Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas aplinkos ministro Simono Gentvilo iniciatyva trečius metus sudaromas savivaldybių aplinkosaugos lyderystei įvertinti ir pamatuoti, stiprinti savivaldybių konkurencingumą, skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

Aplinkosaugos reitingo nugalėtoja – Panevėžio miesto savivaldybė. Iš 5 vietos praėjusių metų reitinge pakilusi Panevėžio miesto savivaldybė surinko 68,89 taško iš 100 galimų. Ši savivaldybė pirmauja atliekų ir žiediškumo, susisiekimo, klimato kaitos valdymo ir vandens kokybės srityse. Savivaldybė vykdo daug įvairių žaliųjų visuomeninių iniciatyvų, bendruomenės aktyviai įtraukiamos į atliekų prevencijos bei teritorijų planavimo sprendimus.

Utenos rajono savivaldybė šiemet liko trečia. Antrąją vietą Lietuvos savivaldybių aplinkos saugos reitinge 2024 metais užėmė Vilniaus miesto savivaldybė.

Primename, kad pernai Utenos rajono savivaldybė buvo apdovanota kaip žaliausia: Utena pelnė pirmąją vieta ir buvo pripažinta Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lydere.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Utena Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge – trečia appeared first on udiena.lt.

Gegužės 11 dieną Utenoje, verslo informacijos centro patalpose, vyko UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras” organizuotas susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais. Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių, atliekų vežėjų ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių atstovai.

Tokie susitikimai vyksta visuose Lietuvos regionuose. Susitikimas surengtas dėl to, kad savivaldybėms ir komunalinių atliekų sistemų administratoriams kyla daug klausimų įgyvendinant praktikoje dvinarę įmoką už atliekų tvarkymą, kurią įpareigoja nustatyti šie teisės aktai:
2013 m. vasario 20 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo”, patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas;
2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo” pakeitimo” patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Aplinkos ministerijos atstovai dar kartą akcentavo, kad minėtus teisės aktus privaloma vykdyti. Ir visi nekilnojamojo turto objektų, kurie patenka į sąrašą, patvirtintą AM įsakymu Nr. D -150 , savininkai privalo mokėti nustatytą įmoką ar rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vykdant 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 nuostatas, įmoka arba rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) turi būti dvinarė – ją turi sudaryti pastovioji ir kintamojo dalis. Pastovioji įmokos dalis nepriklauso nuo komunalinių atliekų kiekio ir ją privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, kurie patenka į anksčiau minėtą patvirtintą sąrašą. Kintamoji dalis priklauso nuo komunalinių atliekų kiekio ir ją privalo mokėti tie nekilnojamojo turo savininkai, kurie naudojasi atliekų tvarkymo sistema.
Įgyvendinant minėtas nuostatas kilo daugybė klausimų ir pasipriešinimo visuomenėje. Diskusijoje apie iškylančias problemas ir nestandartines situacijas aktyviai dalyvavo Utenos, Ignalinos, Anykščių savivaldos ir komunalinių atliekų sistemos administratorių atstovai, kurie su problemomis jau susidūrė praktinėje veikloje.
Aplinkos ministerijos atstovai pasižymėjo išsakytas pastabas, pastebėjimus ir pažadėjo, kad pasibaigus visiems susitikimams regionuose, jų metu gautą informaciją ir pastabas susistemins ir pateiks siūlymus dėl galiojančių teisės aktų tobulinimo. Pabrėžė, kad dvinarės įmokos taikymas yra būtinas, nes įmokos skaičiavimas yra aiškiai reglamentuotas ir atliekų turėtojams tampa aišku, už ką imamas mokestis bei šios įmokos taikymas skatina atliekų rūšiavimą. Aplinkos ministerijos darbuotojai akcentavo, kad pastoviąją įmokos dalį privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, nežiūrint ar pastatas yra naudojamas, ar ne.

„Utenos regiono atliekų tvarkymo centras” inf.

The post Aplinkos ministerijos atstovams uteniškiai išsakė nerimą keliančias problemas appeared first on udiena.lt.

Pirmadienį Aplinkos ministerijoje apdovanoti aktyviausi ir išradingiausi Europos atliekų mažinimo savaitės renginių dalyviai.
Europos atliekų mažinimo savaitės renginiai kasmet vyksta paskutinę lapkričio mėn. savaitę. 2016 m. jie vyko lapkričio 19-27 dienomis. Renginių metu visuomenė įvairiais būdais skatinama vengti atliekų susidarymo, mažinti kenksmingų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose, daiktus naudoti pakartotinai ar prailginti jų naudojimo laiką. Lietuva šioje akcijoje pirmą kartą dalyvavo 2015 m., o pernai Aplinkos ministerija tapo šio tarptautinio renginio koordinatore Lietuvoje.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas už pilietines iniciatyvas Europos atliekų mažinimo savaitės proga apdovanojo tris švietimo įstaigas. Klaipėdos „Vėtrungės” gimnazija apdovanota už tai, kad subūrė didžiąją dalį mokyklos bendruomenės ir mokinių, iš popieriaus atliekų kūrė kalėdines dekoracijas, kurioms panaudojo 573 kg laikraščių, reklaminių bukletų, sąsiuvinių ir knygų, o šias dekoracijas vėliau perdarė į Užgavėnių atributus. Lopšelių-darželių kategorijoje nugalėjo Klaipėdos lopšelis-darželis „Liepaitė”, kuris per savaitę sugebėjo suorganizuoti net 8 renginius, į juos įtraukė 675 žmones. Vaikai rūšiuoti atliekas buvo mokomi spektaklių ir pamokų metu. Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetas surengė atvirą seminarą apie technologijas be atliekų ir inicijavo akciją „Savame puodelyje kava pigesnė”. Universitete veikiančios kavinės lankytojams buvo suteikta 20 proc. nuolaida kavai, pilamai į lankytojų atsineštą puodelį.
Specialus paskatinamasis prizas įteiktas kaimų bendruomenei „Biliūnai”, kuri suorganizavo netradicinę mugę ir joje kvietė dalintis atliekamais daiktais, daugybę daiktų atnaujino ir juos panaudojo antrą kartą.
Aplinkos ministerija už dalyvavimą renginiuose, įdomias idėjas bei daug darbo ir pastangų reikalaujančias veiklas dėkoja puikiai pasirodžiusiam Klaipėdos lopšeliui-darželiui „Volungėlė”, Radviliškio lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė”, Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijai, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijai.
Aplinkos ministro padėkos taip pat skiriamos Prienų rajono Skriaudžių pagrindinei mokyklai, Radviliškio rajono Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijai, Panevėžio gamtos mokyklai, Telšių Ateities progimnazijai, Kauno moksleivių aplinkotyros centrui, Radviliškio rajono Pašušvio pagrindinei mokyklai, Druskininkų „Atgimimo” mokyklai, Grinkiškio J. Poderio gimnazijai, Antašavos daugiafunkciam centrui, Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijai, Lizdeikos gimnazijai, Alytaus miesto bendruomenės centrui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Aplinkos projektų valdymo agentūrai, VšĮ „Interjero erdvė”, Radviliškio jaunimo mokyklai, Naujosios Akmenės vaikų lopšeliui-darželiui „Buratinas”, Akmenės rajono Akmenės vaikų lopšeliui – darželiui „Gintarėlis”, Utenos specialiajai mokyklai – daugiafunkciniam centrui, Utenos vaikų lopšeliui-darželiui „Saulutė”, Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios pagrindinei mokyklai, Vaikų lopšeliui-darželiui „Atžalynas”, Kėdainių mokyklai-darželiui „Puriena”, Klaipėdos lopšeliui-darželiui „Kregždutė”, Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijai, Šilalės rajono Obelyno pagrindinei mokyklai, Marijampolės savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Jonavos paslaugos”, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centrui kartu su Vaikų dienos centru „Draugystė”.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Aplinkos ministro padėkos – ir uteniškiams appeared first on udiena.lt.

Praėjusį penktadienį aplinkos ministras Kęstutis Navickas lankėsi Utenoje ir Ignalinoje. Jis susitiko su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnais, vyko į Utenos regiono atliekų tvarkymo centrą ir lankėsi atliekų tvarkymo įmonės „Ūrus ir Ko” teritorijoje. Šiuo metu bankrutuojančios UAB „Ūrus ir Ko” veiklos vietoje Dičiūnų kaime, Utenos rajone, palikta tūkstančiai tonų pavojingų ir nepavojingų atliekų, teritorija užteršta cheminių medžiagų atliekomis, o bendrovės vadovams gresia baudžiamoji atsakomybė.

Iš viso bendrovė teritorijoje sukaupė apie 3 tūkst. tonų atliekų. Preliminariais skaičiavimais vieno tūkstančio tonų atliekų sutvarkymas kainuos apie milijoną eurų. Kadangi bendrovės turimo turto neužteks, atliekų tvarkymui reikės skirti valstybės lėšų.
„Ši situacija – tik vienas iš daugelio nesąžiningo atliekų tvarkymo pavyzdžių. Tenka apgailestauti, kad dėl agresyvių verslo interesų ir atliekų tvarkytojų neatsakingumo padaryta didelė žala aplinkai. Aplinkos ministerija nedelsiant inicijuos teisės aktų pakeitimus, kad sumažėtų pažeidimų atliekų (ypač – pavojingų) tvarkymo srityje”, – teigė aplinkos ministras K. Navickas.
Artimiausiu metu aplinkosaugininkai turės parengti ir teisėsaugos institucijoms pateikti specialistų išvadas dėl „Ūrus ir Ko” veiksmais padarytos (ir tebedaromos) žalos aplinkai. Bus imtasi priemonių sutvarkyti bendrovės paliktas atliekas ir teritoriją. Atsižvelgiant į didelę tvarkymo kainą, pirmiausiai bus šalinamos didžiausią grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai keliančios atliekos.
Aplinkos ministras K. Navickas taip pat lankėsi Ignalinoje, kur susitiko su vietos politikais ir Ignalinos rajono savivaldybės meru Henriku Šiaudiniu. Susitikime aptarti būsto renovacijos klausimai.

Aplinkos ministerijos ir laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Dičiūnuose esančių atliekų sutvarkymui – milijonai eurų appeared first on udiena.lt.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristato valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarkos viziją ir pradeda viešą diskusiją dėl būsimų reformų miškų ūkio ir kontrolės srityse. Ministras išplatino oficialų kreipimąsi Aplinkos ministerijai pavaldžioms ir jos reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms ir įmonėms, kurios įtrauktos į planuojamą miškų reformą. Oficialiame rašte atskleidžiamos politinės reformų gairės ir siūloma teikti konstruktyvius pasiūlymus, kurie vestų efektyvesnio ir skaidresnio valstybės turto ir gamtos išteklių valdymo link.

„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, – sakė aplinkos ministras K. Navickas. – Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas”.
Šiuo metu veikiantis valstybinių miškų valdymo modelis susiformavo prieš dvidešimt metų ir nuo to laiko egzistuoja be jokių esminių pokyčių, nepaisant to, kad vadybos ir politikos principai kito. Šį modelį sudaro biudžetinė įstaiga Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir 42 valstybės įmonės miškų urėdijos, iš dalies – VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas”. Miškų urėdijos yra pelno siekiančios įmonės, kurios vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą joms patikėtuose valstybiniuose miškuose ir atlieka kitas valstybės deleguotas funkcijas.
42-ose Lietuvos urėdijose dirba apie 4 000 darbuotojų, iš kurių – maždaug 1 200 profesionalių miškininkų, tiesiogiai dirbančių miške. Dar 800 specialistų dirba miškų urėdijų administracijose. Miškų ūkio reforma siekiama mažinti išplėstą administracinį aparatą, sujungti atskirus juridinius vienetus, kad nebūtų dubliuojamų bendrųjų administracinių funkcijų.
Šiuo metu miškų urėdijų veiklos efektyvumas yra nepakankamas, o šių įmonių gyvybingumas iš esmės palaikomas tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičiaus mažinimo (per 12 metų jų sumažėjo beveik 1000-čiu) ir investicijų į miškus (privalomieji miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbai) mažinimo sąskaita.
Tiesiogiai miške dirbančių specialistų darbo užmokestis Lietuvoje yra nekonkurencingas, lyginant su kaimyninėmis ES valstybėmis, tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų. Aplinkos ministro K. Navicko nuomone, reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebūtų mažinamas, o iš sutaupytų lėšų būtų galima gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus.
Dėl miškų ūkio pertvarkos šalies savivaldybių biudžetai nenukentės: darbuotojai gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės toje savivaldybėje, kurioje dirbs.
Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo auditą, pabrėžia, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei jo konsolidavimą siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Aplinkos ministerija imasi reformuoti valstybinių miškų ūkio valdymą appeared first on udiena.lt.

„Visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį prieš metus Paryžiuje patvirtino 195 valstybės, ratifikavimas – labai svarbus žingsnis vienijant pasaulio pastangas kovojant su šia kaita. Mūsų Seimas jau pradėjo ratifikavimo procesą, ir artimiausiu metu tikimės geros žinios, kad Lietuva jau yra tarp Paryžiaus susitarimą ratifikavusių valstybių”, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Šį susitarimą, gruodžio 20 dienos duomenimis, jau ratifikavo 117 šalių. Tarp jų ir didžiosios – JAV, Kinija, Brazilija, taip pat Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių klimato kaitos mažinimo pasauliniu mastu iniciatorių ir lyderių.
Lietuva – devynioliktoji ES šalis, kuri ratifikuos šį itin svarbų visos planetos ateičiai susitarimą, kad ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios valstybės mažins išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Laikydamasi Paryžiaus susitarimo įtvirtintų solidarumo nuostatų, mūsų šalis kartu su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis savanoriškai, pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos numatytus įsipareigojimus, teiks finansinę paramą besivystančioms šalims, o šios irgi savanoriškai prisidės finansuojant priemones klimato kaitai mažinti.
Paryžiaus susitarimas – tai 20 metų tarptautinių derybų rezultatas ir pirmasis XXI a. daugiašalis susitarimas, kuris nustato visuotinių veiksmų planą, kaip išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių. Jis įsigalios 2020 m. ir pakeis Kioto protokolą.
Šis susitarimas siunčia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonininkams, investuotojams finansinius ir ekonominius išteklius nukreipti taip, kad vietoj iškastinio kuro vis daugiau būtų naudojama atsinaujinančių energijos išteklių ir mažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Paryžiaus susitarimo ratifikavimas – gera žinia ir Lietuvai, ir pasauliui appeared first on udiena.lt.

Raštuotasis ar puošnusis, vadinamasis amerikinis balinis, vėžlys, sibirinis burundukas, paprastasis meškėnas – gyvūnai, kuriuos apie invazines rūšis nežinantys žmonės vis dar mielai augina namuose. Artėjant šventėms dažnas vaikas pasvajoja apie „gyvą” kalėdinę dovaną, todėl gamtosaugininkai pataria tėvams, prieš ieškant vėžlio ar kito laukinio gyvūno, pasitikrinti, ar jis nėra įrašytas į  Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą  ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Į šiuos sąrašus įtrauktus gyvūnus draudžiama parduoti, perkelti, įsivežti ar kitaip platinti. Apskritai, prieš įsigyjant laukinį gyvūną, reikėtų gerai pasvarstyti, ar bus galimybių juo rūpintis, skirti laiko jo priežiūrai, taip pat būtina pasidomėti jo natūraliais instinktais. Lietuviški ir lotyniški rūšių pavadinimai kartais keičiasi, todėl prieš įsigyjant augintinį vertėtų pasitikslinti, ar jis nėra įtrauktas į minėtuosius invazinių rūšių sąrašus.
Kiekviena invazinė gyvūnų rūšis, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, neigiamai veikia biologinę įvairovę ir įvairias ūkio sritis. Antai sibirinis burundukas – gražus, judrus, protingas, mažesnis už voverę gyvūnas, bet nėra toks mielas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šis voverinių šeimos graužikas, paplitęs spygliuočių miškuose nuo Rytų Europos lygumos iki Tolimųjų Rytų, Europoje yra introdukuotas arba pabėgęs iš nelaisvės ir populiacijas suformavęs Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse.
Įsikūrus burundukams naujose teritorijose, mažėja maisto vietinėms gyvūnų rūšims – paprastosioms voverėms, rudiesiems pelėnams ir kitiems graužikams. Yra duomenų, kad jie medžioja žemai perinčius smulkius paukščius, nuo jų kenčia pasėliai ir miestų želdiniai. Šie gyvūnai kelia grėsmę ir žmonių sveikatai, nes dėl savo judrumo gali plačiai platinti Laimos ligos sukėlėjus, kuriuos perneša erkės. 2008 metais Paryžiuje buvo uždrausta pardavinėti paprastuosius burundukus kaip augintinius, nes pabėgę iš nelaisvės šie graužikai plačiai išplito aplinkiniuose miškuose, todėl padidėjo grėsmė užsikrėsti Laimo liga.

Aplinkos ministerijos inf.

The post „Gyva“ kalėdinė dovana – iš invazinių rūšių sąrašo appeared first on udiena.lt.

Lietuvoje sparčiai didėjant bepiločių orlaivių panaudojimo galimybėms ir mastams, Civilinės aviacijos administracija patobulino jų naudojimo taisykles ir parengė informacinį filmą, supažindinantį su esminiais taisyklių reikalavimais. „Siekiama, kad tokie skraidymo aparatai nekeltų pavojaus aviacijos saugumui ir nebūtų naudojami nepageidaujamais ar nusikalstamais tikslais”, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. Kiekviena ES valstybė nustato savas taisykles, tačiau svarbiausi reikalavimai daugelyje Europos šalių yra tie patys. Bepiločių orlaivių naudotojai turi užtikrinti, kad skraidymo aparatas išlaikys minimalų atstumą nuo pašalinių žmonių ir statinių (dažniausiai 50 m), neskris už matomumo ribų arba toliau nei tam tikras atstumas nuo valdytojo fizinės buvimo vietos (dažniausiai 500 m, Lietuvoje – 1000 m) ir nekils aukščiau nei nustatyta riba (dažniausiai 150 m, Lietuvoje – 120 m). Išskyrus tam tikras išlygas, draudžiama skristi valdomoje oro erdvėje.
Pastaruoju metu Civilinės aviacijos administracija gauna vis daugiau užklausų dėl sudėtingesnių nei įprasta bepiločių orlaivių skrydžių. Atsižvelgiant į šį poreikį numatyti Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pakeitimai, susiję su tokių aparatų skrydžiais valdomos oro erdvės dalyje. Pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdytojams bus suteikiama galimybė kreiptis į VĮ „Oro navigacija” dėl sąlygų išdavimo skristi valdomos oro erdvės dalyje. Kariuomenės vadui suteikiama galimybė paskelbti karines teritorijas, kuriose nėra pageidaujami bepiločių orlaivių skrydžiai.
Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, Lietuvoje bepiločiai orlaiviai naudojami viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės srityse. Tai reikalinga tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Be to, Lietuvoje yra nemažai tokių orlaivių gamintojų. Mokslo įstaigos ir keletas įmonių vykdo su bepiločiais orlaiviais susijusius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Bepiločius orlaivius naudoja ir Lietuvos kariuomenė.
Nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų arba bepiločių orlaivių tema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Susidomėjimas šio tipo orlaiviais sparčiai didėja, daugėja jų pritaikymo sričių, kartu – ir klausimų dėl bepiločių orlaivių integravimo į bendrą oro eismą. Aviacijos specialistams tai tapo iššūkiu pasauliniu mastu. Reglamentuojant bepiločių orlaivių naudojimą siekiama, kad jie netrikdytų skrydžių organizavimo procesų ir nekeltų pavojaus žmonėms.

Susisiekimo ministerijos inf.

The post Bepiločių orlaivių naudotojams – informacinis filmas appeared first on udiena.lt.

LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros pareigūnai rugpjūčio 4 d. ir 6 d. dalyvavo Utenos AVPK Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio organizuotoje prevencinėje akcijoje „VANDUO 2016″. Kartu su pareigūnais akcijoje dalyvavo ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Vladas Vaitkevičius ir Utenos apskr. VPK Migracijos skyriaus Visagino grupės vyresnysis specialistas Miroslav Kondrotovič bei Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginių laivų skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Valdas Talačka.

Akcijos metu Visagino savivaldybės teritorijoje esančiuose ežeruose numatyta atlikti tris prevencinius reidus, kurių metu bus vykdoma administracinės teisės bei nusikaltimų prevencija, saugios laivybos kontrolė vidaus vandenyse, Aplinkosauginių reikalavimų laikymosi kontrolė.

Pirmų reidų metu, kurie vyko Drūkšių ežere, buvo patikrintos 25 plaukiojimo priemonės (iš jų – 9 savaeigės), 32 žvejai mėgėjai, 1 žvejys povandenininkas. Galime pasidžiaugti, kad viešosios tvarkos ir aplinkosauginių pažeidimų reidų metu nustatyta nebuvo. Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojas nustatė vieną pažeidimą (pilietis naudojo motorinę valtį jos  neužregistravęs laivų registre).

Ignalinos agentūros inf .

The post Prevencinė akcija „Vanduo 2016″ appeared first on udiena.lt.

Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 metų panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Atsižvelgiant į nuolat Aplinkos ministerijoje gaunamus gyventojų pranešimus ir pasiūlymus, šis teisės aktas papildytas kai naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.

Nesikeičia jau įprastais tapę draudimai deginti ražienas, nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę ar nendres, tačiau naujajame teisės akte įrašyta, kad nevalia deginti augančių medžių ar krūmų. Taip pat įtvirtintas draudimas deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sudėta anksčiau nei prieš savaitę iki deginimo. Šia nuostata siekiama išvengti smulkiosios faunos žūties, nes dažnai senose šakų krūvose prieglobstį randa smulkūs stuburiniai gyvūnai – žebenkštys, ežiai, varlės, lizdus susisuka žvirbliniai paukščiai.
Pagal naująją tvarką iškylų, švenčių, stovyklų ir panašių renginių metu laužuose ir maisto gaminimo įrenginiuose (pvz.: griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose) leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį, o ne bet ką, kas dega. Laužus galima kurti tik tam specialiai įrengtose  vietose, privačiuose žemės sklypuose – savininko nustatytose vietose, jei to nedraudžia kiti teisės aktai, pvz.: Saugomų teritorijų įstatymas ar Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Siekiant išvengti laužų kūrenimo tam neskirtose vietose, savivaldybių institucijoms, saugomų teritorijų direkcijomis, miškų urėdijoms savo administruojamose teritorijose rekomenduojama įrengti reikiamą skaičių vietų, kuriose būtų galima rengti iškylas ir užkurti ugnį. Tai ypač aktualu didžiųjų miestų gyventojams, kurie šiltuoju metų laiku nori pasigaminti maisto lauke, tačiau mieste neranda tam vietos.
Kilnojamus maisto gaminimo įrenginius, kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, reikia pastatyti taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai. Taip pat privaloma laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Pelenus būtina visiškai užgesinti. Juos rekomenduojama išbarstyti dirbamoje žemėje.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį appeared first on udiena.lt.