Svarstomais pakeitimais Vyriausybė siekia tobulinti valstybės sporto politikos įgyvendinimo modelį.

Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektu siūloma pereiti prie kolegialaus sprendimų, susijusių su valstybės sporto politikos įgyvendinimu, priėmimo modelio ir Nacionalinę sporto agentūrą sujungti su Nacionaline sporto taryba. Jei Seimas priimtų įstatymo projektą, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga su Taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai.

Kaip numatyta įstatymo projekte, Nacionalinė sporto taryba administruotų ir finansuotų sporto ir nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, pasaulio lietuvių sporto žaidynes, taip pat skatintų sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus sporto laimėjimus, organizuotų fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus, atliktų administruojamų programų ir projektų stebėseną, teiktų pasiūlymus valstybės sporto politikos klausimais ŠMSM ir kitoms valstybės institucijoms, atliktų kitas numatytas funkcijas.

Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudarytų 12 narių, kuriuos švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į iš sporto bendruomenės narių sudarytos patariamosios institucijos pasiūlymus, atrinktų iš 24 pasiūlytų kandidatų.

24 kandidatus į šiuos narius atrinktų rinkėjai, kuriuos deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija – visos organizacijos deleguotų po 1 rinkėją. Dar vieną rinkėją deleguotų aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas. 

Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo sudėtį švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu ketveriems metams tvirtintų Vyriausybė. Tarybos pirmininką švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu 4 metams į pareigas skirtų ir iš jų atleistų Vyriausybė.

Savo pasiūlymus dėl šio projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarydami šią nuorodą – Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.

Asmuo, pateikęs pasiūlymą dėl įstatymo projekto, bus informuojamas apie gautą pasiūlymą, pranešama, kuriam pagrindiniam ir papildomam Seimo komitetui jis perduotas nagrinėti.

Pasibaigus Seimo komiteto nustatytam pasiūlymų pateikimo laikui, visi raštu gauti pasiūlymai svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose, į kuriuos gali būti kviečiami dalyvauti ir pasiūlymus pateikę asmenys.

Planuojama, kad šio klausimo svarstymas į Seimo posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje.

LR Seimo inf.

The post Svarstoma keisti sporto politikos įgyvendinimo modelį: gyventojai gali pateikti savo pasiūlymus appeared first on udiena.lt.

Tarybos narys Nerijus Stasiulionis kolegoms perdavė Utenos futbolo bendruomenės padėką ir dėkojo, nepaisant įvairių pasikeitimų tiek rajono valdžioje, tiek Taryboje, už nuoseklumą. Jis taip pat pasidžiaugė įvairiais tiek moterų, tiek vyrų ar veteranų futbolininkų pasiekimais. Tarybos posėdžiui vadovavęs meras Marijus Kaukėnas pritarė Tarybos nario mintims ir pabrėžė, kad tiek buvusioji, tiek ši valdžia rūpinosi ir rūpinasi rajono sportu. Meras pastebėjo, kad Utena pagal gyventojų skaičių yra vienas geriausių tiek aikštynų, tiek kitos sporto infrastruktūros atžvilgiu miestų šalyje.

TS-LKD frakcijos vardu Tarybos narė Kristina Gogelienė perskaitė rezoliuciją dėl LRT nepriklausomumo išsaugojimo, skirtą Seimo Pirmininkui Juozui Olekui ir Seimo nariui Vitalijui Šeršniovui, o meras pakvietė Tarybos narius tą kreipimąsi pasirašyti. Rezoliuciją pasirašė 11 Tarybos daugumos narių. Kai buvo perskaityta rezoliucija, M. Kaukėnas pažymėjo, jog žiniasklaida turi būti nepriklausoma ir politikai neturi kištis į jos veiklą.

Posėdžio metu buvo atidėta opozicijos valanda iki sausio mėnesio Tarybos posėdžio. Prieš prasidedant posėdžiui iš darbotvarkės UAB „Utenos šilumos tinklai“ prašymu buvo išbrauktas 13-as klausimas „Dėl šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygio tretiesiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų bazinio lygio galiojimo metams suderinimo konkurenciniam šilumos vartotojui UAB „Švyturys-Utenos alus“.

Pabalsavus už darbotvakę, pirmuoju klausimu tradiciškai buvo keičiamas rajono savivaldybės biudžetas. Jam pritarė beveik visi dalyvaujantieji, susilaikė tik Vaidas Lankauskas.

Buvo pritarta rajono savivaldybės dotacijai VšĮ Utenos verslo ir turizmo agentūrai 2026 metams.

Taip pat buvo vienbalsiai nutarta pakeisti VšĮ Utenos verslo informacijos centro įstatus.

Vėliau buvo svarstoma dėl įvairių lengvatų kai kurioms įmonėms. Pritarta Radeikių krašto bendrijos projekto „Istorijos kertelė Radeikiuose“ daliniam finansavimui. Pritarimo sulaukė ir projektas „Priedangų infrastruktūros plėtra Utenos rajono savivaldybėje, II etapas“.

Patvirtinta Utenos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika.

Įpusėjus Tarybos posėdžiui buvo svarstomos įvairios lengvatos, perduotas materialus turtas, patvirtintos kai kurios sutartys ir ataskaitos, spręsti kiti klausimai.

The post Tarybos posėdyje pasirašyta rezoliucija appeared first on udiena.lt.

Pastaraisiais dešimtmečiais didžiausią kūrybinio laiko dalį menininkė skiria didelio formato drobių Lietuvos istorijos tema tapybai.

„Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai ir gyvenimui galiu išreikšti spalvų potėpiais  drobėje ir dalintis tuo jausmu su meno mylėtojais“, – sakė L. Tubelytė-Kriukelienė.

2013 m. sukurtas dešimties paveikslų (iliustracijų) ciklas „Aisčiai“, jis sukurtas  bendradarbiaujant  akad. prof. dr. Eugenijumi Jovaiša. 2016 m. sukurti penki kūriniai: „Žalgirio mūšis“, „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“, „Karalienė Morta“ ir „Karalius Mindaugas“ publikuoti fotomenininko ir dailininko Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ III tome.

Menininkė yra baigusi Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijusi piešimo, braižybos ir darbų mokytojos specialybę. Ji yra Lietuvos dailininkų kūrybinės grupės „Individualistai“ narė (2016–2020 m.), nuo 2021 m. iki dabar – Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus Monumentalistų sekcijos narė.

Ji yra dalyvavusi per trisdešimt grupinių dailės parodų, surengė daugel autorinių parodų įvairiuose Lietuvos muziejuose bei galerijose.

LR Vyriausybės inf.

The post Vyriausybės rūmuose – uteniškės tapybos darbų paroda appeared first on udiena.lt.