Nuo kitų metų sausio 1 dienos naujų keleivinių automobilių pardavėjai turės pateikti informaciją vartotojams apie automobilio modelio degalų sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą nustatytas vertes.

Naujoji tvarka galios tiek automobilių pardavimo salonuose, tiek pardavėjų interneto tinklalapiuose platinamoje informacinėje ir reklaminėje medžiagoje.

Pasaulinė lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra, atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas, pakeis dabar taikomą naująjį Europos važiavimo ciklą, kuris nebeatitinka šiuolaikinių eismo sąlygų ir transporto priemonėse naudojamų technologijų. Ši procedūra numato griežtesnes bandymo sąlygas, ir pagal ją bus nustatomos tikroviškesnės degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės. Tikimasi, kad tai padės vartotojams tiksliau apsispręsti įsigyjant automobilį. Prie pasaulinės bandymo procedūros pereita po vadinamojo „Volkswagen” skandalo, kai šio gamintojo automobiliuose buvo nustatytos suklastotos išmetamųjų teršalų vertės.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Pakeista informacijos apie degalų taupymą pateikimo naujų automobilių pirkėjams tvarka appeared first on udiena.lt.

Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Utenos AVMI) informuoja, kad siekiant palengvinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, VMI supaprastino leidimų įsigyti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamų dyzelinių degalų, skirtų žemės ūkiui, išdavimo tvarką – nuo rugpjūčio 1-os dienos leidimai bus generuojami automatizuotai Akcizų informacinėje sistemoje (AIS), be atskiro žemės ūkio veiklos subjekto prašymo.

2015 ūkiniais metais Utenos apskrityje buvo išduota 8 332 leidimai lengvatiniu akcizų tarifu apmokestintiems degalams įsigyti. Vidutinis vienam Utenos apskrities gavėjui išduodamas dyzelinio kuro kiekis 2015 ūkiniais metais buvo beveik 1,7 tūkst. litro.

„Pagal naująją tvarką, žemės ūkio veiklos subjektams AIS leidimai bus generuojami pagal VMI turimus duomenis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir praeitų ūkinių metų (nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.) kuro įsigijimų duomenis. Leidimai nebus pasirašomi VMI, todėl ūkininkai ir juridiniai asmenys juos galės peržiūrėti ir atsispausdinti savarankiškai prisijungę prie Mano VMI, nebereikės vykti į Mokesčių inspekcijos aptarnavimo padalinius atsiimti leidimo,” – sakė Utenos AVMI Mokestinių prievolių skyriaus vedėja Irena Gečienė.
Kuro tiekėjui (degalinei) degalų naudotojai turės pateikti tik asmens dokumentą ir atsispausdintą leidimą (tais atvejais, kai degalus pirks ne tas asmuo, kuriam išduotas leidimas – dar ir įgaliojimą). Leidime bus formuojamas BAR kodas, kurį nuskenavusi degalinė ir kiti degalų tiekėjai galės iš karto leidimo duomenis matyti Akcizų informacinėje sistemoje ir fiksuoti kuro įsigijimą, po operacijos pirkimo duomenis pateikti į AIS, ir pan., todėl gazolių įsigijimo apskaitos lentelės tiekėjui teikti taip pat nereikės.
„Prasidėjus naujiems ūkiniams metams, t. y. liepos–rugpjūčio mėnesiais, Mokesčių inspekcija aptarnavimo padaliniuose visuomet jaučia ūkininkų, norinčių pateikti prašymus, po to – atsiimti leidimus, pagausėjimą. Dabar, pasikeitus leidimų išdavimo tvarkai, ūkininkams sumažės administracinė našta. Jiems nereikės vykti į VMI atsiimti kortelių bei gaišti laiką eilėse. Naujosios tvarkos privalumus pajus ir degalų pardavėjai – jiems nereikės pildyti ir teikti tam tikrų ataskaitų bei rankiniu būdų pildyti kortelių. Vadinasi, sumažės klaidų tikimybė”, – teigė I. Gečienė.
Utenos AVMI pažymi, kad pasiruošimas pakeitimams iš degalų pardavėjų papildomų investicijų nereikalauja – pakanka, kad degalų pardavimo vietoje būtų kompiuteris ir interneto ryšys. Kasos aparato programinę įrangą keisti turi tik tie pardavėjai, kurie nori procesą pasidaryti patogesnį (automatizuoti duomenų paiešką, apsikeitimą, pateikimą, sumažinant rankiniu būdu atliekamų operacijų skaičių, tikrinti leistino įsigyti degalų kiekio likučius ir kt.).
Utenos AVMI atkreipia dėmesį, kad naujoji leidimų išdavimo tvarka taikoma tik leidimams įsigyti degalus, skirtus žemės ūkiui. Norint gauti leidimus lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamiems degalams, skirtiems žuvininkystei ar šildymui, prašymus mokesčių mokėtojams teikti reikės.

Utenos AVMI inf.

The post Nauja tvarka taupys tiek ūkininkų, tiek degalų pardavėjų laiką appeared first on udiena.lt.

Siekdama sumažinti verslo administracinę naštą, Finansų ministerija siūlo nuo rugpjūčio 1 dienos į elektroninę erdvę perkelti žemės ūkiui skirtų žymėtų degalų įsigijimą ir jų apskaitą.

„Modernių technologijų amžiuje popieriniai dokumentai palengva nyksta, todėl valstybės institucijos turi panaikinti šias verslo laiką gaišinančias kliūtis, sudarydama sąlygas kuo daugiau operacijų atlikti elektroniniu būdu”, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Siūloma, kad asmuo, turintis teisę įsigyti žymėtą kurą, leidimą gautų be užpildyto prašymo. Jam tereikės elektroniniu būdu prisijungti tiesiai prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos „Mano VMI” arba nuvykti į apskrities VMI.
Taip pat siūloma panaikinti prievolę pildyti kuro apskaitos korteles – toje pat sistemoje tiek mokėtojas, tiek degalinės darbuotojas, tiek mokesčių administratorius žymėtų degalų likutį matys realiuoju laiku.
Atitinkamų Vyriausybės nutarimų pakeitimai parengti, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą Administracinės naštos mažinimo priemonių planą. Vyriausybė juos ketina svarstyti artimiausiame posėdyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, žymėtus degalus dabar perka per 77 tūkstančiai žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių bei ūkininkų, jie galėjo įsigyti 275 mln. litrų žymėto, lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto, dyzelino.
Nustatytas lengvatinis akcizo tarifas dyzeliniams degalams, skirtiems naudoti žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje – 21 euras už 1000 litrų, standartinis Lietuvoje nustatytas tų pačių produktų akcizas – 330,17 euro už 1000 litrų.

Finansų ministerijos inf.

The post Žymėtam kurui įsigyti nereikės pildyti prašymų popieriuje appeared first on udiena.lt.

Visos kaimyninės valstybės jau yra įvedusios degalų akcizo mokestį žemės ūkyje, nes to reikalauja ES Energetinė direktyva. Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje žemės ūkiui taikoma 100 procentų nuolaida degalų akcizo mokesčiui. Siekiamas įvesti akcizo mokestis Lietuvos žemdirbiams tesudarys minimaliai reikalaujamus 2,1 eurocento litrui degalų, kai tuo tarpu kiti šalies ūkio subjektai moka 40 eurocentų mokestį.

Iki šiol visos ES valstybės taikė skirtingo dydžio akcizo mokesčio lengvatas žemės ūkio ir vidaus vandenų žvejybos bei akvakultūros sektoriuje, tačiau pasikeitę ES reglamentai reikalauja, kad šis mokestis atitiktų bent jau minimalų dydį, kuris yra 2,1 eurocento litrui degalų. Kipras pernai iškėlė akcizo mokesčio netaikymo klausimą ES Specialiajame žemės ūkio komitete, tačiau nieko nepasiekė. Artimiausi mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Lenkija akcizo mokestį taiko jau nuo 2006 metų. Estija yra įvedusi 11,95 ct mokestį, o Latvija nuo 2015 m. liepos 1 d. jį didins nuo 2,1 iki 5 ct.
Anksčiau ES Energetinė direktyva leido žemės ūkio sektoriuje taikyti nulinį mokesčio tarifą ir praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą dėl lengvatinių degalų normų perskirstymo. Pasikeitus ES teisės nuostatoms, privalome keisti ir Akcizų įstatymą, kuriame turi būti įtvirtinta nuostata dėl minimalaus akcizo žemės ūkio ir akvakultūros sektoriui.
Jeigu Lietuvoje nebus įvestas bent minimalus akcizo mokestis, gresia didelės ES sankcijos – nuo 100 iki 550 mln. eurų už 2007–2014 metus, taip pat ir baudos už įsipareigojimų nevykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad minimalus degalų akcizo mokestis, lyginant su vis dar gaunama parama iš valstybės, yra labai mažas. Pavyzdžiui, Lietuvoje žemės ūkis per 2013 m. dėl beakcizių degalų lengvatos gavo 95 mln. eurų papildomos paramos, o įvedus privalomąjį mokestį minėtoji parama vis dar sudarys apie 90 mln. eurų. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje dyzelino kaina taip pat yra nukritusi, tad minimalus akcizo mokestis neturės esminės įtakos gamybos sąnaudoms.
„Sprendimas dėl akcizo mokesčio šiuo metu yra Seimo rankose. Tad jeigu mokestis nebus įvestas, valstybė turės prisiimti atsakomybę dėl gresiančių sankcijų, galinčių siekti daugiau kaip pusę milijardo eurų”, – situaciją apibūdina žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Minimalus degalų akcizo mokestis privalės tapti realybe žemės ūkyje appeared first on udiena.lt.