Vaizdingame kampelyje prie ežero kaukši kalvio plaktukas
2015 balandžio 22, Trečiadienis 13:52

Vaizdingame kampelyje prie ežero kaukši kalvio plaktukas

Vaizdingame kampelyje prie ežero kaukši kalvio plaktukas
  • Lina NARČIENĖ
  • 40 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus ir skaitytojus kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą į Jūsų atsiųstus klausimus atsakė tautodailininkas, tradicinio amato kalvystės meistras Alvydas VALIUKAS.
Utenos rajone, Mirkėnų kaime, šalia vaizdingojo Ilgio ežero, įsikūrusi Alvydui Valiukui priklausanti kaimo turizmo sodyba išpuoselėta paties šio darbštaus žmogaus rankų ir padabinta kalvystės darbais.
Kalvystė Lietuvoje turi labai gilias etnines tradicijas, kurias savo darbuose tęsia šios sodybos šeimininkas. Sodyboje įrengtoje kalvėje svečiai turi galimybę susipažinti su sunkiu, daug fizinių jėgų reikalaujančiu kalvio darbu, pamatyti, kaip atgimsta šis menas, iš naujo atrasti malonumą būti apsuptam daiktų, sušildytų kalvio žaizdro ugnies. Sodybą puošia jos šeimininko nukaldinti šviestuvai, interjero dekoro detalės ir netikėtos bei išradingos detalės sodybą supančioje teritorijoje.

Portalo udiena.lt skaitytojams smalsu sužinoti, kur išmokote kalvystės amato?

Baigiau Kauno Stepo Žuko technikumą, o dailininku dirbau visą savo gyvenimą. Po armijos grįžau į Uteną, įsidarbinau tuomečiame Mėsos kombinate, kuriame gaminau didžiulius pano (reljefas arba sienų tapybos kūrinys, įkomponuotas pastato sienos ar lubų plokštumoje – aut. past.), o kiek kūrinių, kuriuos tuometė valdžia vežė į įvairias ministerijas, nukaliau – neįmanoma suskaičiuoti.
Ar tiesa, kad jūs kalvystės amato mokote ne tik savo sodyboje, bet ir AB „Umega"?
„Umegoje" dirbau anksčiau, tačiau buvo metas, kai Darbo birža bedarbių nebesiuntė mokytis kalvystės, todėl išėjau ir įsidarbinau apsaugininku. Neseniai vėl sulaukiau skambučio iš „Umegos": gavau pasiūlymą grįžti dirbti ir toliau mokyti žmones.

Kokios lietuvių sąsajos su kalvyste?

Lietuvoje yra nemažai kalvių – jų netrūksta ir Utenos rajone. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šis amatas tapo populiarus. Per Nepriklausomybės metus keitėsi ir žmonių požiūris į metalą: jei anksčiau buvo populiarus varis, tai dabar žmogui jo neįsiūlysi. Kas kita – juodasis metalas, dėl kurio šiandien visi lyg išprotėję.

Kalvyste domisi ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai?

Dažnai atvyksta stovyklaujantys vaikai, kurie ne tik gali pasižiūrėti, bet ir patys kalti. Vaikai taip nori kalti, kad pamiršta, jog jo rankytėje didžiausia pūslė susidariusi. Vieną kartą pastebėjau, kad vaikas kažkaip įtariai elgiasi. Sakau, parodyk ranką. O joje – sutrinta pūslė. Tėvai į polikliniką vežė.
Įdomu stebėti suaugusius žmones: juk daugelis iš jų apskitai apie kalvystę mažai žino ar išvis nėra girdėję. O užsieniečiai tiesiog žavisi šiuo amatu. Būna taip, kad kai prikimba, tai daryk ką nori: reikia jiems vieno ar kito dirbinio, ir viskas. Dažnai būsimos nuotakos svetimšalį jaunikį į savo kraštą atsiveža, pasisvečiuoja pas savo tėvus, o paskui nusiveža į sodybas. Pamato gražesnį ar retesnį dirbinį, susižavi juo, nusipirkę ne tik į savo tėvynę parsiveža, bet ir draugams užsako.

Kaip gimsta kalvystės kūrinys?

Pirmiausia braižau eskizus, o po to sėdu prie darbo. Pamenu, kai dirbau Mėsos kombinate, vienam kūriniui pribraižydavau daugybę eskizų, iš kurių buvo išrenkamas pats tinkamiausias. Turi būti ir kalimo eiliškumas: reikia žinoti, nuo ko pradėti ir kuo pabaigti. Juk pradėjęs darbą nuo vidurio, nieko nepeši.

Ką jums reiškia šis kalvystės amatas?

Daug. Labai daug. Kai įsivažiuoju, pamirštu ir tai, kad reikia namo pareiti. Juk darbas turi būti prie dūšios. Kai dirbau Mėsos kombinate, šios įstaigos direktorius dažnai manęs klausdavo, ką aš veikiu iki vėlumos. O kitą dieną vėl anksti į darbą ateidavau. Išeidavau iš namų ir nė nepastebėdavau, kaip į savo kabinetą patekdavau ir klausdavau savęs: kaip aš čia atsidūriau? Vadinasi, eidamas į darbą nuolat galvodavau, mintys sukdavosi apie darbo procesą, todėl nė nepastebėdavau, kaip nužingsniuodavau iki darbovietės. Galva gal ir nesusisukdavo, o tiesiog gyvendavau kitame pasaulyje.

Ar lietuviškosios kalvystės neužgožia importinės prekės iš užsienio?

Galbūt įtakos turi. Dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės užsako vieną ar kitą kalvystės dirbinį, o paskui atšaukia, nes nebereikia, mat „Senukuose" pigiau nusipirko...

Jurgitos Pavilonienės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3240
Vakar apsilankė:16123
Šią savaitę apsilankė:56308
Šį mėnesį apsilankė:64098
Viso (nuo 2015-02-16):11826290
Šiuo metu naršo:
157
2019-12-06
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!