Daugiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.

V. Kutkos asm. archyvo nuotr.

The post Apie bitininkystę ir bites, keliaujančias pašto ekspresu appeared first on udiena.lt.

Bitės lietuviams nuo seno buvo labai svarbios, net žodis „bičiulis” rodo bičių ir žmonių bendrumą. Pernai Jungtinės Tautos pirmą kartą gegužės 20-ą paskelbė Tarptautine bitės diena, kuri minima ir Lietuvoje. Pasak Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime (Ignalinos r.), esančio Senovinės bitininkystės muziejaus administratorės Danutės Indrašienės, bitės gyvena jau daugiau kaip 80 mln. metų. Nors žmonės nuo seno žinojo apie bičių teikiamą naudą, kai kas atrandama tik dabar.

Muziejus savo duris atvėręs jau 35 metus. Šeši pastatai ir net keturi hektarai teritorijos nuostabios gamtos apsuptyje Aukštaitijos nacionaliniame parke – muziejaus ekspozicijos įsikūrusios ir lauke, ir viduje. Tai didžiausias tokio pobūdžio muziejus Baltijos šalyse. Netrukus jis savo lankytojus pasitiks ir gerokai atsinaujinęs – pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui” atnaujinama bitininkystės muziejaus vidaus ekspozicija, supažindinanti su bitininkyste ir jos raida.
Iš viso pagal šią priemonę vykdomiems projektams numatyta daugiau kaip 46 mln. eurų. Tarp finansuojamų veiklų yra saugomų teritorijų rinkodaros plėtra, saugomų teritorijų, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo vertybes, tvarkymas, pritaikymas lankymui ir gamtosauginiam švietimui, valstybinės reikšmės parkų tvarkymas.
85 proc. sumos sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, likusios – valstybės biudžeto lėšos. Projektus, kurie numatyti pagal šią priemonę, visoje Lietuvoje vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijos, saugomų teritorijų direkcijos ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
Sutvarkius, atnaujinus ir pritaikius lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektus bei teritorijas jie tampa lengviau prieinami ir patrauklesni saugomų teritorijų lankytojams, tarnauja švietimo tikslais. Taip sudaromos sąlygos pažinti gamtą nedarant jai žalos ir tokiu būdu puoselėti gamtos vertybes, tradicijas.

Interaktyvios ekspozicijos
Kaip sakė muziejaus atstovė D. Indrašienė, panaudojus ES investicijas muziejaus gyvavimo laikas pratęstas šimtmečiams, o bitininkystės tema yra pateikiama patrauklia, interaktyvia forma, kartu pristatant ir senovinius eksponatus.
„Jeigu nori sulaukti lankytojų, turi eiti koja kojon su laikmečiu”, – sakė pašnekovė. Ji atkreipė dėmesį, kad visos muziejaus ekspozicijos pateikiamos interaktyviai. Pavyzdžiui, pirkioje esanti ekspozicija „sudėta” į spintą – atidarius jos duris atitinkamo laikotarpio eksponatai kalba patys už save.
„Orientuojamės į plačią auditoriją. Didžioji dalis žmonių nori emocijos, reginio, įspūdžio, kurį suteikia vaizdas. Atidarius spintos duris visa tai dabar galima patirti. Norinčių sužinoti daugiau patogumui – ant spintos durų pateikiama rašytinė ir vaizdinė informacija”, – pasakojo muziejaus atstovė.

Moderniausias pasaulio avilys
Muziejus lankytojus supažindina tiek su senoviniais, tiek su pačiais naujausiais bitininkystės metodais ir priemonėmis. Jame yra ir jaunųjų verslininkų „Brolių medus” muziejui padovanotas moderniausias avilys pasaulyje.
„Tai srautinis australų kurtas avilys. Paprastai kalbant, toks avilys suteikia galimybę įsipilti medaus tiesiog iš kranelio. Šiame avilyje bičių šeima gyvena savo įprastą gyvenimą, o meduvė (vieta avilyje, į kurią bitės neša medų) pagaminta iš maistinio plastiko. Avilio šonai – stikliniai, tad galima stebėti, kaip koriuose gyvena bitės, pažinti bičių šeimą iš arti”, – pasakojo D. Indrašienė.
Ji sakė pastebinti, jog Lietuvoje netrūksta jaunų šeimų, kurios kaimuose ar sodybose laiko ne tik šunį ar katę, bet ir kelis avilius. „Jie tuo užsiimta ne tik dėl noro turėti medaus. Bičių priežiūra – tai bendras visos šeimos darbas, kuris vienija.” Bitininkystės muziejaus atstovės teigimu, nemažai išsilavinusių jaunų žmonių drąsiai pradeda kurti verslą bitininkystės srityje.

Neįtikėtini bičių gabumai
Rugpjūčio 15 dieną, per Žolinę, bitininkystės muziejuje vyks medkopio šventė ir ES fondo lėšomis atnaujintos muziejaus ekspozicijos pristatymas visuomenei. D. Indrašienė kviečia į naujai atgimusį muziejų ir žada ne tik linksmas pramogas visai šeimai, bet ir galimybę sužinoti daug įdomių dalykų apie bites. Tie, kurie iki šiol su baime ar įtarimu žvelgė į šiuos padarėlius, tikrai pakeis nuomonę. Mokslininkė Laima Čereškienė papasakos apie bičių dresiravimą ir šioje srityje vykdomus tyrimus.
„Bitę išdresuoti galima per pusvalandį – ji visam gyvenimui atsimena maisto kvapą. Kaip atrodo dresūra? Bitei duodamas, pavyzdžiui, sprogmenų kvapas, paskui – maistas. Į atpažintą kvapą bitė reaguoja iškišdama savo liežuvėlį. Jeigu 1 000 išdresiruotų bičių susiburia tam tikroje teritorijoje ir iškiša liežuvėlius, tikėtina, kad ten yra sprogmuo. Tokiu pat principu bitės gali padėti atpažinti narkotines medžiagas ir netgi tuberkuliozę”, – aiškino D. Indrašienė.
Jos teigimu, gilesnis pažinimas veda ir prie geresnio žmogaus bei bitės santykio, nes dauguma žmonių bičių bijo. „Reikėtų atkreipti dėmesį, jog dabartinės bičių rūšys yra pasikeitusios, taikios ir pasižymi minimalia agresija. Bitės žmogui naudingos dėl daugybės savo nepaprastų sugebėjimų”, – pabrėžė muziejaus atstovė.

Daugiau informacijos am.lrv.lt ir esinvesticijos.lt.

The post Nuo medaus iki bičių dresūros: geriau pažinti bites kviečia atsinaujinęs bitininkystės muziejus appeared first on udiena.lt.

Nuo rugpjūčio 1 dienos bičių augintojus kviečiame teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą (cukrų) gauti.

Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 Eur dydžio kompensaciją įprastiniam cukrui, ekologiškam cukrui arba invertuotajam cukraus sirupui įsigyti ir ne daugiau kaip11,58 Eur dydžio kompensaciją už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą.

Kompensacija galima už ne daugiau kaip 10 kg cukraus / ekologiško cukraus arba ne daugiau kaip už 15 l invertuotojo cukraus sirupo vienos bičių šeimos papildomam maitinimui.
Į finansavimą gali pretenduoti bičių laikytojai, kurių bičių šeimos registruotos Ūkinių gyvūnų registre, ir žemės ūkio valdos valdytojai arba partneriai, savo valdą įregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Primename, kad duomenis apie turimą bičių šeimų skaičių bičių augintojai turi atnaujinti kasmet, prieš teikdami paraišką.
Paraiškas galima teikti savivaldybių administracijose pagal gyvenamąją vietą kartu su reikalingais dokumentais, o paramą išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos einamaisiais metais iki paramos paraiškos pateikimo dienos (įskaitytinai).
Turintieji  daugiau kaip 150 bičių šeimų į paramą pretenduoti negali. Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 15 dienos.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Kviečia teikti paraiškas paramai appeared first on udiena.lt.

Siekiant prisidėti prie pasaulyje nykstančių bičių išsaugojimo, „Utenos trikotažas“ prisijungė prie SBA grupės iniciatyvos ir savo teritorijoje apgyvendino dvi bičių šeimas. Bitės įkurdintos ant vieno iš įmonės pastatų stogo.

„Utenos trikotažas” yra socialiai atsakinga įmonė, kuri daug dėmesio skiria ekologijai – naudoja tik žalią elektros energiją, sėkmingai dalyvauja aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace” projekte „Detox”. Tad sulaukus SBA įmonių grupės pasiūlymo jungtis prie šios iniciatyvos, vadovybei abejonių nekilo.

Bitės yra labai svarbios žmonijai. Jos apdulkina augalus, kurie dėl to gali subrandinti sėklas ar vaisius ir taip neišnyksta. Taigi bitės padeda žmonijai užsiauginti maisto. Tačiau jos šiuo metu sparčiai nyksta visame pasaulyje. Dažniausiai jos žūva dėl žemės ūkyje plačiai naudojamų chemikalų, parazitų, todėl vis daugiau entuziastų įsitraukia į bičių išsaugojimo kampaniją.
Iš viso SBA grupės įmonėse įvairiuose Lietuvos miestuose apsigyveno net 19 bičių šeimų. O tai – daugiau nei milijonas darbininkių. Šios bitės yra specialios veislės, jos taikios ir neagresyvios. Bites projektui surinko dr. Algirdas Amšiejus, kuris yra Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas. Paklaustas, ar bičių nepražudys miesto aplinka ir triukšmas, dr. Amšiejus, tapęs SBA miesto bitininkystės projekto kuratoriumi, atsakė, kad bitėms čia bus gerai.
„Bitė aukščio nebijo. Kuo arčiau saulės, tuo jai geriau. Ant stogo ventiliacija gera, avilys apšiltintas – žiemą apsaugos nuo šalčio, vasarą neperkais”, – ramino bitininkas.
Pasaulyje miesto bitininkystė nėra naujiena. Tą įrodo Londone, Paryžiuje, Niujorke ir kituose pasaulio didmiesčiuose sparčiai plintanti miesto bitininkystė. Specialistai sakė, kad miestuose bitėms saugiau, nes čia nenaudojama tiek chemikalų, kiek žemės ūkyje, žaliosiose zonose didesnė augalų įvairovė.

„Utenos trikotažo“ inf. ir nuotr.

The post „Utenos trikotažas“ imasi miesto bitininkystės – ant savo stogo įkurdino bičių šeimas appeared first on udiena.lt.

Atgal į Lietuvą gali parvilioti bitės. Pasirodo, gali būti ir taip. Iš Vilniaus kilęs bitininkas Genadij Sidorovič su visa šeima sėkmingai kūrėsi ir dirbo Airijoje, kol nusprendė grįžti į žmonos gimtinę Molėtų rajone, auginti bites ir pardavinėti jų sunešamą medų bei kitus bičių produktus. Naujokas ūkininkas pasinaudojo galimybe gauti paramą ir džiaugėsi išsiplėtusiomis verslo galimybėmis.

Iš Airijos – į Lietuvą verslo kurti

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – KPP) priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos” parama pasinaudojęs ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (toliau – NKP) sertifikuotus bičių produktus gaminantis ūkininkas Genadij Sidorovič gyvena Mintaučių kaime, Molėtų rajone. Jis pirkėjams siūlo pagal šią kokybės sistemą pagamintą bičių duoną, pikį ir medų. Devyniasdešimt bičių šeimų prižiūrintis bitininkas atskleidė, jog su šeima sėkmingai buvo įsikūręs Airijoje, bet, paskatintas žmonos brolio, kuris jau laikė bites, ir įkvėptas mokomųjų bites auginti mokančių filmukų internete, ryžosi grįžti į

Lietuvą ir imtis ūkininkavimo

Jau septynerius metus savo verslą Lietuvoje plečiantis vyras juokėsi, kad iš pradžių po bitės įgėlimo ištindavo kaip terminatorius, bet pamažu pats prisipratino prie bičių įkandimų – specialiai leisdavosi sugeliamas medaus nešėjų, kad organizmas priprastų prie nuodų. Daugybę verslo planų kuriantis ir energija trykštantis Genadij laiko kelių veislių bites ir noriai išmėgina naujoves – savo produktus kaip dalyviams įteikiamus prizus tiekė žaidimui „Protų kovos”, mėgino maišyti kokteilius – medų, sumaišytą su šaltyje džiovintais vaisiais, uogomis ar žolelėmis. Deja, tarp pirkėjų populiaraus produkto gamybą teko sustabdyti, nes kol kas ūkininkas neturi reikiamų gamybinių patalpų, be to, medus kurį laiką buvo netinkamas tokiems mišiniams gaminti – per skystas.
Bitininkas tikino, kad KPP priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos” parama itin svarbi ir reikšminga kokybiškus produktus gaminantiems ūkininkams, ypač tokiems pradedantiesiems kaip jis. Genadij ūkiui labai svari pagalba buvo iš paramos lėšų įsigyti stiklainiai medui pilstyti – jis savo produktus realizuoja per pažįstamus, turi dvi prekybos vietas Kalvarijų turguje ir retkarčiais prekiauja mugėse. Kaip pabrėžė pašnekovas, kokybiškų produktų, kad ir šiek tiek brangesnių, pirkėjai mielai įsigyja, nes žino, kad perka sveiką produktą. Kaip akcentavo ūkininkas, parama ūkiui labai pravertė ir įsigyjant kanceliarinių prekių. Lipdukus, kuriais žymimi ūkio gaminiai, Genadij taip pat užsakė, pasinaudojęs paramos lėšomis.

Paraiškos – visus metus

Žemės ūkio ministerijos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Mikaliūnienė paminėjo dvi naujoves, susijusias su KPP priemone „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos”. Pirma jų, kad šiemet paraiškas paramai pagal šią priemonę galima teikti visus metus, tik paraiškų priėmimas suskirstytas keturiais etapais, kad lengviau bei objektyviau būtų galima įvertinti paraiškas pateikusių ūkininkų pirmenybę.
Antroji naujiena, anot jos, ta, kad dalyvavusiems žemės ūkio ir maisto kokybės sistemose prieš pateikiant paramos paraišką ilgiausia penkerių metų paramos trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paramos paraiškos pateikimo dienos. Kadangi 2018 m. naujos NKP paraiškos nebuvo priimamos, specialistė vylėsi, jog ES institucijose notifikavus NPK produktų specifikacijas šios kokybės sistemos dalyviai galės pretenduoti į paramą nuo šių metų spalio mėnesio. Pašnekovė akcentavo, kad parama kol kas teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems ekologiškų produktų gamybos ir ES pripažintų produktų gamybos sistemose, o paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai).

Parama – penkerius metus

Kaip sakė J. Mikaliūnienė, parama gali pasinaudoti kokybės sistemų naujokai, t. y. paramos paraiška turi būti pateikta per penkerius metus nuo pirmo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Garantuotų tradicinių gaminių arba Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre, gamintojų sąraše dienos.
Pašnekovė vardijo, kad didžiausia galima viešosios paramos suma per metus ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur; ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2 776 Eur; NKP kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur, o parama teikiama penkerius metus. Pasak J. Mikaliūnienės, tinkamos finansuoti išlaidos yra sertifikavimo, gamybos kontrolės, laboratorinių tyrimų, etikečių, pakuotės dizaino sukūrimo ar įsigijimo išlaidos ir metinis įnašas už dalyvavimą kokybės sistemoje. Jos kompensuojamos pristačius Nacionalinei mokėjimo agentūrai patirtas išlaidas įrodančius dokumentus – sąskaitas faktūras.
Antrasis paraiškų teikimo etapas prasidėjo balandžio 1 dieną ir truks iki birželio 28 dienos, šiam etapui naujoms paraiškoms skirta 235 542 Eur paramos lėšų.

Jurgitos Ulkienės nuotr.

The post Kokybiški produktai ūkininkams suteikia daug privalumų appeared first on udiena.lt.

Gegužės 20 dieną (sekmadienį) Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, Ignalinos rajone, vyko Bitės dienos šventė, kurios metu šurmuliavo pirmojo pavasarinio medaus ir sūrių mugė. Renginio vinimi tapo unikalaus vabzdžių viešbučio atidarymas.

Šventės pradžioje buvo pakelta Bitės vėliava, atidengtas LR Prezidentės avilys, papuoštas vaikų piešiniais. Kūrėjas Mykolas Tursa ir rėmėja Beata Nicholson, į renginį atvykusi su visa šeima, atidarė vabzdžių viešbutį. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir Bitės dienos proga fotomenininkas surengė Austėjų fotosesiją gamtoje. Tiesa, šio vardo savininkių susirinko gerokai mažiau, nei buvo planuota – ne šimtas, o kelios dešimtys.

Visą dieną dūzgė kūrybinės dirbtuvės „Kūrybiškai apie bitę” (žvakių liejimas, bitininkavimo „monai”, protmūšis, dilgėlių sriubos virimas). Kitos dirbtuvės – proginės: Bitės dienos monetos kalimas, kelminio avilio skobimas-inkilų gamyba, bitės lipdymas, vaško spaudimas, muilo su bičių produktais gamyba, piešiniai ant veidukų, midaus virimas, mini vabzdžių viešbučių darymas su jaunųjų bitininkų asociacija, avilių tapyba, eigulio kepurės matavimasis, žolininkė-žiniuonė ir žolynų „kermošius”.

Bitės dieną svirne „Bandrenis” atidaryta tapybos paroda. Netrūko ir atraktyvių veiklų – jauna miesto bitininkė Simona Plaipaitė kvietė į miesto avilį ir Europos šalių medaus barą, srautinį avilį pristatė jauni bitininkai dvyniai iš Kupiškio („Brolių medus”), gamtinį avilį aprodė keliautojas, gamtinio bitininkavimo propaguotojas iš Klaipėdos Marius Krikščiūnas. Veikė Stakliškių midaus baras, Utenos baikerių klubo „Ugnies ratas” nariai siūlė ragauti Bitės dienos žuvienės muziejaus sodelyje.

Mokslo žodį tarė į įvairias paskaitas kvietę pranešėjai, šventinę nuotaiką kūrė kolektyvas „Ugniavijas“.

Laikraščio „Utenos diena” inf., Vytauto Ridiko ir Gintaro Stalausko nuotr.

The post Stripeikiuose praūžė Bitės dienos šventė appeared first on udiena.lt.

Bičių laikytojams 2017 metų pabaigoje išmokėta 638 tūkst. eurų parama už papildomą bičių maitinimą. Paramos sulaukė 6 704 bitininkai. Jiems parama išmokėta vadovaujantis Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyklėmis bei remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis.

Pagal minėtas taisykles nacionalinėmis lėšomis iš dalies kompensuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su papildomu bičių maitinimu (įprastinio, ekologiško cukraus arba invertuotojo cukraus sirupo įsigijimo išlaidos), bet ne daugiau kaip 5,79 Eur už bičių šeimą arba ne daugiau kaip 11,58 Eur už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą. Kadangi bitininkų paraiškose nurodytas lėšų poreikis išlaidoms kompensuoti viršijo 2017 metais skirtą sumą, parama kiekvienam paramos gavėjui buvo mažinama proporcingai. Atlikus naujus skaičiavimus, paramos gavėjams už bičių šeimą buvo mokama ne daugiau kaip 4,09 Eur, o už ekologinės gamybos sertifikuotą bičių šeimą – ne daugiau kaip 8,19 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad išmokama paramos suma priklauso nuo einamiesiems metams skirtų lėšų ir paramos gavėjų skaičiaus.

NMA inf., Deimantės Kazokaitės nuotr.

The post Išmokėta parama už papildomą bičių maitinimą appeared first on udiena.lt.

Apie 90 žmonių, iš visos Lietuvos susirinkusių į vieną didžiausių ir moderniausių ne tik Utenos rajone, bet ir visoje šalyje Skardžių šeimos ūkį, esantį Užpalių seniūnijoje, Mikėnų kaime, galėjo pasisemti patirties ir pasižvalgyti medaus sukimo ceche bei bityne. Apie savo darbą papasakojo patys šeimininkai, šiuo metu laikantys apie 1,5 tūkst. bičių šeimų ir medunešio metu kartais per dieną išsukantys beveik tris tonas medaus.

Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena”.

Autorės nuotr.

The post Mikėnų kaimo bitininkai it bitės sukasi saldžiame versle appeared first on udiena.lt.

Medus – tai ne tik bičių pagamintas saldus maisto produktas. Anksčiau jį aukojo dievams, naudojo grožio ir sveikatos procedūroms, o senovėje tikėta, kad šis produktas ilgina žmogaus gyvenimą. Viduramžiais jis virsdavo ne tik dovana, bet ir valiuta bei duokle. Tai, kad medus iš tiesų gali pakeisti žmogaus gyvenimą, įrodo bitininko Kęstučio Rančio istorija. Jau trisdešimtmetį bitininkyste užsiimantis vyras kuriam laikui bites buvo iškeitęs į statybų verslą, tačiau tik sugrįžęs pas jas susigrąžino sveikatą ir pradėjo kitaip vertinti gyvenimą.

Aistra bitėms – nuo vaikystės

Bitės – Kęstučio aistra nuo vaikystės. „Tėvas nusipirko bičių, kai man buvo maždaug 12 metų, pats tuo užsiimu jau 30 metų. Tai yra gyvenimo stilius, tai yra sveikata. Prieš kelerius metus, kai bandžiau pereiti prie statybų verslo, stipriai išseko organizmas, o dabar, sugrįžęs prie mylimos veiklos, vėl noriu gyventi. Tokiose situacijose supranti, kad kelerius metus praleidai bergždžiai, vaikydamasis didesnio uždarbio, kuris iš tikrųjų nėra viso gyvenimo esmė”, – pasakoja bitininkas.
Kęstučio 120 bičių šeimų armija darbuojasi pievose netoli Stakliškių, Prienų rajone. Šiandien bitininkavimas jam – šeimos hobis, kuris dar ir maitina. Aplink avilius zuja trys vaikai, tad Kęstutis tikisi, kad auga šauni pamaina. „Man, kaip ir kiekvienam tėvui, norisi, kad vaikai perimtų patirtį ir paveldėtų bites. Štai ir dukrą neatsitiktinai pavadinome Austėja, bičių deive”, – juokiasi Kęstutis.
Bitininkui pats didžiausias darbymetis prasideda gegužės pradžioje. Pasitaiko, kai miegoti tenka vos po keturias valandas. Medaus derlius skaičiuojamas rudenį, vidutiniškai iš vieno avilio gaunama apie 50 kg medaus, tačiau reikia suprasti, kad visas sąlygas čia diktuoja gamta, todėl derlių prognozuoti yra labai sunku. Nors iš pirmo žvilgsnio 50 kg atrodo daug, pasak bitininko, bitutės aukso neatneša, mat didelė dalis pajamų, gautų iš realizuoto medaus, sugrįžta į avilius. Jie išleidžiami inventoriui, kitiems reikalams bei sirupui, kuriuo reikia pamaitinti bites rudenį, atėmus iš jų medų.
Dalį išlaidų, kurių prireikia medaus pardavimui, Kęstučiui kompensuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos” – joje numatyta parama už dalyvavimą nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje. Priklausant šiai kokybės sistemai, produktai žymimi specialiu ženklu „KOKYBĖ”. Tiesa, ženklelis nėra suteikiamas bet kam. Tai turi būti lietuviški produktai, pagaminti iš lietuviškų žaliavų, kurie savo savybėmis pranoksta privalomus Europos ir nacionalinius saugos, kokybės, augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkosauginius reikalavimus.

Medus ženklinamas specialiu kokybės ženkliuku

Bitininkas medų pilsto į dailius mažus indelius – šią tarą jis įsigijo už KPP paramą. Kasmet tarai, etiketėms, dangteliams ir informacinei medžiagai apie medų jam skiriama daugiau nei 2,8 tūkst. eurų. Kęstutis produktų kokybės sertifikatą turi jau ketverius metus, tiek pat metų jis gauna paramą, o medus yra pažymėtas specialiu nacionalinės kokybės ženklu. Anot bitininko, šis ženkliukas padeda žmogui įrodyti ir paaiškinti, kad tai natūralus Lietuvos pievų ir miškų medutis.
Kad bitininko medus išskirtinis ir natūralus, galima įsitikinti ir nemačius ženkliuko – bitės darbuojasi itin natūralioje aplinkoje. „Bitėms dirbti ieškau švarių vietų, kur nėra rapsų pasėlių ar cheminių ūkių, bėgame ir nuo herbicidų – renkamės tik tikrai natūralią gamtą. Iš natūralių augalų ir medus gaunasi įvairus, kiekvieno žydėjimo jis yra skirtingas ir skoniu, ir spalva”, – pasakoja bitininkas. Anot Kęstučio, įtikti bitėms nėra lengva, jis turi nuolat ieškoti derlingų vietų, kur žydėtų itin aukštos kokybės medui tinkami augalai, tad tie, kas mano, kad bitininkui bepigu pastatyti avilį laukuose ir laukti medaus, turėtų pakeisti nuomonę.
Kaip patį sveikiausią bitininkas rekomenduoja pavasarinį medų: „Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad pats sveikiausias medus yra liepų, tai tėra stereotipas, nes tiesiog taip esame įpratę. Liepų medus nėra labai aukštos kokybės, tačiau turi savo kitų įdomių savybių. Pats geriausias – pavasarinis pienių, galbūt net aviečių žiedukų medus. Man jis yra kvapniausias ir sveikiausias.”
Bičių suneštą medų Kęstutis pardavinėja mugėse, dažniausiai – Vilniuje, taip pat Tymo turgelyje, Stakliškių apylinkėse, kur medų noriai perka ir kaimynai.
Norėdami pasinaudoti Kęstučio patirtimi taip pat galite kreiptis dėl paramos – tereikia priklausyti bent vienai iš trijų kokybės sistemų: ekologiškų produktų gamybos sistemai, ES pripažintų produktų kokybės sistemai, nacionalinei žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemai. Parama ūkininkams skiriama 5 metus, tad per visą laikotarpį galima gauti iki 15 tūkst. eurų.
Pirmasis paraiškų pagal šią priemonę teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki šių metų birželio 30 d.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Bitininko rekomendacija: geriausias yra pavasarinis pienių medus appeared first on udiena.lt.

Kaip pavyko peržiemoti bitėms, ar nepatyrė mūsų šalies bitininkai didelių nuostolių? Tokie klausimai kyla kiekvieną pavasarį, kai baigiasi bičių žiemojimo sezonas.
Mūsų šalyje bitininkystės situacija palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra viena geresnių, bičių mirtingumas nedidelis, jis siekia tik 3-5 %. Pastaraisiais metais susidomėjimas bitininkyste Lietuvoje didėja, bitininkauti pradeda vis daugiau jaunų žmonių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2016 metų pabaigoje Lietuvoje buvo užregistruoti 10 724 bitynai, kuriuose buvo laikomos 187 993 bičių šeimos.

Nors bendra situacija mūsų šalyje po 2016–2017 m. žiemos nėra bloga, tačiau pasitaikė atvejų, kai bitininkams žuvo po keletą, o pavieniais atvejais bitynų savininkai neteko ir visų savo bičių šeimų. Šiais metais kai kuriuose bitynuose tiesiog pritrūko maisto, nes žiema buvo ganėtinai šilta ir bitės ilgai nebuvo susispietę į kamuolius, todėl sunaudojo daugiau maisto. Vasario mėnesį vėl paspaudus šalčiui, bitės negalėjo pereiti ant kitų korių su maistu ir žuvo iš bado.
„Nesėkmingo bičių peržiemojimo pasekmės dažniausiai pasireiškia dėl bitininkų patirties ir įgūdžių šioje srityje stokos. Prieš kiekvienų metų žiemojimo sezoną turi būti atliktas profilaktinis bičių šeimų paruošimas (gydymas) nuo varozės. Netinkamas ar iš viso rudenį neatliktas toks paruošimas gali būti didelio bičių mirtingumo priežastimi. Todėl sėkmingu bičių peržiemojimu kiekvienais metais pasidžiaugti gali toli gražu ne visi bitininkyste užsiimantys žmonės”, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis.
Pagal VMVT vykdomą bičių užkrečiamųjų ligų (amerikinio ir europinio bičių perų puvinių) stebėsenos ir kontrolės duomenų programą, 2016 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriuje buvo ištirti 1 897 mėginiai iš 295 bitynų. 195 mėginiuose (kas sudaro 10,2 % nuo paimtų mėginių kiekio) buvo nustatyta paenibacillus larvae infekcija, sukelianti amerikinį bičių perų puvinį.
„Išnagrinėjus tyrimų rezultatus, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos bitynuose puvinio užkratas pasitaiko ne taip retai, todėl bitininkams reikia susirūpinti ir laikytis nustatytų veterinarinių sanitarinių reikalavimų ir profilaktinių higienos priemonių, kitaip tariant, – bitininkai turėtų kuo dažniau keisti pasenusius ir patamsėjusius bičių korius, kurie yra pagrindinis paenibacillus larvae sporų užkratas”, – teigė bitininkystės specialistas.
Pasak A. Paliučio, pavasarį prasidėjus aktyviam bitininkystės sezonui, bitininkai turėtų susirūpinti bičių užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonėmis. Norint užkirsti kelią ligoms plisti, reikia nepamiršti nuolat dezinfekuoti darbo įrankius, o pastebėjus amerikinio bičių perų puvinio klinikinius požymius, bičių šeimą užmigdyti ir saugiai sunaikinti. Visą likusį inventorių patartina sudeginti.
VMVT primena, kad bitininkai gali pateikti korių mėginius Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, kad nustatyti daugelį bičių užkrečiamųjų ligų – tokių kaip amerikinis ir europinis bičių perų puvinys, nozemozė, varozė, akarapidozė maišialigė, tropilaelaps erkė, bitinis žvilgvabalis, taip pat lėtinės ir ūmios virusinės bičių paralyžiaus ligos.

VMVT inf.

The post Bičių žiemojimo sezonas baigiasi appeared first on udiena.lt.