Vyriausybė pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas.

„Per pastaruosius kelerius metus žymiai sumažėjo minimalią mėnesinę algą gaunančių ir visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičius, nes įtvirtinome nuostatą, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Mažas pajamas gaunančių žmonių padėtis buvo pagerinta įtvirtinus „Sodros” įmokų grindis, kurios reiškia, jog, pavyzdžiui, puse etato už pusę minimalios algos dirbantis darbuotojas vis tiek įgyja pilnas socialines garantijas nuo minimumo”, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Nuoseklus minimalios algos didinimas taip pat yra labai svarbus instrumentas, padedantis didinti gyventojų pajamas ir socialinį saugumą: jei šiuo metu žmogus, kuriam mokamas minimalus atlyginimas, į rankas gauna 395 eurus, tai padidinus gaus – 425 eurus. Tikimės, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas stums aukštyn ir kitus darbo užmokesčius”, – pridūrė ministras.
Vadovaujantis Darbo kodeksu, minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, minimalią mėnesinę algą ir mažiau gavo apie 156 tūkst. darbuotojų. Minimalios mėnesinės algos padidinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų.
Trišalė taryba yra sutarusi minimalios mėnesinės algos dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.
Siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.
Minimali mėnesinė alga turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.
Paskutinį kartą minimali mėnesinė alga didinta nuo 400 iki 430 eurų 2019 m. pradžioje. Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali mėnesinė alga „ant popieriaus” siekė 555 eurus.

Vyriausybės inf.

The post Vyriausybė pritarė: minimali mėnesinė alga didės iki 607 eurų appeared first on udiena.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas – iš viso beveik 23 mln. eurų – dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Tai juos leis pakelti vidutiniškai 20 proc. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus: aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

Iš 23 mln. eurų sumos universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.

„Vykdydami aukštojo mokslo reformą, siekiame dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas. Šis atlyginimų kėlimas Nepriklausomybės laikotarpiu yra beprecedentis ir tai pirmas žingsnis. Svarbu užtikrinti stabilų didėjimą ir sieksime, kad aukštos kokybės mokslą ir studijas vykdančių mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų ir toliau“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Gavusios papildomą finansavimą atlyginimams kelti, aukštosios mokyklos, būdamos autonomiškos, pačios spręs, kaip nustatyti ir didinti atlyginimus skirtingoms pareigybėms. Tačiau, pasak G. Viliūno, ministerija prašo aukštųjų mokyklų šias lėšas naudoti preciziškai ir tikslingai, todėl prašys aukštųjų mokyklų tarybų sprendimų dėl atlyginimų didinimų ir sieks atskaitomybės dėl lėšų atlyginimams kelti panaudojimo.

Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais (palyginus su 2017 m. ir įvertinus bazinio pareiginės algos dydžio padidėjimą nuo 2018 m. sausio 1 d.), 20 procentų padidėjimas vidutiniškai sudarytų: visu etatu dirbančio profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo – maždaug 248 eurus, docento, vyresniojo mokslo darbuotojo – 200 eurų, lektoriaus, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 171 eurą, asistento, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 117 eurų.
2017 m. pirmą kartą nuo 2008 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tam iš valstybės biudžeto papildomai buvo skirta 3,1 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui appeared first on udiena.lt.

Vyriausybė siūlo keisti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą – padidinti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Nuo 2018 metų sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) sudarys 400, o pareiginės algos bazinis dydis (BD) – 132 eurus, tad siekiama, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai nebūtų mažesnį už nustatytą 400 eurų MMA.

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma tik tokioms pareigybėms, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Biudžetinėse įstaigose dirba apie 27 tūkst. tokių darbuotojų, padidinus  MMA iki 400 eurų,  nuo kitų metų sausio jų  algos padidės 20 eurų.

Numatoma vidutiniškai 20 eurų padidinti minimaliuosius pareiginės algos dydžius kvalifikuotiems darbuotojams, specialistams ir struktūrinių padalinių vadovams bei jų pavaduotojams, kad šis dydis nesusilygintų su nekvalifikuotais darbuotojais. Taip pat siūloma didinti pareiginės algos dydžius pedagogams, kurių šiuo metu numatyti įstatyme minimalieji dydžiai nesiekia kitų sričių darbuotojų minimaliųjų dydžių. Priėmus šį į įstatymą, darbo užmokestis  padidėtų  apie 60 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų.

Mažiausiems pareiginių algų koeficientams padidinti 2018 m. valstybės biudžeto projekte papildomai numatyta 3,8 mln. eurų.

LR Vyriausybės kanceliarijos inf.

The post Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių darbuotojų algos appeared first on udiena.lt.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirštu grasina šalies savivaldybėms, kurių įsteigtos gydymo įstaigos nepakėlė gydytojams atlyginimų, ir ragina jas elgtis atsakingai ir iš PSDF rezervo skirtus pinigus medikų algos didinti naudoti pagal paskirtį – gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti. Į negarbingą sąrašą patenka ir kelios Utenos apskrities gydymo įstaigos.

Be to, SAM atkreipia dėmesį, kad po viešų raginimų didinti gydytojams ir slaugytojams atlyginimus, kai kurios įstaigos tai padarė. Tai rodo, kad viešumas ir vadinamoji „gėdos lenta” duoda teigiamų rezultatų.

SAM kreipdamasi į savivaldybes bei ligonių kasas nurodė, kad gydymo įstaigos privalo užtikrinti atlyginimų kėlimą ir tai yra įtvirtinta ne vienu teisės aktu. Pavyzdžiui, birželio mėnesį buvo pasirašyta LNSS šakos sutartis, kuri įpareigojo gydymo įstaigų vadovus gautas papildomas lėšas skirti algoms didinti. Taip pat savivaldybės informuotos, kad bus atliekama nuolatinis monitoringas, kaip gydymo įstaigos didina algas medikams.

Dar prieš kelis mėnesius sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu buvo rekomenduojama pakelti atlyginimus gydytojams ir slaugytojams 8 proc. ir absoliuti dauguma gydymo įstaigų į tai atsižvelgė.

Viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, dalis iš jų pakėlė algas tik gydytojams ir slaugytojams, kiti algas tolygiai kėlė visiems medicinos darbuotojams.

„Svarbiausia yra užtikrinti, kad algos apskritai kiltų ir tam skirti pinigai iš tiesų pasiektų darbuotojus, o ne būtų panaudoti kitais tikslais. Tačiau iš tiesų buvo ir tokių gydymo įstaigų, kurios algų medikams nepakėlė. Paaiškinimų, kodėl jos to nepadarė yra įvairių. Kai kurios gydymo įstaigos tai motyvuoja tuo, kad turi skolų, kitos netgi suderino tai su steigėjais, t. y. savivaldybėmis. Tačiau šiuo atveju jokie pasiaiškinimai negali būti pagrindas nekelti algų, nes skirti pinigai turi būti naudojami pagal paskirtį”, – sakė G. Šakalytė.

Anot jos, kiekvienos gydymo įstaigos administracijos darbas ir pareiga yra gebėti efektyviai tvarkytis ir racionaliai panaudoti gautas lėšas.

„Gydymo įstaigos pinigus gauna už suteiktas paslaugas, todėl gavus apmokėjimą įstaigų vadovai patys turi užtikrinti, kad gauti pinigai būtų tinkamai paskirstyti, o darbuotojai gautų jiems priklausantį atlygį. Tam šiais metais buvo skirtos papildomos lėšos, tad jos turi būti skirtos darbuotojams, o ne gydymo įstaigos skoloms padengti ar dar kam nors”, – teigė G. Šakalytė.

SAM surinkta informacija rodo, kad panašaus dydžio ir panašias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos elgiasi labai skirtingai. Vienos iš jų padidino algas, pavyzdžiui, Jonavos, Vilkaviškio, Biržų, Kalvarijos ligoninės. Tuo tarpu kitos to daryti nesiruošia, pavyzdžiui, Jurbarko, Pasvalio, Anykščių r., Druskininkų ligoninės.

SAM, kuriai priklauso tik 17 mūsų mūsų šalies gydymo įstaigų, o 258 gydymo įstaigos yra pavaldžios savivaldybėms, skelbia ir atlyginimų nepakėlusių gydymo įstaigų sąrašą, į kurį patenka Utenos Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Molėtų ir Anykščių gydymo įstaigos.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Medikams algų kelti neskuba ir kai kurios Utenos apskrities gydymo įstaigos appeared first on udiena.lt.

19 vietą tarp šalies savivaldybių pagal darbo užmokestį užima Utenos rajonas, kuriame gyvena apie 14 tūkstančių dirbančiųjų. Tokius duomenis pirmadienį pateikė Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Panevėžio gyventojų algos skurdesnės nei, tarkim, uteniškių.

Skurdžiausią algą gauna zarasiškiai (vidutiniškai 488 eurai į rankas). Ryškus regionų atotrūkis nuo didmiesčių, kuriuose dirbantieji gali kur kas sočiau ir turiningiau gyventi.

Darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių.
2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 932,7 EUR – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 671,7 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas bei kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (3,4 proc.).

Didėjo mokytojų ir medikų algos
Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Vilniaus (9,9 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 5 proc. Tauragės iki 8,9 proc. Telšių.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse nuo 7,1 proc. Klaipėdos iki 10,6 proc. Alytaus.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.
Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Mažiausiai uždirba zarasiškiai

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Kėdainių – sumažėjo 5,9 proc. Labiausiai bruto darbo užmokestis išaugo Rietavo (10,5 proc.) savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (960 EUR) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 121,3 EUR viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų (590,2 EUR) rajono savivaldybės darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 369,8 EUR.
Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,2 proc. Zarasų rajono iki 17,7 proc. Rietavo.
Statistiniais duomenimis uteniškiai per mėnesį uždirba 578 eurus į rankas ir mūsų rajonas užima 19 vietą tarp visų šalies rajonų.

Parengė Lina NARČIENĖ

The post Lietuvos didmiesčiai ir miestai: kur uždirbama daugiausia? appeared first on udiena.lt.

Planuojama valstybinių miškų ūkio valdymo reforma leis padidinti atlyginimus tiesiogiai miškuose dirbantiems specialistams, prisidės prie šalies regionų plėtros.

Naujoje valstybės įmonėje „Lietuvos valstybiniai miškai” liks dirbti visi kvalifikuoti miškininkai (girininkai, eiguliai, medelynų specialistai ir pan.). Skaičiuojama, kad finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Vienoje valstybės įmonėje centralizavus bendrąsias administracines miškų urėdijų funkcijas, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Šias lėšas bus galima panaudoti miškininkų darbo užmokesčiui didinti ir gamtosauginėms miško funkcijoms stiprinti.
„Asmeniškai įsipareigoju pasirūpinti, kad po reformos tiesiogiai miške dirbantiems specialistams būtų pakelti atlyginimai ir pagerėtų darbo sąlygos. Man, kaip aplinkos ministrui, yra svarbi miško kuriama vertė visoje ekosistemoje, ne tik jo ekonominė grąža”, – sakė K. Navickas.
Pagal naują Miškų įstatymo pakeitimo projektą atsiras 25 valstybės įmonės teritoriniai padaliniai, o įmonės centras su maždaug 200-aisiais darbuotojų bus formuojamas viename iš regionų, ne Vilniuje. Dėl miškų ūkio pertvarkos šalies savivaldybių biudžetai nenukentės: darbuotojai gyventojų pajamų mokestį mokės toje savivaldybėje, kurioje dirbs.
Šiuo metu kvalifikuotų miškininkų darbo užmokestis Lietuvoje yra nekonkurencingas, lyginant su kaimyninėmis ES valstybėmis (~2 kartus mažesnis nei Lenkijoje), tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki dviejų kartų. Konsoliduojant valstybinių miškų ūkio valdymą bus mažinamas tik administracinis urėdijų darbuotojų skaičius (iki 400 specialistų). Aplinkos ministerija dės pastangas, kad šie specialistai būtų perkvalifikuoti ir turėtų galimybes dirbti kitą darbą.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Po reformos – didesnės algos miškininkams appeared first on udiena.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija per tris ateinančių metų mėnesius parengs naują – etatinio – mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus.

„Tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo. Mokytojams nebereiks prieš rugsėjį jaudintis dėl kiekvienos valandos – gaus ar ne. Etatą sudarys tam tikras kontaktinių valandų (pamokų) skaičius ir aiškiai įvardyti kiti darbai. Bus aišku, už ką skaičiuojamas atlyginimas ir bus mokama už kiekvieną darbą”, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Nuo sausio 1 dienos bus didinami mažiausiai uždirbančių mokytojų atlyginimai. Tam Vyriausybė papildomai surado 17 mln. eurų, šios lėšos numatytos Seimo patvirtintame valstybės biudžete. Dar 24 mln. eurų skiriami palaikyti praėjusiais metais padidintų algų lygį.
„Praėjusioji Vyriausybė biudžete nebuvo numačiusi lėšų įgyvendinti savo pažadui  panaikinti vadinamąsias mokytojų darbo užmokesčio „žirkles” ir visiems mokytojams mokėti algas pagal maksimalius koeficientus. Mes susidūrėme su dideliu iššūkiu – surasti biudžete 35 mln. eurų. Sumą, kurią radome, skirsime mažiausiai uždirbančių mokytojų algoms didinti”, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Nuo sausio 1 dienos didės mažiausiai uždirbančių mokytojų algos appeared first on udiena.lt.

Valdantieji nutarė, kad nuo 2016 metų vidurio minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų didėti dar 30 eurų – iki 380 eurų. Po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius žurnalistams pranešė, kad galutinai sutarta nuo liepos 1 dienos siūlyti kelti MMA.

Ministro Pirmininko teigimu, sprendimas po diskusijų, po pokalbių, po įvairiausių vertinimų, kokia MMA didinimo įtaka būtų fiskalinei politikai, kokia įtaka būtų verslui, kokios būtų galimybės visa tai įgyvendinti ir įvertinus kitų metų ekonomikos augimo prognozes, buvo priimtas vieningai. Vyriausybės vadovo teigimu, yra numatyta, kad ekonomika turėtų augti 3–3,2 proc., todėl finansinės galimybės MMA didinti iki 380 eurų yra.
Pasak jo, tam 2016 metų biudžete reikės papildomai 20–24 mln. eurų. Vyriausybė finansiniu požiūriu jokių praradimų nenumato, skaičiuojama, kad reikės papildomai nuo 20 iki 24 mln. eurų rezervuoti Finansų ministerijos asignavimuose.
A. Butkevičiaus teigimu, jau yra svarstoma, iš kur kitiems metams rasti papildomai beveik 25 mln. eurų MMA didinimui. Pasak jo, kol kas vyksta biudžeto svarstymas, todėl jis nenorėtų leistis į detales ir atskleisti gautų pasiūlymų.
Ministras Pirmininkas taip pat neslėpė, kad svarstomos galimybės apkarpyti kai kurias jau suplanuotas išlaidas, tačiau kokias – nedetalizavo.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

The post Nuo liepos mėnesio didės minimali alga appeared first on udiena.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Ministerija pateikė Vyriausybei siūlymą, kad nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didėtų nuo 27 iki 50 proc.

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu, nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didėtų iki 702,9 euro. Šiuo metu mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos sudaro 468,6 euro, tad pakiltų 50 proc., o vyresniųjų mokslo darbuotojų – 553,8 euro, tad didėtų 27 proc.
„Norime subalansuoti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir doktorantų atlyginimų bei stipendijų sistemą. Nuo praėjusių metų spalio padidinome stipendijas doktorantams, atitinkamai turi augti ir jaunų mokslininkų algos, kad jauni žmonės būtų motyvuoti  įgyti mokslo laipsnį ir pradėti mokslininko karjerą. Mūsų šaliai reikia talentingų tyrėjų”, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Nuo 2015 m. spalio mėnesio doktorantų stipendijos didėjo ketvirtadaliu: dabar pirmųjų metų doktorantai gauna 395,2 euro stipendiją, o vėlesniais studijų metais – 456 eurus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. doktorantų stipendijas planuojama didinti dar 20 proc.
Mokslininkų algų kėlimui 2017 m. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų 3, 09 mln. eurų.
Kaip numato mokslo institutų apmokėjimo tvarka, viršutinė mokslo darbuotojų pareigybinė atlyginimo riba –  859,1 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – iki 1128,9 euro už etatą. Priklausomai nuo institucijos finansinių galimybių mokslininkams gali būti mokama iki 300 proc. pareigybinio atlyginimo.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat siūlo kelti dėstytojų algas. Kolektyvinės sutarties su Lietuvos švietimo profesinėmis sąjungomis projekte numatyta sudaryti teisines prielaidas nuo 2017 m. didinti studijų norminės kainos bazines išlaidas darbo užmokesčiui koeficientu 1,135, o 2018–2022 m. kasmet – pagal atitinkamų metų šalies darbuotojų vidutinio atlyginimo padidėjimą. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti dėstytojų darbo užmokesčiui skirtas lėšas, o konkrečius sprendimus dėl savo darbuotojų atlyginimų dydžio priima pačios aukštosios mokyklos.
Kolektyvinės sutarties projekte taip pat numatyta tokiu pačiu principu didinti ir valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių  mokslininkų darbo užmokestį.
Šiems siūlymams įgyvendinti 2017 m. papildomai reikėtų 3,134 mln. eurų, o iki 2022 m. – 34,9 mln. eurų.
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymai įgyvendina Vyriausybės programos įsipareigojimus atkurti mokslininko ir aukštosios mokyklos dėstytojo profesijos prestižą ir pagal galimybes kelti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį bei siekį sudominti jaunimą mokslininko ar tyrėjo profesija.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Švietimo ir mokslo ministerija siekia didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus appeared first on udiena.lt.

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 metais biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos” lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti.

Nuo sausio 1 dienos vaikų darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams tarifinių atlygių minimalūs koeficientai padidinti 7 proc., maksimalūs – 2 proc.
Jauniems mokytojams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, bet dar neįgijusiems kvalifikacinės kategorijos, minimalūs tarifinių atlygių koeficientai padidinti vidutiniškai 5 proc.
Kitiems mokytojams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, minimalūs tarifinių atlygių koeficientai padidinti vidutiniškai 3 proc.
Pedagoginiams darbuotojams – specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams – minimalūs tarifinių atlygių koeficientai didėjo 2,5 proc.
Per derybas dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties buvo tariamasi ir diskutuojama iki vidurkio pakelti minimalią pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribą, tačiau gavus tik 10 mln. eurų nuo 2016 m. sausio 1 d. tai pavyko pasiekti iš dalies. Apie nuo sausio 1 d. patikslintus darbuotojų tarifinių atlygių ir tarnybinių atlyginimų koeficientus buvo informuoti savivaldybių švietimo skyriai ir švietimo profesinės sąjungos. Kaip ir kiek didinami mokytojų atlyginimai konkrečioje mokykloje, nustato mokyklos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais ir atsižvelgdamas į darbo užmokesčiui skiriamas lėšas, mokinių skaičių ir situaciją konkrečioje švietimo įstaigoje.
Kaip didėja ir pasiskirsto mokinio krepšelis?
2016 m. bazinis mokinio krepšelio dydis yra 1014 eurų – 34 eurais didesnis nei pernai. Iš šių 34 eurų 15 eurų skirta vieno mokinio neformaliajam ugdymui finansuoti, o 19 eurų – pedagogų darbo užmokesčiui didinti.
Iš viso lėšos pedagogų algoms sudaro 94 proc. mokinio krepšelio.
Dauguma savivaldybių dėl mažėjančio mokinių skaičiaus 2016 m. būtų gavusios mažesnes valstybės dotacijas ugdymui negu 2015 m., bet dėl papildomų lėšų mokytojų algoms savivaldybes pasiekia didesnės sumos.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybei 2016 m. skirta 6 mln. 078 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų ir dar 95 tūkst. eurų – neformaliajam vaikų švietimui. Šioje savivaldybėje bendrojo ugdymo mokinių sumažėjo 120, todėl ji turėjo gauti mažiau mokinio krepšelio lėšų – 5 mln. 996 tūkst. eurų (be neformaliajam vaikų švietimui skirtų lėšų), bet papildomai skyrus pinigų pedagogų darbo užmokesčiui didinti ji gavo 82 tūkst. eurų daugiau.
2016 metams Širvintų rajono savivaldybei iš viso skirta 3 mln. 124 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų ir dar 51 tūkst. eurų – neformaliajam vaikų švietimui. Nors mokinių sumažėjo 74 ir savivaldybė turėjo gauti mažiau mokinių krepšelio lėšų – 3 mln. 084 tūkst. eurų (be neformaliajam vaikų švietimui skirtų lėšų), dėl algų didinimo bendra mokinio krepšelio dotacija išaugo 40 tūkst. eurų.
Kiek kitokia situacija Vilniaus miesto savivaldybėje. Joje mokinių per metus padaugėjo puse tūkstančio. Vilniaus miesto savivaldybė turėjo gauti 105 mln. 736 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų (be neformaliajam vaikų švietimui skirtų lėšų), bet skyrus papildomų lėšų mokytojų atlyginimams didinti ji gavo 1 mln. 615 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų daugiau – iš viso 107 mln. 351 tūkst. eurų ir dar 1 mln. 864 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

The post Didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų algos: kiek ir kam? appeared first on udiena.lt.