje, ne tik Lie­tuvoje, ir tai niekaip nėra susiję su antrojo liberalizacijos proce­so įgyvendinimu, kai nepriklau­somą elektros energijos tiekėją turi rinktis didžioji dalis Lietuvos namų ūkių.

„Rinkos liberalizacija reikš konkurencijos tarp tiekėjų atsira­dimą, o ši visada sukuria gerą re­zultatą vartotojams, garantuoja geresnes kainas ir didesnį pasi­rinkimą. Lietuva yra viena iš ne­daugelio Europos šalių, vis dar visiškai neliberalizavusi elektros energijos rinkos – tai jau visiškai įgyvendinę visi mūsų kaimynai: latviai, estai ir lenkai. Ir kiekviena šių šalių išgyveno tą patį scena­rijų: pavyzdžiui, Latvijoje visiškai įgyvendinus liberalizavimą, elek­tros kainos kiek paaugo, bet galų gale ėmė mažėti. Tai lėmė atsi­radusi konkurencija tarp tiekė­jų, kurių kiekvienas nori pasiūlyti geresnę kainą“, – pasakojo prof. V. Jankauskas.

Prieš dvejus metus turėdami galimybę rinktis būtume sutaupę

Profesoriaus teigimu, elek­tros energijos rinkos libera­lizacija leis vartotojams pa­sirinkti tiekėją pagal savo individualius poreikius, kai esa­ma situacija to neleidžia – žmonės pasirinkimo neturi, ne­gali rinktis pigesnio ir savo situacijai tinkamesnio elek­tros energijos plano ir yra pri­klausomi nuo valdžios sprendi­mų, dėl kurių kartais už elektrą permoka.

„Jei egzistuoja vienintelis tie­kėjas kaip iki šiol, niekas nega­li būti tikras, kad gaus geriausią elektros energijos pasiūlymą. Galime prisiminti 2020-ųjų pir­mąjį pusmetį: jei tuomet būtu­me galėję rinktis tiekėją, būtume mokėję dviem centais mažiau už kilovatvalandę. Visuomeni­nio tiekėjo nustatyta kaina buvo apie 5 ct už kWh, kai tiekėjas ją įsigijo už 3 ct už kWh. Jei tuo metu rinka jau būtų buvu­si liberali, konkuruodami tiekė­jai būtų pasiūlę šią dviem cen­tais už kilovatvalandę mažesnę kainą. Deja, tuomet galimybės rinktis neturėjome“, – teigė prof. V. Jankauskas.

Elektros energijos rinkos libe­ralizavimo antrasis etapas, kai nepriklausomą tiekėją turi rink­tis namų ūkiai, sunaudojantys 1 000–5 000 kWh per metus, baigsis šių metų birželio 18 d.

LNETA inf.

Iki birželio 18 d. kiekvienas namų ūkis turi pasirink­ti sau tinkamiausią elektros energijos tiekėją, visą infor­maciją apie pasirinkimą galite rasti interneto svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt, o visų tiekėjų kainas galite pasiti­krinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos oficialio­je skaičiuoklėje skaiciuokle.vert.lt

The post Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas: „Liberalizacija sumažins elektros kainas“ appeared first on udiena.lt.

„Situacija po nakties pasikeitusi į gerą – per pusę sumažinome bendrą skaičių klientų, kurie yra be elektros: šiuo metu jų yra apie 2,5 tūkst., kai naktį buvo 5 tūkstančiai. Svarbu pabrėžti, kad tai – nebūtinai tie patys klientai, kai kurie ir kartojasi“, – antradienį sakė Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas spaudai Paulius Kalmantas.
Likusioje Lietuvos dalyje problemų dėl elektros tiekimo neužfiksuota. Pasak ESO atstovo, sutrikimus lėmė sunkus, šlapias sniegas, lenkiantis medžių šakas ant aukštos įtampos laidų.
Jei naujų gedimų nebus, ESO tikisi esamas problemas pašalinti per antradienį.

Šaltinis: lrytas.lt, Linos Narčienės nuotr.

The post Po stipraus snygio Utenos regione be elektros liko 2,5 tūkst. gyventojų appeared first on udiena.lt.

56 proc. reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų tvirtino, kad rinkdamiesi iš panašių pasiūlymų pirmenybę teiktų tai įmonei, kuri nenustatytų sutarties termino. Dar 42 proc. norėtų turėti galimybę dažnai peržiūrėti elektros kainą, atsižvelgiant į pokyčius rinkoje.

„Panašiai kaip ir kitose atvirose paslaugų rinkose, elektros tiekime dalis vartotojų norės laisvės. Kitaip tariant, kas antras vartotojas prioritetą teikia ne abonementinei sutarčiai, o paslaugos pirkimui tol, kol jam tai yra geriausias pasirinkimas. Toks bendradarbiavimas klientui suteikia maksimalų mobilumą keisti savo pasirinkimą be baudų bei netesybų“, – sakė apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius.

Jo vertinimu, laisvos klientų migravimo sąlygos neabejotinai užtikrins ir didesnę konkurenciją rinkoje.

„Po to, kai pirmieji savo tiekėją pasirinks daugiausiai elektros suvartojantys namų ūkiai ir truputį pagyvens su savo pasirinkimu, paaiškės, apytiksliai kiek klientų iš tiesų atidžiai stebi situaciją elektros rinkoje ir yra linkę judėti tarp bendrovių. Bet kokiu atveju tai reiškia, jog konkurencija bus didelė, o elektros tiekėjams klientai neleis pernelyg atsipalaiduoti“, – prognozavo H. Gaidamavičius.

Vis dėlto, nereikia užmiršti ir rizikuoti nemėgstančių elektros vartotojų, nes jų taip pat yra nemažai. 26 proc. Lietuvos gyventojų kaip tik pageidauja užfiksuoti elektros kainą ilgam laikui ir nesijaudinti, jei ji rinkoje ims svyruoti.

Apklausos duomenimis, būti aktyvūs rinkdamiesi elektros tiekėją pageidauja aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Tuo tarpu konservatyvesnio požiūrio laikosi mažesnių miestų ar rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai.

Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovo, vieno teisingo pasirinkimo nėra. Panašiai kaip ir imant paskolą būstui įsigyti, dalis nekilnojamojo turto pirkėjų tiki, jog rinka paskolos palūkanas nuspaus žemyn, todėl nenori jų fiksuoti dabartiniame taške. Tačiau kita dalis palūkanas kaip tik fiksuoja, nes taip gali geriau įsivertinti, kokia tiksliai bus mėnesio įmoka bankui.

„Neabejoju, kad elektros tiekėjai taikysis į abi klientų grupes, siūlydami jiems ir neįpareigojančias sutarties sąlygas, ir galimybę užsitikrinti aiškią, stabilią kainą. Kiek vartotojų išliks aktyvūs ir mobilūs, parodys laikas, tačiau norint įtvirtinti pozicijas rinkoje vienodai dėmesio bus skiriama abiem klientų grupėms“, – sakė H. Gaidamavičius.

Kas ketvirtam (25 proc.) namų ūkiui svarbus operatyvus, o kas dešimtam (10 proc.) – malonus ir draugiškas elektros tiekėjo bendravimas. Tačiau tik maždaug kas šeštam (16 proc.) yra aktuali galimybė gauti elektrą, kuri gaminama iš atsinaujinančių, aplinkai draugiškų šaltinių.

„Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas atkreipia dėmesį, kad šalies namų ūkiams kol kas svarbiausi aspektai yra sutarties laikotarpis, elektros kaina bei aptarnavimas. Dėmesio tam, ar netaršiai gaminama elektra, kol kas skiriama nedaug.

„Tai suprantama, nes pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo vartotojai turės priimti sprendimą dėl vienos svarbiausių paslaugų. Kadangi elektros kaina nuolat svyruoja, o ir valstybės reguliuojama kainos dalis 2021-aisiais padidės, dabar tai yra pati svarbiausia aktualija. Tikiu, kad į elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių investuojantys rinkos dalyviai ir patys aktyviai informuos vartotojus apie žaliosios elektros reikšmę klimatui bei naudą pačiam klientui“, – teigė H. Gaidamavičius.

Elektros kainos skaičiuoklė

„Idea Prima“ inf.

The post Elektros rinkoje ramybės nebus: kas antras vartotojas nenori prisirišti prie tiekėjo appeared first on udiena.lt.