Pilna šėpa išausta gyvenyma,
Su abrūsais mamas meriškuotais.
Sukravota ti sope ir nerimas.
Dyvanais ti vilnoniais ažklotas.
Ir matau, kaip vyniojas retymai
Baltų drobių šilkų ataudais.
Ti unt staklių palykį da žymes,
Neažgyję ti čėsa rundai.
Klosiu staltesį lyna unt stala.
Klosiu lovaj marškelų išaustų.
Tiktai čėsas kaip sniegas vis bąla.
Dūšias kad markatnūmas nespaustų.
Pakabynsiu abrūsų unt dūrų.
Ir vis lauksiu, ar kas neataina.
Preš akis staves siena kaip mūras.
Ir matysiu, kaip slinkstis nuveina.
Pilna šėpa išausta gyvenyma,
Tiktai dūrų nevarsta ti niekas.
Šėpaj ti sukravota ir meila, ir nerimas.
Markatnūmas tik mūm pasilieka.
GAL NEŽINAS KITO KARTA
Gal nežinas kito karta, kas tas atšlaimas.
Kas yra sana gryčia, padlaga priminta.
Kaks būva jų sanelių tas apgriūvįs klaimas,
Kur būva jų išvargta, išgyvynta.
Ar bežinas kito karta, ką rauda sana klėtis.
Ką kūkčiaja pakalnaj dūmine pirtela.
A juk tynai išmokam džiaugtis ir mylėte,
A juk tynai prasdėja mūsų kelias.
Tas ilgas kelias veškelin nuvedįs,
Na sava slinksčia, na savų lūngų.
Tik čėsas bus visiem lūngam akis išbadįs,
A starkus lyzdų susisūkįs unt stagų.
Unt saną dunkčią vakaras sustoja.
Kas bežinas, ka anas laukia ti.
Kas bežinas, šarmūkšnis kam ti moja,
Ir, kad kažkam tas kelias teip arti.
Gal nežinas kito karta, kad ir až dyka,
Kažkas tai gale dūšių ataduot.
Kad mes gerumu sėmem saujam ir da lyka.
Išmoke mūm kažkuom tikėte ir svajot.
ŽALYNŲ MALDA
Ir klausysiuos žalynų tylias vakarynes maldas.
Ir kvepes pievas kmynais, laukynem ti mėtam.
Tiktai žydinčiaj pievaj jas vėjas nurimįs girdes.
Ir nares kelių man akmenais nuristais pažymėte,
Ti na gryčias, na gurba, na sanąją klaimą,
Na dūmynes pirtelas jau vyškei ažmerktų akių.
Unt suplūktą ti kojam dabota vaikystes atšlaima
Ir meldžiuos, a dažniausiai sau tykiai verkiu.
Išsinešiu aš spalvų iš žydinčių tėviškes pievų,
Ti na saulas paraudusių raudanų dabilų.
Kvapų tų, jau sanai pražydėjusių paupią jievų.
Takelius tuos visus ti pre buvusių tėvą namų.
Ir klausysiuos žalynų tylias vakarynes maldas.
Kaip surišt žalynėlius un didelį pėdų.
Kita krašta man niekas daugiau nebedas,
Kur strazdelia balsu paukščiai giesmes da gieda.
