Nuo šių mokslo metų atlyginimai mokytojams pradedami skaičiuoti kaip ir daugumai kitų darbuotojų: už etatą, o ne už atskiras valandas. Mokytojams bus atlyginama už tuos darbus, kuriuos jie iki šiol darė negaudami atlyginimo: darbą su tėvais, dalyvavimą metodinėse grupėse ir projektuose, renginių organizavimą ir kt.

Atlyginti mokytojams už anksčiau neapmokamus darbus iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 17,4 mln. Eur keturiems šių metų mėnesiams – nuo rugsėjo iki gruodžio. Iki 2020 m. papildomai tam numatyta 95 mln. Eur. Šios lėšos mokytojų atlyginimų fondą iš viso padidins 20 proc.: 10 proc. nuo šio rudens ir dar 10 proc. nuo 2019 m. rudens.

2018 m. duomenimis, Lietuvoje 3 iš 10 mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato krūviu ir tik vos 5 proc. mokytojų dirbo visu krūviu. Būtent mažas krūvis buvo pagrindinė mažų atlyginimų priežastis, todėl šią problemą nuspręsta spręsti sistemiškai, t. y. ne didinant koeficientų ribas, bet skiriant daugiau lėšų šiuo metu neapmokamoms valandoms atlyginti.

Etatinis apmokėjimas įvedamas bendrojo ugdymo mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams ir profesijos mokytojams. Švietimo pagalbos specialistams bei darželių auklėtojams ir iki šiol buvo taikomas etatinis apmokėjimas, tad jiems darbo užmokesčio tvarka nesikeičia. Šiuo metu ministerijoje yra suburta darbo grupė, kuri rudenį pateiks rekomendacijas dėl šių minimų specialistų darbo sąlygų gerinimo.

Etatinio modelis Lietuvoje diskutuojamas jau dešimtmetį, nauja apmokėjimo tvarka 2009 m. buvo išbandyta 12 šalies mokyklų, į jų patirtį atsižvelgta tariantis dėl dabartinio modelio.

Pinigų daugiau, bet atlyginimas įvedus etatinį mažesnis. Ar gali taip būti?

„Sodros” duomenimis, pernai Lietuvos vidutinis mokytojų atlyginimas į rankas siekė 520 Eur. Kaip jau minėta, mažų atlyginimų pagrindinė priežastis yra maži krūviai: iki šiol tik 5 proc. mokytojų turėjo 36 val. per savaitę darbo krūvį, net 30 proc. mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato (18 val.) krūviu.

Dėl etatinio įvedimo negali būti mažinamas šiuo metu mokytojui nustatytas koeficientas, o dėl valandų perskaičiavimo iš savaitinių į metines darbo krūvio apimtis taip pat negali būti mažinama. Tad teisiškai etatinio įvedimas mokytojų darbo sąlygų negali bloginti. Kaip ir iki šiol, atlyginimas mokytojui gali mažėti tik tais atvejais, kai jam yra mažinamas darbo krūvis, o tai gali nutikti tik dėl to, kad mokykloje stipriai mažėja mokinių skaičius.

Darbus etato viduje nustato mokyklos vadovas
Etatas susideda iš trijų dalių:
• kontaktinio darbo su mokiniais valandų: pamokos, neformaliojo švietimo programos pamokos, kitas tiesioginis darbas su mokiniais: trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, vadovavimas mokinių brandos darbams ir kt.;

• nekontaktinio darbo valandų: pasiruošimas pamokoms, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, tėvų informavimas, profesinis tobulėjimas ir kt.;

• valandų mokyklos bendruomenei: bendradarbiavimas su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimas studentų pedagoginei praktikai, veikla, susijusi su vadovavimu klasei ar grupei, kiti mokyklos bendruomenei svarbūs darbai, kurie nėra apibrėžiami kaip kontaktinė veikla.

Mokytojo etatą sudaro 1 512 val. per metus (36 val. per savaitę). Visos valandos – pamokos, pasirengimas joms, veikla mokyklos bendruomenei – apmokamos vienodu tarifu.

Etatas gali būti dalijamas. Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja etato neskaidyti smulkiau nei iki 0,25. Kaip ir iki šiol, mokytojas gali dirbti vienoje mokykloje, taip pat dirbti 1,5 etato toje pačioje mokykloje ar sudaryti tokį darbo krūvį per dvi ar kelias darbo vietas.

Pagalba dėl etatinio įvedimo
• Nuo gegužės mėnesio veikia karštoji telefono linija 8 800 20 018, speciali interneto svetainė www.etatinis.lt su mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimų skaičiuokle, teisine informacija: paskelbti mokytojų pareigybių aprašų pavyzdžiai, rekomendacijos dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ir kt., parengti dažnai užduodami klausimai ir etatinio mitai.

• Mokykloms talkina paskirti konsultantai – mokyklų vadovai, savivaldybių darbuotojai. Kiekvieną penktadienį rugsėjo mėnesį 14 val. vyksta tiesioginės transliacijos ministerijos „Facebook” ir „Youtube” paskyrose, atsakant į klausimus tiesiogiai.

• Etatinio modelio ir darbo teisės klausimais konsultuoja ir profesionalūs Vilniaus universiteto Teisės klinikos teisininkai. Šios konsultacijos vyks elektroniniu paštu etatinis@teisesklinika.lt.

•Mokyklose ir savivaldybėse konsultacijų vizitus pradėjo etatinio modelio koordinavimo grupė. Jos nariai susitiks su mokyklų vadovais, švietimo specialistais, stebės modelio įgyvendinimo eigą, konsultuos ir teiks rekomendacijas mokykloms bei savivaldybėms.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf. ir nuotr.
www.etatinis.lt

The post Etatinis: ką reikėtų žinoti appeared first on udiena.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar šiemet skirs beveik 300 tūkst. eurų socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, patiriančioms įvairias rizikas, atlyginimams padidinti.

„Socialinio darbuotojo darbas labai sudėtingas. Tiek dėl paties darbo kompleksiškumo, kuriam reikalinga aukščiausia socialinė, psichologinė, teisinė kompetencija, tiek dėl nuolat patiriamos fizinės bei emocinės įtampos. O darbo užmokestis yra neadekvačiai žemas,“ – įvardijo priežastis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. – „Tad įvertinus trijų šių metų ketvirčių savivaldybių rezultatus dėl skirtų, bet nepanaudotų asignavimų kitose srityse (pvz., dėl sumažėjusio paslaugų ar išmokų gavėjų skaičiaus), nutarėme tas sutaupytas lėšas skirti būtent socialiniams darbuotojams.“

Tai nustatantis ministro įsakymas 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesio leis padidinti socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms teikiančių socialinių darbuotojų atlyginimus 15 proc. Padidintas atlyginimas išliks ir vėlesniais metais.

Šiuo metu Lietuvoje yra virš 1000 socialinių darbuotojų, dirbančių su tokiomis šeimomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Socialiniams darbuotojams – didesni atlyginimai appeared first on udiena.lt.

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis.

„Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis. Visų pirma siekiame labai aiškiai apibrėžti, kad minimali mėnesinė alga būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Pasak jos, naujajame Darbo kodekse apskritai pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
„Suprantame, kad galbūt atsiras tokių, kurie bandys tik nežymiai pakelti darbo užmokestį, tačiau žinant, kad darbdaviams trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o nuo šių metų sausio „Sodros” sistemoje skelbiami įmonių darbo užmokesčių vidurkiai, toks poelgis gali palikti įmonę be kompetentingų darbuotojų”, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta būtinybė darbdaviams pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. „Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir padaryti jas prieinamas susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka”, – paaiškino viceministrė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra ganėtinai rimta problema ir ją būtina spręsti, todėl naujajame reguliavime numatytas įpareigojimas, kad už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis ir tai turi matytis darbovietėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje. „Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus yra vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas. Šios sąvokos Darbo kodekse taip pat apibrėžtos pirmą kartą”, – sakė E. Radišauskienė.
Jos teigimu, nuo šiol darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalės teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, o tai turėtų prisidėti prie problemos sprendimo.
„Norime, kad kiekvienoje darbovietė darbuotojas žinotų, kokiais kriterijais remiantis skaičiuojamas konkretus darbo užmokestis, kodėl vieniems jis yra didesnis, kitiems galbūt mažesnis, tačiau šie skirtumai gali būti susiję tik su kompetencijų, įgūdžių ar darbų sudėtingumo bei atsakomybės pobūdžiu, tačiau ne su lytimi ar kitokiais diskriminacinio pobūdžio reikalavimais”, – pabrėžė viceministrė.
Pasak jos, jei darbdaviai laikysis naujųjų reikalavimų ir norės išlaikyti bei pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, jiems teks ieškoti būdų, kaip padidinti darbo užmokestį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos appeared first on udiena.lt.

Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov ir jo vadovaujama speciali monitoringo darbo grupė, toliau analizuoja nuo šių metų liepos 1 d. šalies gydymo įstaigų darbuotojų užmokesčiui didinti skirtų lėšų panaudojimą. 16-oji Vyriausybė, šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų skyrusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apie 30 mln. Eurų, įpareigojo jų vadovus nuo liepos 1 d. visiems darbuotojams vidutiniškai 8 procentais padidinti darbo užmokestį. Pirmieji įstaigų apklausų rezultatai parodė, kad iki rugsėjo mėn. atlyginimai buvo didinami nevienodai. Tai paskatino darbo grupę atlikti išsamesnę situacijos analizę.

„Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė išnagrinėjo šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktą informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo tendencijas, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov. – Nustatyta, kad skirtingose įstaigose atlyginimai buvo didinami labai nevienodai. Ne visos įstaigos joms skirtas papildomas lėšas skyrė darbuotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti (kai kuriose buvo didinta kintamoji dalis arba atlyginimai didinti per priedus). Kai kur darbo užmokestis didintas ne visiems darbuotojams, o kai kur – nedidintas iš viso”. Pasak viceministro, Šiaulių apskrityje buvo nustatytas atvejis, kuomet įstaiga pateikė informaciją, kad darbuotojų algos padidėjo, tačiau, gavus anoniminį skundą bei nuvykus į vietą ir atlikus patikrinimą, pasitvirtino, jog įstaigos pateikta informacija yra klaidinga.
Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov kreipėsi į šalies savivaldybes, prašydamas jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų, užtikrinti kad visos įstaigos papildomai gautas lėšas naudotų darbuotojų pagrindiniam atlyginimui didinti. „Asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančiųjų specialistų algų didinimas – ypatingos svarbos mūsų uždavinys. Medikų, slaugytojų, kitų specialistų ekonominės padėties gerėjimas daro teigiamą įtaką ir visos sveikatos sistemos plėtrai: gydymo paslaugų vartojimui, korupcijos prevencijai, – pabrėžė Valentin Gavrilov. – Sveikatos apsaugos ministerija reiškia dėkingumą toms šalies gydymo įstaigoms, kurios geranoriškai kėlė savo įstaigų darbuotojų atlyginimus pagal svarbiausius teisingumo ir efektyvumo kriterijus”. Sveikatos apsaugos ministerija savo pavaldumo gydymo įstaigose atlyginimų didinimo tendencijas kontroliuos tiesiogiai.
Darbo grupė išnagrinėjo informaciją, gautą iš 246-ių (užklaustos buvo 277-ios įstaigos) gydymo įstaigų. Nustatyta, kad iš jų 213-a įstaigų didino pagrindinio darbo užmokesčio pastoviąją dalį, o 14-a – kintamąją dalį. Šešios įstaigos didino įvairiai, o keturios – nenurodė, kurią darbo užmokesčio dalį didino. Vienoje įstaigoje atlyginimai buvo didinami visiems, išskyrus slaugytojus. Ir vienoje – darbo užmokesčio padidėjimas buvo itin nedidelis, šešios įstaigos darbo užmokesčio nedidino. 31-a įstaiga visai nepateikė informacijos apie atlyginimų didinimo tendencijas ir viena įstaiga neteisingai užpildė atsakymo formą.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

The post Medikų atlyginimai turėtų būti didinami pagal vienodus principus appeared first on udiena.lt.