Tikra žemaitė Margarita jau daugelį metų grožį kurią Aukštaitijoje
2015 liepos 15, Trečiadienis 14:17

Tikra žemaitė Margarita jau daugelį metų grožį kurią Aukštaitijoje

Tikra žemaitė Margarita jau daugelį metų grožį kurią Aukštaitijoje
  • Lina NARČIENĖ
  • 10 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Nedideliame Utenėlės kaime (Leliūnų sen.) gyvenanti Margarita Krupeckienė save laiko tikra žemaite. Ji turi vieną svarbią žemaitišką savybę – visuomet ištesi duotą pažadą. „To nepasakysi apie aukštaičius", ˜– tarsi nenorėdama įžeisti aukštaičių šypteli Margarita, Utenos krašte gerai žinoma rankdarbių meistrė. Moteris per savo gyvenimą išsiuvinėjo daugybę paveikslų, rankšluosčių, servetėlių, staltiesių, nunėrė daugybę puošnių tikroms damoms nešioti skirtų skrybėlaičių. Tikriausiai visus darbus suskaičiuoti būtų išties sudėtinga – į juos sudėjo ne tik visą savo brangų laiką, bet ir įpynę kantrybę bei išradingumą.

Margarita, papasakokit apie save. Juk į Uteną sugrįžote antrą kartą?

Esu grynakraujė žemaitė, kilusi iš Plungės. Čia gyveno mano protėviai, šiandien gyvena giminaičiai. Utenoje gyvenu 23 metus. Jaunystės metais čia buvau atvykusi dirbti: tais laikais gavau paskyrimą į Uteną, mat baigiau profesinę mokyklą – du ar tris metus dirbau ryšių technike ir vėl grįžau į Žemaitiją. Čia sukūriau šeimą, ištekėjau už Liudo. Išauginom du sūnus – Giedrių ir Darių.
Tačiau mano gyvenimas su buvusiu vyru nesusiklostė taip, kaip norėjau. Jis turėjo priklausomybę alkoholiui, iš šios problemos nesugebėjo išsikapstyti nei pats, nei su mano pagalba. Teko keisti ir gyvenamąją vietą, kartu išvykome gyventi į jo kraštą – Vilkiją, tačiau ir tai negelbėjo. Išsilavinęs ir labai geras žmogus toliau skendo priklausomybės liūne. Sulaukęs 55 metų jis išėjo iš šito pasaulio.
Dabartinį vyrą Romą pažinojau jaunystės laikais, kai dirbau Utenoje. Abu mylėjom vienas kitą, bet mūsų keliai išsiskyrė. Po 20 metų metų vėl susiėjom. Ir šiandien esame kartu.

Ar nesigailite pabėgusi iš savo gimtinės į svetimą kraštą – Uteną?

Negaliu sakyti, kad man čia yra blogai: turiu daug draugų, esu gerbiama ir patenkinta. Tačiau savas kraštas man – pats mieliausias. Jis ir šiandien traukia. Nuvažiuoju į Plungę, išgirstu žemaitišką šnektą – man atrodo, kad ir akyse šviesiau pasidaro. Nuvažiuoju retai, tačiau nuvykusi stengiuosi aplankyti visus, nepamirštu nė vieno.
Prieš porą metų Pakalniuose rengiamoje šventėje buvote išrinkta šauniausia močiute. Vadinasi, jūsų šeimoje – ypač šilti santykiai tarp pačių artimiausių žmonių?
Abi mano anūkės, kurias padėjau auginti, išvykusios į užsienį. Man džiugu yra tai, kad jos ilgisi galbūt ne Lietuvos, bet ir manęs, savo močiutės. Mūsų šeimyną sieja nepaprastai šilti santykiai – ir su mano vaikais, ir su anūkais. Vos spėju prisijungti prie skype, Anglijoje gyvenančios mergaitės tuoj ir klausia: „Močiute, kada atvažiuosi?".

Jūsų rankdarbiai puošia ne tik jūsų, bet ir draugų ar artimų žmonių namus, kai kurie iškeliavę į užsienį. Kada išmokote siuvinėti?

Išmokau vaikystėje. Kai buvau dar vaikas, siuvinėti kryželiu mane išmokė močiutė Ona. O megzti išmokau iš savo mamos, tačiau ji nebuvo gera mezgėja: mokėjo tik kojines ar pirštines nusimegzti. Rankdarbiais susidomėjau tuomet, kai auginau savo vaikus. Juk tuomet nebuvo galimybių nusipirkti gražesnių drabužėlių. Pradėjau megzti, siūti, nerti ir gaminti valgyti, nes visąlaik svajojau apie tai, kad mano vaikai būtų skaniai pavalgę ir gražiai aprengti.
Visai svetimi žmonės taip pat susidomėjo mano veikla, panoro įsigyti rankdarbių ar pasmaližiauti mano keptų skanumynų. Prisimenu, dienotvarkė buvo ypač griežta: dieną dirbau, o naktimis mezgiau, siuvinėjau. Juk reikėjo ir šeimą išlaikyti, tad užsidirbdavau iš savo parduotų rankdarbių. Aš manau, kad ir šiandien patekusi į tokią situaciją, kuomet reikėtų kažkaip išgyventi, tikriausiai sukčiausi lygiai taip pat, kaip ir prieš daugelį metų. Išgyvenčiau, atrasčiau būdų, kaip užsidirbti duoną. Juk žmogui Dievas davė ne pjuvenų pripiltą galvą.
Tikiu, kad Dievas yra davęs man angelą sargą, kuris mane labai saugo: kad ir didesnė bėda užklumpa – angelas visada mane išveda net ir iš pačių nemaloniausių situacijų.

Dovanų neieškote „maximose", o mylimiausius žmones nudžiuginate savo rankdarbiais?

Visada man labai malonu matyti besidžiaugiantį žmogų. Padovanoji jam dovaną, o jis nuoširdžiai apsidžiaugia. Nesu niekam pirkusi jokios dovanos, net ir smulkios... Jeigu reikia sveikinti draugą ar giminaitį – sėdžiu ir mąstau, kas jam labiausiai patinka. Tuomet imuosi darbo: kam paveikslą išsiuvinėju, kam skrybėlę neriu, o kam staltiesę padabinu... Yra žmonių, kurie atsidėkoja gydytojams už atliktą operaciją įvairiomis dovanomis ar pinigais. O aš jiems padovanoju savo rankdarbiais. Tokias dovanas ilgai prisimena. Juk medikai viską gali nusipirkti, tačiau vienetinių darbų – tikrai ne visuomet gali įsigyti.
Iš kur semiatės idėjų, nes kiekvienas išsiuvinėtas rankdarbis žavi išskirtinumu, originalumu?
Aš esu geras kopijavimo aparatas. Pati nekuriu jokių paveikslų – idėjų semiuosi įvairiuose žurnaluose, kataloguose. Dabartiniuose žurnaluose yra padidintos siuvinėjimui skirtos schemos. Tuomet, kai gyvenau Vilkijoje, kaimynės dukros vyras vokietis už iškeptus tortus atsidėkojo man Vokietijoje nupirkęs katalogą. Tai buvo neišsemiamas idėjų šaltinis.
Anksčiau siuvinėdavau ant lino, o dabar ant siuvinėjimui skirtos medžiagos – kanvos.
Savo rankdarbių namuose turiu mažai – jie pasklidę po visą pasaulį. Žmogus jau žino – jei bus švenčiamas jo gimtadienis ar jubiliejus – dovanų gaus siuvinėtą paveikslą.

Vadinasi, siuvinėti paveikslai madingi ir šiandien?

Tikrai taip. Jų norėtų galbūt daugelis, tačiau šie paveikslai yra labai brangūs. Vienas kryželis kainuoja maždaug vieną euro centą. Jeigu tektų parduoti savo paskutinį paveikslą, jo vertė siektų 224 eurus. Tai kruvinas darbas, trunkantis apie du mėnesius. Jeigu per parą siuvinėčiau po 16 valandų, galbūt darbą atlikčiau ir per mėnesį.
Esu daug siuvinėjusi dokumentų vaikams. Tai labai madinga. Dažnai paprašo ne tik artimieji, draugai, bet ir visai nepažįstami žmonės. Dar seniai Utenėlėje prisiėmiau savotišką įsipareigojimą – kiekvienam gimusiam vaikučiui dovanoju po siuvinėtą dokumentą. Visi šio kaimo vaikai šiandien turi po tokį dokumentą. Išsikepu grybukų, pasiimu dokumentą ir skubu pas gimusį naująjį Utenėlės kaimo gyventoją. Tai visi mano Krikšto vaikai.

Ar išsipildė visos jūsų gyvenimo svajonės?

Iš dalies taip, bet iš kitos pusės – galbūt ne. Esu laiminga turėdama gražią šeimą, tačiau visą gyvenimą norėjau būti mokytoja. Ši svajonė taip ir liko neišsipildžiusi. Labai myliu vaikus, moku rasti bendrą kalbą su jais. Gaila, kad tais laikais nebuvo galimybių siekti mokslų.
Visą gyvenimą sėdėjau ne savo rogėse. Tačiau nuo mažens buvau išauklėta taip, kad dirbti reikia kruopščiai ir sąžiningai. Buvau gera darbuotoja, gal todėl buvau vertinama ir gerbiama.
Neturėdama galimybės dirbti pedagogės darbą, visą savo meilę dovanojau savo vaikams. Šiandien galiu eiti per žemę aukštai iškelta galva – didžiuojuosi savo atžalomis, su kuriais labai gerai sutariu.

Jūs išsiuvinėjote ir Leliūnų seniūnijos vėliavą?

Taip. Aš gerbiu mūsų seniūnę Liną Petronienę, su kuria ypač puikiai sutariu. Esame giminingos sielos, todėl visada stengiuosi padėti. Buvo numatyta Leliūnų miestelio šventė, tad vėliavą reikėjo išsiuvinėti per mėnesį. Bijojau, kad nespėsiu. Sėdėjau ir dieną, ir naktį, bet savo darbą padariau. Jeigu pažadėjau, vadinasi, pažadą turiu ištesėti. Deja, to nepasakysi apie aukštaičius...

Autorės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3656
Vakar apsilankė:6703
Šią savaitę apsilankė:10359
Šį mėnesį apsilankė:135128
Viso (nuo 2015-02-16):10889023
Šiuo metu naršo:
135
2019-08-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!