Rekomenduoja naudoti

Vaistininkas pastebi, kad atsakingi žmonės viešose vietose ir transporte vis dar dėvi medicinines veido kaukes arba respiratorius, nors šiuo metu jos yra neprivalomos.
„Labai teisingas sprendimas, taip turėtume elgtis visi“, – tvirtina jis ir pataria rinktis kaukes, kurios gerai priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
Be to, uždarose viešose erdvėse reikėtų stengtis laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, dažnai ir kruopščiai plauti rankas, naudoti rankų dezinfekavimo priemones, neliesti akių, nosies, burnos.
„Prisiminkime kosėjimo, čiaudėjimo taisykles – tai vertėtų daryti į servetėlę arba sulenktą alkūnę. Taip pat labai svarbu vėdinti gyvenamąsias ar darbo patalpas ir, žinoma, vengti fizinio kontakto su sergančiais asmenimis, kurie turi didesnę riziką sirgti ar turėti sunkias COVID-19 komplikacijas“, – sako T. Endriukaitis.
Vaistininkas primena sveikos ir subalansuotos mitybos bei fizinio aktyvumo svarbą: „Nepamirškime grūdintis, tinkamai, sveikai ir visavertiškai maitintis, gerai pailsėti, kuo daugiau judėti gryname ore. Jei jaučiate, kad to trūksta, stiprinkitės vartodami imuninei sistemai skirtus maisto papildus. Labai tinka kompleksiniai papildai su ežiuole, su vitaminais C, D bei kitais vitaminais ir mineralais.“

Sumažinama rizika užsikrėsti kitomis ligomis

Atsakingai laikydamiesi pagrindinių rekomendacijų asmenys sumažina tikimybę užsikrėsti ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis.
Vaistininkas sako, kad nors pagrindinės prevencinės ir apsaugos rekomendacijos daugeliui yra puikiai žinomos, kai kurie tai itin greitai pamiršta. Ypač tuomet, kai šios priemonės tampa neprivalomos.
„Laikydamiesi rekomendacijų galime užkirsti kelią ne tik COVID-19, bet ir kiekvienais metais mus užklumpančiam gripui. Taip pat apsisaugoti nuo kitų oru plintančių ligų, tokių kaip tuberkuliozės, pneumokokinės infekcijos, ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos, meningokokinės infekcijos ir kitų“, – akcentuoja T. Endriukaitis. Ir priduria: „Ne veltui Japonijoje bei kitose Azijos šalyse žmonės kasdien taip elgiasi jau daug metų. Tai prisideda prie jų ilgaamžiškumo, apie kurį tikriausiai daugelis esame girdėję.“

Geroji pandemijos pusė – nauji įpročiai

Pastarieji pasaulinės pandemijos metai daugelį privertė pakeisti savo higienos įpročius.
„Paradoksalu, tačiau tai geroji pandemijos pusė – visi tapome labiau išprusę ir atsakingesni. Pamenate, prieš pandemiją gatvėje kaukę dėvintis žmogus daugeliui atrodydavo keistuolis, traukdavo smalsuolių žvilgsnius, o šiomis dienomis tai yra visiškai įprasta“, – sako vaistininkas.
Jo teigimu, anksčiau žmonės taip nesirūpindavo rankų švara, o dabar dažno žmogaus rankinėje, kišenėje ar automobilio pirštinių skyrelyje galime rasti purškiklį su dezinfekciniu skysčiu rankoms. „Taip pat grįžę iš viešosios vietos tikrai nusiplausime rankas, o pabuvę uždaroje, pilnoje žmonių patalpoje, viską pravėdinsime – visa tai tapo įprasta“, – teigia jis.

Kaip elgtis pajutus COVID-19 būdingus simptomus? 

Vaistininkas pabrėžia – pajutus COVID-19 būdingus simptomus, tokius kaip karščiavimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą, staigų uoslės, skonio praradimą ar susilpnėjimą, pirmiausia reikėtų atlikti COVID-19 greitąjį antigeno testą namuose.
Jeigu jūsų aplinkoje jau buvo sergančiųjų COVID-19, tuomet keletą greitųjų antigeno testų naudinga turėti savo namų vaistinėlėje, kad bet kada galėtumėte išsitirti.
„Šiandien jie kainuoja vos kelis eurus ir yra prieinami visose internetinėse vaistinėse ir daugelyje parduotuvių“, – pažymi T. Endriukaitis.
Jei testas teigiamas, reikėtų skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kol jaučiate simptomus, būkite atskiroje patalpoje nuo kitų šeimos narių. Tais atvejais, kuomet būtina bendrauti su kitais asmenimis, rekomenduojama dėvėti respiratorių ar medicininę kaukę, kuo dažniau vėdinti gyvenamąją patalpą bent 10 minučių plačiai atvėrus langą.
Taip pat svarbu kuo dažniau plauti rankas su muilu, jas muiluojant ne trumpiau nei 20 sekundžių, o dažnai liečiamus paviršius gyvenamojoje vietoje, tokius kaip durų rankenas, stalų paviršius, pultelius ar šaldytuvo rankenas, kasdien valyti dezinfekciniais valikliais.
„Jeigu sergate, derėtų vengti rizikos užkrėsti aplinkinius žmones. Geriau likti namuose, jei įmanoma, neiti į darbą ar ugdymo įstaigą ir nesilankyti kitose žmonių susibūrimo vietose. Tai gali išgelbėti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę“, – akcentuoja vaistininkas.

Būkime atsakingi ir sveiki

„Visi žinome, kaip peršalimo ligos ar negalavimai gali užklupti mus nepasiruošus ir pakeisti mūsų kasdienybę. Su peršalimų paūmėjimu susiduriame kiekvieną šaltąjį metų sezoną, kai dažnas žmogus pradeda lengviau ar sunkiau sirguliuoti ir kreipiasi į mus konsultacijos ar pagalbos. Prie visų sirgimų prisidėjus dar ir COVID-19, į kiekvieną peršalimo sezoną ir atskirą atvejį žiūrime dar rimčiau, nes dar visai neseniai pamatėme, koks nenuspėjamas ir pavojingas gali būti COVID-19“, – sako vaistininkas.
Jo teigimu, taip pat negalima pamiršti to, kad COVID-19 infekcijai yra būdingos mutacijos, kurių metu keičiasi ne tik virusas, bet ir simptomai bei sirgimo eiga.
„Nors situacija šalyje šiuo metu yra valdoma, ji nuolat kinta ir tikrai neleidžia atsipalaiduoti. Suprantame, kad jau dabar privalome ruoštis, pradėti rūpintis savo ir artimųjų sveikata, nelaukiant prognozuojamo sergamumo augimo. Pačiu blogiausiu atveju, atsiradus naujai COVID-19 mutacijai, teoriškai įmanomas panašus scenarijus į ankstesnį. Tad būkime atsakingi ir sveiki“, – įvertinti pandemijos grėsmę ir nepamiršti pagrindinių saugumo rekomendacijų kviečia T. Endriukaitis.

COVID-19 tyrimo eiga

Pagal šiuo metu galiojančias rekomendacijas, jei susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jei asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas gali patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką.
Tačiau svarbu žinoti, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti išsitirti į gydymo įstaigą.
Be to, primenama, kad, pajutę COVID-19 ligai būdingus simptomus, gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisiregistravę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultaciją ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.
Daugiau apie COVID-19 tyrimą, prevencinių ir apsaugos priemonių rekomendacijas, naudingus kontaktus gyventojams ar kitos su pasauline pandemija susijusios aktualios informacijos galima rasti tinklalapyje www.koronastop.lrv.lt arba paskambinus numeriu 1808.

Užsk. Nr. IDSAM 14

The post Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą appeared first on udiena.lt.

Pokovidinis sindromas – itin apgaulingas

Susirgę COVID-19 infekcija, žmonės dažniausiai pasveiksta per vieną–dvi savaites. Tačiau nemaža dalis jų dar ilgai jaučia ligos padarinius, tam tikrus pokyčius organizme, blogą bendrą savijautą – visa tai vadinama pokovidiniu sindromu.

Reabilitacijos klinikos vadovas R. Kubilius COVID-19 liekamuosius reiškinius skirsto į dvi dideles grupes.

Pirmajai grupei priklauso koronavirusu užsikrėtę asmenys, kurie dėl komplikuotos būklės pateko į ligoninę. Prieš juos išleisdami namo, gydytojai įvertina pacientų būklę ir pastebi liekamuosius reiškinius, pavyzdžiui, išlikusį bendrą silpnumą, po persirgto plaučių uždegimo neatsistatantį kvėpavimą ar nuovargį.

„Priklausomai nuo to, koks gydymas buvo taikomas, tie liekamieji reiškiniai gali būti skirtingi“, – pažymėjo gydytojas kardiologas, kuris pridūrė, kad tokius pacientus gydytojai turi galimybę nusiųsti į reabilitaciją.

Antrąją pacientų grupę sudaro pacientai, persirgę lengvo ar vidutinio sunkumo COVID-19 liga. Tais atvejais, kai šeimos gydytojas konstatuoja pasveikimą, o pacientas nesijaučia visiškai pasveikęs ir neretai yra išlikusių simptomų ar nusiskundimų, užsitęsusių keletą mėnesių, diagnozuojamas pokovidinis sindromas.

Simptomų – daugiau nei 60

R. Kubilius pažymėjo liekamųjų reiškinių įvairovę, susirgimui komplikavusis ar ligai tapus lėtine: „Nustatėme, kad lietuvaičiams būdinga daugiau nei 60 įvairiausių simptomų, siejamų su pokovidiniu sindromu. Iš jų patys dažniausi – išlikęs dusulys, nuovargis ir bendras silpnumas.“

Pastaruoju metu pastebimi įvairūs su širdies ir kraujagyslių sistema susiję ligos požymiai: pacientui naujai atsiradę širdies permušimai, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, galvos svaigimas, migruojančio pobūdžio raumenų, kaulų skausmai. Daliai pacientų gali pasireikšti ir kitų organizmo sistemų sutrikimų.

Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, jėgų nebuvimas, trumpalaikės atminties praradimas, uoslės ar skonio netekimas, gali užsitęsti šešis mėnesius ir ilgiau.

„Turėjome pacientų, kuriems uoslė neatsistatė 11 mėnesių“, – prisimena Reabilitacijos klinikos vadovas.

Atsinaujinę skausmai – ne išimtis

Specialistų teigimu, pokovidinis sindromas yra apgaulingas ir grėsmingas – nors dauguma simptomų per keturis–šešis mėnesius regresuoja, dalis jų gali išlikti tokie patys. Be to, pacientui gali atsirasti vis naujų šalutinių poveikių, nors senieji dar nedingo.

Gydytojas kardiologas atkreipė dėmesį į atsinaujinusias lėtines ligas, uždegimus: „Persirgus koronavirusu, neretai paūmėja tam tikri skausmai, kurie paciento jau nevargino. Pavyzdžiui, paciento kurį laiką nebevargino nugaros skausmai, tačiau atvyko pas reabilitologą dėl naujai atsiradusio ar paaštrėjusio skausmo toje vietoje. Kai pradedame aiškintis, kas galėjo sukelti šį skausmą, dažnai prieiname prie išvados – tam įtaką padarė persirgimas COVID-19 infekcija.“

Ne laukti, kol praeis, o gydyti

R. Kubilius sakė, kad dažnai pacientai toleruoja pokovidinio sindromo simptomus ir nesikreipia nei į šeimos gydytoją, nei į reabilitologą. Laukia, kol tai praeis savaime.

Remiantis Kauno klinikų atliktu tyrimu, bemaž kas antras persirgęs koronavirusine infekcija mano, kad būtų tikslinga nuvykti išsitirti pas gydytoją reabilitologą. Tačiau iš tiesų atvyksta tik kas dešimtas.

„Turime visas galimybes ir priemones, kad nuslopintume vienokių ar kitokių pokovidinio sindromo simptomų veiksmingumą, stiprumą ir padėtume pacientui pilna koja grįžti į gyvenimą ir į visas mėgstamas veiklas“, – profesionalios pagalbos svarbą įvardijo gydytojas kardiologas.

Jo teigimu, kas ketvirtas asmuo vartoja įvairius vitaminus, maisto papildus ar net vaistus, tikėdamasis, kad tai padės numalšinti COVID-19 liekamuosius reiškinius ir nemalonius pojūčius. Nors iš tiesų, norint visiškai pasveikti, yra reikalinga profesionalo pagalba.

Skatina kreiptis pagalbos

R. Kubilius pasakojo apie neseniai įvykusią situaciją, kai keturiasdešimties nesulaukęs pacientas, persirgęs lengva COVID-19 ligos forma, pripažino, kad nesijaučia taip kaip anksčiau. Jis jautė nuolatinį nuovargį, irzlumą, dirglumą, sumažėjusį fizinį pajėgumą.

Anot paciento, visi šie simptomai nebuvo taip aiškiai išreikšti, todėl jis delsė ir į gydytojus anksčiau nesikreipė. Galiausiai atvykus pas specialistus ir pritaikius jam tinkamas gydymo metodikas, pavyko labai pagerinti paciento funkcinę būklę.

Reabilitacijos klinikos vadovas akcentavo – kiekvienas asmuo, kuris sirgo koronavirusu, visiškai pasveikęs, turi nejausti jokių šalutinių poveikių. Rekomenduojama atidžiai stebėti savo organizmą – kaip organai funkcionuoja pasveikus, kokia bendra fizinė ir psichinė savijauta.

Jei vis dėlto pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19, rekomenduojama kreiptis į reabilitologą, kuris suteiks tinkamą pagalbą ir padės susigrąžinti gerą savijautą.

„Visiems, persirgusiems koronavirusine infekcija, reikėtų atidžiai stebėti savo sveikatą ir rimtai vertinti net ir pačius mažiausius pokyčius, bet kokį jaučiamą diskomfortą“, – patarė gydytojas.

Kaip tinkamai stiprinti organizmą?

Norint išlaikyti gerą bendrą organizmo savijautą, priklausomai nuo paciento būklės, rekomenduojamos įvairios reabilitacinės procedūros: kasdienės mankštos, sveika ir subalansuota mityba, atminties lavinimas, psichosocialinė parama.

Pasak R. Kubiliaus, reabilitacija ir liekamųjų reiškinių gydymas reikalauja daug pastangų tiek iš gydytojų, tiek iš paciento: „Svarbu suprasti ir nusiteikti, kad laukia ilgas sveikatos atkūrimo kelias. Tačiau, kryptingai ir sistemingai dirbdami, galiausiai pasieksite puikių rezultatų. Daliai pacientų simptomai ir savaime išnyksta.“

Siekiant pagerinti fizinę sveikatą, dažniausiai rekomenduojamas kasdienis vaikščiojimas ar kitas lengvas fizinis krūvis. Svarbu pasirinkti tokią veiklą ir jos intensyvumą, kuri nesukeltų jokio papildomo diskomforto, dusulio, nuovargio.

„Po keleto savaičių kasdien atliekamas fizinis krūvis – ar tai būtų ėjimas, važiavimas dviračiu, ar kita fizinė veikla – turėtų kasdien būti vis didesnis, kad raumenynas palaipsniui grįžtų į buvusią fizinę būklę.“

R. Kubilius įspėja – nederėtų versti savęs daryti kažko, kam neturite jėgų, ir spausti savęs per prievartą. „Nepamirškite, kad neseniai kovojote su klastinga liga, kuri bandė provokuoti jūsų imuninę sistemą, todėl vertėtų į buvusio gyvenimo vėžes grįžti palaipsniui. Priešingu atveju, perteklinė intensyvesnė veikla gali ne padėti pasveikti, o paskatinti ligos atkrytį ir sugrąžinti buvusius simptomus.“

Tiems, kurie skundžiasi sąmonės ar minties aštrumo praradimu, patariama spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, skaityti bandant įsiminti, skirti daugiau dėmesio toms veikloms, kurios lavina kognityvinius sugebėjimus, priverčia susimąstyti, sukoncentruoti dėmesį.

„Reguliariai atlikdami tokio tipo pratimus, vis aktyvinsite smegenų neuronų jungtis ir pamažu jūsų nervinė sistema atsistatys“, – teigė Reabilitacijos klinikos vadovas.

Kur ieškoti pagalbos?

Tiems, kurie persirgo COVID-19 infekcija, tačiau vis dar nesijaučia iki galo pasveikę, kuriuos vargina užsitęsę simptomai, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus – jie pritaikys tinkamus gydymo metodus ir padės greičiau atgauti jėgas.

Dėl blogos bendros savijautos ar jaučiamų liekamųjų reiškinių siūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą.

Šeimos gydytojai gali nusiųsti pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją dėl medicininės reabilitacijos skyrimo.

Pacientus, sirgusius COVID-19, maloniai prašome dalyvauti anoniminėje apklausoje https://forms.gle/nwKUAxoKaGPm6ufc8

Asmeninio archyvo nuotr.

Užsk. Nr. UDSAM 06

The post Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19? appeared first on udiena.lt.

Pacientams, pajutusiems COVID-19 ligai būdingus simptomus ar gavusiems teigiamą greitojo savikontrolės testo rezultatą, šeimos gydytojo sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas ir po nuotolinės konsultacijos. Tačiau tokiu atveju persirgęs koronaviruso infekcija pacientas negalės gauti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, patvirtinančio persirgtą ligą. Tai reiškia, jei šis pažymėjimas reikalingas, žmogus privalo apsilankyti pas šeimos gydytoją ir jo siuntimu atlikti greitąjį antigeno testą profesionalioje laboratorijoje.

Informaciją dėl nuotolinių konsultacijų ir elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo sergantiesiems COVID-19 liga tvarką SAM šį pirmadienį jau išplatino visoms savivaldybių administracijoms, prašydama persiųsti pavaldžioms gydymo įstaigoms. Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kiekviena gydymo įstaiga turi valdyti pacientų srautus ir nusistatyti savo įstaigos tvarką, kaip pacientai, turintys užkrečiamosios ligos simptomų, turėtų saugiai patekti pas gydytoją ir gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Primename, kad atsakingai taikomos prevencijos priemonės gali padėti išvengti COVID-19 ligos:

• dėvėkite medicinines veido kaukes arba respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną, viešose uždarose vietose, kur neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, taip pat ten, kur yra daug žmonių, dėl ko neįmanoma išlaikyti saugaus tarpusavio atstumo. Asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti jų savijautai, rekomenduojame dėvėti veido skydelį;

• užsikrėtimo rizika yra didžiausia perpildytose uždarose erdvėse, todėl itin rekomenduojame dėvėti kaukes viešajame transporte, ypač ryto ir vakaro piko metu;

• uždarose viešose erdvėse pagal galimybę laikykitės saugaus, ne mažesnio nei 2 metrų atstumo nuo aplinkinių.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post COVID-19 pažymėjimas – tik po vizito pas gydytoją appeared first on udiena.lt.

Pirma, rekomenduojama nerengti šventinių vakarėlių darbovietėse, ugdymo įstaigose, nebūtinų renginių savivaldybių teritorijose bei asmeninių švenčių. Ypač tokių, kuriuose susirenka įprastai nesusitinkantys žmonės iš visos Lietuvos ar užsienio valstybių. Patariama vakarėlius organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke.

Antra – vengti masinio žmonių susibūrimo vietų tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse. Jei jose būnama, svarbu uždarose erdvėse dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Kaukes rekomenduojama dėvėti ir atvirose viešose vietose, kai neišlaikomas saugus, ne mažesnis nei 2 metrų atstumas nuo aplinkinių.

Jei vis tik renginys organizuojamas ir jame dalyvaujama, rekomenduojama laikytis šių saugos priemonių:

• Su savimi turėti pakankamą kiekį kaukių bei rankų dezinfekavimo priemonę. Kaukių  dėvėjimas viešose uždarose patalpose privalomas. Svarbu tinkamai dėvėti kaukes bei periodiškai jas keisti. Pavyzdžiui, vienkartinės medicininės kaukės turi būti dėvimos tik vieną kartą, jas keičiant ne rečiau kaip kas 3-4 valandas ar joms sudrėkus. Dėvima kaukė turi dengti du trečdalius nosies, burną ir smakrą. Periodiškai plauti ar dezinfekuoti rankas, vengti rankomis liesti veidą, akis, nosį;
• Vengti tiesioginio fizinio kontakto su kitais asmenimis (pvz., rankų paspaudimo, apsikabinimo ir pan.);
• Laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę);
• Riboti renginio trukmę, vengti užsiėmimų, kuriuose galimas fizinis kontaktas ar dažnesnis bei intensyvesnis kvėpavimas (pavyzdžiui, šokių, dainavimo);
• Prieš renginį visiems jo dalyviams atlikti greituosius savikontrolės testus. Gavus teigiamą rezultatą, registruotis PGR tyrimo atlikimui ir renginyje nedalyvauti.

Taip pat, į renginį ir iš jo rekomenduojama vykti individualiai ar su kolegomis, su kuriais įprastai bendraujama. Būnant asmeninėje transporto priemonėje su kitais asmenimis, rekomenduojama dėvėti kaukes.

Svarbu paminėti ir tai, kaip reikėtų elgtis po įvykusio renginio, jei: 

• pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) – būtina izoliuotis ir registruotis tyrimui 1808.lt arba skambinant 1808. 
• asmuo gauna informaciją, jog turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga – dėl izoliacijos ir tyrimų bus sprendžiama vadovaujantis OV sprendimo Nr. V-352 8 priedu.
Primename, jog žmonių susibūrimo vietose, renginiuose, šventėse, vakarėliuose ir pan. draudžiama dalyvauti žmonėms:
• kuriems privaloma izoliacija, izoliavimo laikotarpiu;
• turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).

Už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, taip pat už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn ir gali būti skiriama 500–1 500 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500–6 000 eurų bauda.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post SAM įspėja: nesilaikantiems taisyklių per vakarėlius gali grėsti baudos appeared first on udiena.lt.

Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją.

Vaikai skiepijosi savo noru

Vijolė iš Ukmergės atviravo, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos.

„Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigė ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai ir kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso.

Moteris prisipažino, kad iš pradžių prasidėjus vyresnių žmonių vakcinavimui buvo kiek sumišusi, nes dėl vidutinio sunkumo astmos ji priklauso rizikos grupei. Tačiau daug domėjosi, konsultavosi su gydytojais ir nusprendė vakcinuotis, nes suprato, kad tai yra būtinas žingsnis.

„Tiek aš, tiek mano mama pensininkė jau buvome pasiskiepijusios ir mums nekilo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vaikų vakcinacijai taip pat nė kiek nesipriešinau. Mano vyresnioji dukra, norėdama laikyti egzaminus, turėjo rinktis tarp testų darymo ir vakcinacijos. Ji pati nusprendė pasiskiepyti. Kai tik buvo patvirtinta, kad galima skiepyti vaikus nuo 15-os metų, mano septyniolikmetė dukra irgi žengė šį žingsnį, o kai tai buvo galima daryti ir nuo 12-os, pasiskiepijo keturiolikmetis sūnus“, – pasakojo ukmergiškė.

Saugumo reikalavimai ugdymo įstaigoms

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyklose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lietuvoje ir 25 proc. 12–15 metų amžiaus mokinių.

Kontaktinis mokymas visose švietimo įstaigose bus vykdomas užtikrinant maksimaliai saugias sąlygas ir laikantis reikalavimų.

Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo 5-os klasės uždarose patalpose privalo dėvėti kaukes.

Ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių vaikų ir mokinių srautai atskiriami, o prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu privalu vėdinti patalpas.

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą vykdančios ugdymo įstaigos pasirenka vieną iš šių testavimo metodų: nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus (kas 4–7 dienas) arba savikontrolę greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais (kas 3–5 dienas).

Imunitetą turintiems – pasiskiepijusiems ar persirgusiems – mokiniams testuotis nereikia.

Karantino žala vaikams – didžiulė

LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. R. Kėvalas pabrėžė, kad šiemet, rugpjūčio 22 d., Amerikos pediatrų akademija, Kanados pediatrų draugija, Europos Sąjungos pediatrų akademija ir Europos pirminio pediatrinio gydymo konfederacija pateikė aiškią nuomonę dėl vaikų nuo 12 metų ir vyresnių vakcinavimo nuo COVID-19. Vieningai patvirtinta, kad vaikams skiepijimas yra saugus ir veiksmingas.

„Remiantis paskelbtais duomenimis, visame pasaulyje koronavirusu sirgo apie 212 mln. suaugusiųjų, o mirė apie 4,5 mln. Nors vaikų mirčių atvejai yra pavieniai ir jų serga apie 5 proc., tiek UNICEF, tiek Pasaulio sveikatos organizacija labai aiškiai pareiškė, kad dėl pandemijos ir dėl karantino pasaulyje nukentėjo 1,5 mlrd. vaikų“, – tvirtino prof. R. Kėvalas, kuris pridūrė, kad didžiausią žalą vaikams kelia nuotolinis mokymasis, drastiškas psichinės sveikatos pablogėjimas, žymus fizinės sveikatos pablogėjimas, didžiuliai mitybos sutrikimai, šešėlinė smurto epidemija ir planinių sveikatos paslaugų bei profilaktinių tikrinimų uždelsimas. „Tai yra pagrindinės sritys, kurios bumerangu smogė ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos vaikams“, – teigė jis.

Persirgus lengva forma – džiaugtis anksti

Profesorius R. Kėvalas perspėja, kad negalime pamiršti koronaviruso šalutinių poveikių, kurie gali būti labai rimti, nors vaikas ir sirgo lengva COVID-19 forma.

„Vienos iš galimų sunkių komplikacijų yra širdies raumens uždegimas, multisisteminis uždegiminis sindromas. Taip pat kuo toliau, tuo labiau visas pasaulis mato pokovidinį sindromą, kai, persirgus net ir lengva koronaviruso forma, mažiausiai pusmečiui išsivysto įvairios sveikatos problemos, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, silpnumas ar vangumas“, – įspėjo R. Kėvalas, kuris yra diagnozavęs ne vieną COVID-19 ligą vaikui, o jauniausiam jo pacientui buvo tik 3 mėnesiai.

Anot profesoriaus, norėdami grąžinti vaikus į mokyklas, privalome imtis atitinkamų priemonių, o vakcinacija – vienas efektyviausių ginklų prieš pandemiją.

„Mes juk esame krikščionys katalikai, o mūsų Popiežiaus ir Bažnyčios pozicija yra labai aiški“, – sakė R. Kėvalas.

Popiežiškoji gyvenimo akademija kartu su Italijos vyskupų konferencija ir Italijos katalikų gydytojų asociacija bendrai priimtame dokumente vakcinacijos klausimais pabrėžia: „Vakcinos yra viltis visiems, o gyventojų nesiskiepijimas rodo didžiulį pavojų. Skiepijimo moralė priklauso ne tik nuo pareigos saugoti savo sveikatą, bet ir nuo pareigos siekti bendro gėrio.“

IDSAM0910/10

The post Kaip į mokyklas grįžti saugiai? appeared first on udiena.lt.

Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją.

Vaikai skiepijosi savo noru

Vijolė iš Ukmergės atviravo, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos.

„Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigė ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai ir kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso.

Moteris prisipažino, kad iš pradžių prasidėjus vyresnių žmonių vakcinavimui buvo kiek sumišusi, nes dėl vidutinio sunkumo astmos ji priklauso rizikos grupei. Tačiau daug domėjosi, konsultavosi su gydytojais ir nusprendė vakcinuotis, nes suprato, kad tai yra būtinas žingsnis.

„Tiek aš, tiek mano mama pensininkė jau buvome pasiskiepijusios ir mums nekilo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vaikų vakcinacijai taip pat nė kiek nesipriešinau. Mano vyresnioji dukra, norėdama laikyti egzaminus, turėjo rinktis tarp testų darymo ir vakcinacijos. Ji pati nusprendė pasiskiepyti. Kai tik buvo patvirtinta, kad galima skiepyti vaikus nuo 15-os metų, mano septyniolikmetė dukra irgi žengė šį žingsnį, o kai tai buvo galima daryti ir nuo 12-os, pasiskiepijo keturiolikmetis sūnus“, – pasakojo ukmergiškė.

Saugumo reikalavimai ugdymo įstaigoms

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyklose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lietuvoje ir 25 proc. 12–15 metų amžiaus mokinių.

Kontaktinis mokymas visose švietimo įstaigose bus vykdomas užtikrinant maksimaliai saugias sąlygas ir laikantis reikalavimų.

Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo 5-os klasės uždarose patalpose privalo dėvėti kaukes.

Ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių vaikų ir mokinių srautai atskiriami, o prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu privalu vėdinti patalpas.

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą vykdančios ugdymo įstaigos pasirenka vieną iš šių testavimo metodų: nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus (kas 4–7 dienas) arba savikontrolę greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais (kas 3–5 dienas).

Imunitetą turintiems – pasiskiepijusiems ar persirgusiems – mokiniams testuotis nereikia.

Karantino žala vaikams – didžiulė

LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. R. Kėvalas pabrėžė, kad šiemet, rugpjūčio 22 d., Amerikos pediatrų akademija, Kanados pediatrų draugija, Europos Sąjungos pediatrų akademija ir Europos pirminio pediatrinio gydymo konfederacija pateikė aiškią nuomonę dėl vaikų nuo 12 metų ir vyresnių vakcinavimo nuo COVID-19. Vieningai patvirtinta, kad vaikams skiepijimas yra saugus ir veiksmingas.

„Remiantis paskelbtais duomenimis, visame pasaulyje koronavirusu sirgo apie 212 mln. suaugusiųjų, o mirė apie 4,5 mln. Nors vaikų mirčių atvejai yra pavieniai ir jų serga apie 5 proc., tiek UNICEF, tiek Pasaulio sveikatos organizacija labai aiškiai pareiškė, kad dėl pandemijos ir dėl karantino pasaulyje nukentėjo 1,5 mlrd. vaikų“, – tvirtino prof. R. Kėvalas, kuris pridūrė, kad didžiausią žalą vaikams kelia nuotolinis mokymasis, drastiškas psichinės sveikatos pablogėjimas, žymus fizinės sveikatos pablogėjimas, didžiuliai mitybos sutrikimai, šešėlinė smurto epidemija ir planinių sveikatos paslaugų bei profilaktinių tikrinimų uždelsimas. „Tai yra pagrindinės sritys, kurios bumerangu smogė ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos vaikams“, – teigė jis.

Persirgus lengva forma – džiaugtis anksti

Profesorius R. Kėvalas perspėja, kad negalime pamiršti koronaviruso šalutinių poveikių, kurie gali būti labai rimti, nors vaikas ir sirgo lengva COVID-19 forma.

„Vienos iš galimų sunkių komplikacijų yra širdies raumens uždegimas, multisisteminis uždegiminis sindromas. Taip pat kuo toliau, tuo labiau visas pasaulis mato pokovidinį sindromą, kai, persirgus net ir lengva koronaviruso forma, mažiausiai pusmečiui išsivysto įvairios sveikatos problemos, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, silpnumas ar vangumas“, – įspėjo R. Kėvalas, kuris yra diagnozavęs ne vieną COVID-19 ligą vaikui, o jauniausiam jo pacientui buvo tik 3 mėnesiai.

Anot profesoriaus, norėdami grąžinti vaikus į mokyklas, privalome imtis atitinkamų priemonių, o vakcinacija – vienas efektyviausių ginklų prieš pandemiją.

„Mes juk esame krikščionys katalikai, o mūsų Popiežiaus ir Bažnyčios pozicija yra labai aiški“, – sakė R. Kėvalas.

Popiežiškoji gyvenimo akademija kartu su Italijos vyskupų konferencija ir Italijos katalikų gydytojų asociacija bendrai priimtame dokumente vakcinacijos klausimais pabrėžia: „Vakcinos yra viltis visiems, o gyventojų nesiskiepijimas rodo didžiulį pavojų. Skiepijimo moralė priklauso ne tik nuo pareigos saugoti savo sveikatą, bet ir nuo pareigos siekti bendro gėrio.“

UDSAM0908/10

The post Kaip į mokyklas grįžti saugiai? appeared first on udiena.lt.

„Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“

Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją.

„Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu taip pat, kaip ir kiti žmonės tiki mano darbu. Jei man yra suteikta galimybė apsaugoti savo, šeimos ir aplinkinių sveikatą, aš ja nedvejodama pasinaudosiu“, – tvirtino Jurgita. Ji pridūrė, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad visi kartu, susidūrę su tokiomis svarbiomis situacijomis, turėtume elgtis solidariai ir pasitikėti medicina.

„Tiesą sakant, man, kaip pilietei, keistai skamba įvairūs pasisakymai prieš vakcinaciją, kai žmonės yra prilyginami bandomiesiems triušiams. Manau, kad tai yra visiška socialinė neteisybė – žiūrėti, kas bus su tais „bandomaisiais triušiais“, kai tik dėl jų ir yra sutramdoma pandemijos grėsmė“, – mintimis dalijosi moteris.

„Aš nerandu jokio loginio paaiškinimo, kai, išradus vakciną, žmonės jos bijo, tačiau, išradus naujus vaistus, naują protezą ar naują rentgeno aparatą, visi džiaugiasi ir nekantrauja pradėti naudotis tomis naujovėmis. Esu ne kartą ir vaistinėse girdėjusi, kad, pristigus medikamentų, žmonėms yra siūlomos alternatyvos su panašiais ingredientais ir jie be baimės tai perka, taigi kodėl tuomet bijome vakcinų? Jei jau taip stipriai nepasitikime medicina, tuomet nesikreipkime į gydytojus dėl skausmų, alergijų ir visų kitų sveikatos sutrikimų ar ištikusių problemų. Iš tų, kurie bijo skiepytis, aš neišgirstu įtikinančio paaiškinimo, kai vieną dieną atsisakome skiepytis, o kitą – kreipiamės į medikus pagalbos. Ar tikrai reikia taip rizikuoti nesiskiepijant, kad nuolat gyventume karantino sąlygomis ir pagaliau susiprastume bei įvertintume tikrąją riziką?“ – savo nuomonę išsakė Šakių gyventoja Jurgita.

„Nesinori gyvenimo sustabdyti dėl pandemijos“

Plungiškis verslininkas Vilius pasakojo, kad jo darbas visuomet buvo neatsiejamas nuo buvimo tarp žmonių, todėl džiugu, kad pagaliau galima ir vėl užsiimti mėgstama veikla, projektais.

„Aš dirbu aptarnavimo srityje ir nuolat turiu tiesioginį kontaktą su žmonėmis, taip pat aktyviai dalyvauju įvairiose visuomeninėse veiklose, todėl jaučiau pareigą ir atsakomybę pasiskiepyti, kad apsisaugočiau pats ir apsaugočiau kitus. Nesinori viso savo gyvenimo sustabdyti dėl pandemijos. Aš suprantu, kodėl skiepai yra būtini, kam jie buvo sukurti ir kaip jie veikia žmogaus organizmą. Man tai atrodo savaime aiškūs ir suprantami dalykai, todėl abejonių neturiu ir niekada neturėjau“, – teigė vyras. Jis pridūrė, kad pats koronavirusu nesirgo, tačiau buvo užsikrėtę abu jo tėvai.

Vilius juokaudamas sakė, kad vakcinacijos tema tapo tokia pat aštri kaip religija, kur visi turi savo įsitikinimų. „Mano aplinkoje yra vos keletas žmonių, kurie abejoja skiepų nauda, bet stengiuosi tam nešvaistyti savo energijos.“

Mitai neturi jokio mokslinio pagrindo

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė mano, kad daugelis realybės neatitinkančių teorijų, susijusių su koronaviruso vakcinomis, siejasi su iškelta hipoteze, jog šios vakcinos buvo nepakankamai ištirtos, nes sukurtos per itin trumpą laiką.

„Supraskime, kad pasaulinė pandemija ir jaučiama didžiulė jos grėsmė sudarė ypatingas sąlygas – buvo mobilizuotos didelės finansinės lėšos ir dedamos visos profesionalų pastangos, kad būtų pagreitinti visi procesai ir būtų kuo greičiau sukurta vakcina, sugebanti pažaboti šią infekciją. Visų svarbiausia yra ne kiek laiko viskas užtruko, o tai, kad visi etapai, privalomi kiekvienos vakcinos kūrimo procesui, buvo įvykdyti ir tik tuomet vakcinos užregistruotos.“

Imunologė prof. dr. A. Žvirblienė aiškino, kad nėra jokių mokslinių faktų, kurie rodytų vakcinų žalą, pavyzdžiui, vakcinų ir nevaisingumo sąsają, ir pabrėžia, kad vakcinos nesukelia infekcinės ligos – tik imituoja virusą.

„Jokioje iš šiuo metu naudojamų vakcinų nėra paties koronaviruso, kuris galėtų sukelti infekciją, – skiepus sudaro tik atskiros viruso dalys, kurios imituoja ligos sukėlėją, kitaip tariant, „apmoko“ mūsų imuninės sistemos ląsteles, kurios formuojasi, dalijasi ir paskui sugeba atpažinti tikrąjį ligos sukėlėją. Formuojantis imuniniam atsakui, organizme vyksta daugybė procesų, kurie panašūs į vykstančius infekcijos metu. Todėl kurį laiką po skiepo galime jaustis taip, lyg sirgtume. Bet tai nėra infekcinė liga, tai tik imuninės sistemos sužadinimas, apmokymas. Kai įvyksta natūrali infekcija, ta paruošta „kariuomenė“ ligos sukėlėją užpuola ir jį nukenksmina, – taip veikia po skiepo susiformavęs imuninis atsakas“, – tvirtino A. Žvirblienė.

Užsk. Nr. UDSAM0619/1

Asmeninio archyvo nuotr.

The post COVID-19 vakcina: mitai ir faktai appeared first on udiena.lt.

SVARBU! UTENOS RAJONO GYVENTOJAMS apie ateinančios savaitės laisvas COVID-19 vakcinavimo vietas bus skelbiama vieningoje platformoje https://vakcina.myhybridlab.com kiekvieną pirmadienį.

Primename, jog vakcinacija atliekama vakcinacijos centre – Utenos daugiafunkcio sporto centro krepšinio salėje (J. Basanavičiaus g. 56, Utena).

Utenos PSPC inf.

The post Registracija į vakcinacijos centrus – per vieningą platformą appeared first on udiena.lt.

„Kiekviena savivaldybė ar mokykla pati priims tvarką, kaip organizuojamas ugdymas ir kaip derinamas kontaktinis ir nuotolinis ugdymas, kokios klasės ir kuriomis savaitėmis ar dienomis mokosi mokykloje, kada – iš namų. Mokykloms ir jų steigėjams pateiksime konkrečias rekomendacijas, siūlysime laikytis vadinamojo šachmatinio tvarkaraščio, kad į mokyklas vienu metu neateitų visos klasės ir būtų išvengta klasių ir srautų maišymosi“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Ugdymą organizuojant kontaktiniu būdu, užtikrinamas mokinių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų profilaktinis tyrimas koronaviruso infekcijai diagnozuoti arba savikontrolė greitaisiais antigenų testais.  

Profilaktinis tyrimas diagnozuoti arba savikontrolė galimai koronaviruso infekcijai nustatyti gali būti neatliekami tiems mokiniams, kuriems ugdymas organizuojamas atvirose erdvėse. Taip pat testuotis neprivaloma pradinukams (jei savivaldybė nenusprendžia kitaip), kurie lanko mokyklas savivaldybėse, esančiose mažesnio sergamumo zonoje. 5-11 klasių mokiniams testavimas privalomas visose savivaldybėse, abiturientams testavimas tik rekomenduojamas – daugiau kaip pusė jų pasiskiepijo arba yra įgiję imunitetą. 

„Negalime vaikų paleisti į mokyklas neužtikrindami saugaus grįžimo, tai yra, testavimo. Tai būtų tiesiog neatsakinga“, – teigė ministrė. 

Pasak ministrės, siūlomas trejopas testavimas: kaupinių metodu, greitaisiais antigenų testais mokyklose, prižiūrint asmens sveikatos specialistui ir greitaisiais testais prižiūrint mokytojui. Testavimo tvarką ir visas būtinas saugumo sąlygas mokyklose nustatys sveikatos apsaugos ministras, apie tai mokyklos bus informuotos. Kiekviena savivaldybė galės pasirinkti jai priimtiną testavimo būdą. 

Šiuo metu mišriu būdu jau mokosi pradinukai, nuo gegužės 3 d., pirmadienio, į mokyklas gali grįžti ir abiturientai.  

Grupėse – iki 10 mokinių 

Vyriausybės sprendimu, egzaminai mokiniams, kurie baigia ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas ar stoja į bendrojo ugdymo programas vykdančias mokyklas, gali būti rengiami patalpose ne daugiau kaip 10 mokinių. Egzaminų rengėjai privalės užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. 

Švelnesnės karantino sąlygos – 18 savivaldybių 

Įvertinusi naujausius epidemiologinius duomenis Vyriausybė atnaujino savivaldybių, kuriose gali būti taikomos švelnesnės karantino priemonės, sąrašą, – jose pradinukams testavimas nėra privalomas, jei savivaldybė nenusprendė kitaip. 

Sąraše nuo gegužės 10 d. yra 18 savivaldybių: Birštono, Biržų rajono, Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės. 

Iš sąrašo dėl suprastėjusios epidemiologinės situacijos teko išbraukti Joniškio rajono, Kelmės rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto savivaldybes. Šių savivaldybių pradinukai nuo gegužės 10 d. tęsti mokslus mokyklose galės profilaktiškai testuojantis kaupinių metodu arba greitaisiais antigeno testais. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

The post Nuo gegužės 10 dienos į mokyklas galės grįžti 5-11 klasių mokiniai appeared first on udiena.lt.

Šiuo metu skiepijami 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės bei tie jaunesni asmenys, kurie serga įvairiomis ligomis, patenkančiomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą prioritetų sąrašą.

Kaip „Utenos dienai“ teigė D. Pečionė, šiandien skiepijama apie 400 mokytojų ir abiturientų. Anot jos, šią savaitę buvo gautas nemažas kiekis „Pfizer“ vakcinos, ja penktadienį paskiepytas ir Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas bei rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, šiuo metu einanti direktoriaus pareigas, Zita Ringelevičienė.

Penktadienį taip pat buvo paskiepyti savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistai su vadovu Romualdu Kraulišu priešakyje.

Laikraščio „Utenos diena“ inf., asociatyvi nuotr.

The post Penktadienį pasiskiepijo ir rajono savivaldybės meras appeared first on udiena.lt.