Kas yra „paramai tinkamas hektaras“?

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato griežtą taisyklę: tiesioginės išmokos mokamos tik už „paramai tinkamą hektarą“. Tai – plotas, kuriame vykdoma žemės ūkio veikla ir, svarbiausia, kurį ūkininkas valdo teisėtais pagrindais.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), atlikdama patikras, informaciją apie žemės valdymą pirmiausia tikrina VĮ Registrų centro bei Žemės ūkio duomenų centro registruose. Tačiau tais atvejais, kai duomenų ten nėra, t. y. žemės nuomos sutartis nėra oficialiai įregistruota viešajame registre, ūkininkas privalo pateikti valdymo teisę įrodančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos sutartis). Jie patvirtina, jog plotas valdomas teisėtai, o ne savavališkai.

Žodinės sutartys negalioja

Nors ūkininkų organizacijos nuolat informuoja savo narius, Lietuvoje vis dar populiarios žodinės žemės nuomos sutartys, taip pat yra nemažai paveldėtojų, kurie nėra susitvarkę reikalingų dokumentų dėl paveldėjimo teisės įtvirtinimo. NMA turi įsitikinti, kad parama mokama tik teisėtam valdytojui, todėl pareiškėjams primygtinai rekomenduojama turėti rašytinius dokumentus.

Ypač jei plotas valdomas bendraturčių ir viešajame registre nėra įregistruota naudojimosi tvarka, būtina turėti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta deklaruotojo valdoma dalis.

Į daugelio nepatenkintųjų užduotą klausimą – o kam ta biurokratija, atsakyti galima labai paprastai: žemės nuomos sutarčių neturėjimas kenkia ne tik pačiam ūkininkui, bet ir valstybei.

• Sankcijos pareiškėjui. Jei deklaruoto ploto valdymo teisė nepagrindžiama, parama už tą plotą neskiriama, o bendra išmokų suma papildomai sumažinama 0,5 karto nuo nepagrįsto ploto vertės. Be to, neteisėtai gauta parama gali būti susigrąžinama už laikotarpį iki ketverių metų.
• Sankcijos Lietuvai. Europos Komisija gali taikyti 5–10 proc. baudą nuo visos šalies metinių išmokų sumos, jei nustatoma, kad valstybė neužtikrina kontrolės ir moka paramą už neteisėtai valdomą žemę. Tai reikštų dešimčių milijonų eurų praradimą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui.

Strateginis planas ir tiesioginės išmokos

Tiesioginės išmokos yra pagrindinis įrankis ūkininkų pajamų stabilumui palaikyti, tačiau jos neatsiejamos nuo atsakomybės. Strateginiame plane pabrėžiama, kad pareiškėjas privalo deklaruoti visus valdomus plotus: net ir tuos, už kuriuos paramos neprašo.

Dokumentus kartu su paraiška (arba paprašius NMA) privaloma pateikti, kai:

• pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos;
• deklaruojami didesni nei 2 ha plotai, kurie nebuvo deklaruoti dvejus metus;
• atsiranda „dvigubas deklaravimas“ (kai du ūkininkai įbraižo tą patį lauką);
• žemė valdoma bendraturčių, bet nėra nustatyta naudojimosi tvarka (tokiu atveju būtini rašytiniai visų bendraturčių sutikimai).

Ką galima padaryti jau šiandien?

Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus nelaukti pasėlių deklaravimo pradžios. Peržiūrėkite savo žemės valdymo sutartis, ar jos nepasibaigusios. Ar turite visų bendraturčių sutikimus? Ar paveldėjimo dokumentai sutvarkyti?

Svarbiausia – turėti bent minimalų rašytinį įrodymą, kurį paprašius galėtumėte pateikti NMA. Taip apsaugosite savo ūkį ir padėsite valstybei užtikrinti skaidrų paramos išmokėjimą.

The post Dirbamosios žemės nuomos sutartis: kodėl neužtenka tik susitarti žodžiu appeared first on udiena.lt.

Panevėžio ir Kėdainių rajonuose 15 metų ūkininkaujantis Tomas Pukas žino, kaip svarbu drausti savo pasėlius – prieš pat rapsų kūlimą praūžusi audra gerokai pakenkė ūkiui. Jei iki audros iš vieno hektaro kūlė 3,5–4 tonas, po jos – tik iki tonos iš hektaro. Tuomet draudimas labai pagelbėjo sušvelninti patirtus nuostolius.

„Galimybę gauti kompensaciją draudimo įmokoms vertinu labai teigiamai. Draustis šiais laikais, manau, yra būtina, nes klimato sąlygos nenuspėjamos ir neturėti draudimo ūkiui gali reikšti pražūtį. Juk kiekvienas ūkininkas į savo ūkį investuoja daug tiek laiko, tiek, žinoma, lėšų, o po vienos audros viskas gali sugriūti. Pelno neliks, o įsipareigojimai juk lieka“, – sako Tomas.

Ūkininkas augina rapsus, kviečius, pupas, žirnius, miežius ir kitas kultūras, jų, anot Tomo, šiltnamyje nepaslėpsi nuo gamtos išdaigų, todėl šį pavasarį vėl teiks paraišką pagal 2023–2027 m. SP veiklą „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“.

Rizikas galima valdyti

Klimato kaitos pasekmės kasmet Lietuvos žemdirbiams pridaro milžiniškų nuostolių – žalą patiria tiek valstybė, tiek ūkininkai, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina ūkininkus valdyti žemės ūkio rizikas, susijusias su stichiniais meteorologiniais reiškiniais.

„Kviečiame naudotis 2023–2027 m. strateginio plano priemonės teikiamomis galimybėmis gauti pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensaciją. Draudimas tampa ne tik apsaugos priemone nuo stichinių reiškinių, bet ir ilgalaikės ūkio strategijos dalimi – ypač tais atvejais, kai dėl klimato svyravimų tampa vis sudėtingiau planuoti derlių, pajamas ar investicijas. Pasėlių draudimas yra rizikos ir finansinių nuostolių valdymo priemonė, vienas iš būdų sumažinti nuostolių riziką ir apsisaugoti nuo nepastovių bei nenuspėjamų gamtinių sąlygų daromos žalos“, – sakė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistė Rita Adomavičienė.

Pasak jos, pasėlių draudimą dažniausiai renkasi strategiškai veiklą planuojantys ir vystantys ūkininkai, taip pat ūkininkai, kurie turi įsipareigojimų finansinėms institucijoms, savo verslo partneriams bei taiko pozityvius rizikų valdymo metodus.

„Dažnėjant ekstremalioms oro sąlygoms pasėlių ir augalų draudimas nuo stichinių meteorologinių reiškinių labai prisideda prie žemės ūkio rizikų valdymo. Parama skiriama kompensuoti Lietuvoje auginamų augalų ir pasėlių, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos, kai draudžiamasi nuo meteorologinių reiškinių rizikų – nuo sausros augalų vegetacijos laikotarpiu ir (arba) ilgo lietingo laikotarpio“, – aiškino specialistė.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Specialistė primena, kad paraiškos priimamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant pasėlių ir augalų draudimo įmokų išlaidas.

Paraiška bei susiję dokumentai turi būti teikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

Daugiau informacijos apie šį kvietimą teikti paraiškas yra www.nma.lrv.lt.

Užsk. Nr. 20260306/01

The post Kai audra nušluoja derlių: draudimas gali tapti išsigelbėjimu appeared first on udiena.lt.

Labai smulkiems ūkiams – papildomai 6,2 mln. Eur

Praėjusių metų pabaigoje patys smulkiausi ūkininkai turėjo galimybę teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šios priemonės biudžetas sudarė 3,84 mln. Eur. Labai susidomėję šia parama ūkininkai pateikė net 182 paraiškas, kuriose prašoma paramos suma (10 mln. Eur) beveik trigubai viršijo kvietimui skirtas lėšas. Skirtų lėšų pakako pilnai finansuoti tik 28 paramos paraiškas.

Siekdama paremti kuo daugiau smulkiųjų ūkininkų, ŽŪM priėmė sprendimą papildomai skirti 6,2 mln. Eur ir finansuoti visas 154 reikalavimus atitinkančias bei privalomus 30 atrankos balų surinkusias paraiškas. Atkreiptinas dėmesys, kad skyrus papildomą finansavimą paramos paraiškos bus vertinamos ilgiau, t. y. iki kovo 30 d. 

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams – papildomai 4,24 mln. Eur

Praėjusių metų pabaigoje buvo renkamos paraiškos ir pagal SP intervencinę priemonę „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“. Kvietimo biudžetas nesupaprastinta tvarka sudarė 7,34 mln. Eur, supaprastinta tvarka – 4 mln. Eur.  Ūkininkai pateikė 249 paraiškas, iš kurių 146 paraiškos pateiktos nesupaprastinta tvarka (26,6 mln. Eur) ir 103 supaprastinta tvarka (7,1 mln. Eur).

ŽŪM nusprendė finansuoti visas supaprastinta tvarka pateiktas paraiškas, surinkusias privalomą 35 atrankos balų skaičių, taip pat nesupaprastinta tvarka pateiktas paraiškas, surinkusias vienodą 60 balų skaičių, kurioms kvietimui skirtų lėšų pakako tik iš dalies.

Skyrus papildomą (3,1 mln. Eur supaprastinta ir 1,14 mln. Eur nesupaprastinta tvarka) finansavimą, mėnesiui pratęstas paraiškų vertinimo terminas, t. y. iki kovo 30 d. 

Papildoma parama ir investuojantiems  

Pernai metų pabaigoje aktyvūs buvo ne tik smulkūs ūkininkai, bet ir teikusieji paraiškas paramai gauti pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Rezultatai taip pat ženkliai viršijo kvietimui skirtą finansavimą (53,1 mln. Eur): iš viso pateiktos 264 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekė 143,65 mln. Eur.

Vienodą atrankos balų skaičių surinko 40 paramos paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekė 21,02 mln. Eur. Šioms paraiškoms finansuoti pritrūko 9,84 mln. Eur.

ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą balų skaičių surinkusias paramos paraiškas, kurioms kvietimui skirtų lėšų pakako iš dalies, papildomai skiriant trūkstamus 9,8 mln. Eur. Šios lėšos tarp sektorių paskirstytos taip:

• pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 0,5 mln. Eur (bus finansuojamos visos 53 ir daugiau balų surinkusios paraiškos);
• mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams skirta 3,6 mln. Eur (bus finansuojamos visos 60 ir daugiau balų surinkusios paraiškos);
• kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams skirta 4,9 mln. Eur (bus finansuojamos visos 65 ir daugiau balų surinkusios paraiškos);
• sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams skirta 0,8 mln. Eur ( bus finansuojamos visos 70 ir daugiau balų surinkusios paraiškos).

Skyrus papildomą finansavimą, šios SP priemonės paramos paraiškų vertinimo terminas pratęstas iki kovo 19 d. 

Papildomos lėšos visoms šioms trims populiarioms SP priemonėms bus skirtos iš dar nepanaudotų kitų priemonių lėšų likučio.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Ūkininkams – daugiau kaip 20 mln. eurų appeared first on udiena.lt.

2025 metais baigiantis KPP įgyvendinimui, dalis projektų, kuriems pritrūko KPP lėšų, kaip numato ES teisės aktai, buvo perkelti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, t. y.  minėti projektai bus finansuojami šio plano lėšomis. 

Nacionalinė mokėjimo agentūra planuoja, kad visus projekto vykdytojus lėšos pasieks iki sausio 16 dienos.

Primename, kad ūkininkai, patyrę nuostolių vėluodami atsiskaityti su finansų įstaigomis, rangovais, paslaugų ir (ar) prekių tiekėjais dėl neišmokėtos paramos pagal 2014–2020 m. KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, gali gauti iki 100 proc. siekiančią patirtų nuostolių kompensaciją. Kompensuojamos ir dėl minėtos priežasties paimtų paskolų palūkanos bei susijusios išlaidos. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Ūkininkus netrukus pasieks beveik 19 mln. eurų appeared first on udiena.lt.

Savivaldybės finansavimo paraiškas gali teikti nuo sausio 7 d. iki 2026 m. vasario 18 d., tačiau ne ilgiau, nei bus pasiekta šiam etapui skirta finansavimo suma. Pagal Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų bei apleistų žemės plotų mažinimo 2025–2027 metų programą, šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. eurų.

Kvietimą administruojantis Žemės ūkio duomenų centras užtikrina paraiškų priėmimą, informacijos sklaidą ir konsultavimą savivaldybėms. Pasiekus kvietimui skirtą lėšų sumą, paraiškų teikimas bus nutrauktas, o informacija apie tai bus paskelbta ŽŪDC interneto svetainėje.

Kodėl melioracija Lietuvai tokia svarbi?

Lietuva yra viena iš labiausiai melioruotų valstybių Europoje – bendras melioracijos projektų užimamas plotas šalyje siekia apie 2,7 mln. hektarų, t. y. didžiąją dalį žemės ūkio naudmenų. Esant drėgmės pertekliaus zonoje, be veikiančių melioracijos sistemų žemės ūkio veikla šalyje būtų sunkiai įmanoma.

Didelė dalis melioracijos infrastruktūros įrengta prieš kelis dešimtmečius, todėl šiandien dalis sistemų nebeatlieka savo funkcijų. Tai lemia užmirkusius laukus, prarandamą dirvožemio derlingumą ir augantį apleistų žemės plotų skaičių.

Tvarkingos ir funkcionuojančios melioracijos sistemos sudaro prielaidas racionaliai naudoti žemę pagal paskirtį, mažinti apleistų ir nenaudojamų teritorijų plotus bei stiprinti kaimo vietovių ekonominį gyvybingumą. Tai taip pat yra būtina sąlyga ilgalaikiam žemės ūkio infrastruktūros tvarumui užtikrinti.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Dėl finansinės paramos gali kreiptis savivaldybių administracijos, planuojančios įgyvendinti projektus, susijusius su valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų funkcionalumo atkūrimu.

Koks finansavimas numatytas?

Projektams gali būti skiriama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o savivaldybės administracija įsipareigoja prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. nuosavų lėšų.
Bendra projekto įgyvendinimo vertė, įskaitant savivaldybės lėšas, negali viršyti 300 tūkst. eurų (su PVM).

Finansuojamos šios išlaidos:

• melioracijos statinių tyrinėjimo ir projektavimo darbai,
• projektų ekspertizės paslaugos,
• melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo darbai,
• statybos techninė priežiūra.

Tokiu finansavimo modeliu siekiama sudaryti galimybes priemonėje dalyvauti ir mažesnes finansines galimybes turinčioms savivaldybėms.

Žemės ūkio duomenų centro inf.

The post Kviečia savivaldybes suskubti teikti paraiškas melioracijos statinių rekonstravimui appeared first on udiena.lt.

Pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialisto Arvydo Mitalo, kryžiaus atnaujinimas dėl jo būklės buvo neišvengiamas. Pastaruoju metu vyko supuvusių detalių demontavimas ir pakeitimas naujomis, nuo kryžiaus nuvalytos kerpės ir samanos, taip pat šis religinis simbolis buvo impregnuojamas, kad būtų apsaugotas nuo nepalankių oro sąlygų.  Šiuo metu vyksta pastolių ardymas.

Šiemet minėtos programos lėšomis Kuktiškių seniūnijoje buvo sutvarkytas stogastulpis Lietuvos kariuomenės savanoriui Pranui Dauniui jo 125-ųjų gimimo metinių proga.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Juknėnų kaimo kryžius prikeltas naujam gyvenimui appeared first on udiena.lt.

Jeigu sodai ir uogynai yra kelių savivaldybių teritorijose ir šalnų padarytą žalą vertino kelių savivaldybių sudarytos komisijos, prašymas teikiamas toje savivaldybėje, kurioje yra registruotas žemės ūkio valdos centras.

Paramos dydis diferencijuojamas pagal augalų grupes ir patirtos žalos mastą. Jei bendras visiems pareiškėjams apskaičiuotas paramos dydis viršys nuostoliams kompensuoti skirtą sumą (3,3 mln. Eur), apskaičiuota parama kiekvienam pareiškėjui mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Paramos nuo 2025 m. pavasario šalnų nukentėjusiems sodų ir uogynų augintojams taisyklės yra čia.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Nuo pavasarinių šalnų nukentėję sodininkai ir uogininkai kviečiami teikti prašymus paramai gauti appeared first on udiena.lt.

Senstantys, bet nevengiantys talkų parapijiečiai

Sudeikių parapiją administruojantis kunigas Saulius Kalvaitis, paklaustas, ar 200 metų bažnyčiai daug ar ne,

nė nedvejodamas atsakė, kad daug. Anot jo, Sudeikių bažnyčia yra viena seniausių Lietuvoje, o Utenos krašte tikrai pati vyriausia. Pasak dvasininko, šie Dievo namai per du šimtmečius remontuoti tikrai ne kartą – priešingu atveju turbūt nė pamato jau nebūtų likę. O remontas atliekamas laikas nuo laiko: „Kiekvieno klebono, kuris aptarnauja parapiją, pareiga – prižiūrėti bažnyčią, kad joje būtų galima melstis, pavyzdžiui, kad stogas nebūtų kiauras. Aš čia dar tik treti metai, bet ir tai vienais metais visus langus pakeitėm, kitais – stogą sutvarkėm. Kasmet kažką darai, kad tą bažnyčią perduotum kitoms kartoms.“ Nors stogą ir sutvarkė, nuo lietaus prakiuro lubos – jei gaus lėšų, kitais metais tvarkys jas.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (lapkričio 4 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

The post Dviejų šimtmečių Sudeikių bažnyčios kelionė: nuo kuklios koplyčios iki barokinio frontono appeared first on udiena.lt.

NMA pateikus informaciją apie paramos skyrimo reikalavimus atitinkančius plotus, ŽŪM apskaičiavo ir patvirtino avansinių išmokų dydžius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) tiesioginių išmokų intervencines priemones (t. y. bazinę išmoką, jaunųjų ūkininkų, perskirstymo, susietosios paramos, ekologinių sistemų), taip pat pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

Šiemet, kaip ir pernai, avansai pagal tiesioginių išmokų intervencines priemones negalės viršyti 70 proc., o pagal KKP priemones – 85 proc. išmokos dydžio.

Už 2025 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal SP teikimo reikalavimus, bus mokama:  

• dalis bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmokos – 54,40 Eur už ha;
• dalis išmokos jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus, – 48,30 Eur už ha;
• dalis papildomos pajamų paramos jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus, išmokos – 78,30 Eur už ha;
• dalis papildomos perskirstomosios pajamų paramos tvarumui didinti išmokos:
• ž pirmuosius 10 ha – 51,50 Eur už ha;
• už antruosius 10 ha – 55,80 Eur už ha;
• už trečiuosius 10 ha – 65,30 Eur už ha;
• už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 74,30 Eur už ha;
• dalis susietosios pajamų paramos išmokos už baltyminius augalus – 27,90 Eur už ha;
• dalis susietosios pajamų paramos išmokos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, – 72 Eur už ha;
• dalis susietosios pajamų paramos išmokos už vaisius – 259,50 Eur už ha;
• dalis susietosios pajamų paramos išmokos už uogas ir riešutus – 196,40 Eur už ha;
• dalis susietosios pajamų paramos išmokos už daržoves, auginamas atvirajame grunte, – 210,70 Eur už ha;
• dalis kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ išmokos: už veiklą „Augalų kaita“ – 30,10 Eur už ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai, įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.); už veiklą „Tarpiniai pasėliai“ už įsėlį ar (ir) posėlį – 26,40 Eur už ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai); už veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ – 11,00 Eur už ha (kai remiamas plotas yra iki 300 ha imtinai); už veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 123,70 Eur už ha; už veiklą „Daugiamečių žolių juostos“ – 116,80 Eur už ha; už veiklas „Augalų kaita“ (įsipareigojimus prisiėmusiems nuo 2024 m.), „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ − kai remiamas plotas yra didesnis nei 300 ha, plotas, viršijantis 300 ha, yra remiamas 85 proc.

• dalis ekologinės sistemos „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ išmokos – 154,60 Eur už ha;
• dalis ekologinės sistemos „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ išmokos – 128,50 Eur už ha;
• dalis ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmokos: už veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 103,30 Eur už ha; už veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – 159,80 Eur už ha;
• dalis ekologinės sistemos „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ išmokos – 70,10 Eur už ha;
• dalis ekologinės sistemos „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ išmokos: už veiklą „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ – 138,80 Eur už ha; už veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – 50 Eur už ha.

2025 metais atitikusiems susietosios pajamų paramos už pienines karves reikalavimus:

• dalį susietosios pajamų paramos už pienines karves:  1 pakopoje – 144,20 Eur už pieninę karvę; 2 pakopoje – 185,50 Eur už pieninę karvę; 3 pakopoje – 206,10 Eur už pieninę karvę; 4 pakopoje – 154,50 Eur už pieninę karvę;

• dalį išmokos už pieninę karvę – 7 Eur, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose, kaip nustatyta 2023–2027 metų susietosios pajamų paramos už pienines karves administravimo taisyklėse (toliau – Taisyklės);
• dalį išmokos už pieninę karvę – 21 Eur, jeigu laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariu, kaip nustatyta Taisyklėse.

Išankstines kompensacines išmokas paramai pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ už 2025 m. gauti:

• intensyvaus karsto vietovėse – 21 Eur už ha;
• potvynių užliejamose vietovėse – 21 Eur už ha.

Atkreiptinas dėmesys, kad avansinė išmoka nebus mokama už: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Tarpiniai pasėliai“ (už tarpinius pasėlius per žiemą) ir „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ekologines sistemas „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ bei ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ (už EB svarbos šlapynių tvarkymą), nes pagal šioms ekologinėms sistemoms (veikloms) nustatytus reikalavimus patikros bus baigtos tik kitais metais.

ŽŪM parengtą įsakymą dėl avansinių išmokų mokėjimo už 2025 m. galima rasti čia.

Žemės ūkio ministerijos inf.

The post Kitą savaitę pradedamos mokėti avansinės išmokos appeared first on udiena.lt.

„Jautiena – ne tik patiekalas, tai istorija, aistra ir menas, kurį mūsų ūkininkai, virėjai nuo senų laikų puoselėja su didžiule pagarba ir atsidavimu“, – jautienos svarbą akcentavo renginio vedėja Vilija Petkūnienė. Ji papasakojo, kad Lietuvoje pirmąkart švenčiama ekologijos savaitė ir festivalis tampa vienu iš akcentų, atveriančių duris platesnėms diskusijoms apie darnų maisto vartojimą.

Vienas iš festivalio organizatorių Mindaugas Kinderis pasakojo, kad idėja surengti tokį renginį kilo seniai. „Susiduriam su tuo, kad Lietuvoje trūksta žinių apie jautieną, kaip ją gaminti, kas yra gera jautiena“, – dalijosi M. Kinderis. Viskas prasidėjo nuo jo ūkyje rengiamų edukacijų, kuriose galima ne tik paragauti steikų, palyginti skonių skirtumus, bet ir išgirsti apie jautienos produktų gamybą. Praėjusiais metais ūkininkas surengė kelias edukacijas, o šiemet jų skaičius išaugo iki 20.

Vasarą Leliūnų šventėje ūkininkas pristatė interaktyvų jautienos steikų stendą, kurį buvo galima pamatyti ir šeštadienį vykusiame festivalyje. Tai tapo savotiška repeticija prieš festivalį, kuriam pradėta ruoštis iškart po Leliūnų miestelio šventės. M. Kinderis neslėpė, kad į Leliūnus norėjo pakviesti kuo daugiau jautienos gamintojų, tačiau to padaryti nepavyko. Jis vylėsi, kad tai – pirmą kartą rengiamo festivalio iššūkis.

Į jautienos festivalį iš sostinės atvykęs Justinas Baltuška susirinkusiems rodė, kaip jautienos kumpio kepsnį paruošti argentinietiškai. Pasak J. Baltuškos, jautienos gamyba yra ne tik kulinarija, bet ir mokslas. Jis jautienos gamyba domisi jau nuo aštuonerių, dalyvauja varžybose ir čempionatuose, kur demonstruoja savo kulinarinius sugebėjimus. „Kepam, gaminam, kuriam receptus, keliam į socialinius tinklus“, – savo kasdienybę nupasakojo J. Baltuška.

Festivalio dalyviai domėjosi ne tik jautienos paruošimo subtilybėmis, bet ir susipažino su jautienos kepsnių anatomija bei išsiaiškino, kokie pagardai labiausiai tinka prie jautienos, sužinojo, kuo skiriasi ekologiška jautiena nuo konvenciniu būdu užaugintos jautienos. „Ekologinė gamyba yra svarbi tuo, kad ji yra kaip šveicariškas peiliukas – mažas instrumentas, galintis atlikti labai daug funkcijų“, – sakė festivalyje apsilankiusi „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė. Ji taip pat pridūrė, kad ekologinė gamyba nėra tik apie ekologišką produktą, bet ir apie palankios aplinkos kūrimą bei įvairovės skatinimą.

„Šaunu, kai jauni žmonės taip sėkmingai ūkininkauja ir moko mus ne tik valgyti mėsą, bet valgyti teisingai ir tinkamai paruoštą produktą“, – festivaliu džiaugėsi Leliūnų seniūnijos seniūnas Renaldas Būga. Jis pabrėžė, kad tokie renginiai suburia visą bendruomenę.

Festivalio organizatoriai džiaugėsi, kad į renginį atvyko daug lankytojų, jie tikisi tęsti renginio tradiciją. Savaitgalį šiuo renginiu pradėta ekologijos savaitė, skirta paminėti rugsėjo 23 dieną Europos Sąjungos švenčiamą Ekologijos dieną.

Linos Narčienės nuotr.

The post Jautienos mėgėjai savaitgalį sugužėjo į Leliūnus appeared first on udiena.lt.