„Esame virsmo etape, kai pradės keistis elektroninių paslaugų teikimas, nes valstybės institucijos jau turi didelius duomenų kiekius ir geriau juos supranta. Duomenys tampa vis lengviau prieinami skirtingoms valstybės institucijoms, o tai leidžia konstruoti išmanias paslaugas. Dėl to matysime daugiau proaktyvumo, t. y. kai valstybė pati gyventojui pasiūlys paslaugą. Taip pat matysime, kad gyventojams reikia teikti vis mažiau duomenų: žmogus prisijungęs prie e. paslaugos ras jau užpildytus duomenis, jam beliks tik patikrinti ir patvirtinti“, – pasakoja Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) direktoriaus pavaduotojas, vienas iš nacionalinio skaitmeninio raštingumo projekto „Prisijungusi Lietuva“ vadovų Arminas Rakauskas.

Antroji kryptis, anot A. Rakausko, mūsų laukia vis daugiau sudėtinių elektroninių paslaugų, kai, užsisakius vieną paslaugą, automatiškai bus pasiūlyta visa jų grupė. Pavyzdžiui, inicijavus paslaugą „Gimus vaikui“ iškart galima registruoti gimimą, pateikti prašymą vaiko priežiūros atostogoms, gauti vaiko gimimo išmoką, reikalingas medicinines pažymas ir pan.

„Valstybė daug investavo į elektronines valdžios paslaugas, todėl jos pareiga – ne tik kurti paslaugas, bet ir skatinti jų naudojimą. Mūsų kasdienis gyvenimas sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę, todėl reikia užtikrinti, kad gyventojai galėtų šiomis e. paslaugomis pasinaudoti. Tačiau vyresnio amžiaus žmonių ir socialinę atskirtį patiriančių gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai Lietuvoje ilgą laiką buvo žemi“, – komentuoja A. Rakauskas.

Pavyko pasiekti projekto tikslus – gali savarankiškiau naudotis e. paslaugomis

Pastarąją problemą spręsti padėjo VSSA, asociacijos „Langas į ateitį“ ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendintas nacionalinio masto projektas „Prisijungusi Lietuva“.

Nuo 2025 metų rugpjūčio iki šių metų balandžio pabaigos čia skaitmeninio raštingumo įgūdžius sustiprino ir naudotis pagrindinėmis viešosiomis e. paslaugomis mokėsi per 30 tūkstančių šalies gyventojų.

Didžioji dauguma – 75 proc. – dalyvių buvo moterys. Daugiau nei du trečdaliai dalyvių – vyresni nei 55 metų amžiaus. Tiesa, kaip pastebi „Prisijungusios Lietuvos“ ekspertas Algimantas Merkys, e. paslaugų dirbtuvės pritraukė ir jaunesnių žmonių, norėjusių pagilinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius.

Pusė visų dalyvių turėjo aukštąjį, 43 proc. dalyvavusių – vidurinį, likusieji – pagrindinį išsilavinimą. Pasak A. Merkio, tai rodo, kad projektui pavyko pasiekti vieną pagrindinių tikslų – įtraukti labiau socialinėje atskirtyje ar atokesnėse vietovėse gyvenančius žmones, senjorus ir mažiau skaitmeninių žinių turinčius žmones.

„Prisijungusios Lietuvos“ renginiuose gyventojai susipažino ir praktiškai išbandė, kaip saugiai naudotis aktualiausiomis viešosiomis paslaugomis: „Sodros“, VMI, Užimtumo tarnybos, e. policijos, savivaldybės ir kitomis. Taip pat mokėsi naudotis e. pristatymo sistema, rengti nesudėtingus dokumentus, juos pasirašyti e. parašu ir pateikti valdžios, savivaldybių institucijoms.

Projekto tęstinumas – savarankiško mokymosi pamokos

„Projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokomieji renginiai davė gerų vaisių ir, manau, valstybė turi užtikrinti, kad tokie mokymai gyventojams būtų visada prieinami. Nes ir pačios viešosios paslaugos toliau vystosi, ir tokios problemos kaip žmonių baimė naudotis technologijomis, naujovių nepriėmimas ar nesupratimas – yra amžinos“, – pastebi A. Rakauskas.

Tai suprasdami, nacionalinio projekto vykdytojai siekia, kad gyventojai toliau galėtų mokytis.

„Prisijungusi Lietuva“ sukūrė 40 savarankiško mokymosi pamokų, kuriose paprastai, žingsnis po žingsnio parodoma, kaip naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis: E. sveikatos, Valstybinės ligonių kasos, „Sodros“, E. pristatymo, E. policijos, „Regitros“, MIGRIS, suskaitmenintų kapinių, aplinkos apsaugos, viešojo transporto, bibliotekų, dokumentų pasirašymo ir kitomis elektroninėmis paslaugomis.

Kiekvienoje pamokoje informacija pateikiama taip, kad ją galėtų suprasti kiekvienas – net jei jam trūksta skaitmeninio raštingumo įgūdžių.

Nemokamai ir neribotą laiką šiomis pamokomis gyventojai galės naudotis nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ svetainėje www.prisijungusi.lt, pasirinkę „mokymai“ ir „savarankiškas mokymasis“.

***

Projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ įgyvendina Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su partneriais asociacija „Langas į ateitį“ ir nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

The post Daugiau žinių – mažiau eilių ir popierių: skaitmeninio raštingumo projektas „Prisijungusi Lietuva“ pavyko, ruošiamės proaktyvioms e. paslaugoms appeared first on udiena.lt.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad šilumos kainos Utenoje sausio mėnesį, pridėjus 21 proc. PVM tarifą, brango 11 proc. (siekė 6,7 ct už kWh). Lietuvos mastu vidutinė šilumos kaina sausį siekė 9,64 ct už kWh su PVM, o galutinės sąskaitos tapo didžiausios šį šildymo sezoną. Tai yra net apie 90 proc. didesnės nei prieš metus – dėl šaltų oro sąlygų didėjo 70 proc., dėl kainos ir didesnio PVM – 11,2 proc.

Didžiausios sąskaitos neefektyviuose pastatuose

Kaip pabrėžė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, sąskaitų dydį daugiausia lemia ne šilumos tarifas, o pastato būklė.

„Tame pačiame mieste šilumos kaina visiems vartotojams yra vienoda, tačiau sąskaitos skiriasi dėl suvartoto šilumos kiekio. Jei namas nesandarus, prastos šiluminės varžos, jam reikia daugiau energijos palaikyti higienos normomis nustatytai temperatūrai (18–20 °C). Mokėtiną pinigų sumą šilumos vartotojui sąskaitose lemia ne tiek pačios šilumos kaina, kiek šiluminės energijos vartojimo efektyvumas ir pastato sandarumas, neleidžiantis šilumai sklisti per atitvaras į lauką“, – pabrėžė V. Lukoševičius.

Pasak jo, šilumos kainos neįmanoma sumažinti du kartus, bet šilumos suvartojimą, atlikus pastato renovavimo darbus ir vidaus inžinerinių sistemų modernizavimą, iki dviejų kartų sumažinti yra labai nesunku. Atskirais atvejais sutaupoma ir daugiau, priklausomai nuo investicijų dydžio, darbų apimties ir jų kokybės.

Po renovacijos sumažėja energijos poreikis

Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovės Gintarės Burbienės, viename iš neseniai renovuotų daugiabučių 50 kv. m buto šildymo išlaidos sausį prieš atnaujinimą siekė apie 73 eurus (be PVM), po renovacijos – apie 27 eurus. Šilumos suvartojimas tokiuose namuose sumažėjo daugiau nei perpus.

„Tačiau daugiabučio modernizavimas – tai ne vien pastato apvilkimas „kailiniais“ ir dėl to sumažėjusios šildymo sąskaitos. Tai ir mažesnis avarijų skaičius, pailgėjęs pastato gyvavimo ciklas, pagerėjęs komfortas ir estetika, išaugusi turto vertė. Kvietimas valstybės paramai daugiabučiams modernizuoti galioja iki balandžio 1 d. Kviečiu neatidėlioti ir teikti paraiškas“, – teigė G. Burbienė.

Technologijos leidžia sutaupyti dar daugiau

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, renovacija ir atsinaujinantieji ištekliai (saulės elektrinės ar kolektoriai, kuriuos įsirengia vis daugiau modernizuojamų daugiabučių) papildo vienas kitą.

„Renovacija mažina energijos poreikį bent 40 proc., o atsinaujinantieji ištekliai leidžia dalį namui reikalingos energijos pasigaminti pačiam. Tai papildoma nauda šalia jau sumažėjusių šildymo išlaidų. Be to, kainų svyravimų kontekste svarbiausia mažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių, kuo mažiau energijos pastatui reikia ir kuo daugiau elektros pasigaminama vietoje, tuo stabilesnės tampa gyventojų išlaidos“, – sakė M. Nagevičius.

Daugiau informacijos apie šiuo metu galiojančio daugiabučių modernizavimo įkainio kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS iki balandžio 1 d.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

The post Po rekordinių šalčių ir šildymo sąskaitų – ekspertų vertinimas: kas lėmė skirtumus? appeared first on udiena.lt.

Vasario 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 164,2 tūkst. nedirbančių gyventojų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai –  3,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet mažiau nei prieš metus (2,4 proc.).

Nors darbo jėgos pasiūla per mėnesį padidėjo, tuo pačiu pusantro karto išaugusi darbo paklausa pasiekė 12,4 tūkst. – darbdaviai paskelbė 4,8 tūkst. daugiau laisvų darbo vietų.

„Metų pradžioje stebime tradicinį rinkos atsigavimą – darbdaviai aktyviau formuoja ir pildo komandas, o darbo ieškantys žmonės drąsiau grįžta dirbti. Šį sausį darbo pasiūlymų skaičius išaugo 64 proc., pernai tuo pačiu metu didėjo 49 proc. Įsidarbinimai ūgtelėjo 25 proc. – panašiai buvo ir pernai (26 proc.)“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Darbuotojų paieška suaktyvėjo beveik visose savivaldybėse ir visuose sektoriuose. Daugiausiai naujų kolegų ieškojo gamybos (2,8 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2 tūkst.) bei transporto ir saugojimo (1,8 tūkst.) įmonės. 

Kartu su darbo paklausa augo ir personalo samda: sausį pradėjo dirbti ketvirtadaliu daugiau klientų (16,3 tūkst.). Daugiausiai – gamybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (po 2,4 tūkst.) įmonėse. Į darbo rinką grįžtančių vyrų skaičius didėjo 31,4 proc., moterų – 19,7 proc.

Kaip įprastai pirmąjį žiemos mėnesį, daugiau žmonių rinkosi veiklą pagal verslo liudijimus. Šią užimtumo formą pasirinko 8,9 tūkst. klientų – 46,2 proc. (2,8  tūkst.) daugiau nei gruodį.

Mažiausias registruotas nedarbas šalyje išlieka Neringos (3,6 proc.) ir Birštono (6,1 proc.) savivaldybėse. Tuo tarpu didžiausias – Anykščių r. (12,6 proc.), Kalvarijos (12,4 proc.), Ignalinos r. (12,3 proc.) savivaldybėse. Registruoto nedarbo rodikliai didėjo net 56 iš 60 šalies savivaldybių, trijose mažėjo ir vienoje išliko nepakitęs.

Vasario 1 d. šalyje dirbo 1,45 mln. žmonių – 0,28 proc. mažiau nei prieš mėnesį, bet panašiai kaip prieš metus. Darbuotojų labiausiai sumažėjo prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, o augimas fiksuotas apdirbamosios gamybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse.

Užimtumo tarnybos inf.

The post Užimtumo tarnyba: darbo rinkoje – aktyvesnis metų startas appeared first on udiena.lt.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į ENTP surinkimo ir apdorojimo veiklą bei transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančius asmenis, o taip pat į veiklos vykdymo vietose esančius ir naudojamus kuro deginimo įrenginius, nes netinkamas ENTP tvarkymas kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiais metais didesnis dėmesys skiriamas tepalų, alyvų ir padangų kaupimui veiklos vykdymo vietoje, perdavimui tvarkytojams bei atliekų deginimo kietojo kuro (ir kituose) katiluose veiklos vykdymo vietose.

Praėjusiais metais aplinkosaugininkų vykdytų reidų metu iš viso buvo patikrinti 147 ūkio subjektai, 31-ame – nustatyti pažeidimai. Taip pat buvo patikrinti 133 fiziniai asmenys, nustatyta, kad 44 iš jų pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Startuoja „Garažiukas“ appeared first on udiena.lt.

„Šiuo metu visoje šalies teritorijoje ant jau apšalusio ir suslėgto sniego iškrito šviežias sniegas, vietomis sniego dangos storis siekia 40–50 cm. Tokios sąlygos laukiniams gyvūnams yra itin sunkios – jiems sudėtinga judėti ir pasiekti natūralaus maisto“, – skelbiama Medžiotojų ir žvejų draugijos pranešime.

Draugija rekomenduoja visiems medžiotojų klubams ir būreliams šį savaitgalį neorganizuoti medžioklių su varovais.

„Rinkimės tai, kas medžiotojams visada buvo svarbu – globą, rūpestį ir atsakomybę. Skirkime laiko pašarų aikštelių papildymui, teritorijų apžiūrai, ramybės suteikimui seniai matytą žiemą išgyvenantiems laukiniams žvėrims“, – kvietė Medžiotojų ir žvejų draugija.

Paskutinė medžioklės su varovais diena – sausio 31-a. Nuo vasario 1 d. iki spalio 14 d. tokios medžioklės yra draudžiamos.

Aplinkos ministerijos inf.

The post Dėl sudėtingų žiemos sąlygų – raginimas stabdyti medžiokles appeared first on udiena.lt.

„Kiekvienas įsigytas elektromobilis – tai tylesnės ir švaresnės mūsų miestų gatvės. Džiaugiamės matydami stabilų ir augantį gyventojų susidomėjimą elektromobiliais – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 300 paraiškų. Kvietimo likutis siekia 6 mln. eurų, tad planuojančius įsigyti elektromobilį kviečiame per daug nedelsti, dabartinis paraiškų teikimo tempas rodo, kad laisvų lėšų kiekis nuosekliai mažėja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.    

Nuo 2022 m. birželio taikomos finansinio skatinimo priemonės padėjo gyventojams įsigyti daugiau nei 8,6 tūkst. elektromobilių. Gyventojai turi galimybę gauti finansavimą tiek naujam, tiek naudotam, bet ne senesniam kaip 4 m. elektromobiliui įsigyti. Iki šiol didžioji dalis pareiškėjų rinkosi naudotas transporto priemones – iš viso išmokėta parama 6 tūkst. naudotų ir 2,6 tūkst. naujų elektromobilių įsigijimui. 

Gyventojai, įsigiję naują elektromobilį gali susigrąžinti 5 tūkst. eurų. O nusprendę įsigyti naudotą – 2,5 tūkst. eurų. Finansavimas skiriamas tik gryniesiems, M1 klasės elektromobiliams. Įkraunamiems hibridiniams bei hibridiniams automobiliams kompensacijų nėra.    

Elektromobilių naudojimą skatinančios priemonės gyventojams Lietuvoje finansuojamos iš ES Modernizavimo fondo lėšų. Kvietimui iki 2026 m. pabaigos iš viso skirta 35 mln. eurų.  

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

The post Gyventojai aktyviai naudojasi parama elektromobiliams įsigyti: lėšų dar yra appeared first on udiena.lt.

Stora sniego danga apsunkina maisto paieškas

Po pastarųjų dienų gausių kritulių ir pūgų visą Lietuvą dengia tolygi ir stora sniego danga. Daugelyje vietovių sniego sluoksnis yra gerokai didesnis nei įprasta pastaraisiais metais, o kai kur jis siekia keliolika ar net kelias dešimtis centimetrų. Kai kuriose šalies vietovėse dėl temperatūros svyravimų susidarė kieta sniego pluta, kuri dar labiau apsunkina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti po sniegu esančius natūralius maisto šaltinius.

Miškininkai stebi situaciją ir imasi veiksmų

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai, nuolat dirbdami miškuose ir stebėdami gyvūnų būklę, vertina situaciją kiekvienoje girininkijoje ir imasi reikalingų priemonių ten, kur maisto stygius kelia realią grėsmę.

„Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą jiems labai reikia“, – sakė VMU urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras.

Kuo minta žvėrys žiemą?

Pasak miškininkų, elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Šiltuoju metų laiku jie minta žole, įvairiais žoliniais augalais, lapais, o žiemą jų racioną sudaro medžių ir krūmų šakelės, žievė, uogienojai, samanos bei kerpės, kuriuos įprastomis sąlygomis jie geba atsikasti iš po sniego. Tačiau esant giliai ir sukietėjusiai sniego dangai šie natūralūs maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami.

Papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir lapuočių miškuose vykdomi sanitariniai, ugdomieji ar einamieji kirtimai. Po jų likusios šakos sudaro natūralų ir gyvūnams tinkamą maistą tuo metu, kai kiti ištekliai būna paslėpti po sniegu.

Svarbu: savavališkas šėrimas gali pakenkti

Miškininkai primena, kad laukinių gyvūnų šėrimas savavališkai, be žinių ir leidimų, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir nuolat rūpinasi ne tik miškų atkūrimu, apsauga bei priežiūra, bet ir juose gyvenančia laukine fauna. Žiema – vienas sudėtingiausių laikotarpių gyvūnams, todėl atsakinga ir laiku suteikta pagalba padeda jiems išgyventi sunkiausią metų laiką.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

The post Miškuose – baltasis badas appeared first on udiena.lt.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, nuo šiol įrašomi bus tiek įeinantys, tiek išeinantys skambučiai. Tad kai žmogus skambins vaiko teisių gynėjui pirmiausia jis išgirs įrašytą pranešimą su visa svarbia informacija apie skambučio įrašymą. Automatinį pranešimą žmonės išgirs ir tais atvejais, kai jiems skambins vaiko teisių gynėjai.

„Vaiko teisių gynėjai kasdien nemažai laiko bendrauja su tėvais, vaikais bei kitais žmonėmis įvairiais klausimais, vien išeinančių skambučių skaičius per mėnesį viršija 130 tūkst., telefonu vaiko teisų gynėjai teikia žmonėms informaciją, atsako į rūpimus klausimus, konsultuoja juos įvairiais su vaiko teisėmis susijusiais klausimais, tad labai svarbu užtikrinti aukščiausius klientų aptarnavimo standartus, suteikti pilną ir visiškai aiškią informaciją“, – sakė I. Skuodienė.

Skambučių įrašymas prisidės ne tik prie klientų aptarnavimo gerinimo, tačiau ir padės užtikrinti skaidrumą bei objektyvumą teikiant informaciją žmogui suprantama kalba, gerinant bendravimo su šeimomis kokybę, nagrinėjant skundus. Tad iškilus tokioms situacijoms bus galima susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviai vertinti bei nagrinėti žmonių skundus.

Vaiko teisių gynėjai užtikrins, kad visa telefoninių pokalbių metu įrašyta informacija, gauti asmens duomenys būtų tvarkomi, saugomi ir naudojami griežtai laikantis galiojančių teisės aktų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

The post „Pokalbis įrašomas“: pokalbiai su vaiko teisių gynėjais nuo šiol įrašomi appeared first on udiena.lt.

„Valstybė stipri tiek, kiek stiprus ir saugus jaučiasi labiausiai pažeidžiamas visuomenės narys. Nuoseklus minimalios mėnesinės algos didinimas svarbus siekiant mažiausiai uždirbančių darbuotojų socialinio saugumo ir atskirties mažinimo. Tai tikslai, kuriems ši Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį ir ateityje“, – sakė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Minimalios mėnesinės algos didinimas yra svarbus žingsnis link to, kad darbuotojai, gaunantys mažiausias pajamas, galėtų gyventi oriau ir saugiau. Tai taip pat prisideda prie bendro darbo užmokesčio augimo šalyje ir stiprina socialinį solidarumą,“ – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.

Šiuo metu MMA yra 1038 eurai ir sudaro 43,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 777 eurus ir sudaro apie 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo).

Rugsėjo 9 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje socialiniams partneriams nepavyko susitarti dėl MMA nuo 2026 m. sausio 1 d. Trišalė taryba nesusitarė dėl MMA didinimo ir nepriėmė vieno sprendimo dėl 2026 metų MMA dydžio, nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti iki 1198 eurų, darbdavių atstovų vieni siūlė didinti mažiau, kiti apskritai siūlė nekelti MMA.

Vyriausybės pozicija buvo siekti darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo ir pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jeigu toks būtų buvęs.

 Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų.

Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

The post Nuo sausio 1 dienos – didesnis minimalus darbo užmokestis appeared first on udiena.lt.

Sulaikant įtariamuosius ir atliekant kratas dalyvavo antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras”ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, iš viso daugiau nei 140 pareigūnų.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Operacijos metu sulaikytas 21 asmuo priskiriamas organizuotai grupei, turinčiai nusikalstamo susivienijimo požymių. Atlikta daugiau nei 80 kratų, rasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai ir nusikalstamų veikų vykdymui skirtos priemonės: cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis, SIM kortelės, sekimo / ryšio įrangos blokatoriai, šaunamieji ginklai ir kita. Taip pat buvo paimtas ir areštuotas turtas, įskaitant prabangius automobilius ir kitą vertingą turtą, kurio bendra vertė, šiuo metu turimais duomenimis siekia apie 720 000 eurų.

Grėsmė civilinei aviacijai ir nacionaliniam saugumui

Šios sulaikymo operacijos pagrindas – Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliktas intensyvus ir kryptingas kriminalinės žvalgybos ir vėlesnėje stadijoje ikiteisminis tyrimai. Šių tyrimų tikslas – pažaboti organizuotas nusikalstamas grupes ciniškai organizuojančias ir vykdančias cigarečių kontrabandą gabenamą meteorologiniais balionais, kurios vykdymo būdas kelia pavojų ir rizikas civilinei aviacijai, o taip pat Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ekonominiams interesams.

Griežta konspiracija ir vaidmenų pasiskirstymas

Organizuota grupė sistemingai vykdė cigarečių kontrabandą, o visas procesas buvo griežtai centralizuotas ir koordinuojamas bei kontroliuojamas šios grupės organizatorių (lyderių) ir jų patikėtinių. Organizuotos grupės lyderiai ir nariai pasižymėjo itin griežta konspiracija ir vaidmenų pasiskirstymu. Nusikalstamų veikų organizavimui ir vykdymui jie naudojo įvairias dvipusio šifravimo komunikavimo programas, komunikacijos pranešimus trynė iš anksto nustatytu automatiniu būdu. 

Ryšiai su Baltarusija

Įtariama, kad organizatoriai tiesiogiai palaikė ryšius su bendrininkais veikiančiais Baltarusijos Respublikoje, iš kur, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, centralizuotai ir masiškai buvo paleidžiami oro balionai su kontrabandos kroviniais. Naudojant sekimo (GPS) įrangą ir atitinkamas programas, balionų judėjimas buvo stebimas, o vykdytojams perduodamos tikslios jų nusileidimo Lietuvoje koordinatės. Surinkę kontrabandą pastarieji turėdavo ją pristatyti į iš anksto sutartus taškus ar perduoti kitiems nusikaltimuose dalyvaujantiems asmenims.
Teisinės atsakomybės spektras itin platus
Visiems teisėsaugos operacijos metu sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir šių prekių kontrabandos, bei padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, t. y. nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 249 str. 1, 3 d., 199 str. 3 d.,  1992 str. 3 d., 118 str. 1 d.

Kovai su kontrabanda – jungtinės Lietuvos teisėsaugos institucijų pajėgos

Pažymėtina, kad spalio 29 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu buvo įkurta jungtinė tyrimo grupė apjungusi Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Muitinės kriminalinės tarnybos, Karo policijos pajėgumus kovai su kontrabanda, gabenama oro balionais.
Nuo jungtinės tyrimo grupės įsteigimo dienos vykdomos kompleksinės viešo ir neviešo pobūdžio priemonės siekiant užkardyti nusikalstamas veikas susijusias su kontrabanda gabenama oro balionais, išaiškinti ir patraukti atsakomybėn asmenis, organizuojančius ir vykdančius kontrabandą.

Š. m. lapkričio 24 d. įkurtas bendras jungtinės tyrimo grupės pajėgų valdymo ir koordinavimo centras, vykdant tikslines prevencines priemones panaudota virš 600 vienetų pajėgų, patikrinta virš 13 000 asmenų, nustatyta virš 110 teisės pažeidimų, perimti 42 balionai, išimta virš 86 000 pakelių cigarečių.

Lietuvos policijos inf.

The post Smūgis „balionų“ kontrabandos organizatoriams appeared first on udiena.lt.