„Vakar vakare pamaitinau bičių šeimą, rudosios padarė savo darbą“, – vaizdo įraše pasakojo Anykščių rajono savivaldybės meras K. Tubis, rodydamas, kas liko, kai jo sodybą Šimonių girios pakraštyje, Žliobiškių kaime, aplankė meškos.

„Net dvi meškos atėjo į bityną, išdraskė avilius“, – kalbėjo jis.

Meras suskubo ruošti avilius perkelti į kitą vietą. Bitininkai patarė tą padaryti kuo skubiau, nes tikėtina, kad meškos grįš į tą pačią vietą.

„Kai pamaitinau bitutes po išdraskymo, tada palikau savo baltinius, prakaituotus, žmogaus kvapo, kad per tą naktį, kol pasiruošiu, kol bitutės sueis visos į avilį, nes viskas buvo išdaužyta, tai per naktį jos neatėjo, matyt, šviežias žmogaus kvapas jas atgraso“, – teigė K. Tubis.

Jis pasakojo, pastarosiomis dienomis sulaukęs ne vieno pranešimo iš kitų Anykščių bitininkų, kurių sodybas taip pat aplankė meškos. Pasak mero, medžiotojai skaičiuoja, kad čia jų yra daugiau nei dvi.

„Šiuo metu būtent tame krašte, Šimonių girios ir Ramuldavos miško kampe, trijų kaimų teritorijoje, yra trys meškos. Viena labai didelė, galima įtarti, kad tai jų mama, kuri jau atjunkė savo jauniklius ir nuotoliu juos prižiūri“, – sakė meras.

Anykščių bitininkų draugijos pirmininkas ir medžiotojas Audrius Kusta su meška susidūrė akis į akį. Naktį vyras išėjo pasivaikščioti į mišką, sako, nė už ką nebūtų pagalvojęs, kad pavyks sutikti mešką.

„Pirmiausia tai džiaugsmas, kad pamačiau. Aš labai svajojau, visąlaik norėjau pamatyt pas mus mešką. Pirmas toks įspūdis: va, pagaliau meška pas mane, ir galvoju, ką ji dabar toliau darys? Bet ji greitai, kvėpavimą mano išgirdusi, pabėgo“, – kalbėjo pašnekovas.

Meška buvo užsukusi ir į bitininko sodybą. Suniokojo ne vieną avilį. Anot jo, panašu, tokių atvejų tik daugės. Kol kas dėl patirtų nuostolių bitininkai kompensacijų negaus, tokia tvarka įsigalios tik nuo sausio. Tačiau kompensacijos bus mokamos, jei ir patys šeimininkai bandys apsaugoti avilius.

„Dar tokių neišdirbom technologijų. Teko Slovėnijoje būti, tai ten elektrinius piemenis tveria, bitynai užtverti metalu, tiesiog rodė, sako: „Žiūrėk, meškos kaip įkasta dviejų milimetrų skardą perkando, bet įlįst nesugebėjo“, – sakė A. Kusta.

Šiemet užfiksuota per 60 vietų, kur lankėsi meškos. Tačiau tai tie patys plėšrūnai. Šiuo metu daugiausia jų fiksuojama Šimonių girioje ties Kupiškiu.

LRT inf. ir nuotr.

The post Meškų siautėjimas Anykščių rajone: išdraskė mero Tubio avilius, bitininkai skaičiuoja žalą appeared first on udiena.lt.

„Šiemet turizmo atidarymo šventės programa kviečia visus atrasti Anykščius iš naujo – kur langai pavasariui, o gal jau net ir vasarai, plačiai atverti, o potyriai, kaip ir gamta, atgimsta su nauja jėga. Anykščiai – tai vieta, kur kultūra, istorija ir gamta susitinka ne šiaip sau, o tam, kad kiekvienas atvykęs čia pasijustų lyg namuose. Mūsų miestas jau seniai peržengė vien tik poilsio vietos ribas – tai gyva, įkvepianti erdvė, kviečianti pažinti save ir per patyrimus“, – teigė Anykščių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė.

Idėją Anykščiams atverti langus pasiūlė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai. Šis langų atvėrimas bus simbolinis, jame dalyvaus ne tik Anykščių turizmo bendruomenė, bet ir Anykščių gyventojai. Simbolinės akcijos – atverti langus pavasariui – metu, iniciatyvos dalyviai puoš langus dekoracijos. Anykštėnai bei Anykščių miesto svečiai kviečiami fotografuoti langų dekoracijas bei dalintis papuošimų nuotraukomis socialiniuose tinkluose su grotažyme #ČiaGeraKaipNamie.

Pati atidarymo šventė startuos 10 val. Tilto gatvės komplekse, kur įsikurs kvapais viliojanti prekybinė mugė su rūkyta žuvimi, rankų darbo gaminiais, vietinių meistrų kūriniais ir staigmenomis visai šeimai. Greta vyks vytėlių pynėjo Kazio Morkūno tautodailės mugė, pynimo ir žvakių gamybos edukacijos, o ją lydės liaudies dainos, poezija ir skanios vaišės iš gamtos – pievų arbata bei medus.

Gamtos mylėtojai sezono atidarymo dieną galės leistis į žygį „Pažink lietuvišką orchidėją“, aplankydami Gilių atodangą ir grožėdamiesi Šventosios pakrantėmis bei ieškodami lietuviškų orchidėjų jų natūraliose buveinėse.

Kultūros gerbėjus Anykščiai kviečia į grafiko Vytauto Igno bei vieno ryškiausių XIX a. lietuvių dailininko Kanuto Rusecko kūrinių parodas. „Virtualios realybės erdvėje lankytojų lauks pažintis su garsiais išeivijos menininkais Vytautu Kasiuliu ir Jonu Rimša 360° formatu. Bus rodomi du trumpo metro filmai“, – papildo I. Eidrigevičienė.

Taip pat numatytas ir kultūros pažinimo žygis „Iš kaimo kilę, Lietuvą kėlė“. Tai dviem ypatingoms asmenybėms – tapytojui, skulptoriui ir pedagogui Kajetonui Sklėriui bei rašytojui Juozui Tumui-Vaižgantui pažinti skirtas maršrutas, kuriuo bus keliaujama iš Kunigiškių į  Malaišius ir grįžtama atgal.

Tiek vyresnius, tiek ir mažiuosius miesto svečius džiugins kūrybinės edukacijos: linoraižinio atvirukų dirbtuvės, koliažų kūrimas iš netikėtų medžiagų, sausainių kepimas, o Bronės Buivydaitės memorialinio namo-muziejaus sode šeimos verslas „Marijos trobelė“ pristatys naujieną – valgomus paveikslus – kramteikslus, kartu vyks ir jų dirbtuvės.

Pašnekovė kviečia nepraleisti ir interaktyvaus pasivaikščiojimo Istorijų dvarelyje bei nemokamos ekskursijos po Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio kambarį, esantį Anykščių r. Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje.

„Norintys išbandyti ką nors įdomesnio, gali pasirinkti jodinėjimą su žirgais Niūronyse. Tiesa, atšilus orams čia siūloma ir maudynių su žirgais pramoga. Ieškantys ramybės, ją galėtų atrasti kitokiose – garsų maudynėse, į kurias kviečia ramybės oazė „Svetana“. Čia bus grojama archainiais muzikos instrumentais: kosminiu ir Žemės gongais, Tibeto (Himalajų) dubenimis, įvairiais varpeliais“, – pasakojo I. Eidrigevičienė.

Po pietų, 14 val. šiek tiek pajudėti Anykščių šilelio apsuptyje kvies „SPA VILNIUS Anykščiai“, kuris savo kieme surengs nemokamą viešą mankštą. „Numatyta mankšta vyks tik tada, jei oras bus geras. Beje, mankštos dalyviai bus pavaišinti ir sveikuolišku žaliuoju kokteiliu“, – papildė I. Eidrigevičienė.

Visą šeštadienį Anykščiuose kursuos Siaurukas, vežantis šventės dalyvius į Rubikius ar Menų inkubatorių. Be to, kaip tikina pašnekovė, Anykščiuose vyks ir moterų ralis, kuriame dalyvės keliaus po turistinius objektus, juose vykdys įvairias užduotis ir stebins savo įvaizdžiais: „Šiemet ralio dalyvės pasipuoš retro stiliumi ir kino herojėmis ne tik pačios, bet papuoš ir savo automobilius.“

Anykščių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja priminė, kad į sezono atidarymo šventės žygius bei edukacijas reikalinga išankstinė registracija, todėl kviečia norinčius nieko nelaukti ir rezervuoti dalyvio vietą sau ir savo artimiesiems.

Su išsamia šventės programa galite susipažinti čia: https://www.infoanyksciai.lt/naujiena/f-27/

Organizatorių inf.

The post Nuo lietuviškų orchidėjų paieškų iki garsų maudynių: ką šį šeštadienį žada Anykščiai? appeared first on udiena.lt.

Simona, gimėte ir augote Vilniuje. Kaip atsidūrėte Anykščiuose?

Išties niekuomet nemaniau, kad gyvensiu ne Vilniuje, tačiau likimas pats sudėliojo, kad atsidūriau ten, kur jaučiuosi gerai ir savo vietoje. Anuomet pati to nesupratau, bet Vilniuje man trūko kūrybinės laisvės. Dideliame mieste labai daug visko vyksta, sunku ir susigaudyti, visur spėti sudalyvauti. Aš iš prigimties esu kūrėja, iniciatorė, tačiau kurti Vilniaus ritmu man buvo per sunku, kol galiausiai supratau, kad norisi lėtesnio gyvenimo tempo.

Taip su draugu atvykome į Anykščius, kur jis turėjo butą, paveldėtą iš giminių. Apsigyventi ten iš karto nepavyko – būstas buvo avarinės būklės: nebuvo įrengtos komunikacijos, matėsi tik sovietiniai baldai ir žalios, aliejiniais dažais dažytos sienos. Pinigų tuo metu daug neturėjome, tačiau turėjome laiko ir kūrybiškumo, tad ėmėmės remontuoti patys. Į procesą pasižiūrėjome labai kūrybiškai ir net gana nerūpestingai: darėme taip, kad būtų įdomu ne tik remontuoti, bet ir vėliau gyventi. Naudojome tik antrines arba natūralias žaliavas: sienas tinkavome moliu, baldus pasigaminome perdirbę senuosius, rastus bute.

Minėjote, kad Vilniuje renginių, koncertų, spektaklių buvo net per daug, bet ar netrūksta visa tai Anykščiuose?

Paradoksalu, bet vos tik čia atsikrausčius susipažinau su daugybe meno srityje besisukančių žmonių. Tiesa, ir Vilniuje augau apsupta kultūros – mano tėvai molbertinės tapybos restauratoriai, nuo mažens mačiau daug profesionalios dailės, dalyvaudavau renginiuose, tačiau Anykščių kultūrinė aplinka kitokia. Čia vyrauja labai savitas bohemos, lėtumo pojūtis, kultūros laukas paremtas artimais tarpusavio ryšiais. Su tais pačiais žmonėmis ir dirbi, ir turguje susitinki, galiausiai ir laisvalaikį leidi.

Viskas dar labiau įsibėgėjo tuomet, kai netikėtai gavau darbą Anykščių menų centre. Tai davė dar gilesnį Anykščių kaip meno miesto suvokimą, taip pat gavau visas galimybes reikštis kūrybiškai, organizuoti renginius, rašyti projektus ir panašiai.

Neseniai tame Anykščių menų centre (tiksliau – Anykščių koplyčios parodų salėje) surengėte parodą Ukrainai paremti, kurioje dalyvauja labai žymių žymių menininkų kūriniai. Kaip gimė ši mintis?

Kaip jau minėjau, darbe turiu laisvę bei palaikymą organizuoti renginius, kuriais tikiu. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios vis ieškojau būdų, kaip mes būdami čia, Anykščiuose, galime prisidėti prie kariaujančių Ukrainoje arba iš karo zonos pabėgusių žmonių. Aš darau tai, ką moku geriausiai – generuoju idėjas ir buriu žmones. Jaučiu bendruomenės potencialą, nes žmonės aktyvūs, nori prisidėti taip, kaip gali. Vos tik į Anykščius atvyko pirmieji karo pabėgėliai, ėmėmės organizuoti lietuvių kalbos pamokas su savanorėmis mokytojomis, su aktyviais anykštėnais padėjome jiems integruotis. Balandžio pirmąją kartu su kita organizacija – Anykščių jaunimo klubu – surengėme anykštėnų ir ukrainiečių bendruomenės renginį. Jo metu anykštėnai pardavinėjo rankų darbo dirbinius bei kepinius, surinkome virš 700 eurų, visi jie atiteko sunkiau besiverčiančioms ukrainiečių šeimoms Anykščių rajone. Vėliau kolegė užsiminė, kad gegužę neturime jokios parodos, o dažniausiai Koplyčioje, Pasaulio anykštėnų kūrybos centre, kur aš ir dirbu, parodos būna suplanuotos bent pusei metų į priekį. Tuomet ir kilo mintis suburti menininkus bei paprašyti jų padovanoti po savo kūrinį. Pardavę kūrinius, pinigus aukojame fondams, remiantiems Ukrainą kovoje.

Kaip sekėsi rengti parodą? Ar menininkai noriai sutiko dalyvauti? Kokie darbai apskritai atkeliavo į parodą?

Iš pradžių kiek baiminomės, kad nesurinksime reikiamo kiekio kūrinių, tačiau visiškai be reikalo, nes šiuo metu eksponuojame net 47 menininkų kūrinius. Tarp daugybės autorių – anykštėnų ar turinčių ryšių su Anykščiais – turime ir labai garsių autorių, niekaip nesusijusių su Anykščiais, darbų – tai Jūratės Stauskaitės, Jono Daniliausko ir kitų.

Pati paroda yra įspūdinga, unikali, juk ne visada po vienu stogu pamatysi tiek daug skirtingų menininkų kūrinių. Didelis iššūkis buvo šią kūrybą išeksponuoti taip, kad viskas būtų vieninga, gerai žiūrėtųsi tarpusavyje. Tai mano kolegės Jolitos nuopelnas.

Kaip reagavo miestelėnai ir parodos lankytojai?

Jau nuo pirmųjų dienų gavome nemažai puikių atsiliepimų, žmonės dėkojo už galimybę vien išvysti tokią spalvingą parodą. Per pirmąsias dienas pardavėme apie 15 kūrinių, net šiek tiek išsigandome, kad tuoj neturėsime ko eksponuoti, prašėme žmonių nusipirktus kūrinius palikti kabėti iki parodos pabaigos, tik užklijavome lipdukus su užrašu „Parduota“.

Parodoje dalyvauja labai skirtingi autorių kūriniai – čia galima išvysti ir gatvės meno, ir skulptūros, ir stiklo gaminių, taip pat ir klasikinės tapybos paveikslų, tad dauguma lankytojų randa sau mielą darbą. Kainos taip pat kiekvieno kišenei – brangiausias parodos kūrinys — Jono Daniliausko paveikslas, įkainotas 1 000 eurų, bet pigiausią kūrinį – Loretos Uzdraitės atviruką – galima įsigyti vos už 15 eurų. Lankytojai taip pat pastebėjo, kad galerijose Vilniuje šių autorių kūriniai parduodami keliais šimtais eurų brangiau, tad čia puiki proga ne tik įsigyti žymių menininkų kūrybą pigiau, bet taip pat ir paremti Ukrainą.

The post Ukrainą remia ir menas: Anykščių kūrėja generavo idėją, o menininkai prisijungė appeared first on udiena.lt.

Parodoje eksponuojami net 46 autorių kūriniai, o darbų kainos svyruoja nuo 15 iki 1 000 eurų. Visos lėšos, gautos pardavus kūrinius keliauja tiesiai į paramos Ukrainai fondus „Blue/Yellow“ arba Ukrainos ambasados Lietuvoje projektą „Aš esu Ukraina“. Paramos sistema paprasta ir skaidri – lankytojas atlieka pavedimą fondui, atvyksta su mokėjimo išrašu ir pasiima kūrinį, arba susimoka grynaisiais, o paramą fondams perveda organizatoriai.

Didžiausią ekspozicijos dalį užima grafikos, tapybos, skulptūros darbai, tačiau galima rasti ir išskirtinių kūrinių kaip menininkės Mortos Tursės stilizuotas popierinis sodas, grafitti meistro Mariaus Skrupskio pagamintas metalinis būgnelis, ar tekstilininkės Severijos Inčirauskaitės kūrinys – siuvinys ant metalinio puodelio.

Nenuostabu, kad jau per pirmąsias dienas parduota net 13 kūrinių, nes lankytojus vilioja tokių garsių menininkų kaip Jono Daniliausko, Jūratės Stauskaitės, Vijos Tarabildienės, Romualdo Inčirausko, Viktorijos Daniliauskaitės, Kristinos Sereikaitės darbai. Žymių menininkų darbų įsigyti galima pigiau nei didžiosiose galerijose.

Nors eksponuojami darbai – labai skirtingų stilių ir technikų, puikiai tarpusavyje deranti paroda – įspūdinga ir verta dėmesio. Kiekvienas ras darbą savo skoniui ir piniginei.

Galybė yra vienybėje – suvieniję jėgas galime nuveikti daug daugiau, todėl nelikite abejingi ir nenustokite aukoti vis dar kariaujančiai Ukrainai. Parodą aplankyti galite pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00-17.00, penktadieniais 8.00-16.00 ir šeštadieniais 10.00-16.00, koplyčioje – pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai).

Parodoje eksponuojami ir parduodami šių menininkų kūriniai:

TAPYBA:
1. Vija Tarabildienė
2. Jonas Daniliauskas
3. Romualdas Inčirauskas
4. Gražina Murelytė–Ajauskienė
5. Donatas Inis
6. Gvidas Latakas
7. Lina Vaišnytė
8. Alvydas Latėnas (1960–2021)
9. Arūnas Vilkončius
10. Rita Biliūnaitė–Juodelienė
11. Liuda Liaudanskaitė
12. Laimutė Kozlovienė
13. Rūta Mortorana
14. Jūratė Vingrienė
15. Marijus Petrauskas
16. Justinas Krasuckas
17. Sigita Jakutytė
18. Kęstutis Indriūnas
19. Rita Grigauskienė
20. Margarita Adomavičienė
21. Karolina Markauskienė
22. Gabrielė Vetkinaitė
23. Živilė Kairytė

GRAFIKA
24. Viktorija Daniliauskaitė
25. Jūratė Stauskaitė
26. Inga Dargužytė
27. Loreta Uzdraitė
28. Austė Kabašinskienė
29. Virgita Kalinovienė

FOTOGRAFIJA
30. Kristina Sereikaitė
31. Juras Eidukas
32. Vaidas Pupelis
33. Dovas Vyšniauskas

SKULPTŪRA
34. Saulius Milašius
35. Valdas Pelegrimas
36. Morta Tursė
37. Vladas Gaidys

TEKSTILĖ
38. Zita Inčirauskienė
39. Severija Inčirauskaitė–Kriaunevičienė
40. Margarita Milašienė
41. Aldona Biliūnienė

KERAMIKA
42. Ramūnė Pranckevičiūtė
43. Lina Bekerienė
44. Lina Svirplelė

STIKLAS
45. Justė Kamarauskaitė

KITA
46. Marius Skrupskis

…. Sąrašas pildomas

Keletą kūrinių dovanojo privatūs asmenys: Alvydo Latėno ,,Peizažas su arkliu“ – Arūno Vilkončiaus dovana, Rūtos Mortoranos kūrinys – R. ir V.  Pelegrimų auka, Liudos Liaudanskaitės ,,Gėlės“ – Virginijos Kvedarienės dovana.

The post Anykščių koplyčioje – išskirtinė meno kūrinių kolekcija, skirta paremti Ukrainą appeared first on udiena.lt.

Nors buvo nemažai gūžčiojančių pečiais: kam reikia atidarinėti restoraną ne didmiestyje, o Anykščiuose, dainininkės nuojauta neapgavo. Vos per trejus metus šis jaukus restoranas tapo vienu iš miesto traukos centrų, į kurį atvyksta žmonės iš visos Lietuvos.
„Čia važiuoja visa Lietuva, – paklausta, kokie yra pagrindiniai restorano klientai atsakė garsi dainininkė ir pridūrė, kad per trejus restorano gyvavimo metus susidarė ir pastovus klientų ratas. – Esu už tai dėkinga, kad juos traukia mūsų sukurta atmosfera, rengiami koncertai, vakarėliai, pokalbiai su visuomenėje žinomais ir gerbiamais žmonėmis ir, žinoma, svarbiausia – maistas! Mūsų maistas yra sezoniškas, visada šviežias ir šiaip – Igno rankos geba sukurti autentišką, absoliučiai niekur neragautą meną. Taip, kitaip nepavadinčiau – tai menas lėkštėje!“
I. Višinskas taip pat sakė, kad į restoraną „BasiBasi“ paskanauti jo gaminamų patiekalų ir praleisti laiką atvyksta žmonės iš visos Lietuvos. Yra ir pastovių svečių, iš kurių virtuvės šefas išskyrė dažnai čia užsukančią žavią vyresnių anykštėnų porą: „Turime tokią porelę, kuri kartais pas mus ateina praleisti laiką. Kai ateina, vyras sėda pagroti restorano pianinu. Jiems atėjus jau žinome, kad kažką pagros. Tai labai romantiška“.
Pasidomėjus, ar buvo sunku iš Vilniaus į Anykščius privilioti garsiuose sostinės restoranuose dirbusį virtuvės šefą I. Višinską, dainininkė šyptelėjo: „Aš niekada nieko nebandau prisivilioti kažkokiais keistais būdais. Visi esame laisvi žmonės ir turime savo galvą, nuojautą.
Su Ignu jau seniai esame geri draugai, mūsų sielos rezonuoja. Labai džiaugiuosi, kad jis pajautė: ši vieta stebuklinga ir kartu galime labai daug nuveikti! Mūsų sinergija – bomba!“
I. Višinskas prisiminė J. Arlauskaitės-Jazzu pasiūlymą važiuoti dirbti į jos restoraną Anykščiuose gavęs tinkamu laiku: „Tuo metu man atėjo laikas pokyčiams ir nežinojau, ką toliau veikti. Mes su Juste buvome pažįstami iš anksčiau. Sutapo, kad jai reikėjo šefo, man – kažkokio įdomaus projekto. Taip išvažiavau į Anykščius. Iš pradžių į Anykščius tik važinėdavau, dabar vis daugiau laiko čia praleidžiu“.
Nusprendusi atidaryti restoraną Anykščiuose, J. Arlauskaitė-Jazzu iki šiol itin dažnai girdi aplinkinių klausimą: „Kodėl ne Vilniuje?“
„Taip tiesiog sukrito kortos, – paaiškino muzikos atlikėja. – Mano vyras yra anykštėnas. Kažkada pamačiusi Anykščiuose patalpas pasakiau: „Kokia nuostabi vieta, kuriai reikia tik meilės!“ Po kurio laiko sužinojome, kad tas patalpas nuomoja. Sakau: „Viskas, darom!“ Anykščiuose būname dažnai. Esame visiškai įsimylėję šį kraštą ir jo žmones, todėl visiškai nebijojome savo sprendimo“.
Moteris sakė savo sužadėtinio gimtąjį miestą pažįstanti iš esmės.
„Čia tiek įdomių vietų! Nuo vandenlenčių parko iki istorinio šilelio, nuo geriausio dviračių tako iki užslėptų vietelių skaniai pavalgyti ir išgirsti visiškai netikėtą koncertą. O kokia gamta! Bažnyčia! Festivalis „Purpurinis vakaras“! Tik atvažiuokite ir ieškokite!“ – ragino užburiančio balso savininkė J. Arlauskaitė-Jazzu.
I. Višinskas taip pat užsidegė meile Anykščiams, kuriuose, prieš pradėdamas čia savo karjerą, buvo lankęsis vos keletą kartų.
„Atvažiavęs čia pamačiau šį miestą visai kitokį nei jį prisiminiau iš anksčiau. Susipažinau su gyventojais. Jie paliko labai gerą, nuoširdžių žmonių įspūdį“, – patikino pašnekovas.
Virtuvės šefą sužavėjo ir Anykščių gamta.
„Gamta yra išvis šalia. Jeigu Vilniuje reikia kur nors važiuoti, kad pabūtumei gamtoje, čia iš esmės užtenka pereiti gatvę“, – pastebėjo I. Višinskas.
Be jau žinomų miesto objektų: Anykščių šilelio, Puntuko, Lajų tako, virtuvės šefas spėjo atrasti ir ne mažiau įdomių vietų. Vienas jų – Dainuvos slėnis, kurio atnaujinimo projektas bus pristatytas ir tradiciniu tapusiame nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas 8“. Tai analogų Lietuvoje neturintis konkursas, kuris apjungia Lietuvos valstybines institucijas, savivaldybes ir aukštųjų mokyklų architektūros, urbanistikos, inžinerijos, kraštovaizdžio architektūros studentus bei profesionalus. Visi jie projekto metu drauge siekia atkurti mažuosius miestus ir padidinti jų konkurencingumą Lietuvos miestų kontekste. Šiais metais dalyvauja rekordinis skaičius – 8 savivaldybės: Elektrėnų, Anykščių, Radviliškio, Utenos, Kėdainių, Širvintų, Raseinių ir Pakruojo.
Dainuvos slėnį virtuvės šefas atrado ieškodamas įvairesnių augalų savo kuriamiems patiekalams pagardinti.
„Domiuosi valgomais miško augalais – ne tik grybais ir uogomis, bet ir visokiomis žolelėmis, tuo, ką galima rasti miške ir ankstyvą pavasarį, ir vėlyvą rudenį. Tokiu būdu, ieškodamas ko nors valgomo, esu patyrinėjęs Dainuvos slėnį.
Apskritai rekomenduočiau tiems, kurie užsuka į Anykščius, praeiti ar pravažiuoti dviračiais visą Šventosios upės pakrantę. Anykščiuose yra daug pramogų – visokie labirintų parkai šeimoms, padarytas rekreacinis takas, pastatytas sporto inventorius, įrengtas kempingas, aplink kurį viskas labai gražiai sutvarkyta. Čia tikrai yra ką veikti. Tik aš mažai išnaudojęs vasaros pramogas, nes vasarą man – pats darbymetis, bet ir žiemą, ypač per Kalėdas, čia labai gražu. Anykščiuose yra gi net Kalėdų senelio rezidencija, traukinukai“, – vardijo I. Višinskas.
Anykščiai – sparčiai besivystanti kurortinė teritorija, siekianti tapti kurortu. Ar jie galėtų varžytis su tokiais kurortais, kaip Birštonai, Druskininkai, Neringa ar Palanga?
J. Arlauskaitė-Jazzu sakė nemananti, kad Anykščiai apskritai turėtų su kažkuo konkuruoti.
„Tai yra unikalus miestelis. Aš labai tikiuosi, kad jis savo autentiškumą ir išlaikys – ta žaluma, ramybė, kultūra ir eksliuzyvas. Anykščiai – oazė, kurioje sustoja laikas. Čia poezija tiesiog tvyro ore“, – neabejojo dainininkė.
I. Višinskas vylėsi, kad Anykščiuose ateityje įsikurs vis daugiau jaunų žmonių: „Nuo čia yra netoli Vilnius, Kaunas. Man atrodo, kad turėtų čia pradėti kurtis vis daugiau jaunų žmonių. Aš pats esu kilęs iš Šilutės ir pastebėjau, kad, nors po mokyklos visi iš ten išvažiuoja, praėjus 10 ir daugiau metų dalis žmonių į Šilutę grįžta gyventi. Manau, kad ir į Anykščius daug čia užaugusių žmonių sugrįš, nes dabar darosi patrauklu gyventi ir mažesniame mieste“.

The post Anykščius pamilusi Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Čia poezija tiesiog tvyro ore“ appeared first on udiena.lt.

„Už nepertraukiamą veiklą“ apdovanotos įmonės, kurios veikia jau trisdešimt metų Anykščių rajone:

• UAB „Imenza“

• UAB „Anykštos redakcija“

• IĮ Vogulio „Vesas“

• UAB „Anykščių linai“

• IĮ „Anykščių taksi“

• IĮ I. Judickienės vaistinė

• IĮ „Granitas“

• UAB „Poraistė“

• UAB „Gėlių lanka“

• MB „Allex“

• UAB „Licar“.

• IĮ „Jūros auksas“

• K. Balčiūno inžinierinių paslaugų įmonė.

Padėkų raštais „Už ilgametę veiklą“ apdovanotos įmonės:

• • UAB „ESSPO“
• • UAB „Žiburys“
• • UAB „Vikonas“
• • AB „Anykščių kvarcas“
• • AB „Anykščių melioracija“
• • Anykščių vartotojų kooperatyvas
• • UAB „Anykščių vosinta“
• • AB „Ažuožerių sodai“
• • UAB „Jaros prekyba“
• • IĮ S. Pilkauskienės odontologijos kabinetas
• • O. Grumbinienės įmonė „Vojūra“
• • IĮ Audros Pranckūnienės
• • IĮ G. Gotovskio firma
• • UAB „Paguostė“
• • IĮ Gansiniausko įmonė
• • UAB „Anykščių energetinė statyba“
• • UAB „Sinchronizacija“
• • S. Kauniečio IĮ filialas
• • M. Misiūno firma „Vicilė“
• • UAB „Vaidlonė“
• • M. Balucko įmonė „Varžos matas“
• • UAB „Originalios erfurto sėklos“
• • UAB „Medusas“
• • L. Smalskienės firma
• • A. Baltrimo įmonė
• • V. Vidugirienės įmonė „Endora“
• • V. Misiūno firma „Ankasta“
• • IĮ L. Meškauskienės parduotuvė „Orchidėja“
• • T. Kontrimavičiaus firma „Prevencija“
• • UAB „Aistra“
• • E. Rudokienės stomotologijos kabinetas
• • V. Maldžienės firma
• • V. Gruzinsko įmonė
• • UAB „Dulugis“
• • IĮ „Žalialapis“
• • A. Petrulio IĮ „Lavida“
• • UAB „Vilart“
• • UAB „Traupelė“
• • UAB „Kurklių karjeras“
• • UAB „Alauša“.

Anykščių r. savivaldybės administracijos inf.

The post Apdovanoti Anykščių verslo žiburiai appeared first on udiena.lt.

Živile, atskleiskite, kodėl savo gyvenime pasirinkote tapytojos kelią?

Aš buvau tikra vilnietė, o vyras klaipėdietis, o didmiestyje nenorėjome gyventi. Anykščiai garsėja kaip savotiška kultūros sostinė, todėl ne kartą mes atvažiavome, dairėmės, domėjomės, kas ką parduoda, buvo įdomu, koks gyvenimas čia verda. Neslėpsiu – labai sužavėjo gamta su Šventąja, Šimonių giria… Puikūs žmonės: su kuo teko bendrauti – tie labai malonūs. Nors kol kas gyvename šalia Anykščių, nusipirkome namą pačiame mieste, dabar tvarkomės ir netrukus įsikursime.

Anuomet, kai dirbau Vilniuje, ieškojau dvasinės atgaivos ir ją rasdavau privačiai besimokydama tapybos. Jutau, kad į šią sritį noriu nerti kuo giliau. Man vaikų auginimas buvo kitoks etapas: tai laikas, kuomet nesinorėjo grįžti į ofisus ir dirbti administracinį darbą. Noriu pabandyti įgyvendinti tai, kas man yra arčiau širdies. Atvažiavusi gyventi į Anykščius, sužinojau apie menų inkubatorių, atsirado ir laisva patalpa, kurioje dabar tapau paveikslus. Šioje patalpoje įsikūręs ir mano vyras – garso režisierius.

Esate baigusi politikos mokslus, o pasirinkote meną. Ar nebuvo sunku žengti tokį drastišką žingsnį?

Daugelis menininkų nuolat tvirtina, kad piešti pradėjo dar ankstyvais vaikystės metais. O aš negaliu tuo pasigirti (juokėsi). Gal kokioje 10 klasėje prasidėjo dailės istorija, kuri pradėjo man patikti. Buvo galimybė išsilaikyti dailės egzaminą, tačiau tuo metu patingėjau. O politikos mokslus rinkausi vien todėl, kad labai gerai sekėsi mokslai ir puikiai išlaikiau egzaminus.

Kokį pasaulį vaizduojate savo kūrybos darbuose?

Dažniausiai iliustruoju knygas, o štai dabar ruošiu atvirukų seriją. Turėčiau iki Kalėdų suspėti. Labai norėčiau išleisti bežodę knygą apie karalaitę, tačiau kol kas neaiškus jos finansavimas. Mano paveiksluose dažniausiai vaizduojami pasakų personažai. Nesu užsibrėžusi, kad juose turi būti būtinai tik pasakų herojai, tačiau savaime taip išeina ir viskas. Žinoma, galima rasti gamtos motyvų, gyvūnų. Aš esu įsitikinusi, kad mano darbuose yra tarsi pasakojama kažkokia istorija. Atskira mano tapybos darbų tema – motinystė. Tai yra kasdienybė, buvimas su vaikais…

Vaikystės metu labai mėgau pasakas. Galbūt mano tapyboje galima rasti sąsajų su vaikyste. Piešiniai – lyg raktas, atrakinantis tai, kas glūdi pasąmonėje.

Įtakos kūrybai turi ir gamta. Čia semiuosi ramybės, idėjų, jėgų, labai mėgstu pasivaikščiojimus.

Kuris darbas labiausiai atspindi Jūsų nuotaikas?

Norėdama išbandyti temperos dažus, eskizų sąsiuvinyje įamžinau meile sujungtą vyro ir moters šokį. Iš pradžių nesirengiau tapyti žmonių veidų. Liejau abstrakčią akvarelę, norėjau pavaizduoti kalnus. Tačiau juose pamažu ėmė ryškėti vyro veidas, o paskui šalia jo išėjo ir moteris. Čia vaizduojami santykiai tarp vyro ir moters, juntama jų tarpusavio energija. Tas santykis – tai šokis.

Ar tapybai svarbus emocinis nusiteikimas?

Aš manau, kad taip. Nesu profesionalė menininkė. Tarkim, jeigu esu vienoje būsenoje, negaliu nutapyti piešinio kitaip. Jei kažkas viduje nėra gerai, kūrinys tikrai nebus labai nuotaikingas. Mano nuomone, ką bedarytum, viskas turi išplaukti iš vidaus, iš širdies. Visose srityse tas pats: tiek tapyboje, tiek muzikoje…

Vytauto Ridiko ir Ž. Kairytės asmeninio archyvo nuotr., Vytauto Ridiko video

The post Pasaulį apkeliauti pasiryžusi jauna kūrėja pasirinko Anykščius appeared first on udiena.lt.

Visą vasarą vykę „Lietuvos vasaros sostinės 2021“ rinkimai sulaukė itin didelio skaitytojų dėmesio – iš viso savo simpatijas atidavė daugiau kaip 20 tūkst. lrytas.lt lankytojų.
Pastebima, kad nors dažnas tautietis atostogas renkasi praleisti pajūryje, konkurso rezultatai parodė ką kitą – į lyderių penketuką šįkart atostogų sostinėmis tituluojamus pajūrio miestus skaitytojai neišrinko. Intensyvi miestų kova vyko jau nuo pat konkurso pradžios. Skaitytojai įvertino mažiau pažintas šalies vietas bei mažesnių miestų siūlančias pramogas ir kelionių maršrutus. Šiais metais naująja „Vasaros sostine 2021“ karūnuojami Anykščiai, kurie sulaukė daugiau nei ketvirtadalio visų naujienų portalo skaitytojų balsų. Anykščiams nusileido ne ką mažiau atostogautojų pamėgti Druskininkai, o garbingoje trečioje vietoje – Kupiškio rajonas. Anykščiai stebina savo siūlomų lankytinų vietų sąrašu. Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sakė, kad mieste kasmet atsiranda daug naujų pramogų bei turistinių objektų, todėl jei esate buvę Anykščiuose, neturėtumėte dvejoti prieš vykdami dar kartą.
„Šiais metais pradėjo kurtis maži, jaukūs, su unikaliomis veiklomis SPA centriukai: miesto centre, Parko viloje įsikūrė „Odorata Gamtos SPA“, SPA centras atsidaro „Nykščio namuose“, „Barono Vila“ įkūrė ne tik jaukų SPA centrą, bet ir kviečia patirti miško maudynes – pirmą Lietuvoje sertifikuotą patyrimų ir terapijos programą.

Šiais metais atsiranda unikalios galimybės nakvynei gamtos prieglobstyje: namelyje medyje, namelyje danielių aptvare „Arčiau gamtos Anykščiai“, „Glamping“ tipo stovyklavietėje „Teka Teka“ Anykščių mieste šalia Šventosios, šveicarų įkurtuose svečių namuose „Palaima“ prie Rubikių ežero. Tai nauja, nekalbant apie seniai turistų traukos centrais virtusius Anykščių muziejus, medžių lajų taką, vasaros roges, SPA „Vilnius Anykščiai“ ir daugybę kitų objektų, kuriuos išbandyti ir kelių savaitgalių neužtenka“, – vardijo meras.

Anykščiai gali didžiuotis ir naujai registruotu Lietuvos rekordu – didžiausiu Lietuvoje labirintu, suformuotu kukurūzų lauke „Labirintų parke“, kurio ilgis siekia daugiau nei 2,272 km.

Šaltinis: lrytas.lt

The post Išrinkta nauja Lietuvos vasaros sostinė: ja tapo Anykščiai appeared first on udiena.lt.

Interaktyvių renginių uždavinys – padėti vaikams atsiskleisti

Šių metų festivalio programa – marga ir įvairialypė. Šeštadienį festivalį atidarys režisierės Ievos Jackevičiūtės spektaklis „7 ratai“. Teatrui neįprastoje aplinkoje – scenoje šalia Šventosios upės – spektaklis bus taip pat kiek netradicinis: be įprastų personažų ir siužetinės linijos. Aktoriai kvies vaikus pažinti pasaulį per būsenas, jausmus, potyrius, įsižiūrint į kasdienybėje nepastebimas detales, skambės autentiška spektakliui kurta muzika. Tiek šis, tiek sekmadienį vyksiantis spektaklis-koncertas „Aštuntadienis“ apie nekasdienišką kasdienybę, režisuotas tos pačios kūrėjos, yra interaktyvūs, skatinantys dalyvius kurti ir svajoti, ne tik pasyviai stebėti reginį. Didžiojoje dalyje programos renginių skambės gyva vokalinė ir instrumentinė muzika. Aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka poezijos skaitymuose, pavadintuose „Vakaras V“, ieškos poezijos netikėtose vietose ir kartu su vaikais dainuos gražiausias poetų Sigito Gedos, Mariaus Marcinkevičiaus, Vainiaus Bako, Daivos Čepauskaitės eiles.

Išskirtinis dėmesys patiems mažiausiems

Profesionalūs edukatoriai parengė žaismingas pamokėles-spektaklius patiems mažiausiems – nuo pusmečio iki trejų metų amžiaus – festivalio dalyviams. Jaukiai įrengtoje ir autorės Indrės Zalieckienės knygų motyvais dekoruotoje erdvėje abi festivalio dienas vyks įvairios patyriminės edukacijos: aktorė Gintarė Latvėnaitė dalysis savo patirtimi teatro edukacijoje kūdikiams, sakytinį, žaidybinį ir dainuojamąjį folklorą į edukaciją „Kupolė graži“ pins aktorė ir muzikantė Greta Šepliakovaitė, muzikė ir ankstyvojo ugdymo ekspertė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė kvies mažylius pažinti pasaulį per pojūčius – garsų, kvapų, skonių, tekstūrų skirtumus. Jos autorinės edukacijos tema – geltona spalva.

Vaikų literatūros perlai – Anykščių šilelyje

Kadangi festivalio organizatoriai programoje visada ypatingą dėmesį skiria vaikų literatūrai, šiemet lankytojai ir vėl turės galimybę susipažinti su naujausių, profesionalų įvertintų knygų autoriais ir iliustruotojais. Išskirtinis festivalio svečias – Vytautas V. Landsbergis. Jis kvies šeimas į pasidainavimus ir pasipasakojimus. Rašytojos Jurgos Vilės ir iliustruotojos Linos Sasnauskaitės duetas kalbės savo naujausios knygos herojaus – chameleono Leono – vardu ir taps trykštančios spalvomis chameleonų mokyklos mokytojomis. Rašytoja Ignė Zarambaitė papasakos apie draugystę, susirašinėjimą laiškais ir net atskleis paslaptį, kokie nuotykiai pašto pelyčių laukia būsimoje jos knygoje.

Į nuotykius literatūrinėse dirbtuvėse vaikus kvies rašytoja Gaja Guna Eklė, poetas Dainius Gintalas, dailininkės Rasa Joni, Lina Itagaki, Agnė Nananai, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Rašytoja ir knygų iliustruotoja Kotryna Zylė ne tik pristatys iš knygiuko gimsiančią savo knygą „Geriausia diena“  (iliustr. Inga Dagilė), bet ir prieš dirbtuves trumpai kalbins kiekvieną kūrėją, kad vaikams susitikimas taptų įsimintinesnis ir informatyvesnis.

Apie knygas, bet kitaip

Atskiro dėmesio vertos literatūrinės instaliacijos – originalūs ir tik šiam festivaliui skirti akcentai, kuriuos bus galima aplankyti viso festivalio metu. Išskirtinės Rasos Joni knygos „Nematomi praradimai“ iliustracijos atgims medžiuose kabančiose dėžutėse, jas lankytojai galės pamatyti per specialius spalvotus stikliukus. Drąsiausiųjų lauks literatūrinis pabėgimo kambarys su šiurpulingų kliūčių ruožu, Tomo Dirgėlos knygos „Užkeiktoji pono Kuko knyga“ motyvais. Dalyvių tikslas – kuo greičiau išspręsti visas užduotis ir taip panaikinti raganos prakeiksmą. Festivalį užbaigs užkeiktasis rašytojo T. Dirgėlos šou su dainomis ir rūko pabaisomis.   

Abi festivalio dienas slėnyje šurmuliuos knygų turgelis. Nuotykiautojų maitinimu rūpinsis net keletas maitinimo paslaugų teikėjų.

Festivalio atlikėjų vaizdo kvietimas į „Nuotykiai tęsiasi“: https://vimeo.com/manage/videos/580180647.

Visą festivalio programą rasite www.nuotykiaitesiasi.lt.

Festivalio partneris – Anykščių rajono savivaldybė. Festivalį iš dalies finansuoja – Lietuvos kultūros taryba.

The post Festivalio „Nuotykiai tęsiasi“ programa: nuo lietuvių liaudies kūrybos elementų iki šiurpulingų siaubo užduočių appeared first on udiena.lt.

Ugniagesiai gelbėtojai informavo, jog balandžio 14-os naktį, 01.49 val., buvo gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Budrių kaime. Atvykus ugniagesiams, dviejų aukštų gyvenamasis namas degė atvira liepsna. Iki atvykstant jiems, du gyventojai jau buvo iššokę pro antrojo aukšto langus, dar vienas išėjęs iš pirmojo aukšto. Apmalšinę liepsnas gaisravietėje ugniagesiai rado tris vaikų ir moters kūnus.

Pasak Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Lauryno Gabrilavičiaus, apsilankiusio gaisro vietoje, nustatyti, kuriame aukšte kilo gaisras, sudėtinga: „Labai skaudu, kad gaisre žuvo žmonės. Nustatyti gaisro priežastį iškviesti Gaisrinių tyrimų centro specialistai. Pirminiais duomenimis, vakar vakare, apie 23 val., dar buvo kūrenama krosnis.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad norint apsisaugoti nuo žūties gaisre, būtina namuose įsirengti dūmų detektorių, kuris garsiniu signalu įspėtų apie įsiplieskusią ugnį. Deja, ugniagesių gelbėtojų duomenimis, būstuose dūmų detektorių iki šiol nėra įsirengę apie 38 proc. gyventojų.

Pagrindinės žūčių gaisruose priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, neatsargus rūkymas, neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, pašalinis ugnies šaltinis ir kt.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Tragedija Anykščių rajone: per gaisrą žuvo keturi žmonės, iš jų – trys vaikai appeared first on udiena.lt.