Net ir rečiau bažnyčią lankantis žmogus sunkiai paneigtų, kad įžengus į maldos namus apima ypatinga būsena. Nuo seniausių laikų bažnyčios buvo kuriamos kaip vieta, kur žmogus galėtų patirti dangaus artumą žemėje. Didingi altoriai, šimtmečius menantys paveikslai, relikvijos, žvakių šviesa, kunigų liturginiai drabužiai, sakralinės giesmės ir apeigų rimtis sukuria pakilią atmosferą, kurioje susilieja menas, istorija ir tikėjimas. Kiekvienas bažnyčios daiktas čia turi ne tik praktinę paskirtį, bet ir simbolinę prasmę. Didžiųjų religinių švenčių metu jos pasipuošdavo dar įspūdingiau – gėlėmis, žvakėmis, vėliavomis, procesijų kryžiais ir kitais apeiginiais simboliais. Būtent šį sakralinio paveldo pasaulį atveria Utenos kraštotyros muziejaus paroda–laikina ekspozicija „Per amžių. Amen“, skirta Panevėžio vyskupijos įkūrimo šimtmečiui. 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente buvo įsteigta Panevėžio vyskupija, tapusi svarbia šiaurės rytų Lietuvos dvasinio gyvenimo dalimi. Per šimtą metų ji išgyveno valstybės kūrimąsi, karus, sovietinę okupaciją, Bažnyčios persekiojimus, nepriklausomybės atkūrimą ir šiandien vienija devynis dekanatus, tarp jų – ir Utenos. Šis šimtmetis – tai ne tik datos istorijoje. Tai tūkstančių tikinčiųjų, kunigų tarnystės, parapijų gyvenimo ir išsaugotų vertybių istorija. Parodos pavadinimas „Per amžių. Amen“ pasirinktas neatsitiktinai. Žodis „amžių“ čia simbolizuoja ne vien šimtmetį, kurį mini Panevėžio vyskupija. Jis kalba apie tikėjimą, keliaujantį per amžius – iš kartos į kartą, apie išsaugotą dvasinį ir kultūrinį paveldą, kuris išlieka nepaisant karų, okupacijų, gaisrų ar besikeičiančių epochų. Tikėjimas gyvuoja ne tik žmonių širdyse – jis gyvena ir daiktuose, perduodamuose iš kartos į kartą. Rengiant parodą–laikiną ekspoziciją muziejaus darbuotojai daugiau kaip mėnesį lankė Utenos dekanato parapijas. Jie bendravo su kunigais, parapijų bendruomenėmis, bažnyčių prižiūrėtojais, ieškojo išskirtinių eksponatų, klausėsi istorijų, fiksavo prisiminimus. Ne vienas sakralinis daiktas buvo nukeltas iš aukštų bažnyčių bokštų ir palėpių, surastas zakristijose ar rūsiuose, kur buvo saugomas dešimtmečius. Kiekvienas daiktas buvo atsargiai supakuotas, atvežtas į muziejų ir tapo šios išskirtinės ekspozicijos dalimi.

    Parodoje eksponuojamos sakralinės vertybės iš daugiau kaip dešimties Utenos dekanato parapijų. Lankytojai išvys liturginius indus – taures, patenas, monstrancijas, smilkytuvus, relikvijorius, šventinto vandens indus, procesijų kryžius, žvakides, altorių puošybos elementus, senąsias skulptūras, šventųjų paveikslus, liturgines knygas, bažnytines vėliavas, rankų darbo tekstilę, kunigų liturginius drabužius – arnotus, stulas, dalmatikas, kapas, cingulus, manipulus bei kitus apeiginius reikmenis. Daugelis jų yra ne tik meninės, bet ir didelės istorinės vertės kūriniai, pasakojantys kiekvienos parapijos istoriją. Svarbią vietą ekspozicijoje užima ir iškilūs dvasininkai, palikę ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Vienas jų – arkivyskupas Mečislovas Reinys, kilęs iš Utenos krašto. Filosofas, profesorius, pedagogas, užsienio reikalų ministras ir vienas ryškiausių XX a. Lietuvos dvasininkų, sovietų valdžios buvo suimtas už ištikimybę Bažnyčiai ir tikėjimui. Jis mirė Vladimiro kalėjime Rusijoje, o šiandien yra laikomas dvasinės stiprybės, pasiaukojimo ir ištikimybės savo vertybėms simboliu.

    Parodoje taip pat eksponuojami kunigo Povilo Klezio asmeniniai daiktai. Daugelio uteniškių atmintyje jis išliko kaip nuoširdus, žmonėms artimas kunigas, gebėjęs telkti bendruomenę ir tapęs neatsiejama Utenos krašto dvasinio gyvenimo dalimi. Greta jų pristatomos ir kitų kunigų bei parapijų išsaugotos vertybės, menančios skirtingus istorijos laikotarpius. Utenos krašto bažnyčių istorija nėra vien pakilimų istorija. Per šimtmečius ne viena medinė šventovė buvo sunaikinta gaisrų ar karų metu, tačiau žmonių tikėjimas visuomet padėdavo jas atkurti. Kartu su naujomis bažnyčiomis buvo statomi altoriai, liejami varpai, kuriami paveikslai, siuvinėjami liturginiai drabužiai. Todėl šiandien išlikę sakraliniai daiktai yra ne tik religiniai objektai – jie yra tylūs žmonių tikėjimo, pasiaukojimo ir bendruomeniškumo liudytojai. Ši paroda pasakoja ne vien apie bažnytinį paveldą. Ji pasakoja apie žmogų – jo tikėjimą, viltį, baimę, džiaugsmą ir pasitikėjimą. Apie kunigus, lydėjusius žmones svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis. Apie parapijas, tapusias bendruomenių širdimi. Ir apie daiktus, kuriuose slypi ne vien medžiaga ar meninė vertė, bet ir šimtmečius saugoma atmintis. Kartais vienas liturginis indas, kuklus kryželis ar maldaknygė gali papasakoti daugiau nei storas istorijos vadovėlis. Jie byloja apie rankas, kurios juos laikė, apie maldas, kurios buvo kalbamos, apie žmones, kurie tikėjo net tada, kai tikėti buvo draudžiama. „Per amžių. Amen“ – tai ne tik paroda. Tai pagarbos ženklas Panevėžio vyskupijos šimtmečiui, Utenos dekanato parapijoms, jų kunigams ir bendruomenėms, išsaugojusioms tai, kas brangiausia. Tai pasakojimas apie tikėjimą, kuris išlieka ne vien žmonių širdyse, bet ir jų kuriamame bei saugomame pavelde – per amžius.

utenosmuziejus.lt inf.

The post „Per amžių. Amen“ – paroda apie tikėjimą, atmintį ir šimtmetį išlikusias vertybes appeared first on udiena.lt.

Parodos pristatymo metu turėsite galimybę susipažinti su autorėmis, išgirsti jų pasakojimus apie kūrybą, o jaukią popietės atmosferą papildys solisto Justo Maurago atliekamos dainos.

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Topolių g. 7, Leliūnai, Utenos r.

Paroda veiks iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Organizatoriai: Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir Utenos kultūros centro Leliūnų skyrius.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Užfiksuota vaizdinė medžiaga gali būti naudojama organizatorių viešinimo tikslais.

Organizatorių inf.

The post „Žolinės pas Vytautą Valiušį“ – susitikimas, kuriame susipina kūryba, gamta ir tradicijos appeared first on udiena.lt.

daiva@utenosdiena.lt

Liepos 10–11 dienomis į Vyžuonėlių dvarą (Vyžuonų sen.) susibūrė dešimtys pagalbininkų. Visi apsirengę darbiniais drabužiais, pasiraitoję rankoves plušėjo iš peties padėdami dvarui nusimesti kolūkio kultūros namų interjero sluoksnius. Kaip „Utenos dienai“ sakė kultūros istorikė, asociacijos „Marianos Veriovkinos draugija“ vadovė Sandra Dastikienė, penktadienį vyko sunkūs, bet prasmingi darbai, o šeštadienį laukė linksmesnis santalkos pratęsimas – Sauliaus Auglio perkusijos programa, vakarojimas bei Skaistašilio medžiotojų klubo ruošta dvariška puota.

Žingsnis atgimimo link

Į dvi dienas trukusią santalką susirinkę savanoriai, bendruomenės nariai ir dvaro bičiuliai kartu tvarkė istorinę dvaro sodybą. Nepabūgę permainingų orų, jie šalino daugelį metų dvare kauptus nereikalingus daiktus ir tokiu būdu paskleidė žinią, kad kultūros paveldą galima išsaugoti tik bendromis jėgomis. Visus šio renginio dalyvius vienijo kilnus tikslas – padėti Vyžuonėlių dvarui atsikratyti sovietmečio palikimo ir žengti bent vieną žingsnį jo atgimimo link.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 07 14) laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.; Vyžuonėlių dvaro nuotr.

The post Vyžuonėlių dvarą gaivina iniciatyvių savanorių rankos appeared first on udiena.lt.

Festivalio programa sudaryta taip, kad joje sau spektaklį rastų skirtingi žiūrovai – nuo poezijos ir kamerinio teatro mėgėjų iki komedijų ar jaunimui skirtų pasirodymų. Net trys programos spektakliai yra pelnę aukščiausius teatro apdovanojimus – Auksinius scenos kryžius.

Sartų teatro festivalį pristato „Žiūrovų teatras“. Festivalį kuria brolio ir sesers tandemas – režisierius Balys Latėnas ir aktorė E. Latėnaitė, nusprendę profesionalų teatrą atvežti į kraštą, kuriame gimė jų seneliai ir tėtis, prabėgo jų pačių vaikystės vasaros. Organizatoriai sako, kad į festivalio programą atrinko spektaklius, kuriuos patys norėtų pamatyti. „Jaučiu, kad žmonės pasiilgę ne efektingų formų, o spektaklių, kurie paliestų. Tikiu, kad regionų gyventojai yra verti tokio pat lygio kultūros kaip ir didmiesčiai“, – pabrėžia E. Latėnaitė.

Festivalį atidarys specialiai jam sukurtas R. Kazlo ir Justo Juškevičiaus poezijos ir muzikos vakaras pagal Jono Strielkūno eiles. Programoje – Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“, Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Šok, Edita, šok“ ir kiti profesionalaus scenos meno darbai. „Norime, kad festivalis taptų ne tik vienkartiniu renginiu, bet ir bendruomenę telkiančia iniciatyva. Todėl jo metu vyks ir vaikų kūrybinė stovykla, į kurią pakviesti ne tik Fausto Latėno meno mokyklos Dusetų ir Zarasų skyrių mokiniai, bet ir vaikai, norintys pirmą kartą iš arčiau pažinti teatro ir muzikos pasaulį. Jie kartu su profesionaliais teatro kūrėjais kurs spektaklį, kuris festivalio metu bus pristatytas žiūrovams“, – sako „Žiūrovų teatro“ įkūrėjas ir režisierius B. Latėnas.

Festivalio programą papildys renginiai Vasaknų dvare – istoriko Eimanto Gudo paskaita „Teatras Lietuvos dvaruose“, susitikimai su spektaklių kūrėjais ir neformalūs pokalbiai po spektaklių.

Organizatoriai tikisi, kad teatras gali tapti dar viena priežastimi atvykti į Zarasų kraštą ir praleisti čia keletą dienų, o gal net ir visą savaitę – pažinti Sartų ežero apylinkes, aplankyti muziejus, galerijas, dvarus, pasivaikščioti pažintiniais takais ar atrasti kitas šio krašto lankytinas vietas. Organizatoriai tikisi, kad Sartų teatro festivalis taps ne vienkartiniu vasaros renginiu, o nauja Zarasų krašto kultūros tradicija, kuri kasmet į regioną pritrauks vis daugiau profesionalaus teatro gerbėjų.

Bilietai – jau prekyboje. Bilietus platina: bilietai.lt

Daugiau informacijos:

Balys Latėnas

Tel. +370 686 00986

El. p. blatenas@gmail.com

Organizatorių inf.

The post Dusetose gimsta naujas Sartų teatro festivalis appeared first on udiena.lt.

Šis garbingas įvertinimas – aukščiausias Pakruojo rajono savivaldybės apdovanojimas, skiriamas žmonėms, kurių nuopelnai paliko ryškų pėdsaką krašto istorijoje, kultūriniame, visuomeniniame ar profesiniame gyvenime. Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija vyks Pakruojo šventės metu.

Šviesios atminties K. Kupriūnas kilęs iš Linkuvos. Nors jo gyvenimo kelias driekėsi Utenoje, kūrybiniame kelyje visada buvo minimas gimtasis Pakruojo kraštas. Menininkas yra sukūręs daugiau nei 6 tūkst. ekslibrisų, kurie pasklido po Lietuvą ir įvairias užsienio šalis. Ne vienas darbas buvo įvertintas tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Lenkijoje, Turkijoje, Kazachstane, JAV. Autoriaus parodos buvo eksponuojamos Vilniuje, Klaipėdoje, gimtojoje Linkuvoje ir kituose šalies miestuose. Taip pat užsienyje – Lenkijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Švedijoje.

Parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės inf.

Vytauto Ridiko nuotr.

The post Klemensui Kupriūnui – Pakruojo krašto garbės piliečio vardas appeared first on udiena.lt.

Renginio kūriniai bus kuriami ant ilgos, segmentuotos plytų ir betono sienos, skiriančios garažų bendriją „Žiguliai” nuo Smėlio kvartalo. Tai ryški urbanistinė vieta šalia turgavietės – istoriškai gyvos, neformalios erdvės, kurioje susipindavo prekyba ir kasdienis gyvenimas. Nors turgus dalinai atnaujintas, išlikę autentiški elementai, o senasis ledų kioskas renginio metu prisidės prie atmosferos. Greta savivaldybė įrengia krepšinio aikštelę vaikams, stiprinant vietos atsinaujinimo kontekstą.

Atsižvelgiant į vietos charakterį, siūloma vienijanti kūrinių tema – „Turgus”, kuri gali būti interpretuojama laisvai, išlaikant ryšį su urbanistine aplinka, kasdienybe ir vietos istorijomis.

Projekto metu menininkai reziduos „Rapolas” – šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje, kuri taps kūrybinių susitikimų, bendravimo ir kultūrinių mainų centru. Visas kūrybinis procesas bus filmuojamas ir fotografuojamas, kuriant reprezentacinę medžiagą apie Utenos gatvės meno atgimimą.

Projektą finansuoja Utenos rajono savivaldybė, organizuoja POKŠT bendruomenė, projekto vadovas – Justas Ivanauskas.

„Dažų Džemo” tikslas – užmegzti ilgalaikį ryšį tarp miesto ir gatvės meno kūrėjų, stiprinti Utenos kaip šiuolaikiško ir kūrybiško miesto įvaizdį bei formuoti pagrindą kasmetinei gatvės meno tradicijai.

The post Utenoje – „Dažų džemas“ appeared first on udiena.lt.

Tadas VĖBRA, dailininkas

Su Klemu mes susipažinom Pakruojyje, kai buvo jo įžymi paroda. Ir nuo to laiko mes nuolat bendravom. Mūsų abiejų susidomėjimas ekslibrisu atsirado nuo to, kad turėjom labai gerą pedagogą Kisarauską. Jis buvo ekslibriso entuziastas. Buvo „Vilniaus klubas“, kur mes kartu su Klemu dalyvaudavom. Kisarauskas labai mokėjo žmones įkalbėti kažką daryti: jūs darykite tuos ekslibrisus, kaip jau jums gausis, taip gausis, bet svarbiausia – darykit. Klemas pasigavo šitą idėją ir taip darė: vieni geresni, kiti blogesni, bet jam buvo būdinga kiekybė – daug jis jų darydavo. Čia buvo jo meilės išraiška žmonėms – ką sutiko, tam ir padarė. Bus jis poliklinikoj, tai kokiai seselei padarys… Kai Klemas buvo Utenos miesto dailininku, labiau reikėjo užsiimti tapyba, daryti dekoracijas. Piešė ir aliejumi, vėliau esu ir aš paprašęs, kad dar patapytų, bet prie teptuko nelabai grįžo – tobulėjo jis ekslibrisų mene, koliažuose. Beje, jis naudojo specifinę techniką, kokios kiti nenaudojo – popierėlius plėšdavo rankomis, buvo įsisavinęs savo šriftą. Kiekvienas dailininkas turi savo šriftą – pamatai Klemo ekslibrisą ir pasakysi, kad čia Klemo ekslibrisas, pamatysi Kisarausko ir pasakysi, kad čia Kisarausko.

Visą straipsnį skaitykite antradienio (2026.04.21) laikraštyje „Utenos diena”.

The post Klemas: žmogus, mylėjęs gamtą, žmogų ir tikėjęs, kad tiesa visada nugalės appeared first on udiena.lt.

Naujoji erdvė įsikūrė Utenos kraštotyros muziejuje (Utenio a. 3), kur lankytojams atsiveria dar didesnė erdvė pojūčiams – čia menas kalba per šviesą, garsą ir tylą. Virtualios realybės patirtys kviečia sustoti, įkvėpti ir leistis į vizualinę bei muzikinę kelionę po Čiurlionio pasaulius.

Pasak projekto plėtros vadovo Luko Verpetinsko, nauja erdvė Utenoje turi ypatingą reikšmę: „Labai džiaugiamės, kad „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“ atrado nuolatinius namus Utenoje. Ši lokacija leidžia dar giliau pasinerti į patirtį ir suteikia galimybę uteniškiams bei miesto svečiams pažinti Čiurlionio kūrybą per šiuolaikines technologijas – taip, kaip ji gali būti patiriama šiandien. Lankytojų susidomėjimas ir gražūs atsiliepimai rodo, kad tokia pramoga Utenai tikrai reikalinga.“

Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jolita Bučelienė pabrėžė šios iniciatyvos svarbą vietos bendruomenei: „Džiaugiamės galėdami suteikti uteniškiams ir miesto svečiams galimybę patirti Čiurlionio kūrybą nauju, įtraukiančiu būdu. Tai ne tik kultūrinė patirtis, bet ir kvietimas sustoti, pabūti su menu bei atrasti jį iš naujo. Taip pat noriu visus pakviesti atvykus neskubėti išeiti, pasivaikščioti po muziejų ir aplankyti mūsų ekspozicijas.“

„Angelų takais“ – prestižinius apdovanojimus pelniusi virtualios realybės patirtis, lyg angelo kelionė, kviečia virtualios realybės erdvėje leistis į pažintį su 60 tiek labai žinomų, tiek rečiau matomų Čiurlionio paveikslų: „Ramybė“, „Angelėliai“, „Žinia“, „Saulė“. „Angelų takais“ apkeliavo visą Lietuvą ir ją jau pamatė daugiau nei 500 tūkst. žmonių, o visi, pasidaliję įspūdžiais, vienbalsiai kalba apie harmoningesnį pasaulį, į kurį pateko, apie atgaivą ir nusiraminimą, įkvėpimą.

„Pasaulių sutvėrimas“ – išskirtinė kelionė kviečia dar kartą pasinerti į M. K. Čiurlionio pasaulį ir virtualios realybės erdvėje patirti vienus reikšmingiausių jo kūrybos ciklų: „Pasaulio sutvėrimą“, „Miestą“, „Tvaną“, „Žalčio sonatą“, triptiką „Pasaka“ bei „Karalių pasaką“. „Pasaulių sutvėrimą“ virtualioje realybėje jau patyrė daugiau nei 150 tūkst. žiūrovų, projektas sulaukė tarptautinio pripažinimo, apkeliavo daugiau nei 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Žiūrovas, kelionę pradėjęs kaip stebėtojas, galų gale tampa pasaulio kūrėju ir saugotoju. Tai ne tik interaktyvi patirtis, bet ir gilus emocinis virsmas.

Virtualios patirtys „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“ jau laukia lankytojų Utenoje. Tai puiki proga atvykti su artimaisiais, pasinerti į meninius pasaulius ir patirti įkvepiančią kelionę pojūčiais.

Kviečiame ateiti, patirti ir pabūti pasauliuose, kur menas kalba per šviesą, garsą ir tylą.

Vieta: Utenos kraštotyros muziejus, Utenio a. 3.

Bilietai: angelutakais.lt/utena

Organizatorių inf.

Šarūno Trinkūno nuotr.

The post Užburiančios virtualios realybės patirtys „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“ – Utenoje appeared first on udiena.lt.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (kovo 27 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Autoriaus nuotr.

The post Septyneri teatro metai: aktoriai apie savo išgyvenimus appeared first on udiena.lt.

Tęsiame pasakojimą apie Utenos kultūros centro direktorių Algirdą Palskį, kuris buvo ne tik puikus organizatorius ir ūkiškas vadovas, bet ir žmogus, rasdavęs laiko šeimai, ūkiui, žvejybai… Jo garažas, apkabinėtas medaliais, juostomis, labiau priminė sceną nei automobiliams skirtą vietą – čia net stovėjo pianinas, kurio garsai teikė atgaivą nuo fizinio darbo pavargusiam kūnui ir sielai.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autoriaus ir Palskių šeimos archyvo nuotr.

The post Algirdas Palskis – žmogus, Utenos kultūrai nukalęs auksinę pasagą (III) appeared first on udiena.lt.