Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, pagrindinė brandos egzaminų sesija, kaip ir praėjusiais metais, prasidės birželio 5 d. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu, o baigsis birželio 25 d. vokiečių kalbos valstybiniu brandos egzaminu.

Paskutinis pakartotinės sesijos egzaminas – mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros – vyks liepos 12 d.

Prašymus 2024 metais laikyti brandos egzaminus pateikė 306 (2023 m. – 292) kandidatai, iš jų 244 – bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, 38 – Utenos regioninio profesinio mokymo centro mokiniai, 18 eksternų ir 6 buvę mokiniai.

Šie mokslo metai išskirtiniai tuo, kad Užpalių gimnazijoje nėra dvyliktokų.

Šiais metais vienas bendrojo ugdymo mokyklų kandidatas planuoja laikyti vidutiniškai 4,2 egzamino.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Paskutinis skambutis aidės ne visose gimnazijose appeared first on udiena.lt.

Matematikos egzaminą pasirinko laikyti 114 daugiau jaunuolių nei buvo apsisprendę anksčiau, iš viso 17 164 (anksčiau buvo pasirinkę 17 050 kandidatų). Nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. Kiek mažėjo apsisprendusiųjų ateiti į informacinių technologijų, chemijos, biologijos egzaminus.

„Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti. Tad dabar mokiniai turėjo galimybę ne tik pasirinkti naujus egzaminus, bet ir atsisakyti ankstesnių pasirinkimų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Egzaminų pasirinkimo laikas pratęstas atsižvelgiant į tai, kad galbūt ne visi abiturientai šiemet suspėjo pasirinkti reikalingus egzaminus ar norėtų keisti pirminį savo sprendimą. Ypač aktualus matematikos brandos egzaminas. Skirtingai nuo ankstesnių metų, 2024 m. matematikos brandos egzaminas būtinas tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Tai įtvirtinta 2021 m. priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.

Brandos egzaminus ketina laikyti 27,7 tūkst. kandidatų, iš jų 26,5 tūkst. – šių metų bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų abiturientai, per 1 tūkst. – ankstesnių metų abiturientai, kurie nori perlaikyti ar išlaikyti anksčiau nelaikytus egzaminus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Abiturientų sprendimas dėl egzaminų beveik nesikeitė appeared first on udiena.lt.

Pernai brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo birželio 22 dieną, o baigėsi liepos 21 dieną.

Šiemet, atsižvelgiant į mokytojų ir mokinių pasiūlymus, siekta egzaminus surengti anksčiau, tačiau pasirūpinant ir papildoma pagalba abiturientams.

„Svarbiausi yra abiturientų, kurie brandos egzaminus laiko vieną kartą gyvenime, interesai, todėl bus skirtas laikas papildomoms konsultacijoms tam, kad abiturientai galėtų geriau pasiruošti egzaminams. Nesuteikti galimybės papildomai mokytis būtų tas pats, kaip pripažinti, kad nuotolinis ugdymas visai neturėjo įtakos mokymosi kokybei ir kad abiturientai turėjo sąlygas mokytis taip kaip ir baigusieji mokyklas iki pandemijos.

Viliuosi, kad dėl mūsų visų atsakingo požiūrio laikantis karantino apribojimų epidemiologinė situacija gerės. Tai netrukus leis abiturientams sugrįžti į mokyklas ir įprastu būdu ruoštis egzaminams, turint tam ir papildomų pamokų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymu Vyriausybė jau skyrė lėšų padėti likviduoti nuotolinio ugdymo metu atsiradusias spragas. Tikimasi, kad kuo didesnei daliai abiturientų bus sudarytos galimybės papildomoms konsultacijoms.

Neseniai atlikta Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atlikta ekspertinė mokyklų vadovų parodė, kad 72,6 proc. vadovų paliktų ankstesniais metais naudotą egzaminų tvarkaraštį, 12 proc. siūlė atidėti egzaminus viena savaite, 14,5 proc. atidėtų dviem savaitėmis. Lietuvos moksleivių sąjunga pasisakė, kad brandos egzaminai būtini.

Vyriausybė planuoja skirti papildomas lėšas mokytojams apmokėti už papildomą darbą. Mokyklų bus prašoma užtikrinti bent 20 papildomų valandų konsultacijoms. Konsultacijas pagal dalykus paskirstys pačios mokyklos.

Egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad svarbiausius egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos – skirtų net 10 kalendorinių dienų. Šis intervalas, atsižvelgiant į mokyklų vadovų pageidavimus, skirtas tam, kad mokyklos galėtų organizuoti konsultacijas tarp šių dviejų itin svarbių egzaminų. Dar viena naujovė – visų egzaminų laikas prailginamas 15 minučių.

Pagrindinei sesijai prasidėjus birželio 7 dieną, ji baigtųsi liepos 2 dieną, birželio mėnesiui būtų nukeltos ir užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo dalys.

Iš viso brandos egzaminus pasirinko laikyti 27 539 mokiniai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Skelbiama, kad šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai appeared first on udiena.lt.

Iki šių metų visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario–balandžio mėn. Šiemet visi abiturientai ir be įskaitos galės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Įskaitos taip pat nereikės laikyti ir ankstesnių metų buvusiems mokiniams, kurie šiemet yra pateikę prašymus laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Atleistiems nuo įskaitos abiturientams ir buvusiems mokiniams jokio prašymo dėl atleidimo nuo įskaitos pateikti nereikia. Taip pat mokyklų vadovams nereikia priimti atskiro sprendimo dėl abiturientų atleidimo nuo šios įskaitos.

Sprendimai dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) bus priimti iki kovo 1 d., įvertinus epidemiologines aplinkybes bei sveikatos specialistų, pedagogų, švietimo ekspertų rekomendacijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Abiturientams šiemet nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos appeared first on udiena.lt.

Šiais mokslo metais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) dešimtokams ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) nevyks.

Dešimtokams bus pasiūlyta savarankiškai atlikti PUPP lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos užduotis nuotoliniu būdu ir įsivertinti savo pasiekimus. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas būtų išduodamas įrašant metinius įvertinimus.

Šiuo metu svarstomi keli brandos egzaminų laikymo variantai. Vienas iš jų – brandos egzaminus pradėti birželio 1 d. Kitas variantas – nuo birželio 22 d. (dabar nuo birželio mėn. 22 d. buvo numatyta pakartotinė sesija). Pirmuoju variantu priėmimas į Lietuvos profesinio mokymo ir aukštąsias mokyklas per LAMA BPO vėlintųsi 2-3 savaitėmis. Jeigu egzaminus vis dėlto prisieitų nukelti į birželio antrą pusę, priėmimas būtų vykdomas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Tikslios datos bus tvirtinamos atsižvelgus į Vyriausybės sprendimus dėl karantino pratęsimo ir pasitarus su socialiniais partneriais.
Dėl brandos egzaminų datų svarstoma visose Europos šalyse. Lenkija, Čekija, Graikija, Malta, Liuksemburgas, Suomija, Vengrija vis dar planuoja vykdyti egzaminus pagal iš anksto numatytą tvarkaraštį. Kipre, Ispanijoje, Slovakijoje egzaminai nukeliami į vėlesnį laiką. Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Turkija dar svarsto variantus. Didžioji Britanija šiais metais nusprendė neorganizuoti jokių mokinių pasiekimų patikrinimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Dešimtokų pasiekimų patikrinimas šiais mokslo metais nevyks appeared first on udiena.lt.

Brandos egzaminai, kuriuos mokiniai pasirinko laikyti dar 2018 metų rudenį, baigėsi. Antrus metus mokiniai galėjo rinktis rengti brandos darbą. Šia galimybe pasinaudojo 207 abiturientai, panašus skaičius ir III gimnazijos klasės mokinių pradėjusių rengti šį darbą 2019 metų sausį ir tęsiančių iki 2020 metų pavasario.

Dvejų metų brandos darbo rengimo patirtis rodo, kad mokinių motyvacija rengti brandos darbą didėja, geografiškai plečiasi mokyklų, kuriose rengiamas brandos darbas, tinklas.

Šiais metais valstybinius brandos egzaminus rinkosi laikyti 30 688 mokiniai. Daugiausia mokinių rinkosi ir laikė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos (anglų) valstybinius brandos egzaminus.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 17 904 mokiniai, iš jų egzaminą išlaikė 90,8 proc., šimto balų įvertinimą gavo 0,86 proc. mokinių.
Šių metų matematikos egzaminą laikė 16 539 mokinių. Šių metų matematikos valstybinio egzamino rezultatai plačiai pasiskirsto skalėje. Egzaminą išlaikė 82,2 proc. mokinių, šimto balų įvertinimą gavo 1,9 proc. mokinių. Aukštus matematikos įvertinimus gauna tie, kurių gebėjimai yra tolygūs visose matematinio ugdymo srityse.
Užsienio kalbos (anglų) brandos egzaminą laikė didžiausias mokinių skaičius – 19 159. Šio egzamino, kaip ir kitų užsienio kalbų, rezultatai pastaruosius penkerius metus beveik nekinta arba gerėja. 2019 metais egzaminą išlaikė 97,9 proc., o 2018 metais – 99,3 proc. mokinių. Kasmet didėja mokinių, gaunančių aukščiausius įvertinimus, skaičius. Be to, daugėja ne tik mokinių, kurie gauna šimto balų įvertinimą, bet ir tų, kurie surenka aukštesniajam pasiekimų lygiui priskirtus balus (nuo 86 iki 99 iš šimto). Jei 2014 metais tokių mokinių buvo 14,5 proc., tai šiemet turime 25,2 proc. Šimto balų įvertinimą šiemet gavo 6,6 proc. mokinių (2018 metais 5,9 proc.).
Bendroje visų dvylikos egzaminų sumoje 1 923 mokiniai gavo šimto balų įvertinimą. Yra net devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus, kurie gavo po penkis šimto balų įvertinimus. Po keturis ,,šimtukus” gavo 26 abiturientai, po tris – 88.
Lyginant su 2018 metais, visų valstybinių brandos egzaminų, išskyrus istorijos ir užsienio kalbos (rusų), mokinių skaičius, kurie išlaikė egzaminus, sumažėjo. Bet aštuonių iš dvylikos valstybinių brandos egzaminų gautų šimtukų procentas padidėjo.
Šiemet elektroniniu nuotoliniu būdu buvo vertinti 6 valstybinių brandos egzaminų mokinių darbai. Pirmieji šį vertinimo būdą praėjusiais metais išbandė fizikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertintojai. Šiemet elektroniniu nuotoliniu būdu buvo vertinama užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos, informacinių technologijų, fizikos ir dalis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų darbų. Elektroninis nuotolinis vertinimas didina vertintojo asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę, užtikrinamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas, tolygus vertinimo tempas.

NEC inf.

The post Šiemet šalyje – beveik 2 tūkst. šimtukininkų appeared first on udiena.lt.

Pernai pirmą kartą išbandžius valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimą nuotoliniu elektroniniu būdu šiais metais tokia praktika bus plečiama. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) informuoja, kad, įdiegus pasaulyje išbandytas inovatyvias nuotolinio elektroninio vertinimo sistemas, valstybinių brandos egzaminų vertintojai gaus ir didesnį atlygį.

Šiemet nuotoliniu elektroniniu būdu bus vertinami jau ne tik fizikos ir informacinių technologijų, bet ir biologijos, chemijos, užsienio kalbos (anglų) bei dalis lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų darbų.
„Brandos egzaminų sesijos laikotarpis įtemptas ne tik abiturientams, bet ir vertintojams iš visos Lietuvos, kuriems tekdavo vykti į Vilnių ir kelias savaites vos ne „apsigyventi” vertinimo centruose. Ieškodami išeities, sekdami kitų Europos valstybių praktika pernai išbandėme nuotolinę elektroninę egzaminų darbų vertinimo sistemą. Praktika pasiteisino, sulaukėme daug pozityvių atsiliepimų, todėl šiemet ją plėsime”, – sakė NEC direktorė Saulė Vingelienė.
Svarbu ir tai, jog efektyviau panaudojant valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimui skiriamas lėšas mokytojai, vertinantys egzaminų darbus, poveikį pajus tiesiogiai – bus didinamas naujoves taikančių vertintojų atlygis.
2018 metų gegužę NEC pasirašė sutartį su Didžiosios Britanijos kompanija RM Education Ltd, kuri teikia mokinių pasiekimų elektroninio vertinimo paslaugas daugiau kaip 150 šalių ir bendradarbiauja su tokiais vertinimo centrais kaip Cambridge Assessment, Lenkijos centrine egzaminų komisija, tarptautinio bakalaureato programą įgyvendinančiomis institucijomis.
Prie vertinimo sistemos, kaip ir prie elektroninės bankininkystės, prisijungti gali tik asmenys su jiems suteiktais slaptažodžiais ir matyti tik jiems pateiktų vertinti darbų kopijas. Mokinių egzamino darbų originalai lieka saugūs NEC.
„Sistema testuota daugelyje šalių, adaptuota pagal mūsų poreikius, lengvai valdoma, be to – automatiškai atlieka ir visus matematinio skaičiavimo veiksmus, dėl kurių mokytojams nebereikia sukti galvos. Kadangi šiemet didėja nuotoliniu elektroniniu būdu vertinamų egzaminų skaičius, kviečiame mokytojus registruotis, dalyvauti vertinimo mokymuose ir tapti vertintojais”, – aiškino Saulė Vingelienė.
Nuotolinį elektroninį vertinimą praėjusiais metais jau išbandžiusių vertintojų teigimu, kompiuterizuotas procesas išlaisvina, sutaupo laiko ir leidžia darbą atlikti patogiausiu metu.
„Vertinimo sistema tikrai aiški, o technologijos leidžia darbą atlikti patogiausiu metu. Jau nekalbant apie tai, kad nereikia vykti į Vilnių, taip pat išvengiama „tuščio” laiko, kai tiesiog lauki, kada darbus pristatys, arba vertinimą baigs kita grupė. Šiuo atveju viskas vyksta daug sklandžiau. Žinoma, yra poreikis pasitarti, pasikonsultuoti su kolegomis, tačiau tam taip pat yra sukurti įrankiai virtualioje erdvėje”, – sako fizikos egzamino darbus pernai nuotoliniu elektroniniu būdu vertinusi Valentina Rakužienė iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos.
Šiemet praktiškai sistemą dar tik išbandysianti lituanistė Vida Liužinienė iš Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos teigia įžvelgianti daug pliusų.
„Testuojant sistemą, dalyvaujant mokymuose tikrai pasijautė, kad mokytojas yra išlaisvintas nuo bereikalingų skaičiavimų, kurių anksčiau būdavo tikrai daug, o dabar sistema automatiškai skaičiuoja pažymėtas klaidas. Taip pat vieną darbą vienu metu gali skaityti du vertintojai, taigi viskas vyksta greičiau, o ir galimybė dirbti iš patogios, susikaupti leidžiančios darbo vietos – dar vienas didelis pliusas”, – akcentavo V. Liužinienė.
Nepaisant pokyčių, geografijos, istorijos, matematikos, užsienio kalbų – prancūzų, rusų bei vokiečių – rašymo dalies darbai bus vertinami įprastiniu būdu, įsteigtuose vertinimo centruose.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet bus organizuojama balandžio 24–birželio 20 dienomis.

Nacionalinio egzaminų centro inf.

The post Šiemet daugiau brandos egzaminų bus vertinama nuotoliniu elektroniniu būdu appeared first on udiena.lt.

Vidaus reikalų ministras pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama vairuotojų egzaminavimo tvarka. Atsisakoma pratimų aikštelėje, o būsimųjų vairuotojų įgūdžiai bus tikrinami realiame eisme.

Lietuvai palaipsniui pereiti prie tikro vairavimo (angl. natural driving) patikros Europos sąjungos šalyse narėse vykdomus vairavimo egzaminus audituojantys Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos ekspertai rekomendavo dar 2009 metais. Šios rekomendacijos jau kaip pastabos buvo išsakytos ir 2015 metais.
Ši vairavimo praktikos egzamino „Regitroje” naujovė leis būsimiems vairuotojams pademonstruoti tinkamų sprendimų priėmimo gebėjimus bei skatins vairavimo instruktorius dėmesį mokymo proceso metu sutelkti ne tik į transporto priemonės valdymo įgūdžių meistriškumo mokymą, bet ir į pavojų kelyje atpažinimą, ryžtingo ir atsakingo elgesio svarbą bei jo ugdymą.
„Tokia sistema veikia daugelyje ES šalių. Įvedant naujoves baimintasi, kad sumažės išlaikymo procentas, tačiau tokių tendencijų nepastebėta. Tikiuosi, kad pakeitimas prisidės prie saugesnio eismo ir ypač nepatyrusių vairuotojų atsakingo vairavimo”, – aiškino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Pasak vairavimo ekspertų, daug dabar aikštelėse atliekamų pratimų realiame eisme neturi jokios prasmės, pavyzdžiui apsisukimas ribotame plote: jis aikštelėje visiškai bereikšmis, nes iš tiesų egzaminuojamasis turi gebėti teisingai įvertinti savo jėgas apsisukti numatydamas, kaip jo sprendimas paveiks kitų automobilių vairuotojų važiavimą: ar jis spės atlikti manevrą, ar susitvardys jį tęsti, jeigu kas nekantraudamas panaudos garsinį signalą, ar iš akių kontakto veidrodėlyje atskirs, jog kitas vairuotojas leidžia baigti manevrą saugiai.
Lengvųjų automobilių (B kategorijos) egzaminavimo naujovė įsigalios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad sunkvežimių, motociklų, lengvųjų automobilių su priekaba ir kitų tipų transporto priemonių specialiųjų važiavimo manevrų atlikimo egzaminai ir toliau vyks „Regitros” aikštelėse.
Pernai „Regitra” priėmė beveik 119,5 tūkst. vairavimo teorijos ir per 133,1 vairavimo praktikos egzaminų. Palyginti su 2015 metais, pernai vairavimo mokyklas baigė apie 8 proc. daugiau B kategorijos vairavimo teisę siekiančių įgyti vairuotojų. Per 2016 metus pastebėtas žymus augimas B kategorijos egzaminą norinčių laikyti vyresnio amžiaus asmenų: amžiaus grupėje nuo 28 iki 37 metų į „Regitrą” kreipėsi 19 proc. daugiau asmenų, amžiaus grupėje grupėje nuo 38 iki 47 m. – 12 proc., o nuo 48 iki 57 metų – 11 proc. daugiau būsimųjų vairuotojų.
Egzaminų išlaikymo iš pirmo karto rodiklis kelerius metus išlieka panašus: 2016 metais B kategorijos vairavimo teorijos egzamino išlaikymo procentas buvo 55,22 proc., vairavimo praktikos – 40,89 proc.

Vidaus reikalų ministerijos inf.

The post Būsimiems vairuotojams – svarbi žinia appeared first on udiena.lt.

Lietuvos kriminalinės policijos biure (toliau – Biuras) lankėsi Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir direktorės pavaduotoja Teresė Blazevičienė. Jau tradicija tapusio susitikimo metu buvo aptartos įstaigų bendradarbiavimo gairės, siekiant užtikrinti sklandžią ir skaidrią, šį šeštadienį startuojančią, 2017 metų brandos egzaminų sesiją.

Biuras su Nacionaliniu egzaminų centru bendradarbiauja ne vienerius metus. Kasmet, brandos egzaminų sesijos metu, pareigūnai vykdo tikslinę su egzaminais susijusios informacijos stebėseną internete. Bendrais Biuro ir Nacionalinio egzaminų centro veiksmais siekiama, kad egzaminų sesijos metu laiku būtų užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams, o ypatingas dėmesys yra skiriamas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos monitoringui.
Pasak Biuro viršininko Rolando Kiškio, egzaminų sesija – iššūkis ne tik abiturientams, bet ir pareigūnams, kurie stebi elektroninę erdvę.
Biuro pareigūnai atskleidžia, kad egzaminų užduočių ir atsakymų paviešinimo tema yra aktyviai naudojama asmenų, siekiančių populiarinti savo tinklapius ar uždirbti iš reklamos. Iš pradžių „pseudonaujienos” apie paviešintas egzaminų užduotis pasirodo socialiniuose tinkluose su žinutėse pridedamomis nuorodomis, kur galima pasiskaityti informaciją apie egzaminų užduotis. Paspaudę paskelbtas nuorodas, vartotojai patenka į tinklapius, kurie skelbia informaciją susijusią su egzaminų tema, tačiau nei užduočių, nei atsakymų ten nėra. Be to, prieš atsidarant tinklapiui, lankytojui tenka spausti nuorodas iššokančiuose languose. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad tokie iššokantys langai gali būti naudojami įvairiems tikslams. Neatmetama galimybė, kad paspaudę iššokančiuose languose esančias nuorodas ar reklamą, vartotojai gali būti nukreipti į kenkėjiškus tinklapius ir tokiu būdu gali būti bandoma užkrėsti jų kompiuterius. Nors tokių atvejų šiuo metu nėra užfiksuota, tačiau neatmetama galimybė, kad brandos egzaminų sesijos laikotarpis gali būti tam išnaudojamas. Taip pat, egzaminų sesijos metu suaktyvėja ir sukčiai, kurie siūlo pirkti tariamas brandos egzaminų užduotis.
Atkreiptinas dėmesys, kad egzaminų užduotys rengiamos ir administruojamos griežtai vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, o už paslapties paviešinimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Piliečius, pastebėjusius siūlymų parduoti egzaminų užduotis, prašome pranešti Nacionaliniam egzaminų centrui el. paštu: centras@nec.lt arba skambinti telefonu (8 5) 275 6180. Policiją galite informuoti palikdami pranešimą tinklapyje www.epolicija.lt, telefonu (8 5) 271 7933 arba elektroniniu paštu cyberpolice@policija.lt.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro inf.

The post Ypatingas dėmesys – brandos egzaminų sesijai appeared first on udiena.lt.

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 572 kandidatai (pernai – 33 710 kandidatų), t. y. 1 138 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais.

2017 metais vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,47 egzamino. 2016 metais šis rodiklis buvo lygiai toks pat – 3,47 egzamino.
Šiais metais privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 18 759 kandidatai. Palyginti su pernai metais, šį egzaminą kaip valstybinį laikys tokia pati kandidatų dalis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą rinkosi 20 868 kandidatai. Šiais metais matematikos egzaminą rinkosi laikyti 18 400 kandidatų. Istorijos valstybinį brandos egzaminą pasirinko 10 321 kandidatas.

Nacionalinio egzaminų centro inf.

The post Brandos egzaminus laikysiančių abiturientų skaičius sumažėjo appeared first on udiena.lt.