Kada vertėtų sunerimti?

Azartinis lošimas – tai rizika ir viltimi paremtas žaidimas, galintis turėti itin skaudžių ir skausmingų padarinių. „Tai rizikingas kažko reikšmingo statymas su viltimi įgyti ką nors didesnės vertės. Pasikartojantys patologinio potraukio prie azartinių lošimų epizodai gali užvaldyti asmens gyvenimą, dėl to yra atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimos vertybių bei įsipareigojimų“, – teigė gydytoja psichiatrė S. Šolytė.

Anot jos, tokiam sutrikimui, kurį sukelia azartiniai lošimai, būdingas dažnas potraukis lošti, rizikavimas vis didesne pinigų suma, kad būtų pasiektas trokštamas malonumas. Priklausomi asmenys būna kamuojami nuovargio, dirglūs. Apie lošimų mastą meluoja savo šeimos nariams, artimiesiems, gydytojams, todėl kyla grėsmė, kad santykiuose, šeimoje, darbe, karjeroje, įgyjant išsilavinimą kils sunkumų.

Neretai lošimas tampa būdu pabėgti nuo problemų ar pagerinti prastą nuotaiką, o pralošus iškart siekiama „atsilošti“.

„Labai dažnai asmenys, turintys problemų dėl lošimo, linkę jas slėpti ir neigti, todėl pirmuoju ženklu gali būti pasikeitęs artimojo elgesys, išsisukinėjimas nuo ankstesnių pareigų arba jų neatlikimas, dažnas prašymas skolinti, iš namų dingstantys daiktai ir visi kiti anksčiau minėti simptomai. Kai lošimas tampa probleminis, atsiranda pasekmių“, – sakė S. Šolytė.

Plona riba tarp pramogos ir priklausomybės

Priklausomybė nuo azartinių lošimų neištinka staiga – tai yra ilgas procesas.

„Yra geras posakis – jeigu įmeti varlę į verdantį vandenį, ji iššoks ir išgyvens, o jeigu ją virinsi ant labai lėtos ugnies, ji palaipsniui išvirs. Šis posakis kažkiek atspindi priklausomybės formavimąsi – žmogus nepastebi, kaip nekaltas lošimas, loterija ar lažybos pavirsta į rimtą ligą – priklausomybę. Riba, kuri skiria pramogą nuo lošimo, yra plona, sunkiai apčiuopiama“, – tvirtino socialinė darbuotoja S. Volujevič.

Jos teigimu, iš pradžių žmogus lošia pramogaudamas, leisdamas laisvalaikį ir tik sukeldamas sau riziką. Jeigu jis įsivertina ir supranta, kad rizika rimta, nusistato sau lošimo ribas, kurių pavyksta laikytis, – rizika suvaldyta.

„Visgi dažniau žmonės numoja ranka į riziką, tokiu būdu ilgainiui auga pripratimas (tolerancija), norisi lošti daugiau, dažniau, rimčiau ir didesnėmis sumomis, lošimas užima vis daugiau laiko, lošiama darbo ar mokslų metu. Tuomet jie lošia sukeldami sau apčiuopiamą žalą, pavyzdžiui, finansams, santykiams ar sveikatai. Jeigu šioje vietoje pavyksta sustoti, nusistatyti ribas bei jų laikytis, – puiku. Tačiau tai padaryti tampa sunku, nes lošimas asmenį labai stipriai įtraukia – jis jaučia azartą, malonumą, patiria greitą „apdovanojimą“, o prasilošęs nori būtinai „atsilošti“, ir patenka į užburtą ratą“, – aiškino S. Volujevič, kuri pridūrė, kad, lošdamas ir nepaisydamas konkrečios žalos, žmogus po kurio laiko peržengia nematomą liniją ir įgyja priklausomybę.

Padariniai – žlugdantys

S. Volujevič patirtis rodo, kad nuo lošimų priklausomi asmenys neretai turi reikalų su antstoliais, dažnai patiria teisinių, finansinių problemų ir skolų. Norėdami atsilošti, jie naudojasi greitaisiais kreditais, kurių vėliau neįstengia grąžinti, todėl artimiesiems tenka dengti finansinius įsiskolinimus, tuo nuskurdinant šeimos biudžetą.

Priklausomo asmens ir jo artimųjų psichika bei kūnas gyvena nuolatiniame įtampos ir išgyvenimo režime, kurį sunku ilgai atlaikyti.

„Dirbant su kompulsyviais lošėjais ir jų artimaisiais dažnai galima išgirsti, kad jų visų psichologinė būsena yra labai sudėtinga. Jie jaučiasi dirglūs, pervargę nuo įtampos, finansinių sunkumų, pasireiškia ne tik psichologinių, tokių kaip nerimas, panikos priepuoliai, depresinė būsena ar mintys apie savižudybę, bet ir somatinių sutrikimų – pakyla kraujospūdis, atsiranda stiprūs galvos skausmai, nemiga. Priklausomi asmenys ir jų artimieji gali pradėti dažniau ir gausiau vartoti alkoholį norėdami užmiršti sunkumus, jų nesprendžia“, – rizikas vardijo socialinė darbuotoja.

Be viso to, artimiesiems formuojasi netiesioginė priklausomybė: „Jie tampa priklausomi nuo lošiančio asmens ir nustoja gyventi savo gyvenimą, nes viskas pradeda suktis aplink priklausomą žmogų. Tokia šeima neretai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, mažai bendrauja su aplinkiniais, apriboja ryšius su draugais, giminėmis, slepia savo šeimos problemas nuo aplinkinių, nes jaučia gėdą. Apleidžia savo ankstesnius pomėgius, nes tam nelieka nei noro, nei finansinių ar emocinių resursų.“

Rekomenduojama vengti pamokslų

Dažniausiai artimieji pirmieji pastebi su lošimu susijusias artimojo problemas.

Todėl gydytoja psichiatrė S. Šolytė pataria pirmiausia pasirūpinti savimi – savo psichologine ir finansine gerove bei saugumu, ieškoti kvalifikuotos pagalbos.

Jos teigimu, svarbiausia vengti moralizavimo lošiančiajam, pamokslų ir baudimo. O kai kenčiantys nuo lošimų asmenys atsigręš į savo elgesį ir matys pasekmes, svarbu būti šalia, pagal galimybes padėti, paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus.

„Kuo lošiančiam asmeniui greičiau leisime pamatyti ir pajausti su lošimu susijusias pasekmes, tuo greitesnis bus jo sveikimas arba bent jau pagalbos paieška“, – sakė ji.

Socialinė darbuotoja S. Volujevič pridūrė – jei artimieji grąžina kompulsyvaus lošėjo skolas, tokiu būdu jie tik skatina neatsakingą šio žmogaus elgesį, sukuria jam saugumo jausmą, kad jis gali „išsisukti“, jį visada „ištrauks iš bėdos“.

„Artimiesiems svarbu nekelti sau tikslo „išgelbėti“, nes jis nėra realus. Tai yra rimta liga, kurią gydo kvalifikuoti specialistai, o artimasis nėra kvalifikuotas specialistas, tad svarbu savęs nekaltinti, kad nepavyksta suvaldyti artimojo ligos“, – patarė S. Volujevič.

Ji sakė, kad kvietimas į atvirą ir nuoširdų pokalbį yra tinkama pagalba, nes tai yra priešingas elgesys slapukavimui bei nutylėjimams. Svarbiausia leisti priklausomam asmeniui pamatyti, kad norite jį suprasti ir kartu rasti pagalbą.

„Tačiau nevertėtų tikėtis greitų rezultatų net tuomet, jei artimasis sutiko nueiti pas specialistus, kadangi priklausomybė išsivystė per ilgą laiką, todėl gijimas bus taip pat ilgas ir daug jėgų reikalaujantis procesas“, – sakė socialinė darbuotoja.

Užs. Nr. UDSAM 04

The post Azartiniai lošimai – (ne)kaltas žaidimas? appeared first on udiena.lt.

Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakojo savo kailiu tą patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje.

Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijosi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Pavel Osipov.

Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija

Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais.

Pasak gydytojo psichiatro P. Osipov, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad lošimai bei lažybos internetu itin populiarėja, o pirmą kartą pabandžiusių lošti amžius jaunėja – manoma, kad šie procesai galimai susiję.

Nors rekreacinis, arba laisvalaikio, lošimas numato pramogą, nesukeliančią lošėjui arba jo artimiesiems žalos ir diskomforto, yra labai plona linija tarp nekaltos pramogos ir gyvenimą kardinaliai keičiančių pasekmių.

„Jeigu jums kada nors teko pralošti daugiau, nei planavote, skirti šiai pramogai daugiau laiko, nei norėjote, skolintis pinigų lošti, slėpti lošimą nuo kitų žmonių, jausti gėdą, kaltę ar apgailestavimą dėl tokio žaidimo rezultatų – greičiausiai kalba sukasi jau ne apie pramogą, bet apie probleminį lošimą, galimai net ir apie priklausomybę“, – atkreipė dėmesį gydytojas psichiatras P. Osipov.

Galvodavo vien apie tai, kaip atiduoti skolas

Buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius P. Bukauskas pripažįsta, kad daug metų apsilankymai lošimo namuose jam buvo lyg užėjimas į kavinę atsigerti kavos, tik po kurio laiko toje „kavinėje“ jis pradėjo leisti kiauras dienas, nebekeldavo telefono ragelio, mažai valgydavo ir miegodavo. Iš pradžių lošdavo iš savų pinigų, tačiau vėliau pradėjo skolintis iš artimųjų ir pažįstamų.

„Kol nebūdavau lošimo namuose, galvodavau tik apie tai, kaip padengti savo skolas, o galiausiai tai privedė prie nelegalių ir kvailų dalykų. Imdavau kreditus savo tuometinės gyvenimo draugės vardu, pirkdavau prekių, už kurias įteikdavau vekselius ir žadėdavau pinigus sumokėti vėliau, tačiau to nepadarydavau. Taip pat skolindavausi įvairius daiktus iš pažįstamų ir meluodavau, kad naudojuosi, iš tiesų užstatydavau juos lombarde ir už gautus pinigus lošdavau. Kelis kartus tai puikiai pavyko ir daiktus sėkmingai grąžinau savininkams, tačiau labai greitai prasilošiau ir prasiskolinau dar daugiau“, – pasakojo P. Bukauskas.

Galiausiai dėl vagysčių žmonės jį pradėjo skųsti policijai ir buvo iškelti keli ikiteisminiai tyrimai, todėl tuo metu P. Bukauskas buvo ne tik prasilošęs, bet ir turintis reikalų su teisėsauga.

Sustabdė tik įkalinimo įstaiga

Kadangi vyras ne tik dirbo radijuje, bet ir intensyviai organizuodavo bei vesdavo įvairiausius renginius, jo darbas ir karjera itin glaudžiai siejosi su reputacija ir prestižu.

„Savo karjerą galutinai sužlugdžiau labai greitai – kai viešumoje pasirodė straipsniai su informacija apie man iškeltus ikiteisminius tyrimus. Sužinojus tiesą mane nedelsiant išmetė iš darbo radijuje, dėl renginių niekas nebesikreipdavo, o tuomet skolos jau buvo didžiulės, todėl nežinojau, kaip iš viso to išbristi.“

Nebematydamas kitų galimybių vyras išvyko į Airiją, kurioje gyveno ir dirbo, kol vieną dieną internete perskaitė tai, kad dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis. Ilgai nesvarstęs, jis pats nuėjo į policijos nuovadą ir buvo suimtas – vienus metus kalėjo Airijoje, vėliau buvo perkeltas į Lietuvą.

„Manau, kiekvienam žmogui viskas priklauso nuo konkretaus lūžio taško. Ir tai yra labai ilgas procesas, reikalaujantis daug sunkaus darbo. Mano atveju, tai įvyko jau patekus į kalėjimą, ir prabuvus ne vieną, ne dvi dienas, bet kelis mėnesius, kol iš esmės pradėjau atgauti blaivų protą, adekvačiai vertinti viską, kas įvyko, ir suprasti, kad per savo priklausomybę ir klaidas praradau tai, kas žmogui gyvenime yra svarbiausia – laisvę“, – pasakojo P. Bukauskas.

„Privalau žvelgti į priekį“

Pasak gydytojo psichiatro, norint kontroliuoti priklausomybę, esminis žingsnis yra įvardyti, kas vyksta, ir nustoti traktuoti tai tik per asmeninės galios prizmę – „galiu – negaliu.“

„Žmogaus sprendimas atsisakyti žalingų elgesio modelių turėtų remtis sąmoningu pasirinkimu – „ir noriu, ir galiu, bet pasirenku to nedaryti“, – pažymėjo gydytojas psichiatras. Jis pridūrė, kad svarbiausi sėkmės kriterijai – nelikti vienam, išmokti rūpintis savimi ir priimti kitų žmonių pagalbą.

Be to, pasakodamas savo istoriją P. Bukauskas pabrėžė, kad reikia suvokti tai, jog priklausomybė nėra paprastas susirgimas kaip, pavyzdžiui, gripas, kai žmogus fiziškai jaučiasi blogai ir supranta, kad reikia gerti vaistus. Šiuo atveju taip nenutinka, nes tik labai vėlyvoje stadijoje pradedama suvokti priklausomybės spąstus, todėl itin svarbu turėti artimą aplinką, kuri būtų su tavimi labai atvira, o tu, savo atžvilgiu, taip pat būtum su jais atviras ir pripažintum, kad reikia pagalbos.

Išgyvenus košmarą šiandien P. Bukauskui pačiam sunku patikėti tuo, kas vyko. Nors kiekviena diena laisvėje atneša vis daugiau optimizmo, padarytos klaidos yra nepamirštamos.

„Kad ir kaip neblogai dabar man sektųsi, praeities šleifas uždeda didžiulę juodą dėmę ir prireiks daugelio metų norint ją bent šiek tiek nubalinti. Tačiau suprantu, kad tai yra dar viena pasekmė, su kuria turiu susigyventi ir privalau žvelgti į priekį“, – sakė P. Bukauskas.

P. Bukausko asmen. archyvo nuotr.

Buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas dalijasi savo istorija, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų lėmė, kad jis trejus metus praleido įkalinimo įstaigoje.

Užsk. Nr. R0407/10

The post Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę appeared first on udiena.lt.

Dabar internete ar per televiziją galite vis išgirsti tokius terminus kaip „nemokami kazino žaidimai“, „nemokami kazino sukimai“ bei visokio kitokio plauko nemokamos galimybės išbandyti kazino pramogas. Ir nors tai gali nuskambėti kaip visai nekalta bei galbūt net akiratį praplečianti pramoga – ant šio kabliuko užkibti nevertėtų – štai kodėl.

Nemokami kazino žaidimai tėra tas pats kazino internete

Kaip sakoma – nesvarbu kaip gražiai žmogų aprengsi, tam tikrų savybių iš jo(-s) neišvarysi. Tai gali būti ir pagyros, tačiau kas liečia kazino ir mokamus ar nemokamus lošimus, pagyrų dalinti neverta. Gavę vos keletą nemokamų sukimų dažniausiai įsipareigojate įnešti 10, 20, 50 ar net daugiau eurų, kuriuos iš jūsų nuskaitys iš karto, tačiau, jei nuspręsite išsiimti pinigus, tai gali trukti ir keletą darbo dienų.
Galų gale nesvarbu, kiek kainuoja jūsų ruletės sukimas ar statymas – tikimybė laimėti išlieka tokia pati maža. Sakoma ir skaičiuojama, kad tam tikrais atvejais lošimų automatai turi apie 30-35 procentų persvarą prieš lošėją žmogų.

Jūs galite tapti priklausomi

Priklausomybė lošimams – menki juokai. Neoficialios statistikos duomenimis, nuo azartinių lošimų priklausomų žmonių mūsų šalyje yra tarp 20 ir 30 tūkstančių. Tai yra viena iš tų priklausomybių, kurią ilgai gali pavykti nuslėpti, tačiau kuri neatitaisomą žalą gali sukelti per vieną vakarą. Didžioji dalis priklausomų lošėjų – jauno arba vidutinio amžiaus vyrai. Jeigu jūs arba jūsų artimieji gali ir rizikuoja susidurti su priklausomybe lošimams, pasidomėkite tuo, ką rašo Lošimų priežiūros tarnybos interneto puslapis – http://nebenoriu-losti.lt/.

Yra žmonių, kuriems tie pinigai pravers labiau

Jeigu dalintis savo uždirbtais pinigais nerasdavote motyvacijos, karantinas tikriausiai kiek pakeitė jūsų pasaulėžiūrą. Laikotarpiu, kada žmonės netenka darbo, sumažėja jų pajamos, o kitiems iš rankų slysta viso gyvenimo svajonės, kaip niekada reikia solidarumo. Tie eurai, kuriuos galėtumėte iššvaistyti kazino (su itin mažu šansu uždirbti), efektyviau panaudoti būtų tada, jeigu juos paaukotumėte su COVID-19 atvejais dirbantiems medikams arba toms šalims, kurios labai smarkiai paveiktos pasaulinės pandemijos.
Taip pat visada yra labdaros bei ne pelno siekiančių organizacijų, kurios atlieka visuomenei naudingus, o kartais ir žmonių gyvybes gelbstinčius darbus. Jūsų auka, kad ir maža, galės padėti kažkam pasveikti nuo sunkios ligos, skurde augančiam vaikui į rankas įteiks šiltą striukę, šaltą žiemą arba pavargusiam ir paliktam šuniukui prieglaudoje bus atliktas skiepas bei patiektas skanus ėdalas.
Na, o, jeigu turite daug pinigų – nepraloškite jų, o geriau juos skirkite žmonėms su idėja (tapkite verslo angelu) arba patys steikite verslą ir sukurkite darbo vietą!

Galite lengvai rasti geresnių būdų uždirbti

Kalbant apie darbus, tai turėdami pinigų (net ir nedaug), užuot juos leidę kazino, galite nesunkiai rasti būdų, kaip jų uždirbti dar daugiau. Elektroninė prekyba (dropshipping), socialinių paskyrų administravimas, reklama socialiniuose tinkluose, akcijų birža bei perku-parduodu verslai nereikalauja didelių žinių ar mokslo, tačiau leidžia užsidirbti tūkstančiams tautiečių ir viso pasaulio žmonių. Pasidomėkite tokia galimybe užuot tikėjęsi pamatyti tris septynetus vienoje eilutėje… 

The post Kodėl nemokami kazino žaidimai nėra verti jūsų laiko? appeared first on udiena.lt.