„Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo verslą. Mokytis naujų profesinių kompetencijų kviečiame ir suaugusius žmones.

Profesinio mokymo įstaigos siūlo daug įvairių pasirinkimų ir galimybių. Šiandien darbo rinkoje ypač reikalingi kvalifikuoti inžinerinių profesijų atstovai, šiose programose esame suplanavę daugiausia valstybės finansuojamų vietų – į jas šiemet planuojama priimti iš viso 4,6 tūkst. mokinių”, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Be inžinerinių profesinio mokymo programų, daugiausia valstybės finansuojamų vietų suplanuota ir paslaugų, architektūros, statybos, sveikatos priežiūros, socialinės gerovės srityse.

Priėmimas į profesines mokyklas vyksta žiemos ir vasaros etapais. 2026 m. žiemos etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas jau pritraukė rekordiškai didelį skaičių – 1,8 tūkst. – naujų mokinių. Jie daugiausia rinkosi sveikatos priežiūros, inžinerijos, socialinės gerovės, paslaugų sektoriaus mokymo programas.

Pernai į profesinio mokymo įstaigas iš viso priimta 20,5 tūkst. mokinių.

Profesinis mokymas atviras visiems

Profesinis mokymas yra atviras visiems – ir mokiniams, siekiantiems įgyti profesiją bei kartu užbaigti vidurinio ugdymo programą, ir suaugusiesiems, norintiems tobulinti ar keisti profesiją.

Teikti stojimo prašymus gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai ir I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis atskirų profesinio mokymo modulių.

Teikti paraiškas mokytis profesinio mokymo įstaigoje galima Mokausi Lietuvoje informacinėje sistemoje. Nespėjus sudalyvauti pagrindiniame priėmime, stojantieji bus kviečiami teikti paraiškas papildomo priėmimo metu rugpjūčio 24–26 d.

Prasidėjus mokslo metams bus organizuojamas priėmimas į neužpildytas valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas, jis vyks iki spalio 30 d.

Mokausi Lietuvoje inf.

The post Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas appeared first on udiena.lt.

„Sun Warriors“ įsitvirtino Lietuvos robotikos PREMIER lygoje

„Saulės“ gimnazijos robotikos komanda „Sun Warriors“ dar 2025 m. kovo mėnesį dalyvavo antroje pagal stiprumą Lietuvos robotikos „FIRST Tech Challenge“ (FTC) PRO lygoje ir išsikėlė tikslą atsidurti aukščiausioje Lietuvos robotikos FTC PREMIER lygoje. Tačiau varžybose tokioje lygoje „Sun Warriors“ privalo turėti pasaulinį lygį atitinkantį robotą. Svajonės išsipildė, nes 2025 m. birželio mėnesį „Saulės“ gimnazijos administracija rado finansavimo galimybę ir 2025 m. rugpjūčio mėnesį komanda buvo maloniai nustebinta: visos robotikos dalys buvo mokykloje ir pradėta ruoštis FTC 2025–2026 m. sezonui. Jau spalio mėnesį „Sun Warriors“ dalyvavo pirmose Lietuvos ROBOT GAMES #1 varžybose. Šioms varžyboms buvo paruošta tik 12 robotų iš visos Lietuvos komandų. Varžybų metu komanda „Sun Warriors“užfiksavo geriausią etapo rezultatą (HIGH SCORE) surinkdama 149 taškus. „Saulės“ gimnazijos komanda jau pirmose varžybose pateko į aukščiausią PREMIER lygą.

Antrosios Lietuvos ROBOT GAMES #2 varžybos vyko 2025 m. gruodžio 6 d. Šioms varžyboms komanda „Sun Warriors“ stipriai pakeitė savo robotą. Sukūrė autonominį kamuoliukų paėmimo mechanizmą bei parašė 9 kamuoliukų paėmimo ir sumetimo programos kodą savavaldžiam robotui. Varžybų metu komanda „Sun Warriors“ vėl užfiksavo geriausią etapo rezultatą (HIGH SCORE) surinkdama 155 taškus.

Trečiosios Lietuvos ROBOT GAMES #3 varžybos vyko 2026 m. sausio 17 d. Komanda varžyboms toliau tobulino robotą bei jo autonominio veikimo kodą. Pasidarę stabilų kamuoliuko metimą, per varžybas „Sun Warriors“ vėl užfiksavo geriausią etapo rezultatą (HIGH SCORE) surinkdama 205 taškus.

Ketvirtosios Lietuvos ROBOT GAMES #4 varžybos vyko 2026 m. vasario 7 d. Šioms varžyboms komanda, įsigijusi krumpliaračių dėžes varikliams, iškėlė juos į roboto šonus, atlaisvindama vietą kamuoliukams roboto centre, ir taip sukūrė greitą ir tikslų trijų kamuoliukų metimo mechanizmą.

Šiandien „Saulės“ gimnazijos komanda „Sun Warriors“ yra Lietuvos aukščiausiame lygyje – ji užima penktą vietą tarp visų Lietuvos robotikos komandų. Įgyvendinti dar aukštesnius tikslus padėtų ir rimtesnis finansavimas.

Jaunieji „Sun Warriors“ komandos kūrėjai

„Saulės“ gimnazistai ketvirtokai Tomas Tilindis (komandos kapitonas) ir Edvinas Vala vieni iš tų, kurie garsina gimnaziją respublikiniuose turnyruose. Jų patirtis rodo, kad robotika nėra siaura techninė veikla. „Kiekvienos varžybos skatina galvoti greičiau ir tiksliau. Jei nepavyksta – ieškom sprendimo. Pasiduoti nėra kada“, – sakė Tomas. Jį nuo mažens domino ką nors konstruoti, kurti. Praeitų mokslo metų pradžioje Utenos STEAM centre gimnazistas susipažino su robotikos veikla ir „užsikabino“. Tomas galvoja studijuoti inžinerinius mokslus ir vėliau būti mentoriumi, padedančiu jaunoms komandoms. O Edvinas susidomėjo šia sritimi ir dabar yra roboto vairuotojo padėjėjas. Jį motyvuoja varžybų azartas, patirti įspūdžiai. Vaikinas džiaugiasi, kad per varžybas sužino daug naujovių, nes kiekvieną kartą būna vis nauji, tobulesni techniniai sprendimai. Anot Edvino, robotų srityje dirbantis žmogus turi būti inovatyvus, šiam darbui būtina kantrybė, gebėjimas susikaupti, tikslumas – tada kokybiškai atliksi užduotį. Tai, kad robotikos pasaulis yra įdomus, įrodo vis naujų narių įsitraukimas į veiklą. Dabar „Sun Warriors“ komandoje yra naujas narys – pirmokas gimnazistas Danielis Meldaikis. Jis semiasi patirties iš senbuvių.

Robotika kaip vertybių mokykla

Ar robotika – tik mokslas be vertybių? Paviršutiniškai žiūrint, tai laidai, kodas ir mechanika. Tačiau iš tiesų robotikos komanda tampa erdve, kurioje formuojasi jaunas žmogus. Joje robotika nėra tik technologijos. Komandoje mokiniai išmoksta to, ko neįmanoma išmatuoti pažymiais: atsakomybės už bendrą rezultatą, pasitikėjimo partneriu, gebėjimo kalbėtis ir spręsti problemas, siekti bendro tikslo. Jie veikia kaip maža profesionalų komanda – planuoja, testuoja, pristato savo darbą varžybose respublikoje. Mokytojas A. Matkevičius akcentuoja FTC varžybų filosofiją, kuri laikosi ant dviejų pagrindinių koncepcijų, būtent jos paverčia šias varžybas unikaliomis. Pirmiausia akcentuojama aukšta kultūra – konkurencija be pykčio, tikslas ne tik nugalėti, bet ir mokytis vieniems iš kitų. Tai suvokimas, kad stiprūs varžovai skatina tave patį tobulėti.Antra koncepcija – dalijimasis žiniomis: FTC komandos dalijasi programiniu kodu, 3D modeliais ir strategijomis su kitomis komandomis, net jei jos yra konkurentės. Kadangi varžybose žaidžiama po dvi komandas aljanse, šios dienos priešininkas gali būti rytojaus partneris. Tai moko lankstumo ir diplomatijos.Taigi, čia mokomasi atsakomybės už bendrą rezultatą, kantrybės ieškant sprendimų, pagarbos komandos nariui. Jauni žmonės patiki savo jėgomis ir suvokia, kad pergalė gimsta bendradarbiaujant.

Mokytojas lyderis, auginantis naują kartą

Informacinių technologijų mokytojas A. Matkevičius yra komandos „Sun Warriors“ architektas. Būtent jis kuria aplinką, kurioje mokiniai gali eksperimentuoti, klysti ir patys rasti sprendimus. Toks pedagoginis požiūris ugdo gimnazistų savarankiškumą ir atsakomybę – savybes, kurios reikalingos ne tik inžinerijoje, bet ir gyvenime. Taip robotikos komanda tampa bendruomene. Vyresni perduoda savo patirtį jaunesniems, o kiekvienas pasiekimas suvokiamas kaip bendras laimėjimas. Tai bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra, kurioje svarbi ne tik pergalė, bet dar svarbiau kelias iki jos. Komandos „Sun Warriors“ iniciatyvos ir pergalės keičia šiandieninę mokyklą. Jos formuoja regiono technologinę kultūrą ir augina kartą, kuri nebijo spręsti sudėtingų problemų. Šiandieniniai robotikos dalyviai rytoj rinksis inžineriją, informatiką, fiziką, astronomiją, bet svarbiausia, jie rinksis kūrimą, o ne stebėjimą iš šalies. Mokytojas A. Matkevičius augina ir būsimus specialistus, ir žmones, kurie moka dirbti komandoje: sprendžia problemas, prisiima atsakomybę ir siekia tikslo.

Parengė Zita TREINIENĖ, Utenos „Saulės“ gimnazijos mokytoja

The post Utenos „Saulės“ gimnazijos komanda kuria robotikos istoriją appeared first on udiena.lt.

„Rodos, kad tai vyko ne prieš 35 metus, o vakar. Ir mūsų jaunoji karta supranta šios datos svarbą ir asmeniškai giliai išgyvena, kai dar yra gyvų jų senelių, giminių, mokytojų liudijimų“, – sakė Utenos meno mokyklos mokytoja Jūratė Mitalienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dalyvavimas parodoje „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ yra svarbus ir reikšmingas įvykis jaunosios kartos biografijoje, kviečia apmąstyti lietuvių tautos istoriją. „Kalbant su mokiniais pabandėm atkurti tą laiką, klausydami tuo metu skambėjusių dainų per radiją – žadinančių vienybės dvasią ir atliepiančių visų mūsų, Lietuvos žmonių, išgyvenamą skausmą dėl beginklių aukų, ir tuo pačiu – ryžtą nepasiduoti, o tęsti kovą už savo laisvę“, – sakė mokytoja.

Parodoje jaunieji kūrėjai apmąsto laisvę ne tik kaip istorinį simbolį, bet ir kaip moralinę nuostatą bei vidinę būseną, įprasminant ją savo kūryboje. Paroda sujungia skirtingų miestų, patirčių ir meninių požiūrių darbus į vieną gyvą audinį, kuriame atsiskleidžia idėja, kad laisvė nėra užbaigtas istorijos skyrius. Ji – tiek gyvybinga ir stipri, kiek ją puoselėjame: kiek ją giname ne tik kritinėmis akimirkomis, bet ir kasdienybėje, kiek ja tikime ir kiek ją perduodame toliau – iš kartos į kartą.

„Tapydama šį darbą, norėjau išreikšti Lietuvos žmonių norą į laisvę, taip pat jų drąsą ir vienybę. Šiame darbe bandžiau ne vaizduoti įvykius tiesiogiai, o surinkti jausmus, kurie liko po Sausio 13-osios. Daina „Broli, neverk“ man tapo vidiniu fonu. Žodžiai „broli“ ir „neverk“ šiame darbe reiškia ne silpnumo neigimą, o bendrystę – kai gali bijoti, bet nebūti vienas kovoje už laisvę“, –  apie savo darbo idėją kalba viena iš parodos dalyvių Utenos meno mokyklos auklėtinė Lėja Žiezdrytė.

Tos pačios mokyklos mokinė Iveta Visockaitė sakė, kad jai Sausio 13-oji yra stipri diena. „Ji padeda prisiminti žmonių drąsą ir jausti pasididžiavimą bei dėkingumą, net jei širdyje yra ir liūdesio… Savo darbe norėjau priminti jų auką ir tikėti, kad net maži balsai gali apginti laisvę“, – pasakojo Iveta. – Laisvė – man tai jausmas, kai širdis gali plakti savo ritmu, o mintys skristi ten, kur nori.“

Vyriausybės inf.

The post Utenos meno mokyklos auklėtinių darbai – Vyriausybės rūmuose atidarytoje parodoje appeared first on udiena.lt.

Tokią padėtį atskleidė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta išsami apklausa, kuria siekta sužinoti, kaip mokiniai ir jų tėvai vertina būrelius – kiek jie prieinami, kaip organizuojami, kiek kainuoja ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti.

Internetu visoje Lietuvoje 2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 16 d. buvo surinktos 7 277 vyresnių nei 14 metų mokinių ir 14 489 jų tėvų nuomonės.

„Apklausos rezultatai parodė, kad neformaliojo vaikų švietimo, t. y. būrelių, pasiūla Lietuvoje tik iš dalies atitinka mokinių poreikius“, – sakė LINEŠA neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.

Būrelių trūksta net populiariausiose srityse

Pasak R. Vaitkaus, daugiau kaip trečdalis apklaustų mokinių (40 proc.) nelankė jokio būrelio. Iš jų 39 proc. bandė ieškoti, bet nerado tinkamo užsiėmimo po pamokų.

Dažniausiai stokojama sporto (14 proc.), kitų (neklasifikuojamų) NVŠ krypčių (12 proc.), choreografijos ir šokio (8 proc.) bei teatro ir dramos (5 proc.) būrelių.

R. Vaitkus pažymi, kad šios kryptys yra populiariausios ir jas įgyvendina didžioji dalis neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) teikėjų, tačiau vis tiek mokiniai neranda sau tinkamo.

„Tai rodo, kad siekiant atliepti mokinių poreikius, reikėtų plėtoti sporto ir meninės raiškos užsiėmimus, kartu siūlant daugiau nestandartinių užsiėmimų. Vis dėlto, pasak eksperto, dauguma nelankančiųjų – 61 proc. – net neieškojo neformaliojo švietimo veiklų, o tai leidžia manyti, kad būrelių nelankymą lemia ne tik pasiūlos stoka“, – kalbėjo ekspertas.

Pagrindinė kliūtis – per didelis mokymosi krūvis mokyklose

„Pagrindinė priežastis, kodėl mokiniai nelanko būrelių, išlieka didelis mokymosi krūvis“, – konstatavo R. Vaitkus.

Net 48 proc. respondentų, kurie nelankė būrelių, nurodė, kad jiems reikia daugiau laiko mokslams, o 45 proc. – kad norėtų skirti daugiau laiko kitoms veikloms.

Atviro tipo atsakymuose mokiniai dažnai minėjo: „esame apkrauti darbais ir namų darbais, todėl nebelieka laiko būreliams“, „po pamokų norisi tik pailsėti, o ne dalyvauti veiklose“.

Pasak R. Vaitkaus, ši situacija nėra nauja – dar 2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimas „Popamokinės veiklos veiksmingumas“ parodė, kad būrelių lankymą labiausiai riboja tas pats veiksnys – akademinis krūvis.

Ekspertas taip pat pažymi, jog apklausa rodo, kad ši tendencija ryškėja didėjant mokinių amžiui: kuo vyresni mokiniai, tuo dažniau jie nurodo, jog būtent dėl krūvio atsisako popamokinės veiklos.

Tėvai kaip kliūtį mini logistiką

„Jei norime, kad daugiau mokinių turėtų galimybę dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose, būtina ieškoti sprendimų dėl patogesnio užsiėmimų laiko, vietos bei pavėžėjimo“, – teigia R. Vaitkus.

Tėvų atsakymai tai patvirtina. Net 43 proc. tėvų, kurių vaikai nelanko būrelių, nurodė, kad priežastis – galimybės savarankiškai nuvykti į būrelį ar grįžti namo nebuvimas, o 42 proc. pažymėjo, jog būrelio laikas buvo nesuderinamas su galimybe vaiką pavežti ar palydėti.

Panašios tendencijos matyti ir tarp tėvų, kurių vaikai būrelius lanko: jų sprendimams didelę ar labai didelę įtaką darė saugi vieta vaikui palaukti iki ar po būrelio (74 proc.), suderintas būrelio laikas su galimybe vaiką pavežti ar palydėti (64 proc.) bei galimybė vaikui į būrelį nuvykti ar grįžti savarankiškai (63 proc.).

Vaikų norai – svarbiau už kainą

„Nors dažnai manoma, kad tėvų sprendimą dėl vaikų būrelių labiausiai lemia kaina, apklausa atskleidė priešingą vaizdą. Pasirodo, svarbiausias veiksnys yra pats vaikas – net 81 proc. tėvų nurodė, kad jų pasirinkimą daugiausia lėmė vaiko noras ir nuomonė apie būrelį. Dar trys iš keturių – 75 proc. – pabrėžė, jog būrelis turi suteikti progą siekti rezultatų ir tobulėti“, – vardijo ekspertas.

Finansai, priešingai nei galima tikėtis, pasirodė mažiau svarbūs – tik 39 proc. tėvų pripažino, kad nuolaidos ar nemokamos veiklos turėjo įtakos jų sprendimui.

Vis dėlto apklausos skaičiai rodo aiškią ribą: dauguma šeimų (84 proc.) už vieno vaiko būrelį per mėnesį linkusios mokėti iki 50 eurų. O šimtą eurų ir daugiau mokėjo vos 3 proc. apklaustųjų.

Tačiau ši suma tampa kur kas didesnė, kai šeimoje yra daugiau nei vienas vaikas – išlaidos šeimai padvigubėja.

Kaip įtraukti į būrelius daugiau vaikų?

„Siekiant, kad būrelius lankytų daugiau mokinių, būtina atsižvelgti į apklausų rezultatus: geriau derinti formalią ir neformalią veiklą, plėsti užsiėmimų įvairovę bei užtikrinti patogų ir saugų jų prieinamumą visiems vaikams“, – vardijo R. Vaitkus.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad kol kas nepakankamai išnaudojamos bendrojo ugdymo mokyklų siūlomų būrelių galimybės – nors jie yra nemokami, patogiai pasiekiami ir privalomai organizuojami pačių mokyklų, juos lanko tik 44,92 proc. mokinių.

„Kai kuriose mokyklose būrelių lankomumas tesiekia vos kelis procentus, todėl, analizuojant šios situacijos priežastis, akivaizdu, jog potencialo aprėpties augimui dar yra nemažai“, – sakė LINEŠA atstovas.

Mokiniai ir jų tėvų apklausa apie būrelius – dalis didesnės Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros rengiamos studijos apie neformaliojo švietimo situaciją Lietuvoje.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros inf.

The post Apklausa: būrelių Lietuvoje trūksta, daugiau kaip trečdalis mokinių nelanko išvis jokio appeared first on udiena.lt.

Renginio pradžioje vedėjas Utenos kultūros centro Meno skyriaus vedėjas, jaunimo teatro „Atbulai“ režisierius Vytautas Kubilius pasveikino visus susirinkusiuosius ir pabrėžė išskirtinę šventės vietą – dvarą, kuriame, pasak jo, sklando ypatinga aura. „Šiandienos šventė – tai padėka ir pasididžiavimas tais, kurie ne tik išdrįso svajoti, bet ir įrodė, kad žinios yra tikra jėga, o kryptingas ir atkaklus darbas – tai kelias į sėkmę“, – kalbėjo V. Kubilius, kviesdamas pasidžiaugti jaunų žmonių pasiekimais.

Vedėjas kreipėsi į abiturientus, gavusius valstybinių brandos egzaminų šimtukus: „Jūsų rezultatai – tai aukščiausio įvertinimo ženklas. Jūs įrodėte, kad pasiekti aukštumų galima, kai stengiamasi iš visos širdies.“

Taip pat buvo pasveikinti mokiniai, kurie tapo olimpiadų ir konkursų prizininkais tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje. „Jūsų smalsumas, pastangos ir noras tobulėti – vertybės, kurios įkvepia ir žavi“, – kalbėjo renginio vedėjas.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Utenos dvare – padėka ir pasididžiavimas šimtukininkais: pagerbti geriausi abiturientai ir jų mokytojai appeared first on udiena.lt.

Etnokultūra, gyvūnai ir žygiai gamtoje – Utenos žirgyno organizuojamoje stovykloje

Utenos žirgynas organizuoja stovyklą „O tai arklys“, kuri vyksta Joneliškyje, žirgyno teritorijoje. Tai penkias pamainas turinti dienos stovykla, kurioje daug dėmesio skiriama lietuvių etnokultūrai. Utenos žirgyno kultūrinių veiklų ir renginių organizatorė bei stovyklos vadovė Aušra Rinkevičienė pasakojo, kad stovykla yra etnokultūrinė, todėl vaikai čia susipažįsta su lietuviškomis tradicijomis.

„Vyksta pažintis su folkloru – žaidžiame žaidimus, šokame ratelius, kai kuriuos vaikus mokome groti kanklėmis. Antroje pamainoje net buvo susibūręs nedidelis ansamblis. Taip pat gaminome skudučius, mokėme tradicinių amatų – vaikai iš šieno darė įvairius darbelius, iš medžio gamino žuvytes. Šiais laikais vaikai nori greito rezultato, tad veiklas pateikėme žaidimo forma – taip pasigamino apyrankių“, – vardijo stovyklos vadovė.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje „Utenos diena“.

The post Vaikų vasara stovyklose: nuo jodinėjimo ir folkloro iki sporto ir ekstremaliųjų situacijų treniruočių appeared first on udiena.lt.

„Šiandien bus daug sveikinimo kalbų, nes visi esate to verti. Aš jums linkiu prisiminti tą kelią ir galimybes, kai vieną dieną tu sugalvoji, paspaudi mygtuką, pirma koja įžengi į kolegiją ir tampi studentu. O šiandien įžengėte į kitokį gyvenimą – esate jau absolventai“, – sakė ceremonijos vedėja Utenos kultūros centro režisierė Jurgita Vilmantė Jazbutytė.

Absolventus sveikino Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas ir pabrėžė šio momento reikšmę. „Šiandien gaunate aukštojo mokslo diplomą – profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tai aukštos prabos dokumentas lietuvių ir anglų kalbomis, pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje. Nesiūlau išvykti, bet jei norėsite išbandyti save kitur – šis diplomas jums tai leis“, – kalbėjo direktorius.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (liepos 1 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.

The post Šventiška diena Utenoje – kolegijos absolventams įteikti diplomai appeared first on udiena.lt.

„Pamatėme iš arti, kaip gyvena Utenos regioninis profesinio mokymo centras (toliau – Utenos RPMC), apie kurį esame tik girdėję, bet nesame jame apsilankę. Tai mus sužavėjo“, – prisipažino dalyviai, kurie pirmiausia klausėsi vertingų paskaitų apie skaidulines medžiagas duonos gamyboje, o paskui turėjo galimybę dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.

Susirinkusiuosius pasveikinusi šios įstaigos direktorė Loreta Baltuškienė pabrėžė, kad yra labai svarbu ne tik bendradarbiauti, bet ir dalytis gerąja patirtimi, užmegzti kontaktus.

Po turiningos ekskursijos po Utenos RPMC, kur įrengta ir stipri mokymo bazė, dalyviai demonstravo savo gebėjimus virtuvėje kepdami keksiukus be glitimo, plakdami sveikuoliškus kokteilius, gamindami užkandukus, lavino kūrybiškumą gamindami angeliukus ir papuošalus.

Iš Klykių (Tauragnų sen.) atvykusios Dalia Jackūnienė ir Rita Butavičienė prisipažino, kad noras įgyti naujų patirčių ir pažinčių jas paskatino dalyvauti šiame renginyje. „Mes pasirinkome gaminti kokteilius, – teigė Klykių kaimo gyventojos ir pridūrė, kad Utenos RPMC joms padarė didelį įspūdį. Moterys tikino, kad mokymo bazė itin sužavėjo, nes čia galima daug ko išmokti.

Ana Šakalinienė atvyko iš Leliūnų. „Man apie renginį pranešė bendruomenės pirmininkas. Panorau atvykti. Mėgstu maistą gaminti namuose, o čia įgyta nauja patirtis tikrai pravers ateityje“, – įsitikinusi pašnekovė, gaminusi mėlynojo sūrio, graikinių riešutų ir datulių užkandukus, kuriuos dar reikėjo šiek tiek kepti orkaitėje. Ji kartu su svečiais aplankė klases, kuriose mokosi mokiniai, mokymo bazę, sužinojo apie specialybes, kurias galima įgyti besimokant Utenos RPMC. „Sužavėjo, – šypsodamasi atsiduso A. Šakalinienė. – Jeigu būčiau jaunesnė, tikrai mokyčiausi šioje įstaigoje.“

Utenos kolegijos ir Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai mokėsi gaminti keksiukus be glitimo. Darbo nemažai, tačiau rezultatu buvo labai patenkinti. Kol orkaitėje kepė desertai, paskaninti bananais ir šokolado gabalėliais, renginio dalyviai turėjo puikią progą pabendrauti tarpusavyje gamindami papuošalus ir angeliukus, o paskui prie kavos pasivaišinti tuo, ką pasigamino patys.

Autorės nuotr.

The post Uteniškiai sėmėsi naudingos patirties Utenos RPMC appeared first on udiena.lt.

Stovykloms organizuoti Utenos rajone skirta 35 000 eurų.

Sąrašą galima rasti čia

The post Pasidžiaugti vasaros teikiamais malonumais vaikus pakvies stovyklos appeared first on udiena.lt.

Pasak šios akcijos organizatorių, norėjosi, kad bendruomenė Lietuvai svarbią datą paminėtų išskirtinai, šventiškai, o rengtis akcijai pradėta dar šių mokslo metų pradžioje.

Mintis įprasminti Kovo 11-ąją kilo progimnazijos mokytojai keramikei Jovitai Paukštytei, kuri praėjusių metų rugsėjį sumanė kartu su vaikais iš molio pagaminti mažyčių rutuliukų tiek, kad visus juos suvėrus išeitų puikus vėrinys, apjuosiantis visą mokyklą iš lauko. Apie šią idėją ji prasitarė mokyklos vadovybei, kuri tam pritarė ir palaikė.

Apie darbo procesą pasakojusi idėjos sumanytoja J. Paukštytė sakė, kad į įdomią veiklą buvo įtraukti visi mokyklos mokiniai, taip pat ir čia besimokantys užsieniečiai. „Laikas bėgo šuoliais, matėme, kad galime nespėti. Pati ne kartą matavau atstumą aplink visą mokyklą. Vieną kartą išmatuodavau 450 metrų, kitą – 500. Nusprendėme, kad pagaminsime apie pusės kilometro ilgio karolius. Darbus užbaigėme iki akcijos likus vos dviem dienoms. Nuo darbo skaudėjo ir rankas, ir pirštus. Visas mano laisvalaikis buvo skirtas kūrybai, tačiau buvo verta“, – didžiavosi pedagogė.

Iš pradžių vaikai karoliukus gamino meniškai: kiekvieną dailino, kai kurie lipdė mažyčius kvadratėlius. Tačiau laikas bėgo nenumaldomai, reikėjo paskubėti.

Ant stipraus siūlo suverti tūkstančiai molinių karoliukų priminė rožančių. „Šis darbo procesas labai patiko vaikams, – pastebėjo mokytoja. – Tai savotiška relaksacija, nes pirštukais čiupinėjant, minkant molinius rutuliukus atsipalaiduoja kūnas, mintys tampa skaidresnės, mažėja įtampa.“

J. Paukštytė prisipažino, kad suskaičiuoti visų suvertų karoliukų neįmanoma, molio panaudota išties labai daug, o prie darbo prisidėjo apie 500 vaikų. Ji taip pat pastebėjo, kad ukrainiečiai vaikai taip pat su dideliu užsidegimu prisijungė prie bendros veiklos, o jų akyse degė viltis, kad kažkada ir Ukraina bus laisva.

Vyturių progimnazijos direktorė Edita Kadūnienė negailėjo gražių žodžių savo kolegei J. Paukštytei, kurios kūrybiškumas ir išradingumas ją žavi. „Ši šventė ir akcija svarbi mūsų šaliai, Utenai, mokyklai. Jos idėją palaikiau visa širdimi. Kadangi mokykloje mokosi įvairių tautybių vaikai, ši akcija, manau, bus įsimintina ir jiems. Karoliai simbolizuoja vienybę: kartais būna, kad ta vienybė ir draugystė nutrūksta, o jei ir nutrūksta, tuos saitus reikia tvirtai surišti“, – savo pastebėjimais dalijosi E. Kadūnienė.

Direktorė mano, kad šiuos rekordinio ilgio karolius labiausiai tiktų eksponuoti istorijos kabinete, kur mokytojai savo mokiniams aiškina istorijos mokslo svarbą, o kiekviename rutulėlyje būtų galima atrasti raktinį žodį.

Autorės nuotr.

The post Savo mokyklą apjuosė rekordinio ilgio vienybės karoliais appeared first on udiena.lt.