Puodžių karaliaus V. Valiušio draugystė su moliu: reikia kalbėtis kaip su sau lygiu
2015 kovo 19, Ketvirtadienis 12:59

Puodžių karaliaus V. Valiušio draugystė su moliu: reikia kalbėtis kaip su sau lygiu

Puodžių karaliaus V. Valiušio draugystė su moliu: reikia kalbėtis kaip su sau lygiu
  • Lina NARČIENĖ
  • 64 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus ir skaitytojus kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą į Jūsų atsiųstus klausimus atsakė tautodailininkas, Lietuvos puodžių karalius Vytautas VALIUŠIS.

Leliūnuose įsikūręs Vytauto Valiušio keramikos muziejus kasmet sulaukia didelių srautų lankytojų, norinčių ne tik išvysti Puodžių karalių ar jūsų rankomis žiestus puodus, bet ir patiems prisiliesti prie šio proceso. Tačiau šis muziejus yra išskirtinis ir tuo, kad jame veikia įvairiausios parodos, kuriose – nuo medinių dirbinių iki unikalių keramikos dirbinių ar paveikslų?

Muziejus turi būti universalus: jis turi patraukti ne vien senais puodais, bet ir skirtingų autorių darbais. Čia galima rasti ir džiazuojantį puodžių, o ateityje įgyvendinsiu dar vieną sumanymą: sienoje pakabinsiu lėkštes, kuriose bus atskleidžiamas visas puodžiaus kūrybos kelias.
Turiu įsigijęs ir Lietuvoje gerai žinomų autorių meno dirbinių, kuriais papuošiau muziejaus erdves. Yra labai gerų ir stiprių darbų. Nuolat nuolat kartoju, kad man gerų darbų nereikia – reikia labai gerų kūrinių.

Ar sunku pasikviesti garsius menininkus?

Labai sunku. Norint tai, kad su savo darbais atvyktų labai geras meistras, jam reikia mokėti pinigus. Šiandien tokia realybė. Stengiuosi, kad į šį muziejų būtų atvežta labai gerų darbų, kuriuos galėtų pamatyti daugelis muziejaus lankytojų.

Vadinasi, nesiskundžiate lankytojų trūkumu?

Tikrai ne. Štai šių metų pradžia – bene derlingiausia lankytojų skaičiumi per 15 metų. Kiekvieną mėnesį sulaukdavau po 100-160 lankytojų, o ankstesniais metais atvykdavo vos kelios dešimtys. Per metus muziejų aplanko apie septynis tūkstančių žmonių.
Anksčiau muziejų aplankydavo 10-12 tūkst. žmonių, tačiau šiandien aš džiaugiuosi labiau: dabar atvyksta tikri lankytojai, kurie čia būna kelias valandas, nuoširdžiai bendrauja. Pasitaiko ir tokių, kurie ateina pikti ir susiraukę, tačiau pabendrauju su jais – išvažiuoja linksmai nusiteikę.
Gyvenime vadovaujuosi tokiu posakiu: duok gerą prekę – nupirks, atidaryk įdomią parodą – ją aplankys.

Meną studijuojantiems jaunuoliams šios erdvės – puiki vieta praktikai?..

Dabartiniam menininkų kuriamam menui rezultato nereikia. Jiems ir amato nereikia. Į Leliūnus atvyksta naujų Dailės akademijoje iškeptų menininkų, kurie mane gerbia, tačiau dažnai man mesteli: „tu, Valiuši, diplomo neturi...".
Juk ne paslaptis, kad šiandien menininkai kuria tokius keramikos dirbinius, kuriuos galima būtų pavadinti dviem žodžiais – dulkių surinkėjai. Čia toks dabartinis menas...

Ką turėtų žinoti muziejaus lankytojas, kuris nori išbandyti puodo žiedimą?

Visų pirma, turi žinoti pagrindinę taisyklę – šiam darbui reikia kruopštumo ir kantrybės. Juk ne paslaptis – visi nori greito rezultato. To nebus. Privalai atsipalaiduoti, nepasiduoti blogoms mintims, net rankas nusiplauti prieš liečiant molį. Jeigu susišnekėsi su moliu – gerai, o jeigu nesusišnekėsi – irgi gerai: pamatei, kad ne savo darbą darai. Kiekvienas turi susikalbėti su moliu kaip su sau lygiu, antraip nieko neišeis.

Gausioje puodynių kolekcijoje – ir patys seniausi, ir beržo tošimi apjuosti puodai?

Taip. Muziejuje eksponuojama nemaža dalis puodų, atkeliavusių iš XX ar net XIX amžiaus pabaigos.
Kadangi anksčiau žmonės buvo labai praktiški, puodynes vyniodavo ir beržo tošimi. Kodėl? Tikrai ne todėl, kad jiems taip gražiau, o todėl, kad nereikėtų išmesti jau įtrūkusio puodo. Kiekvienas diedukas ir bobelytė mokėjo pinti vyžas, tad jiems nebuvo sunku ir puodynes vynioti. Tačiau beržo tošimi puodų nesukdavo žemaičiai todėl, kad Žemaitijoje netrūko puodžių. Kam vargintis ir vynioti – nuėjai pas kaimyną ir nusipirkai.
Aš dažnai eksponatus keičiu vietomis: juk muziejus kaip ir metų laikai – turi keistis. Tarkim, šiandien atvažiavo ekskursantai, aplankė muziejų, atvažiuos kitąmet – ir vėl tas pats. To negali būti. Galima eksponuoti tuos pačius puodus, tačiau juos apsukus ar apkeitus vietomis – vaizdas visai kitoks. Jeigu lankytojas, užsukęs į muziejų, emocijų pagautas nesušunka „o!", vadinasi, jame kažkas yra negerai.
Man nepatinka kurti idėjas, patinka – įgyvendinti sumanymus.

Dėkoju už pokalbį. J. Pavilonienės nuotr.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas L. Gaižauskas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su saldutiškiečiu medžio gaminių meistru Lioniu Gaižausku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Pasveikinta 100 metų sulaukusi senolė

    Molėtuose pasveikinta garbingos 100 metų sukakties sulaukusi rajono gyventoja – Leonarda Kaušinienė.
    „Sulaukti šimto metų lemta ne kiekvienam. Priimkite pačius nuoširdžiausius mūsų sveikinimus garbingo Jubiliejaus proga. Linkime sveikatos ir stiprybės," – linkėjo Molėtų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius ir įteikė senolei Leonardai sveikinimą bei puokštę gėlių.

  • Utenos krašto kūrėjas Saulius Vėgėlė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su medžio drožėju, meistru Sauliumi Vėgėle. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gruodžio 12 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Rokiškėnas bus teisiamas dėl krikštasūnio nužudymo

    Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota nagrinėti žmogžudystės Rokiškio rajone byla. Mirtinu tapo vienintelis smūgis, pensininko suduotas savo krikštasūniui.

  • Sulaukę aukščiausio įvertinimo jaunųjų uteniškių darbai apkeliavo net Kairą

    Spalio 26 dieną Utenos Krašuonos progimnazijoje lankėsi LR Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Eduardas Borisovas su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių skyriaus trečiąja sekretore Vita Škikūnaite. Garbūs svečiai turėjo ypatingą misiją – apdovanoti tarptautinio piešinių konkurso „Egypt in the eyes of children of the world competition" nugalėtojus, kuriais tapo Krašuonos progimnazijos mokytojos Dalios Puodžiukienės jaunieji dailininkai.

  • Apdovanoti gyvūnų globėjai

    Spalio 4 dieną minint Pasaulinę gyvūnijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) apdovanojo žmones, kurie globoja, gelbėja, rūpinasi nuskriaustais ar sužeistais gyvūnais.

  • Tautų suvienijimo festivalis Visagine

    Egzistuoja legenda apie paslaptingą medį, ant kurio šakų žydi spalvingi ir kvapnūs žiedai, noksta stebuklingi, sielą gydantys vaisiai. Tai įvairių tautų tradicijos, turtinančios viena kitą. Šis medis išdygsta, žydi ir savo vaisius nokina kas antrus metus Lietuvoje, Visagino mieste. Tuo metu vyksta tradicinis Tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės". Festivalio tikslas – stiprinti Visagino miesto tautinių bendruomenių ryšius su etninėmis tėvynėmis bei įvairių tautų meno kolektyvų tarpkultūrinį bendradarbiavimą, atskleisti Lietuvoje gyvenančių tautinių kultūrų įvairovę.

  • Medžio drožėjos rankose gimsta šventieji

    Nuo Biliakiemio vingiuotas keliukas veda į atokų Gudėniškės viensėdį. Čia pasitinka nuostabaus grožio oazė: ant nedidelės kalvelės žydinčiais vijokliais apsivijęs garsios Utenos krašto kūrėjos Anelės Araminienės gyvenamasis namas, kuris vasarą paskęsta žieduose, o šeimininkės išpuoselėtuose darželiuose akį džiugina Anelės sukurtos skulptūros.
    Meną ir gėles mylinti Kuktiškių seniūnijos gyventoja A. Araminienė prisipažįsta, kad jai paprasčiausiai trūksta dienos: darbštuolė triūsia nuo ankstyvo ryto iki vėlumos. Tačiau skųstis nemėgstanti tautodailininkė randa laiko ne tik vieną ar kitą medinę skulptūrą nudrožti, bet ir prie senų staklių atsisėsti.

  • Anykščių gatvėse – stilingi spalviniai sprendimai

    Viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos kompanijų „Panevėžio keliai" baigia rangos darbus objekte, kurio vizualiniai sprendimai ypač puošia vieną žymiausių Lietuvos kurortų. Žiburio gatvėje Anykščių mieste nusidriekė nestandartinės rausvos spalvos dviračių takas ir jis ne paskutinis toks šiame mieste. Tokios pat spalvos dviračių takas numatytas ir Vilniaus gatvės Anykščiuose rekonstrukcijos projekte.

  • Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos

    Praėjusią savaitę Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma", kurios specialistai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse pateikė 6 dalyviai.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5109
Vakar apsilankė:6602
Šią savaitę apsilankė:5109
Šį mėnesį apsilankė:151699
Viso (nuo 2015-02-16):11913891
Šiuo metu naršo:
182
2019-12-16
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!