„Kaip norėtume, kad dar pabūtumėt…“ – mintyse daug kartų tarsime, minėdami Utenos šviesuolės, mokytojos, kraštotyrininkės Danguolės Jonaitienės atminimą. Mokytojos, kurią prisimena ne tik mokiniai, bet ir visi uteniškiai, kolegos, bičiuliai, pabrėžiantys, kad ji buvo ne dalyko mokytoja, o Mokytoja, ugdžiusi asmenybes ir demonstravusi nepaprasto kruopštumo, atidos detalėms pavyzdį, skyrusi ypač daug dėmesio ryškių šeimos ir krašto asmenybių istorinei atminčiai, palikimo saugojimui, puoselėjimui ir sklaidai.

Kartu su D. Jonaitiene išėjo ir dalis Utenos istorijos. Istorijos, kurią ji kaupė, kolekcionavo, sudėjo į dešimtis albumų, aplankų ir knygą „Žydai Utenoje“. Vekseliai, užrašai, kvitai, įvairūs rašteliai, atvirukai – šimtai Utenos istorijos detalių. Ir žmonių gyvenimų vaizdai, užfiksuoti nuotraukose. Tai – didžiausias turtas ir vertybės, kurių nenupirksi ir nepakartosi. Tai – neįkainojama D. Jonaitienės dovana Utenai, rinkta, saugota ir puoselėta visą gyvenimą.

Gegužės pabaigoje Utenos kraštotyros muziejuje pristatė parodą „…norėčiau dar pabūti“ (P. Markevičius), kuri su lankytojais „sveikinasi“ dailininko, poeto kunigo Petro Markevičiaus eilėraščio eilutėmis. Didžiulis D. Jonaitienės indėlis ir entuziazmas, kataloguojant ir sisteminant įvairiapusį ir daugialypį jos dėdės kunigo P. Markevičiaus sudėtingo gyvenimo istorijos, dailės ir literatūros kūrybinių išraiškų palikimą, ryškiai prisidėjo prie muziejuje sukurtos ekspozicijos įtaigumo bei skaidrumo. Parodai paskolinta nedidelė dalis iš gausybės kruopščiai sutvarkytų kunigo P. Markevičiaus laiškų, rankraščių, nuotraukų albumų buvo tik pradžia tolesniems sumanymams įgyvendinti: renginiai, leidiniai, konferencija, rankraščių skaitmeninimas ir sklaida…

Įtaigūs, jautrūs ir šilti, visuomet pripildyti tikslių istorijos faktų pokalbiai su D. Jonaitiene jau liks tik prisiminimuose. Kaip liks ir pažadas tęsti krašto istorijai svarbių įvykių bei asmenybių pristatymus muziejuje, kurį, tikiu, visi kartu tesėsime.

O tuo tarpu – tik skauda ir skaudu. Reiškiame gilią užuojautą D. Jonaitienės šeimos nariams, giminėms, artimiesiems, mokiniams, visiems pažinojusiems ir liūdime kartu, netekus patarėjos, mokytojos, padėjėjos, drąsintojos ir įtaigių istorijų pasakotojos, turėjusios žinių, prilygstančių enciklopedijoms. Dauguma tų pasakojimų buvo gyvai patirtos istorijos liudijimai. Tokia D. Jonaitienė ir liks prisiminimuose – matematikos mokytoja, gebėjusi tiksliai ir nepaprastai įtaigiai papasakoti savo mylimo krašto istoriją.

Velionės laidotuvės – birželio 10 d. 13 val. Utenos senosiose kapinėse.

Utenos rajono savivaldybės administracija

Utenos kraštotyros muziejus

The post IN MEMORIAM appeared first on udiena.lt.