Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti.

Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.

Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi

Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.
Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, dabar beveik visai neserga. „Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės kažkaip atsparesnės, bent jau kol kas”, – pasakoja I. Arnauskienė.

Neprieštarauja, kai gydytojas paskiria antibiotikų

Vos tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams – dažniausiai tai būna pirminiai peršalimo požymiai, tokie kaip sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar nedidelis karščiavimas, – keturių vaikų mama I. Arnauskienė iš pradžių stengiasi gydyti atžalas naminiais metodais – duoda daug įvairių žolelių arbatų ir kitų skysčių, kokybiško maisto, papildomų vitaminų, jei prireikia, ir nereceptinių vaistų.
Kaip bebūtų, dėl pačių įvairiausių dvejonių mama konsultuojasi su gydytojais nuo pat vaikų gimimo, nes pasitiki jų žiniomis ir kompetencija, tačiau kiekvieną kartą stengiasi sąmoningai vertinti situaciją ir pati.
„Jei gydytojas sako, kad antibiotikus tam tikru ligos atveju vertėtų gerti, aš tikrai neprieštarauju ir nesakau ne, o sąžiningai ir atsakingai juos duodu vaikams. Juk negalime vaiko palikti likimo valiai ir galvoti, kad išgysime su tomis žolelėmis, nors matome, kad jos jau tikrai nebepadeda ir liga toliau progresuoja, silpnindama vaiko organizmą”, – teigia I. Arnauskienė.

Griežtai laikosi rekomendacijų

I. Arnauskienė prisipažįsta nemėgstanti improvizacijų, juolab kai kalbama apie vaikų sveikatą, todėl itin griežtai laikosi gydytojų nurodymų: kaip, kiek ir kada vaikams duoti paskirtus antibiotikus, žino, kad reikia pabaigti visą jų kursą, papildomai vartoti daug skysčių ar nepamiršti gerti gerųjų bakterijų.
„Jeigu būna kažkas neaišku, visuomet papildomai paklausiu gydytojos ir išsiaiškinu, tikrai nenumoju ranka. Juk per ilgą laiką susidraugauji ir su tomis gydytojomis, kurios rūpinasi tavo vaikų sveikata nuo pat mažens. Be to, jos pačios dažniausiai irgi būna mamos, todėl visus iškylančius klausimus kuo puikiausiai supranta”, – pasakoja I. Arnauskienė.
Tiesa, mama atvirauja, kad kartą su vyru buvo rimtai sunerimę, kai atsikėlę ryte pamatė sūnaus Džiugo išbertą kūną. Tačiau tėvai pasikonsultavę su gydytojais suprato, kad visa tai yra tik šalutinis antibiotikų poveikis, todėl gerai, kad vaikui jis pasireiškė paskutinę antibiotikų kurso dieną, o bėrimai praėjo patys savaime.
Kaip bebūtų, pasak specialistų, pastebėjus nepageidaujamą vaiko reakciją į antibiotikus ar kitus paskirtus vaistus, būtina kuo skubiau pranešti savo gydytojui, kuris paaiškins, kaip teisingai pasielgti. Gydytojas informaciją apie šalutinį vaisto poveikį suveda į sistemą, kuria naudojasi ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, todėl pranešdami apie šalutinį vaisto poveikį, padedate ir kitiems medikams paskirti savo pacientams tinkamesnius vaistus bei įvertinti galimą papildomą vaisto poveikį.

„Vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis”

Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, tėvai stipriai prisideda prie vaikų imuniteto ir gali paveikti didžiąją dalį jį silpninančių veiksnių, tokių kaip, neteisinga mityba, skatinanti mažą naudingųjų medžiagų įsisavinimo kiekį bei vitaminų trūkumą, netinkama šeimos atmosfera, stimuliuojanti įvairias psichologines traumas, ir panašiai.
I. Arnauskienė stengiasi grūdinti vaikų imunitetą naudodamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis. „Esu už tai, kad vaikai visuomet pabūtų gryname ore, ir vadovaujuosi taisykle, kad blogo oro nėra – yra tik netinkama apranga. Stengiuosi, kad viskas vyktų sąmoningai, todėl, pavyzdžiui, jei vaikas perbėgo per balą ar nukrito ant žemės ir šiek tiek sušlapo, tikrai nebėgu jo iškart perrengti”, – pasakoja keturių vaikų mama.
Taip pat kiekvieną dieną ji duoda vaikams žuvų taukų ir vitamino C, prižiūri, kad jie vartotų pakankamai skysčių, o kai senelių darže jau atsiranda šviežių uogų ar vaisų, visuomet skuba į kaimą pasinaudoti šia vitaminų gausa.
„Savo vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis, tačiau kartu ir besąlygiškai rūpinamės jų imunitetu bei sveikata, o užklupus ligoms, visuomet konsultuojamės su savo gydytojais ir atsakingai laikomės jų nurodymų. Jeigu kompetentingas specialistas ir savo srities profesionalas rekomenduoja antibiotikus ar kitokius vaistus, vadinasi, jis žino, ką daro”, – tvirtina I. Arnauskienė.

The post Antibiotikai: atsisakyti negalima, pamilti draudžiama appeared first on udiena.lt.

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai didina šios grupės vaistų atsparumą, kas galiausiai gali baigtis tuo, kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių vaistų.

Apie tai, kaip neracionaliai vartojant antibiotikus rizikuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pagrindinių taisyklių vertėtų laikytis vartojant šios grupės vaistus, pasakojo vaistininkas Laurynas Rukas.

Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas

Nors visuomenė ir yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, bet medicinos specialistai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias sprendimas norint įveikti bet kokią ligą.
Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad įsigijus antibiotikų bet kuri liga bus greitai nuslopinta.
Antibiotikai yra itin specifinių vaistų grupė, kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ir sunaikina jų struktūrą, todėl turi būti vartojama tik gydytojui išrašius receptą, o ne nusprendus gydytis savarankiškai. „Šie vaistai yra skiriami ir yra efektyvūs tik bakterinėmis infekcijomis sergantiems pacientams gydyti, jie nėra skiriami tokioms ligoms kaip peršalimas ar gripas”, – teigė vaistininkas L. Rukas.
Be to, antibiotikai yra skirstomi pagal veikimo pobūdį arba pagal antimikrobinį veikimo spektrą, atlieka skirtingas funkcijas organizme ir yra paskiriami konkrečiam pacientui atsižvelgiant į jo ligos istoriją, amžių, svorį, alergijas ir kitus požymius. Dėl šios priežasties negalima naudoti šios grupės vaistų, kurie buvo paskirti kitam žmogui, nors ligos simptomai gali ir sutapti.

Netinkamai vartojant, gydymas bus nesėkmingas

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dažniausiai mūsų imuninė sistema pati geba sunaikinti į organizmą patekusius patogeninius organizmus, tačiau, kai žmogaus organizmas yra nusilpęs ir pats negeba kovoti prieš tam tikrą bakterinę infekciją, skiriami antibiotikai. Tiesa, pacientas vaistus turi vartoti labai tiksliai, kaip pataria specialistai.
„Labai svarbu atsižvelgti tiek į vaisto vartojimo dažnumą per parą, tiek į vartojimo trukmę, nes netinkamas antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atsparių bakterijų vystymuisi, todėl net ir vartojant šiuos vaistus tokiu atveju bakterijos išliks atsparios ir gydymas bus nesėkmingas”, – perspėjo vaistininkas L. Rukas.
Norint pasiekti maksimalių gydymo rezultatų, net ir pasijutus geriau, būtina suvartoti visą individualiai paskirtų antibiotikų kursą, nevartoti senų antibiotikų likučių, gerti daug vandens, dažnai plauti rankas, nevartoti alkoholio ir tam tikrų maisto produktų, kuriuos nurodo gydytojas.
Be to, būtina informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, jei tokių yra, nes vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti dėl jų nesuderinamumo. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies antibiotikai silpnina kontraceptikų efektyvumą, todėl moterims visuomet rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.

Virusinės infekcijos nėra gydomos antibiotikais

Pasak gydytojų, visi karščiavimai yra skirtingi ir nebūtinai tai yra infekcija, sukelta tam tikros bakterijos. Daugybė virusinių infekcijų, tokių kaip gripas, peršalimas ar bronchitas, negydomos antibiotikais, todėl, pavyzdžiui, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus pirmiausia derėtų likti namuose, gerti daug skysčių, vėdinti patalpas, dažniau plauti rankas ir dėvėti apsaugines veido kaukes.
Anot vaistininko L. Ruko, jeigu pacientas neturi temperatūros arba ji nesiekia 38 laipsnių, šios mažinti nereikėtų ir neverta iškart skubėti pas gydytoją.
Ūmi ligos stadija paprastai praeina po 2–3 dienų, jei po šio laikotarpio sveikatos būklė nesikeičia arba pablogėja, tuomet vertėtų pasirodyti gydytojui, kuris įvertinęs ligos požymius ir atlikęs reikalingus tyrimus nustatys tolimesnę gydymo eigą.

Praranda savo veiksmingumą

Antibiotikai, kaip ir kiti vaistai, turi nepageidaujamų poveikių sveikatai, o neatsakingai juos vartojant galima dar labiau pabloginti esamą sveikatos būklę: neretai atsiranda tokie sveikatos sutrikimai kaip alergija, viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno mikloforos pusiausvyros negalavimai, nemalonus skonis burnoje ir panašiai.
Be to, antibiotikų veikimo mechanizmas yra susijęs su gebėjimu slopinti tam tikrų bakterijų augimą ir jų naikinimą, todėl, laikui bėgant ir neracionaliai vartojant šios grupės vaistus, išsivysto bakterijų atsparumas ir vaistai praranda savo efektyvumą. Tokiais atvejais dažnai tenka naudoti naujesnės kartos antibiotikus, kurie neretai būna brangesni, prailgina gydymo trukmę ir gali turėti dar daugiau šalutinių poveikių.
Toliau mažėjant antibiotikų veiksmingumui darosi vis sunkiau gydyti pneumoniją, tuberkuliozę, gonorėją, kraujo užkrėtimą ir kitas infekcines ligas, todėl gali išaugti ne tik infekcijų skaičius, bet ir mirtingumas, nes atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų. Vien tik Europos Sąjungoje kiekvienais metais beveik 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, o naujų antibiotikų pasaulyje išrandama itin mažai.

Atsakingai elgtis privalo ne tik medikai, bet ir pacientai
 

Vienas svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prioritetų yra antibiotikų atsparumo stabdymas, kadangi daugelyje šalių antimikrobinio atsparumo paplitimas kasmet žaibiškai didėja, keldamas didžiulį nerimą.

Norint išvengti neracionalaus antibiotikų vartojimo, kone pagrindine priemone išlieka visuomenės švietimas. „Svarbu pacientus informuoti ne tik apie antibiotikų sukeliamus nepageidaujamus poveikius, bet ir apie žalą gamtai bei gyvūnams, kadangi antibiotikai yra naudojami ne tik sveikatos srityje, bet ir žemės ūkyje, todėl antimikrobinių dalelių galima aptikti vandenyje, dirvožemyje ir net gyvūnų organizmuose. Visa tai sudaro vientisą ciklą, kai antibiotikai nedidelėmis dalelėmis grįžta į mūsų organizmą ir suteikia galimybę toliau daugintis atsparioms bakterijoms”, – informavo vaistininkas L. Rukas.
Taip pat pačių pacientų atsakomybė yra griežtai vadovautis gydytojų nurodymais ir pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais, o iškilus bet kokių klausimų ar šalutinių poveikių visuomet rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus ir, žinoma, jokiu būdu neužsiimti savigyda kitais antibiotikais.

The post „Paskyrėme sau antibiotikų. Ar žinome, kuo rizikuojame?“ appeared first on udiena.lt.

Išmesdami į šiukšlių dėžę senus ar nebereikalingus antibiotikus, žmonės net nenumano, kad tampa ne tik aplinkos teršėjais, bet ir prisideda prie šiems vaistams atsparių bakterijų platinimo. Pastaruoju metu visame pasaulyje netyla diskusijos apie tokių bakterijų atsiradimą ir dėl to kylančios didelės grėsmės, kad gydant ligas gali pritrūkti tinkamų antibiotikų.

Kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, atsparias antibiotikams bakterijas gali pernešti kirai. Pernai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mokslininkai tyrė šiuos paukščius, kurie pastaruoju metu vis dažniau aptinkami mūsų šalies sąvartynuose, nes ten lengvai randa maisto. O į sąvartynus su kitomis atliekomis patenka ir žmonių išmesti antibiotikai. Patekę į sąvartyne besimaitinančio kiro organizmą jie ne tik gali sukelti paukščio apsinuodijimą, bet ir, kaip parodė šie tyrimai, taip paveikti jame esančias bakterijas, kad jos mutuotų ir taptų atspariomis tam antibiotikui.
Šias atsparias bakterijas, kaip sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, kirai gali ir išplatinti. Paprastai dienos pabaigoje jie skrenda nakvoti į upių pakrantes. Kirų išmatos užteršia vandenį, kuriuo bakterijos gali plačiai paplisti. Be to, patys kirai yra migruojantys paukščiai, jiems neegzistuoja valstybių sienos, todėl atsparių antibiotikams bakterijų platinimo galimybės tampa pasauline problema.
Aplinkosaugininkai primena, kad antibiotikų, kaip ir kitų senų ar nebereikalingų vaistų, negalima nei mesti į šiukšlių dėžę, nei pilti į kanalizaciją. Juos reikia atiduoti vaistinėms, kurios perduos šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms. Farmacijos įstatymas įpareigoja vaistines priimti iš gyventojų visus naikintinus vaistinius preparatus. Jeigu vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas atsisako priimti, apie tai reikia pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nemokamu tel. 8 800 73568.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Antibiotikai šiukšlių dėžėje – griežtas ne appeared first on udiena.lt.

Kasmet lapkričio 18 dieną minime Europos supratimo apie antibiotikus dieną. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai primena, kaip svarbu atsakingai vartoti antibiotikus ir laikytis gydytojų nurodymų.

Šią dieną Europos visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyva siekiama geriau informuoti visuomenę apie antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai ir paskatinti apdairų antibiotikų vartojimą. Naujausi duomenys patvirtina faktą, kad visoje Europos Sąjungoje daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų, o atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Antibiotikus vartojant atsargiai atsparių bakterijų plitimą galima sustabdyti, kad gydymas antibiotikais būtų veiksmingas ir ateinančioms kartoms.
Kas yra atsparumas antibiotikams?
Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams (prigimtinis arba natūralus atsparumas). Blogiau, jei kurios nors bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pakitimų (įgytas atsparumas). Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikui ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį bei gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja.
Būtina atsiminti, kad:
• Kai kurios virusinės infekcijos praeina savaime ir jokio gydymo nereikia. Skirkite sau laiko pasveikti;
• Tiek virusų, tiek bakterijų sukeltos infekcijos turi panašių ligos simptomų;
• Antibiotikai veikia tik bakterijų sukeltas infekcijas, virusų antibiotikai tiesiog neveikia, pvz., peršalus ar susirgus gripu, vartojami antibiotikai nepadės greičiau pasveikti ir gali sukelti šalutinius reiškinius;
• Antibiotikai gali veikti ne tik infekciją sukėlusias bakterijas, bet ir gerąsias organizmo bakterijas;
• Dažnas ir neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių antibiotikams bakterijų vystymąsi ir gali sukelti pašalinius reiškinius;
• Bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, kurie stengiasi išgyventi ir sukuria apsauginius mechanizmus savo viduje prieš antibiotikų veikimą. Šiuos mechanizmus bakterijos perduoda viena kitai, todėl atsparių antibiotikams bakterijų skaičius didėja;
• Antibiotikus būtina vartoti tiek dienų ir tokiomis dozėmis, kiek paskyrė gydytojas;
• Negalima dalinti antibiotikų kitiems – antibiotikai skirti tik tam tikrai sukeltai bakterinei infekcijai gydyti.
Kaip apsisaugoti nuo kenksmingų mikrobų ir jų sukeliamų infekcijų?
Tinkamai maitinkitės, pailsėkite, sportuokite, užsidenkite burną kosėdami ar čiaudėdami, dažnai plaukite rankas, vėdinkite patalpas.

Dainius RAŠIMAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas

The post Antibiotikus ragina vartoti atsakingai appeared first on udiena.lt.

Kasmet lapkričio 18-ą yra minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią dieną Europos visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyva, siekiama geriau informuoti visuomenę apie antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai ir paskatinti apdairų antibiotikų vartojimą. Naujausi duomenys patvirtina tą faktą, kad visoje Europos Sąjungoje daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų, o atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Antibiotikus vartojant atsargiai atsparių bakterijų plitimą galima sustabdyti, kad gydymas antibiotikais būtų veiksmingas ir ateinančioms kartoms.

Kas yra atsparumas antibiotikams?

Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams (prigimtinis arba natūralus atsparumas). Blogiau, jei kurios nors bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pakitimų (įgytas atsparumas). Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikui ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį bei gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja.
Būtina atsiminti, kad:
• Kai kurios virusinės infekcijos praeina savaime ir jokio gydymo nereikia. Skirkite sau laiko pasveikti;
• Tiek virusų, tiek bakterijų sukeltos infekcijos turi panašių ligos simptomų;
• Antibiotikai veikia tik bakterijų sukeltas infekcijas, virusų antibiotikai tiesiog neveikia pvz., peršalus ar susirgus gripu, vartojami antibiotikai nepadės greičiau pasveikti ir gali sukelti šalutinius reiškinius;
• Antibiotikai gali veikti ne tik infekciją sukėlusias bakterijas, bet ir gerąsias organizmo bakterijas;
• Dažnas ir neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių antibiotikams bakterijų vystymąsi ir gali sukelti pašalinius reiškinius;
• Bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, kurie stengiasi išgyventi ir sukuria apsauginius mechanizmus savo viduje prieš antibiotikų veikimą. Šiuos mechanizmus bakterijos perduoda viena kitai, todėl atsparių antibiotikams bakterijų skaičius didėja;
• Antibiotikus būtina vartoti tiek dienų ir tokiomis dozėmis, kiek paskyrė gydytojas;
• Negalima dalinti antibiotikų kitiems – antibiotikai skirti tik tau sukeltai bakterinei infekcijai gydyti.
Kaip apsisaugoti nuo kenksmingų mikrobų ir jų sukeliamų infekcijų – tinkamai maitintis, pailsėti, sportuoti, užsidengti burną kosint ar čiaudint, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas.

Pagal Higienos instituto informaciją parengė Antimikrobinio atsparumo valdymo grupė Utenos apskrityje

The post Supratimo apie antibiotikus diena: juos privalome vartoti apdairiai appeared first on udiena.lt.

Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui, Lietuvoje sparčiai daugėja gyventojų, kurie aukštą temperatūrą, kosulį ir kitus virusinio susirgimo simptomus bando įveikti griebdamiesi antibiotikų, pastebi vaistininkai. Lapkričio 18 dieną, Europos supratimo apie antibiotikus dieną, specialistai perspėja, kad netinkamai vartojami antibiotikai ne tik nepadės įveikti tokių negalavimų, bet ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai.

„Bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip bakterinio plaučių ar gerklės uždegimo, gydymui antibiotikai būtini, juos skiria gydytojas. Tačiau, kaip rodo praktika, neretai žmonės, „pasiklausę kaimyno”, tuos pačius antibiotikus naudoja savo nuožiūra ir kitiems negalavimams gydyti, o tai jau – pavojus sveikatai, kadangi silpninamas imunitetas. Nors ši tendencija nėra taip paplitusi kaip, tarkime, prieš dešimt metų, visgi tokių apraiškų pasitaiko gan dažnai”, – pažymėjo vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Jos teigimu, dažniausiai klaidingai manoma, kad antibiotikai yra efektyvūs gydant peršalimą ir gripą, t.y., virusines infekcijas. „Būtina atsiminti, kad antibiotikai virusų neveikia, o net 80 proc. visų bronchitų, sinusitų, gerklės uždegimų yra būtent virusinės kilmės. Taip pat klystama galvojant, kad antibiotikai mažina temperatūrą, malšina skausmą, lengvina atsikosėjimą, padeda esant sutrikusiai žarnyno veiklai. Bandant atsikratyti šių simptomų antibiotikais, galima sulaukti ne naudos, o žalos”, – sakė „Camelia” vaistininkė.
J. Švarcaitės tvirtinimu, net jeigu gydytojas paskyrė antibiotiką, šalia jo simptomams lengvinti dar reikėtų vartoti kitas simptomines priemones. „Antibiotikas suveikia tik per 2-3 dienas po vartojimo ir pašalina negalavimo priežastį, tačiau simptomai neretai išlieka. Todėl visuomet verta laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų, kada, kaip ir su kuo reikėtų derinti antibiotikus. Taip pat jokiu būdu nevertėtų nutraukti gydymo antibiotikais vos pagerėjus savijautai”, – aiškino vaistininkė.
Pasak specialistų, viena pavojingiausių neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmių yra atsparių bakterijų vystymasis. „Žmonės kartais stebisi, kodėl antibiotikai ne visuomet yra veiksmingi, reikia ieškoti kitų vaistų ir kitų gydymo būdų. Visuomenei dešimtmečiais vartojant juos netinkamoms ligoms gydyti ar neteisingomis dozėmis, taip pat naudojant ligų prevencijai ilgainiui išsivysto atsparumas antibiotikams ir atsiranda vadinamosios super bakterijos, kurioms įveikti jau reikia sudėtinės terapijos. Prie to prisideda ir tendencija antibiotikus duoti galvijams, kurių pieną geriame ir mėsą valgome”, – sakė J. Švarcaitė.
Vaistininkė apibendrino, kad palyginti su europiečiais, lietuvių žinios apie antibiotikus ir jų vartojimą yra vidutinės. Daugiausiai antibiotikų suvartoja ir dažniausiai netinkamai juos vartoja pietų Europos šalių gyventojai – ispanai, graikai, rumunai. Geriausiai apie antibiotikus informuoti ir dėl to jų mažiausiai suvartojantys yra skandinavai, taip pat belgai ir vokiečiai.

Džeraldas KAUNECKAS

The post Specialistai perspėja: antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų appeared first on udiena.lt.