Lina Timukaitė: „Esu kūrėja su polėkiais“

Maži žvėrys, paukščiai, keturkojai padarai, vingiuotos augalų vijos, tylios sakmės, lopšinės, švelnūs prietemų ar paryčių burtai į saują, į delnus, prie širdies, prie ausų – kad šnabždėtų pasakas…”, – tokiais menininkės Linos Timukaitės žodžiais galima pradėti šį interviu su Anykščiuose gyvenančia ir grožį kuriančia juvelyre, keramike. Su kūrėja susitikome šiame mieste įsikūrusiame menų inkubatoriuje. Menininkė atskleidė, jog jos darbuose dažnai gyvena istorijos, kurias įpina raižydama porcelianą, keramiką, įtepa į piešinius ant medžio ar popieriaus, subarsto lyg smėlio smiltis spalvotas emales ant metalo.

Kokie keliai Jus atvedė į Anykščius?

Kurį laiką aš gyvenau Vilniuje, po to atvykau į Užpalius, o pasikeitus gyvenimo sąlygoms kartu su dukrelėmis atsikrausčiau į Anykščius. Visuomet traukė savi. Anykščiai toks kraštas, kuris turi savo legendas. Dar vėliau pamačiau, kokia nuostabi gamta supa aplinkui. Šis miestas ne tik gražus, bet ir jame labai gera gyventi. Kai perki namą, visuomet pagalvoji apie sodą, kaimynus, gamtą, o čia, Anykščiuose, pirmiausia į akis krito žmonės, jų draugiškumas, šeimyniškumas. Nors ir trumpam išvykusi į Vilnių pasiilgstu šio krašto, o čia grįžtu kaip į savo šeimą.
Ketverius metus gyvenau Užpaliuose, tačiau mano sprendimas vykti į Anykščius buvo labai staigus, viskas vyko ekspromtu. Daugiau nei metus gyvendama čia daug ką atrandu.

Kuo Anykščiai ypatingi kūrėjui?

Ne kartą esu sakiusi, kad Anykščiai yra Lietuvos Užupis. Tai vieta, kur renkasi menininkai, žmonės su tam tikru požiūriu į pasaulį, į meną. Kiekvienas gali rasti savo dalelę. Man patinka ir žmonės, ir gamta. Štai dviračių takas, kuris eina maždaug šešis kilometrus palei upę, mane ypač žavi. Mėgstu čia vaikščioti. Šiame mieste vyksta labai daug kultūrinių renginių, keri nuostabi gamta, žavi žmonių bendruomeniškumas. Juk labai svarbu dalintis tuo gožiu, kurį matai.

Kokiais talentais esate apdovanota?

Iš mamos paveldėjau kruopštumą. Visi mano darbai yra labai smulkūs, reikalauja labai daug juvelyriškumo. Juk geras juvelyras į vieną kūrinio centimetrą gali sudėti visą miestą. Visąlaik tam jaučiau polinkį. Nuo mažens žinojau, kad patinka smulkmeniškas darbas. Norėjau rinktis grafiką, tačiau ypač sužavėjo juvelyrika. O gimus vaikams, įtraukė ir keramika.

Neatsisakote minties kartu su kolegomis sukurti bendrą darbą?

Labai įdomu kurti ne tik sau, bet ir kartu su kitais. Bendro darbo kol kas nesugalvojome, tačiau puoselėjame mintį. Turiu labai daug iliustracinių personažų su gyvūnais, kurie bus perkelti į medį. Taip turėtų gimti laikrodžiai, kitos interjero detalės.

Ar tiesa, kad Jūsų darbai didėja, auga?

Prieš dešimtmetį Vilniuje pradėjau juvelyrės darbą, iš pradžių darbai buvo labai smulkūs. Tačiau vėliau panorau pasidaryti dirbinių, skirtų namų interjerui. Tai gimė ne tik muilinės, bet ir gerokai didesni dubenys ir lėkštės. Turėjome išskirtinį lietuvių–latvių projektą, kuris dar kartą paskatino imtis kiek kitokios veiklos. Labai norėjosi sriubą valgyti iš savo rankomis pagaminto ir dekoruoto dubenėlio.

Ar mėgstate eksperimentuoti?

Tikrai taip, esu eksperimentatorė, todėl savo techniką papildau savaip. Štai galima palyginti Japonijos ir Lietuvos meistrus. Lietuviai gali improvizuoti, taikyti įvairias technikas, o štai japonai meistrai turi laikytis labai griežtos technikos, negali nukrypti į šalį. Toje šalyje aš tikriausiai netikčiau – mane išbrauktų iš meistrų sąrašo. Nemėgstu monotonijos ir tų pačių darbų. Esu kūrėja su polėkiais. Būna akimirkų, kai dirbu smulkius darbus, tačiau atsiranda polėkis kurti, tarkim, didelius puodus. Visi mano stalai būna nukrauti puodais, kurių daug ir įvairiausių dydžių. Tai momentiniai pakilimai ir nusileidimai.

Ar savo darbais dabinate savo namus?

Sakoma, kad batsiuvys būna be batų. Namuose yra tik keli mano darbai: turiu kelis medinius paveikslus išpiešusi, tačiau greit atsibosta savo pačios kūriniai. Todėl stengiuosi namus papuošti kolegų darbais. Keliaudama per muges, susibičiuliaudama su bendraminčiais, dalinuosi savo darbais. Užtat malonu, kad tie daiktai namuose skleidžia gerą energetiką.

What-if Autorinė juverlyrika

Vytauto Ridiko ir Linos Timukaitės asmeninio archyvo nuotr., Vytauto Ridiko video

{youtube}R1R_o-wWO0Q&feature{/youtube}

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas