Pirmos mintys apie bankininkus: arba žmogus labai mėgsta skaičius bei matematiką, arba tiesiog nori gerai gyventi ir žino, kad finansininkai uždirba daug, o gal tokį kelią nurodo tėvai. Kaip nutiko Jums? Kaip pasirinkote šią profesiją?

Manau, kad greičiausiai ši profesija pasirinko mane, o ne aš ją. Kai studijavau verslo administravimą Vytauto Didžiojo universitete Kaune, skelbimų lentose nuolat matydavau skelbimus: „Akademinė kredito unija“, „terminuotieji indėliai“, „paskolos“… Kartą pamačiau, kad ta pati kredito unija ieško naujų darbuotojų, ir nusprendžiau pabandyti.

Tai buvo pats pirmasis mano darbo pokalbis gyvenime. Atsimenu, kaip studentas, ėjau išgėręs alaus dėl to, kad baisiai bijojau, labai jaudinausi, bet gavau tą darbą (juokėsi). Pradėjau dirbti paprastu kasininku: aptarnaudavau klientus, ateidavo universiteto darbuotojai, dėstytojai, studentai – tiek pasidėti pinigų, tiek pasiskolinti.

Šis darbas man labai patiko. Patiko bendrauti su žmonėmis, patiko dirbti prie kompiuterio, viskas buvo nauja ir įdomu. Taip įsivažiavau, kad paskutiniame kurse gavau darbo pasiūlymą čia, Utenoje. Tuometis „Hansabankas“ ieškojo verslo klientų vadybininkų, tad įsidarbinau ten.

Na ir ką,dar būdamas studentas, pradėjau dirbti banke. Tikra svajonių svajonė (juokėsi)! Atsimenu, tėvas nuėjęs nupirko man pirmąjį kostiumą. Vis dėlto tame banke padirbėjau neilgai. Susidūręs su realybe pamačiau, kad darbas kredito unijoje man patiko labiau. Ten veikla buvo lankstesnė, paprastesnis bendravimas su klientais, mažiau reikalavimų tiems patiems verslininkams, norintiems pasiskolinti.

Tuomet pagalvojau: juk čia jau beveik viską žinau. Susiradau bendraminčių. Tuo metu kredito uniją mums padėjo įkurti Žemės ūkio rūmų darbuotojai kartu su ūkininkais – jie ir buvo pagrindiniai steigėjai. Paėmėm ir padarėm.

Utenos kredito uniją įsteigėme 2002 metais. Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungoje, tad ūkininkai komerciniuose bankuose buvo nelaukiami ir niekam neįdomūs klientai. Tik vėliau, kai įstojome į ES ir ūkininkai pradėjo gauti dideles išmokas, jie tapo geidžiamais bankų klientais. Iki tol didžioji dalis kredito unijų Lietuvoje kūrėsi būtent ūkininkų iniciatyva, kad jie turėtų savo „bankelį“. Kas turi laisvų lėšų – pasideda, o kam reikia – skolinasi iš to bendro fondo.

Kai uniją įkūrėme, aš jau buvau pakėlęs sparnus bėgti iš bankininkystės. Galvojau grįžti į Kauną, buvau gavęs darbo pasiūlymą. Bet čia mane ėmė ir išrinko vadovu: „Įkūrei, tai dabar stumk vežimą į priekį, būk valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir dirbk.“ Atsimenu, sutikau nelabai noriai, bet pagalvojau: „Na, gerai, bandom.“ Vis arčiau namų, lengviau, gal kažkas pavyks, o ir kitiems darbo vietų sukursim. Taip viskas susiklostė ir tęsiasi. Nemažėjame, po truputį augame.

Dirbate regione, o ne didmiestyje. Čia Jus žino žmonės, o Jūs – juos. Dėl to dirbti lengviau ar kaip tik jaučiate didesnę atsakomybę?

Kas žino… Vaikystėje buvau pasiutęs, gal mane kas nors ir nelabai gerai atsimena (juokėsi). Bet kai užimi tokias pareigas, privalai keisti elgesį, nebegali krėsti eibių.

Klientams, įtariu, yra lengviau. Paprasčiau bendrauti su pažįstamu žmogumi, kuris išmano savo sritį, čia pat sukasi ir gyvena šalia. Tačiau mums, vadovams, yra sunkiau. Ačiū Dievui, retai, bet tenka priimti ir blogus sprendimus, kurie būna ne kliento naudai. Pavyzdžiui, pradėti skolos išieškojimą, kai žmogus nebegali mokėti. Tai pati sunkiausia dalis. Kai klientą pažįsti, betarpiškai bendrauji ar net laikai draugu, perlipti per save būna labai sudėtinga. Todėl šį darbą dažniausiai patikiu atlikti kitiems darbuotojams (juokėsi).

Kaip atrodo įprasta Jūsų darbo diena?

Kompiuteris, kompiuteris ir dar kartą kompiuteris…

Ko darbe daugiau: skaičių ir kompiuterio ar vis dėlto gyvo bendravimo?

Labai džiaugiuosi, kai būna daugiau gyvo bendravimo. Pasitaiko, kad užsuka klientai: „O, Andriau!“ ir eina tiesiai pas mane. Kadangi pats pradėjau nuo paprasto kasininko, puikiai išmanau šį darbą – perėjau visas karjeros pakopas iki vadovo pareigų. Galiu padaryti viską: jei reikia atlikti mokėjimą pagal sąskaitą – sėdam ir padarom.

Nors gyvas ryšys mane džiugina, faktas, kad didžioji dalis darbo prabėga prie kompiuterio. Skaičiai, dokumentai, įvairios tvarkos, kreditingumo vertinimai ir ataskaitos – tai iš tikrųjų vargina.

Kaip per daugiau nei dvidešimt metų pasikeitė ir pats darbas, ir klientai?

Didžiulė dalis procesų dabar jau kompiuterizuota ir automatizuota, o anksčiau buvo kur kas daugiau rankinio darbo. Įdomus palyginimas: kai tik pradėjome kredito unijos veiklą, kredito sutartis, kurią pasirašydavome su klientais, tilpdavo į vieną puslapį. Šiandien sudaroma sutartis užima jau devynis puslapius, ir dar smarkiai smulkesniu šriftu (juokėsi). Gudrėja klientai, dėl to ir sutartys storėja.

Aišku, internetas keičia viską. Kažkada buvome įkūrę net nuotolines kasas Tauragnuose, Užpaliuose, Molėtuose, nes tuomet dar buvo daug gyvo darbo. Kasos sukdavosi nuolatos – žmonės mokėdavo mokesčius, darydavo pavedimus. Šiandien viso to gyvo aptarnavimo poreikis sumenkęs, nes klientai viską patys pasidaro internetu. Tą patį matome ir komerciniuose bankuose – jie uždarinėja skyrius ir traukiasi iš regionų.

Keičiasi ir kartos. Vyresniajai kartai gyvas bendravimas vis dar išlieka svarbus, bet kiek tai bus aktualu jaunimui ateityje? Kažin ar išvis bus reikalingas, nes viskas keliasi į virtualią erdvę. Aš įtariu, kad bankininko profesija ilgainiui irgi turėtų numirti, išnykti. Kam visuotinės skaitmenizacijos fone bus reikalingas toks tarpininkas? Greičiausiai mūsų nebereikės.

Ką tuomet norėtumėte veikti? Ar turite planą B?

A… (atsiduso). Auginti vynuoges ir daryti vyną (juokėsi).

Tiesa, vynuogynas – dar pačioje pradžioje. Šiemet galbūt paragausime pirmąją uogą. Iki tikrojo derliaus dar toli… Kol kas tai labiau pramoga, nieko rimto.

Mes su žmona gyvename senoje, šimtametėje sodyboje, vienkiemyje su dideliu sklypu. Galvojome: arba teks nuolat pjauti žolę, arba toje žemėje gali užaugti kažkas įdomesnio. Be to, ten pat šalia turime ir nedidelį lazerių versliuką, kuriame daugiau darbuojasi mano vaikai – jiems tai ir vasaros uždarbis, ir pomėgis.

Finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni. Koks būtų Jūsų patarimas gyventojams, norintiems apsaugoti savo santaupas?

Labai paprastas – niekuo netikėti. Į viską reikėtų žiūrėti su įtarumu arba tiesiog su šypsena (juokėsi). Aš pats mėgstu iš sukčių pasijuokti. Jeigu man paskambina, specialiai patempiu gumą: ilgiau pakalbinu, apsimetu, kad mane jau prigavo ir aš tuoj pat atiduosiu visus prisijungimus prie sąskaitos bei pinigus. Man visada įdomu patyrinėti – o kas toliau? Kaip jie bandys mane suvystyti? Į tokias situacijas stengiuosi pažvelgti iš šalies.

Kokią didžiausią finansinę klaidą pastebite tarp vidutines ar mažesnes pajamas gaunančių regiono gyventojų?

Ji labai paprasta: žmonės skolinasi bet kur ir net nežiūri, už kiek. Galioja liūdna taisyklė – kuo mažesnės žmogaus pajamos ir kuo mažesnis jo finansinis raštingumas, tuo didesnių nesąmonių jis prisidaro. Atrodo, kuo gilesnėje finansinėje bėdoje asmuo sėdi, tuo brangesnius kreditus ima. Nežinau, koks posakis čia geriau tinka – ar kad „durną ir bažnyčioje muša“, ar kad „bėda po vieną nevaikšto“.

Kas Jus labiausiai džiugina šiame darbe, o kas yra sunkiausia?

Labiausiai džiugina tai, kad susiduriu su labai skirtingais žmonėmis. Tenka daug bendrauti, sužinoti apie visiškai naujas idėjas, kuriamus verslus – tai smarkiai plečia akiratį ir yra be galo įdomu.

O sunkiausia dalis – čia tu realiai privalai išmanyti viską. Kažkada kalbėjausi su vienu unijos darbuotoju, kuris pas mus atėjo iš didelio banko. Ten jis vadovavo vienam iš skyrių, o atėjęs dirbti į kredito uniją prisipažino: „Banke mums tiek išmanyti nereikėjo.“ Bankas yra didelis aparatas, ten visos funkcijos išskirstytos: vienas atsakingas už vieną sritį, kitas už kitą. Kredito unija yra mažas, konkrečiame regione veikiantis bankelis. Mes turime kur kas mažiau galimybių taip smulkiai paskirstyti funkcijas, todėl didžiulė atsakomybė ir darbų gausa krinta tiesiai ant vadovo pečių. Privalai suprasti viską: nuo kasininko produktų ir problemų iki to, ką daro vyriausiasis buhalteris. Turi išmanyti visas veiklos sritis be išimties. Mažesnių unijų vadovams tai yra didžiausias iššūkis.

Kokių savybių reikėtų jaunam žmogui, norinčiam dirbti jūsų unijoje?

Mano sūnus sakė: „Rinksiuosi bankininko specialybę.“ Tačiau aš jam patariau to nedaryti. Paaiškinau apie tą pačią procesų automatizaciją ir tai, kad šios profesijos ateitis, mano požiūriu, jau yra abejotina. Jis dar mokosi gimnazijoje ir kaip tik svarstė, kur sukti toliau.

Ar pavyko jį įtikinti?

Taip, sukluso ir pasirinko kitą sritį.

Man būtų sunku jaunam žmogui pasakyti: „Čia labai faina, rinkitės tai…“ Man atrodo, kad tai laikina. Po kurio laiko ši profesija tiesiog išnyks. Žinoma, sunku tiksliai spėlioti ar numatyti ateitį, bet aš manau, kad dirbtinis intelektas ilgainiui priiminės geresnius ir objektyvesnius sprendimus nei žmonės. Greičiausiai bus taip.

O mes… auginsime vynuoges (juokėsi).

Dėkoju už pokalbį.

Autorės nuotr.

The post Utenos kredito unijos vadovas A. Mackonis: „Bankininko profesija, įtariu, galų gale turėtų numirti, išnykti“ appeared first on udiena.lt.

Dauguma įmonių metus baigė augimu

„Scoris“ duomenimis, iš 99 įmonių, kurių finansinius rezultatus buvo galima palyginti su ankstesniais metais, apyvarta padidėjo 63 bendrovėms. Likusių 36 įmonių pajamos sumažėjo. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendras rajono verslo augimas nebuvo nulemtas vienos ar dviejų išskirtinių bendrovių rezultatų – didesnes pajamas fiksavo didžioji dalis didžiausių įmonių. Vis dėlto augimo tempai skyrėsi: vienoms bendrovėms pavyko pasiekti dviženklį augimą, kitoms teko susidurti su rinkos sulėtėjimu.

Daugiau skaitykite čia.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 08 04) laikraštyje „Utenos diena“.

The post Utenos rajono verslas išlaiko augimo kryptį: didžiausių įmonių apyvarta perkopė 1,2 mlrd. eurų appeared first on udiena.lt.

2024 metais UAB „Umaras“ tapo Suomijos bendrovės „Ab Rani Plast Oy“ dalimi. Prisijungimas prie tarptautinės įmonių grupės sustiprino bendrovės pozicijas ir atvėrė naujas technologinės plėtros, inovacijų bei tvarių sprendimų diegimo galimybes. Įmonė nuosekliai investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą, saugią darbo aplinką ir modernias gamybos technologijas.

Šiais metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos iniciatyva įmonei įteiktas apdovanojimas už didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį privačiame sektoriuje 2025 m. smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje (eliminuojant didmiesčius ir žiedines savivaldybes). Š. m. liepos 2 d. šis apdovanojimas buvo pristatytas UAB „Umaras“ darbuotojams. Susitikime dalyvavo ir įmonės komandai padėkojo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo tarybos pirmininkas Rimantas Šiaučiūnas, direktorė Gražina Adomonienė.

Džiaugiamės įmonės pasiekimais ir kuriama ilgalaike verte klientams, darbuotojams, Utenos regionui bei visai Lietuvos ekonomikai.

Utenos rajono savivaldybės administracijos inf.

The post Utenos įmonei „Umaras“ – įvertinimas už didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį appeared first on udiena.lt.

Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. UAB Ecoenergija.lt ragina nedelsti ir registruotis bei pateikti paraišką kuo anksčiau, nes ankstesniuose etapuose paramos lėšos baigdavosi itin greitai.

Šildymo sistema oras–vanduo yra modernus ir efektyvus šildymo būdas. Gyventojus naudoti šių šilumos siurblių sistemą skatina jų paprastas įrengimas, valdymas ir priežiūra. Šilumos siurblio darbo principas „trys viename“ leidžia šildyti grindis, radiatorius ir tiekti karštą vandenį. Įrangą galima reguliuoti nuotoliu, kas labai patogu dažnai išvykstantiems, skubantiems. Ši šildymo sistema namus šildo pagal nustatytą pastovią temperatūrą, taigi nereikia niekuo rūpintis.

Naujausios kartos šilumos siurbliai pasižymi ypač aukštu energijos efektyvumu ir gali užtikrinti karšto vandens ruošimą net iki +75°C, kas labai tinka net ir tiems, kurie šildosi tik radiatoriais. Taigi, šilumos siurbliai tampa itin efektyvūs ir populiarūs ne tik naujos, bet ir senesnės statybos namuose ar renovuotose patalpose.

Viskuo pasirūpina Ecoenergija.lt komanda

„Daugelis mūsų klientų sako, jog net nepagalvoję, kad šildytis gali būti taip paprasta, – teigia „Ecoenergija.lt“ vadovas Gintautas Liutkus. – Jie džiaugiasi, kad vasarą nereikia rūpintis malkomis, valyti kaminų, o šildantis nėra pelenų, malkų ar briketų įkrovų, temperatūrų šuolių, vos keliais mygtukais galima įjungti ir išjungti šildymą ar reguliuoti norimą temperatūrą, nustatyti pastovią šilumą. Ypač džiaugiasi klientai įrangą įsigiję išsimokėtinai, nes moka nedideles įmokas, o naudojasi moderniu šildymu jau kelis sezonus“.

Anot jos, įmonė stengiasi, kad išmanus šildymas būtų prieinamas visiems, tad nuolat derina sąlygas su savo lizingo partneriais, kurie padeda įsigyti prekes geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis. Naujas išsimokėjimo būdas leidžia 1000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių po 100 eurų be jokio pabrangimo. Klientui nereikia rūpintis, nes „Ecoenergija.lt“ komanda padeda atlikti vertinimą ir lydi klientą viso proceso metu iki pat kompensacijos išmokos gavimo.

„Primename, kad paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ar kitą taršų kurą, į šilumos siurblius oras–vanduo. Paramą šilumos siurbliams gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą. Naujas privalumas, kad nėra privaloma atsisakyti savo senojo katilo. Tokiu būdu galima turėti alternatyvų šildymą ir derinti su šildymu oras-vanduo“, – atkreipia dėmesį „Ecoenergija.lt“ vadovas.

Kaip ir kodėl rinktis šilumos siurblius oras-vanduo?

Renkantis šilumos siurblį reikia atkreipti dėmesį į jo savybes, pvz., našumą vertinant tam tikrus rodiklius, kurie rodo, kiek šilumos perduoda įrenginys naudodamas tą patį elektros energijos kiekį.

Norint pasiekti maksimalų šilumos siurblio efektyvumą, svarbi pastato izoliacija – gerai apšiltintas būstas padidins šildymo efektyvumą. Taip pat patartina naudoti išmaniąsias valdymo sistemas, kurios leis tiksliai

reguliuoti temperatūrą. Svarbus ir techninis aptarnavimas – reikalinga periodiškai valyti filtrus ir tikrinti sistemą, geriausiai tai patikėti tik specialistams.

„Verta ir labai svarbu rinktis įmonę, kuri suteikia pilną paslaugų paketą: nuo konsultacijos iki šilumos siurblio montavimo ir dokumentų sutvarkymo bei garantinio ir pogarantinio aptarnavimo“, – priduria „Ecoenergija.lt“ vadovas.

Kur kreiptis?

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių oras- vanduo įsigijimu ir paramos įsisavinimu. Todėl norintiems laiku pasiruošti šildymo sezonui jau dabar kviečiame registruotis konsultacijai telefonu +370 670 26903arba el. paštu info@ecoenergija.lt, kad gyvos konsultacijos metu individualiai galėtume suteikti patarimų pasirenkant šilumos siurblį ir padėtume susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – pataria „Ecoenergija.lt“ vadovas Gintautas Liutkus.

Sutaupykite net 90 % šilumos siurblio kainos – registruokitės jau dabar!

The post Gal jau paskutinė galimybė? LEA parama šilumos siurbliams išgraibstoma – kaip suspėti pasinaudoti ir sutaupyti net iki 90proc.? appeared first on udiena.lt.

Per trejus metus į plėtrą užsienio rinkose bendrovė planuoja investuoti apie 15 mln. eurų nuosavo kapitalo bei sukurti apie 50 papildomų darbo vietų. Bendrovė šiuo metu yra vienintelė lietuviško kapitalo įmonė šiame sektoriuje, pradėjusi veiklą užsienio rinkose.

Lietuviškas veiklos modelis eksportuojamas į užsienį

Pasak įmonės vadovo Justino Šliažo, Lietuvoje sukaupta patirtis tapo pamatu žengti į brandžias Vakarų Europos ir kaimyninių šalių rinkas. Šiemet planuojama pradėti veiklą Latvijoje ir Estijoje, o nuo 2027 m. – ir  Suomijoje, kur lošimų rinka liberalizuojama – naikinamas valstybės monopolis.

„Prieš dvejus metus Lietuvoje uždarę paskutinį fizinį lažybų punktą, perėjome prie skaitmeninio veiklos modelio. Tai leido gerokai sumažinti įėjimo į naujas rinkas barjerą – nebereikia investuoti į fizinę infrastruktūrą, todėl šį modelį galime replikuoti ir kitose šalyse. Šiuo metu esame vienintelė lietuviško kapitalo lošimų bendrovė, vykdanti veiklą užsienyje, bet neabejojame, kad įrodysime, jog lietuviškas sprendimas gali sėkmingai veikti globaliai“, – sako Justinas Šliažas.

Jo teigimu, sėkmingas startas Jungtinėje Karalystėje jau parodė, kad lietuviškas verslo modelis yra konkurencingas globaliu mastu. Čia nuotolinių lošimų organizatorė veikia jau antrus metus, o šioje rinkoje uždirbamos pajamos sudaro apie 25 proc. visos bendrovės apyvartos.

Patirtis griežto reguliavimo aplinkoje – pranašumas svetur

Pasak J. Šliažo, sukaupta patirtis Lietuvoje leidžia drąsiai planuoti plėtrą užsienyje, kur nusistovėjęs reguliavimas padeda verslui planuoti ilgalaikes investicijas.

„Užsienio rinkos mums yra natūralus žingsnis, siekiant diversifikuoti verslą ir maksimaliai išnaudoti sukauptas kompetencijas. Lietuvoje galiojantys vieni griežčiausių reguliavimo standartų Europos Sąjungoje mums tapo puikia mokykla – išmokome dirbti itin aukštos kontrolės sąlygomis. Nors užsienio rinkose taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, jų reguliacinė aplinka yra istoriškai labiau nusistovėjusi ir brandi. Tai leidžia užtikrintai planuoti ilgalaikes investicijas ir tvarią plėtrą“, – pastebi J. Šliažas.

Kartu su verslo modeliu įmonė į užsienio šalis eksportuoja ir Lietuvoje ištobulintus atsakingo lošimo bei socialinės atsakomybės standartus. Bendrovė planuoja naujose rinkose tęsti ir paramos sportui bei vietos bendruomenėms tradiciją.

„Keliame sau ambicingą tikslą tapti stipriu tarptautiniu žaidėju, todėl į užsienį perkeliame ne tik technologinius sprendimus, bet ir skaidrumo standartus – pavyzdžiui, pažangius įrankius, leidžiančius identifikuoti galimo probleminio lošimo rizikas ankstyvose stadijose. Tikime, kad toks atsakingas požiūris padės įsitvirtinti bet kurioje brandžioje rinkoje“, – reziumuoja J. Šliažas.

Naujų talentų ieškos ir Lietuvoje

Nepaisant plėtros užsienyje, Vilnius lieka pagrindiniu bendrovės operacijų centru. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje bei Maltoje dirba 65 specialistų komanda, kurią per artimiausius metus planuojama išplėsti beveik dvigubai – ketinama pasamdyti apie 50 naujų darbuotojų. 

„Mūsų sektoriuje rasti paruoštų specialistų beveik neįmanoma, todėl kiekvieną talentą auginame patys. Naujiems darbuotojams siūlome ne tik konkurencingą atlygį, bet ir modernią kultūrą su komandos renginiais užsienyje, papildomomis naudomis – nuo mokymų iki sveikatos draudimo. O plėtra užsienyje mūsų darbuotojams atveria ir tarptautinės karjeros galimybių“, – pabrėžia J. Šliažas.

The post Lietuviško kapitalo „7bet“ plečiasi užsienyje: investuoja 15 mln. eurų appeared first on udiena.lt.

Įsikūrė štabe

Šalia „Utenos trikotažo“ fabriko remontuojamas pastatas, po juo slepiasi ryškūs istorijos pėdsakai. Gytis Dumbrava atidaro sunkias geležines duris ir leidžiamės žemyn, į buvusią civilinės gynybos slėptuvę. Slėptuvėje išlikę gultai, dujokaukės, tvarsliava, kiti praeities rekvizitai. Iš draugo išsinuomojęs dalį buvusios slėptuvės pastato, kuris dabar yra privati nuosavybė, buvusiame operacijų valdymo centre G. Dumbrava įkūrė pykčio kambarį. Tokia emocijų paleidimo vieta, kaip pats įkūrėjas vadina kambarį, – pirma Utenoje, nors idėja nenauja. Panašios erdvės jau įkurtos Vilniuje, Panevėžyje, Kaune.

Pradėdamas naują veiklą uteniškis apsiėjo be kapitalinio remonto, patalpas tiesiog pritaikė neįprastai pramogai: sienas pagyvino uteniškės piešti grafičiai, pasieniuose išrikiuoti lankytojams skirti sėdmaišiai, sukrauti apsauginiai drabužiai, šalmai, veido apsaugos. Praeitį primena ant sienų likusios instrukcijos, kaip elgtis esant oro pavojui, lenta su daug lempučių ir nurodymais, ką spausti tam tikru atveju. „Tai yra istorijos dalis“, – paaiškino G. Dumbrava, kodėl nesistengia panaikinti visų praeities pėdsakų.

Autorės, A. Mackonio asm. archyvo ir organizatorių nuotr.

Visą straipsnį skaitykite antradienio (2026 05 05) laikraštyje „Utenos diena“.

The post Pramogautojai Utenoje: išlieję pyktį slėptuvėje gali pakeliauti su angelais appeared first on udiena.lt.

Kokia Jūsų patirtis dirbant su saulės elektrinėmis, kaupikliais, elektrinėmis automobilių įkrovimo stotelėmis?

Saulės energetikos srityje dirbu jau penkerius metus. Mano darbas – padėti žmonėms pasigaminti elektros iš saulės ir taip sumažinti sąskaitas už elektrą. Esu prisidėjęs prie saulės elektrinių įrengimo individualiuose namuose, ūkio ir verslo objektuose. Taip pat dirbu ir su energijos kaupikliais, kurie leidžia dieną pagamintą ir sukauptą elektrą naudoti vakare ar naktį. Žinoma, konsultuoju ir dėl elektromobilių įkrovimo stotelių pasirinkimo bei įrengimo. Svarbu, kad jas būtų patogu ir saugu naudoti namuose. Visada paprastai paaiškinu žmonėms, kaip veikia sistema ir ko iš jos tikėtis. Mano tikslas – kad saulės energija būtų suprantama ir naudinga kiekvienam.

Artėja parama saulės elektrinėms. Ar sunku ją gauti?

Artimiausia parama saulės elektrinėms planuojama balandžio mėnesį. Ją skirsto Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Iš tiesų, gauti paramą nėra sudėtinga, jei dokumentai sutvarkyti tinkamai. Svarbiausia pasirinkti patikimą, ilgaamžę įrangą ir patyrusius montuotojus, kad elektrinė būtų įrengta taisyklingai. Tuomet sistema saugiai veiks ir bus sklandžiai priduota eksploatuoti.

Ar paramos intensyvumas ir kitos sąlygos tokie pat kaip anksčiau?

Paramos sąlygos šiemet yra pasikeitusios, palyginti su ankstesniais kvietimais. Anksčiau parama buvo skiriama iki 10 kW saulės elektrinei ir siekė apie 255 eurus už kilovatą, o dabar ji taikoma iki 7 kW elektrinei ir sudaro apie 170 eurų už kilovatą. Dėl to bendra maksimali išmoka vienam namų ūkiui yra sumažėjusi. Šiuo metu ji siekia apie 1 190 eurų. Svarbu paminėti, kad paramos suma yra sumažėjusi dėl atpigusio saulės elektrinės įrengimo, tad kliento investicija lieka beveik nepakitusi.

Parama skiriama fiziniams asmenims – namų ūkiams. Paraišką gali teikti tik namo savininkas, o pastatas turi turėti unikalų numerį ir veikiančią ESO elektros apskaitą.

Ar Jūs padedate klientams užpildyti paraiškas ir jas pateikti?

Taip, mes padedame klientams viso proceso metu: nuo ESO sąlygų gavimo ir leidimo statyti saulės elektrinę iki jos pilno sumontavimo ir pridavimo. Taip pat padedame paruošti ir pateikti visus reikalingus dokumentus paramai gauti. Klientams suteikiame aiškias instrukcijas ir naudojame pagalbines priemones, kad procesas būtų kuo paprastesnis. Jei yra poreikis, atvykstame į vietą ir padedame viską sutvarkyti gyvai.

Kokias paslaugas „Ambenergy“ teikiate?

Teikiame visą saulės energetikos paslaugų paketą: nuo konsultacijos ir sprendimo parinkimo iki saulės elektrinės įrengimo, pridavimo ir garantinės priežiūros. Esame sukaupę ilgametę patirtį ir dirbame tik su patikimais bei pasaulyje pripažintais gamintojais, tokiais kaip „Trina Solar“, „Sungrow“, „FoxESS“ ir „Solis“, kurie garsėja aukšta kokybe, patikimumu ir ilgaamžiškumu. Šių gamintojų įranga turi ilgalaikes garantijas – nuo 10 iki 25 metų, todėl klientas gali būti ramus dėl sistemos veikimo daugelį metų. Garantijas suteikiame ne tik įrangai, bet ir atliktiems montavimo darbams. Saulės elektrinių konstrukcijos gaminamos iš nerūdijančiojo plieno ir aliuminio, o tai užtikrina kokybę ir ilgaamžiškumą. O tai ypač svarbu Lietuvos klimato sąlygomis. Dėl to sistema išlieka tvirta, saugi ir patikima visą eksploatacijos laikotarpį. Mūsų tikslas – suteikti klientui visišką ramybę ir ilgalaikę naudą su mažomis elektros sąskaitomis.

Gal turite kokių nors akcijų ar nuolaidų?

Visuomet taikome sąžiningą kainą, tačiau šio straipsnio skaitytojams siūlome papildomą 100 eurų nuolaidą. Kreipdamiesi praneškite, kad atradote mus skaitydami laikraštį „Utenos diena“, ir gausite 100 eurų nuolaidą.

The post Su „Ambenergy“ saulės energija paprastai ir patikimai appeared first on udiena.lt.

Kokybiškų produktų paieškos

V. Bražinskienė baigusi Pakalnių (Leliūnų sen.) pradinę mokyklą, o paskui Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją nusprendė rinktis farmacijos studijas. Kaip pati sakė, nuo pat vaikystės degė noru padėti žmonėms.

„Svarsčiau rinktis ekologiją, bet mama pasiūlė pagalvoti apie vaistininko profesiją. Baigusi studijas daugiau kaip 15 metų dirbau Utenoje esančioje „Gintarinėje vaistinėje“ prie turgaus. Tuo pat metu dėsčiau farmakologiją Utenos kolegijoje ir Vilniaus universitete. Dirbdama vaistinėje ilgainiui supratau, kad ne visada pacientams galiu rekomenduoti tai, kas tinka jų sveikatai gerinti, nes kiekvieno vaistinių tinklo politika yra savita, o asortimentas vaistinėje – ribotas. Norėjosi ir pacientams pasiūlyti, ir savo poreikiams turėti kokybiškų maisto papildų bei vitaminų, kurie spręstų sveikatos problemas“, – pasakojo moteris.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (vasario 24 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės ir V. Deveikytės nuotr.

The post Iš asmeninės patirties gimęs verslas: Utenoje kuriami maisto papildai appeared first on udiena.lt.

Įvadas
Internetinė buhalterija – efektyvus įrankis finansams tvarkyti bet kokio dydžio organizacijose. Tai aktualu tiek individualioms įmonėms, tiek stambesnėms UAB. Didesnėms įmonėms apskaita debesyje padeda sumažinti buhalterijos skyriaus darbo krūvį ir padaryti finansų apskaitą sklandesnę. 

Tuo pačiu individualioms įmonėms, turinčioms mažesnę apyvartą ir mažiau darbuotojų, internetinė buhalterija gali netgi pakeisti atskirą buhalterį. 

Internetinė buhalterija prieš buhalterį 

Darbas su buhalterija – kruopštus ir atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik susikaupimo, bet ir daug laiko. Tradiciškai finansais, dokumentais bei deklaracijomis užsiima buhalteris-specialistas, kuris viską pildo ir tikrina rankiniu būdu. Tačiau finansų apskaitos automatizavimo įrankių kiekis nuolat auga. 

Ir internetinė buhalterija, ir specialistas turi savo privalumų bei trūkumų. 

Buhalteris, ypač geras, – protingas žmogus. Jam galima užduoti klausimų, su juo galima aptarti perspektyvas, pasitarti, kaip geriau pildyti vieną ar kitą formą, planuoti išlaidas. Jis gerai išmano finansus ir gali sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai. 

Tačiau atskiras specialistas (ar net keli) kainuoja gana brangiai. Be to, jo darbas visada bus lėtesnis už internetinę buhalteriją. Žmogiškasis faktorius taip pat lemia klaidas dėl neatidumo: kiekvienam yra tekę dirbti skubiai, kai reikia uždaryti daug užduočių per trumpą laiką. 

Tuo tarpu internetinė buhalterija automatizuoja daugelį procesų ir per kelias sekundes atlieka tai, kam žmogui prireiktų valandų. Programa saugo duomenis, gali formatuoti dokumentus, nedaro spausdinimo klaidų ir smulkių netikslumų, dėl kurių įmonei gali būti pritaikytos rimtos baudos ar sankcijos. 

Vis dėlto yra ir kita pusė: programinė įranga nėra ideali, joje taip pat pasitaiko klaidų, atnaujinimų, trikdžių. Todėl visiškai pasikliauti net ir kokybiška internetine buhalterija svarbiuose klausimuose – abejotina idėja. Tokios programos labiau pasiteisina mažesniuose versluose. 

Tiek gyvas buhalteris, tiek internetinė buhalterija yra reikalingi ir svarbūs. Buhalteriui patogu naudotis gera programine įranga, o internetinei buhalterijai praverčia žmogus, galintis nauju žvilgsniu pastebėti netikslumus. 

Be to, internetinė buhalterija sprendžia darbuotojų trūkumo problemą mažesniuose miestuose. Pavyzdžiui, įmonė iš Panevėžio gali samdyti buhalterį nuotoliniu būdu ir organizuoti darbą internetu. 

Buhalterinės apskaitos paslaugų sistemos 

Dauguma populiarių bankų siūlo savo internetinės buhalterijos paslaugas. Yra ir atskirų įmonių, kurios teikia tik internetinę buhalteriją verslui. Kiekviena galimybė turi savo specifiką: vieni sprendimai labiau tinka mažoms individualioms įmonėms, kiti optimizuoti didelėms korporacijoms. Kaina taip pat atitinkamai skiriasi. 

Renkantis paslaugą savo verslui, atkreipkite dėmesį į: 

• Su kokiomis verslo formomis dirba paslauga (UAB, IĮ, patentai) 
• Kokias funkcijas ji siūlo (svarbiausia, kad jos atitiktų jūsų verslo poreikius) 
• Kūrėjų palaikymą: pagalbinius robotus, DUK, gyvą klientų aptarnavimą. Atsakymai turi būti greiti ir išspręsti jūsų problemą 
• Kainų diapazoną – palyginkite tarifus tarp platformų 
• Klientų atsiliepimus – atsakingai perskaitykite, ką rašo realūs vartotojai 

Vis dėlto ne visos internetinės buhalterijos siūlo nemokamus planus ar bandomąjį laikotarpį. Todėl kartais tenka iškart mokėti pilną prenumeratos kainą, kad galėtumėte patys įvertinti funkcionalumą ir sąsają. 

Site.pro – apskaitos programa debesyje, kuri sprendžia „katės maiše“ problemą, nes siūlo vartotojams nemokamą planą. Tai paprastas naudoti sprendimas, geriausiai tinkantis individualioms įmonėms. Site.pro taip pat turi supaprastintą režimą pradedantiesiems. 

Be to, Site.pro suteikia lengvą įskiepų integraciją internetinėms parduotuvėms ir sinchronizaciją su prekybos portalais. 

Site.pro leidžia nemokamai išrašyti sąskaitas faktūras (įskaitant PVM), atliktų darbų aktus ir komercinius pasiūlymus. Taip pat ši internetinė buhalterija moka automatiškai atpažinti banko išrašus bei sąskaitas. 

Išvada 

Egzistuoja skirtingos buhalterijos vedimo strategijos, tačiau efektyviausias variantas – automatizacijos, debesų saugyklos ir žmogaus darbo derinys. Išbandykite nemokamą internetinę buhalteriją ir supaprastinkite savo IĮ finansų tvarkymą. 

The post Kas naudingiau individualiam verslui: buhalteris ar nuotolinė apskaita?“ appeared first on udiena.lt.

Kas yra SEO?

SEO – tai procesas, kurio metu yra atliekami optimizavimo darbai, kad svetainė užimtų aukštas pozicijas internete, t. y. „Google“, rezultatuose. SEO apima įvairias strategijas, įskaitant raktinių žodžių tyrimą, turinio kūrimą, techninę optimizaciją, nuorodų kūrimą ir vartotojo patirties gerinimą.

Kodėl SEO yra geriausia reklama?

1. Ilgalaikiai rezultatai.

Vienas iš pagrindinių SEO privalumų yra ilgalaikiai rezultatai. Skirtingai nuo mokamos reklamos, kurios poveikis baigiasi, kai tik nustojate už ją mokėti, SEO investicijos duoda vaisius ilgam laikui. Sėkmingai optimizuota svetainė gali išlaikyti aukštas pozicijas paieškos sistemose labai ilgą laiką, užtikrindama nuolatinį srautą.

2. Didelis pasiekiamumas.

SEO leidžia jūsų verslui pasiekti plačią auditoriją. Paieškos sistemos yra pagrindinis būdas, kaip žmonės randa informaciją internete. Užimdami aukštas pozicijas paieškos rezultatuose, galite pritraukti tūkstančius lankytojų, kurie aktyviai ieško siūlomų prekių ar paslaugų.

3. Tikslinis srautas.

SEO padeda pritraukti tikslinį srautą. Naudojant raktinius žodžius, susijusius su jūsų verslu, galite pritraukti lankytojus, kurie iš tikrųjų domisi jūsų produktais ar paslaugomis. Tai padidina tikimybę, kad šie lankytojai taps jūsų klientais.

4. Pasitikėjimo didinimas.

Aukštos pozicijos paieškos rezultatuose padeda kurti jūsų prekės ženklo autoritetą ir pasitikėjimą. Vartotojai dažniausiai pasitiki natūraliais paieškos rezultatais labiau nei mokamomis reklamomis. Jei jūsų svetainė yra matoma tarp pirmųjų paieškos rezultatų, tai padidina jūsų patikimumą ir autoritetą vartotojų akyse.

5. Ekonomiškumas.

Nors SEO reikalauja pradinės investicijos – laiko ir išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje tai yra ekonomiškesnė reklamos forma nei mokama reklama. Po pradinio optimizavimo, svetainės palaikymas reikalauja mažesnių išlaidų, o rezultatai išlieka ilgą laiką.

6. Konkurencinis pranašumas.

SEO gali suteikti jūsų verslui konkurencinį pranašumą. Daugelis įmonių vis dar nepakankamai dėmesio skiria SEO, todėl tai gali būti puiki galimybė išsiskirti iš konkurentų ir pritraukti daugiau klientų.

7. Matomumo padidėjimas visose paieškos sistemose.

SEO neapsiriboja tik „Google“. Optimizuodami savo svetainę, galite pagerinti jos matomumą ir kitose paieškos sistemose, tokiuose kaip „Bing“, „Yahoo“ ir netgi vietinėse paieškos platformose. Tai padidina jūsų šansus būti rastiems potencialių klientų visame pasaulyje.

SEO yra geriausia ir optimaliausia reklama dėl daugelio priežasčių. Ji užtikrina ilgalaikius rezultatus, pritraukia tikslinį srautą, didina pasitikėjimą ir autoritetą, yra ekonomiškai efektyvi ir suteikia konkurencinį pranašumą. Investavimas į SEO yra vienas iš protingiausių sprendimų, kurį gali priimti bet kuris verslas, siekiantis augti ir klestėti skaitmeninėje erdvėje. Apie tai galite pasiskaityti https://seotime.lt/.

The post SEO – geriausia ir optimaliausia reklama appeared first on udiena.lt.