Čia rasite informaciją apie tai, kaip veikia sekimo sistema, ką reiškia statusai ir ką daryti siuntai vėluojant.

Kaip veikia siuntų sekimo sistema?

Kiekvienai siuntai priskiriamas unikalus sekimo numeris (angl. tracking number arba AWB – Air Waybill number). Tai identifikacinis kodas, pagal kurį sistema atpažįsta paketą viso gabenimo metu.

Sekimo etapai

• Registracija – siunta nuskenuojama kurjeriui ją paėmus arba palikus paštomate. Sistemoje įregistruojama pradinė vieta ir priskiriamas pirmas statusas.
• Tarpiniai nuskaitymai – siunta skenuojama kiekviename naujame taške (rūšiavimo centre, muitinėje ar vietiniame terminale), taip atnaujinant informaciją apie jos vietą.
• Informacijos peržiūra – sekimo numerį įvedus kurjerių tarnybos arba siuntų platformos svetainėje, rodoma aktuali gabenimo būsena.

Pagrindiniai siuntos statusai ir jų reikšmės

Dažniausiai naudojami siuntų statusai:

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Tarptautinis pristatymas gali užtrukti dėl muitinės patikros, oro sąlygų ar logistinių priežasčių. Pasitikrinkite numatytus tarptautinių siuntų pristatymo terminus. Jei statusas nesikeičia ilgiau nei keletą dienų, atlikite šiuos veiksmus:

Veiksmų eiga

• Stebėkite istoriją – sekite informaciją kasdien, nes tranzito ar muitinės etapai gali užsitęsti.
• Ieškokite pranešimų sekimo istorijoje – sistemoje gali atsirasti įrašas apie reikalingą papildomą informaciją iš gavėjo.
• Susisiekite su kurjeriu – jei vėlavimas viršija numatytą terminą daugiau nei savaitę, kreipkitės į kurjerių tarnybą nurodydami sekimo numerį.
• Patikrinkite duomenis – įsitikinkite, kad nurodytas adresas ir telefonas yra teisingi.
• Muitinės procedūros – jei siunta sulaikyta muitinėje, kurjeris arba platforma susisiekia su gavėju dėl dokumentų (pavyzdžiui, sąskaitos faktūros) pateikimo ar mokesčių sumokėjimo.

Patarimas: Jei siuntą formavote per siuntų platformą, kreipkitės į jos klientų aptarnavimo skyrių, kuris gali padėti susisiekti su kurjeriu.

Apibendrinimas

Sekimo sistema leidžia stebėti logistikos procesą ir numatyti siuntos gavimo laiką. Žinant statusų reikšmes, paprasčiau reaguoti, jei siunta sulaikoma ar vėluoja.

Naudojantis patikimomis platformomis, pateikiama išsami sekimo informacija, ypač kai vykdomas skubus express siuntos sekimas.

Alsendo.lt – tai platforma, kurioje galima valdyti siuntas vienoje vietoje. Čia teikiamos DHL, DPD, FedEx, GLS, Lietuvos pašto, Omniva, TNT ir Post NL kurjerių paslaugos.

Alsendo.lt paslaugos

• Siuntų rūšys – dokumentų, ekonominės, ekspresinės ir registruotos siuntos į daugiau nei 200 šalių.
• Kainodara – taikomos nuolaidos priklausomai nuo siuntų kiekio, verslo klientams rengiami individualūs pasiūlymai.
• Valdymo įrankiai – sistema veikia 24/7, leidžia vienoje vartotojo sąsajoje rasti užsakymus, sąskaitas ir vykdyti siuntos sekimą realiu laiku.
• Integracijos – galimybė susieti su e. komercijos platformomis: Shopify, WooCommerce, Magento, taip pat Etsy, eBay bei Amazon.

The post Siuntos sekimas: kaip patikrinti siuntos buvimo vietą appeared first on udiena.lt.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 27 070 Jonų, 19 142 Janinos ir 17 972 Rasos – iš viso daugiau kaip 64 tūkst. žmonių, kurių vardai neatsiejami nuo vienos seniausių vasaros švenčių.

Didžiausia Jonų dalis – 9 437 – yra 70 metų ir vyresni. Jono vardas išsiskiria tuo, kad tebėra populiarus ir tarp jaunųjų lietuvių – iki 20 metų amžiaus grupei priklauso 4 844 Jonai. Tai rodo, kad Jono vardas išlieka populiarus tarp skirtingų kartų.

„Valstybės duomenų agentūros rengiama gyventojų statistika leidžia stebėti ne tik gyventojų skaičiaus ar amžiaus pokyčius, bet ir tai, kaip laikui bėgant keičiasi vardų pasirinkimas. Šie duomenys atskleidžia visuomenės demografines ir kultūrines tendencijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos kasdienybėje“, – sako Valstybės duomenų agentūros Demografinės ir socialinės statistikos skyriaus vedėja Natalija Ravinskienė.

Visai kitokią tendenciją atskleidžia Janinos vardas. Daugiau kaip 12 tūkst. Janinų yra sulaukusios 70 metų ir daugiau, dar per 5 tūkst. priklauso 60–69 metų amžiaus grupei. Beveik devynios iš dešimties Janinų Lietuvoje šiandien yra vyresnės nei 60 metų, todėl šis vardas labiausiai siejamas su vyresniąja karta.

Skirtingai nei Jono vardas, Rasos vardas ryškiausiai siejamas su viena karta. Daugiausia Rasų – 7 813 – yra 50–59 metų amžiaus grupėje, dar 4 628 priklauso 40–49 metų grupei. Tai rodo, kad didžiausio populiarumo Rasos vardas sulaukė prieš kelis dešimtmečius.

Jonavos rajonas jau ne vieną dešimtmetį vadinamas Joninių sostine. Čia gyvena 932 žmonės, kurių vardai tiesiogiai susiję su šia švente – 345 Jonai, 320 Janinų ir 267 Rasos.

Daugiausia Jonų, Janinų ir Rasų gyvena didžiausiose šalies savivaldybėse – Vilniaus mieste jų yra 10 682, Kaune – 6 549, Kauno rajone – 2 514, Klaipėdoje – 2 350, Panevėžyje – 2 195.

Duomenys atskleidžia ir retesnių Joninių vardų tendencijas. Lietuvoje gyvena 1 932 Janės ir 758 Jonės. Nors Janės dažniausiai priklauso vyresniajai kartai, Jonės išsiskiria visai kitokiu amžiaus profiliu – beveik pusė jų yra jaunesnės nei 20 metų. Tai leidžia spręsti, kad Jonės vardas pastaraisiais dešimtmečiais tapo populiaresnis nei Janės.

Vardų statistika leidžia pažvelgti į visuomenės kaitą ir skirtingų kartų pasirinkimus. Vieni vardai išlieka populiarūs per kelias kartas, kiti tampa tam tikro laikotarpio ženklu.

„BNS“ inf.

The post Jono vardas išlieka populiarus tarp skirtingų kartų  appeared first on udiena.lt.

Kuo ypatinga SIP technologija?

SIP plokštės dažniausiai sudarytos iš dviejų tvirtų išorinių sluoksnių ir šilumos izoliacijos sluoksnio viduje. Tokia konstrukcija pasižymi geru standumu, šiluminėmis savybėmis ir mažu šilumos tiltelių kiekiu. Tai reiškia, kad namas gali būti energiškai efektyvus ir patogus gyventi visais metų laikais. Didelis šios technologijos privalumas yra gamyklinis tikslumas. Sienų, stogo ar perdangų elementai gali būti paruošiami iš anksto, todėl statybvietėje jie surenkami greičiau. Tai ypač naudinga tiems, kurie nori aiškesnio statybos proceso ir trumpesnio laiko nuo pamatų iki uždaro namo kontūro.

Kodėl SIP namai laikomi energiškai efektyviais?

Energinis efektyvumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi SIP statybą. Plokštės turi vientisą izoliacinį sluoksnį, todėl mažina šilumos nuostolius per sienas ir stogą. Tinkamai sumontuotas SIP namas gali būti labai sandarus, o tai tiesiogiai veikia šildymo sąnaudas ir gyvenimo komfortą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad sandarus namas turi turėti gerai suplanuotą vėdinimą. Todėl SIP namuose dažnai rekomenduojama įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Ji palaiko šviežią orą patalpose, sumažina drėgmės kaupimosi riziką ir prisideda prie komfortiško mikroklimato.

Statybos greitis ir aiškesnis procesas

Vienas ryškiausių SIP namų privalumų – greitesnė statyba. Kadangi daug konstrukcinių elementų paruošiama dar gamybos etape, statybvietėje sumažėja darbų trukmė. Tai leidžia greičiau sumontuoti namo sienas, stogą ir pereiti prie kitų etapų: langų, durų, inžinerinių sistemų ir apdailos. Greitesnis procesas taip pat reiškia mažesnę riziką, kad konstrukcijos bus veikiamos lietaus, sniego ar drėgmės. Lietuvos klimato sąlygomis tai svarbus privalumas, nes kuo greičiau uždaromas pastato kontūras, tuo lengviau kontroliuoti tolesnius statybos darbus.

Kam tinka SIP namai?

SIP technologija tinka įvairiems projektams – nuolatiniam gyvenamajam namui, sodybai, poilsio būstui, nedideliam vasarnamiui ar moderniam kompaktiškam namui. Ji ypač patraukli tiems, kurie nori greitai pasiekti rezultatą, bet kartu nenori atsisakyti šilumos, sandarumo ir komforto. SIP namai taip pat tinka žmonėms, kurie nori racionaliau planuoti statybų biudžetą. Kadangi daug elementų gaminama pagal projektą, lengviau apskaičiuoti medžiagų kiekius ir sumažinti atliekų kiekį statybvietėje.

SIP namai – praktiškas sprendimas šiuolaikinei statybai

SIP namai yra tinkamas pasirinkimas tiems, kurie vertina greitą statybą, energinį efektyvumą, tikslumą ir šiuolaikišką požiūrį į būstą. Tai technologija, kuri leidžia statyti racionaliai, tačiau geras rezultatas priklauso nuo kokybiško projekto, patikimų medžiagų ir profesionalaus montavimo. Tinkamai suprojektuotas SIP namas gali tapti patogiu, ekonomišku ir ilgaamžiu būstu, pritaikytu šiuolaikiniam gyvenimo ritmui.

The post SIP namai – greita, tiksli ir šiuolaikiška statybos technologija appeared first on udiena.lt.

Šiandien „Lauručių ūkis“ – tai ne tik gausus derlius ar dešimtys bičių šeimų, bet ir įkvepianti istorija apie tai, kaip viena svajonė gali išaugti į beveik šimtą natūralių produktų bei tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms.

Viskas prasidėjo nuo svajonės

Kai Raminta buvo vaiko priežiūros atostogose, nusprendė parašyti projektą ir įkurti šilauogių ūkį, nes būtent šių uogų auginimas visuomet buvo moters svajonė. Be to, ji norėjo savo vaikus maitinti kokybiška ir sveikatai palankia produkcija.

„Reikėjo rašyti projektą, nes investicijos didelės ir ne kiekvienas gali susitaupyti tam tikrą sumą ir įkurti savo ūkį. Todėl pasirinkau „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ paramą. Įkūrėme šilauogių, šiitake grybų ir bičių ūkį“, – drąsų žingsnį prisimena jaunoji ūkininkė.

Suteikta parama leido įsigyti šilauogių sodinukų, reikiamos įrangos, kitų priemonių. O sodinukų reikėjo nemažai – 2 650, jais apsodino 1 ha. O kur dar aviliai, bičių šeimos, medsukis ir kiti svarbūs dalykai, be kurių ūkio veikla nebūtų įmanoma. Dabar šilauoges šeima augina 2 ha plote, šiitake grybus – 1,7 arų plote, o bičių laiko net 60 šeimų.

Vien auginimu šeima neapsiribojo, suprato, kad moderniam ūkiui būtina trumpa tiekimo grandinė – kai pats ne tik augini, bet ir perdirbi bei realizuoji. Tad šalia namo įrengė produkcijos gamybos cechą, įsigijo liofilizavimui būtinos įrangos.

Šiandien ūkyje gaminama apie 100 skirtingų produktų. Darbštūs ūkininkai liofilizuoja savo auginamas uogas, grybus, arbatas, rankomis gamina natūralius prieskonius, įvairiausio skonio kreminį medų, o visai neseniai ėmė gaminti greitai paruošiamas avižinių dribsnių košes.

Paklausta apie ateities planus, Raminta sako, kad svajonių visada yra, šeima planuoja jas įgyvendinti. Planuose – uogų, daržovių ir kitų produktų perdirbimas.

„Kaimuose kurti tikrai yra daug galimybių, ypač jauniems žmonėms. Modernų ūkį plėtoti galima ir nedideliame plote. Svarbiausia – turėti idėją, kurią galėtum įgyvendinti ir naudotis galimybėmis. Žmones domina tai, kas nauja, neatrasta, o svarbiausia – natūralu ir sveika. Medaus, uogų pasiūla yra tikrai didelė, todėl turi sugalvoti, kuo gali nustebinti žmogų, kad jis pas tave norėtų sugrįžti dar ir dar kartą. Niekada nebijokite, kad kažkas nepavyks. Žinoma, iššūkių būna daug, svarbu niekada nenuleisti rankų ir siekti savo svajonių toliau“, – sako Raminta.

Startui – lengvatinės paskolos

Nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos jauni žmonės, planuojantys pradėti ūkininkauti, galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Pradedantiesiems ūkininkams siūlomos itin palankios finansavimo sąlygos – investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui galima pasiskolinti iki 100 tūkst. eurų. Net 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiems 40 proc. skaičiuojama 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.

Šiemet lengvatinėms paskoloms numatyta beveik 18,8 mln. eurų.

Paskolos gali būti naudojamos ne tik investicijoms, bet ir kasdienėms ūkio reikmėms finansuoti. Jos padeda užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą, valdyti pinigų srautus ir lengviau įveikti sezoninius iššūkius. Lėšomis galima apmokėti sėklų, pašarų, trąšų, augalų apsaugos ar veterinarinių priemonių įsigijimą, degalus, darbo užmokestį, mokesčius, draudimo įmokas, komunalines bei kitas su ūkio veikla susijusias išlaidas.

„Lengvatinį paskolų pobūdį lemia ne tik mažesnės nei rinkos palūkanos, bet ir paprastesni paskolos užtikrinimo reikalavimai. Investicinės paskolos atveju gali būti prašoma įkeisti tik už paskolos lėšas įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą, o gaunant paskolą apyvartiniam kapitalui dažniausiai pakanka pasirašyti vekselį. Finansų tarpininkai negali reikalauti kitų papildomų užtikrinimo priemonių“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė.

Norintys gauti lengvatinę paskolą pirmiausia turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Jei paraiška atitinka nustatytus reikalavimus, NMA išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, su kuria pareiškėjas gali kreiptis į pasirinktą finansų tarpininką.

Artimiausiu metu planuojami ir svarbūs pokyčiai. Siekiama pailginti investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminą nuo 5 iki 10 metų. Tokiam siūlymui jau pritarė Žemės ūkio ministerijos Strateginio plano stebėsenos komitetas, o galutinį sprendimą dar turės priimti Europos Komisija. Tikimasi, kad naujos sąlygos įsigalios jau šių metų rudenį.

Iš viso 2023–2027 m. strateginio plano priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, apimančiai tiek dotacijas, tiek lengvatines paskolas, numatyta 95 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų.

Lauručių ūkio nuotr.

The post Kai svajonės įleidžia šaknis kaime appeared first on udiena.lt.

24 metų finansinė patirtis

Ignalinos kredito unija sėkmingai veikia jau beveik 24 metus. Darbą pradėjusi Ignalinoje, po truputį ji plėtėsi į kitus miestus, o Utenoje sėkmingai dirba jau nuo 2020 metų. „Šiandien esame užauginę stiprią, net 6 500 unijos narių vienijančią bendruomenę, o tai yra geriausias mūsų patikimumo įrodymas“, – pasakojo administracijos vadovė Kristina Vežan. Pasak jos, tai didžiulis ilgametės Ignalinos kredito unijos vadovės Violetos Čeponienės nuopelnas. V. Čeponienė nuo aktyvios veiklos nepasitraukė – toliau užtikrina strateginį stabilumą, eina unijos valdybos pirmininko pareigas bei yra Jungtinės centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narė. Tačiau jos ilgus metus puoselėtus darbus, išlaikydama stiprų komandinį ryšį su bendruomene, nuo 2025 metų tęsia naujoji administracijos vadovė K. Vežan.

Priklausymas KREDA unijų grupei klientams suteikia dvigubą naudą – garantuojamą aukšto lygio finansinį saugumą bei platų finansinių paslaugų spektrą, tačiau svarbu pažymėti, kad išlaikomas vietinio bendruomenės banko lankstumas ir gyvas, asmeniškas dėmesys kiekvienam klientui.

Visos finansinės paslaugos

Savo klientams KREDA siūlo visas svarbiausias finansines paslaugas, reikalingas patogiam kasdieniam gyvenimui bei verslo ar ūkio plėtrai. „Privatiems asmenims užtikriname patogią el. bankininkystę, mobiliąją programėlę, mokėjimo korteles bei lanksčias būsto ir vartojimo paskolas, o ūkininkams ir verslui padedame augti teikdami apyvartinį bei investicinį finansavimą“, – sakė K. Vežan.

Visgi šiandieniame ekonomikos fone ne mažiau svarbu ne tik skolintis, bet ir saugiai auginti tai, kas jau uždirbta ir sukaupta. „Ypatingą dėmesį skiriame taupymo produktams, apie kuriuos ir norime papasakoti plačiau“, – pažymėjo Ignalinos kredito unijos vadovė.

Trys sprendimai jūsų taupymo tikslams

„Indėlis laikomas vienu iš paprasčiausių ir saugiausių taupymo sprendimų, todėl mes siūlome net tris specialias indėlių rūšis: terminuotąjį indėlį (3,7 proc. palūkanos), pensijos kaupiamąjį indėlį (3,7 proc. palūkanos) ir vaiko indėlį (3,5 proc. palūkanos)“, – sakė K. Vežan. Pasak jos, unija yra bendruomenės bankas, todėl kiekvieno kliento situacija ir ateities planai jiems rūpi individualiai. Būtent atsižvelgus į šiuos skirtingus poreikius ir buvo sukurti trys skirtingi taupymo pasiūlymai – trumpalaikio taupymo, taupymo vaikų ateičiai bei ramesnei senatvei, kuria pasirūpinti po įsigaliojusios pensijų reformos dabar yra pats tinkamiausias metas. Šie sprendimai leidžia žmonėms lanksčiai ir saugiai disponuoti savo lėšomis, apsaugoti jas nuo infliacijos ir užsitikrinti garantuotą finansinį stabilumą.

Reikia pažymėti, kad Ignalinos kredito unijos veiklą griežtai prižiūri Lietuvos bankas, o čia laikomi indėliai yra saugūs. Kiekvieno indėlininko lėšos yra apdraustos VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatymų nustatyta tvarka. Maksimali kompensuojamoji draudimo suma vienam asmeniui unijoje siekia 100 000 eurų.

„Padėdami indėlį Ignalinos kredito unijoje, Jūs ne tik uždirbate patrauklias palūkanas ir saugiai auginate savo santaupas. Jūsų pinigai neiškeliauja svetur – jie lieka dirbti čia, mūsų krašte. Kiekvienas Jūsų padėtas euras virsta lanksčiomis paskolomis kaimyno būstui, ūkininkų technikai ar smulkiojo verslo plėtrai, taip tiesiogiai auginant bendrą Utenos regiono gerovę“, – pažymėjo Ignalinos kredito unijos Utenos padalinio vadovė Laima Malinauskienė. Ji pakvietė visus uteniškius užsukti į unijos skyrių, esantį J. Basanavičiaus g. 49 A, Utenoje (įėjimas iš Kauno g. pusės). Čia prie kavos puodelio su nuoširdžiu dėmesiu bus padėta Jums rasti tinkamiausią taupymo sprendimą. Įdarbinkite savo pinigus ten, kur jie kuria vertę Jums ir Jūsų bendruomenei!

Šiuo metu KREDA nariams paruoštos trys puikios taupymo priemonės, padedančias saugiai ir pelningai įdarbinti pinigus:

• terminuotasis indėlis (3,7 proc. palūkanos): specialus pasiūlymas unijos skyriuose naujiems indėliams 9 mėnesių laikotarpiui, leidžiantis greitai ir saugiai uždirbti nuo minimalios 125 eurų sumos;
• pensijos kaupiamasis indėlis (3,7 proc. palūkanos): ideali priemonė nuosekliam taupymui iki 65 metų, reaguojant į pensijų reformos lankstumą – galite patys pasirinkti įnašų dydį, o prireikus pinigų, indėlį galima lanksčiai nutraukti anksčiau laiko;
• vaiko indėlis (3,5 proc. palūkanos): ilgalaikio taupymo sąskaita (nuo 50 eurų) Jūsų vaikų ar anūkų ateities startui iki jiems sukaks 18 metų, kurią bet kada reguliariais įnašais gali pildyti tėvai, seneliai ar krikštatėviai.

The post Ignalinos kredito unijos taupymo sprendimai skirtingiems poreikiams appeared first on udiena.lt.

Mobilieji centrai – patogus būdas

Mobiliuosiuose klientų aptarnavimo centruose vietos gyventojai greitai ir detaliai išsiaiškina jiems rūpimus klausimus netoli nuo namų.

Praėjusių metų rudenį įmonė išbandė tokį paslaugų teikimo formatą penkiuose miestuose: Jonavoje, Nemenčinėje, Utenoje, Alytuje ir Plungėje. Šia iniciatyva siekiama kurti artimesnį ryšį su regionų klientais ir parodyti, kad energetikos paslaugos gali būti paprastos ir patogios. Programai pasiteisinus praėjusiais metais, iniciatyva tęsiama ir šiemet.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1,7 mln. buitinių elektros vartotojų. Daugiau nei 70 proc. jų yra „Ignitis“ nepriklausomo tiekėjo klientai, todėl mobilieji klientų centrai tampa papildomu patogiu būdu nemažai daliai gyventojų bendrauti su specialistais ir išgvildenti kiekvieną rūpimą klausimą.

„Mobilusis klientų centras tam ir skirtas. Konsultuojantis su atvykusiais specialistais galima pasitikrinti, kada baigiasi turimo plano kainos fiksavimas, kokios yra alternatyvos, kas labiau apsimoka, kaip pratęsti sutartį ar sudaryti naują ir kaip susitvarkyti atsiskaitymus savitarnoje. Bendraudami su klientais, ypač su tais vartotojais, kurie nėra tokie įgudę naudotis informacinėmis technologijomis, neretai girdime tą patį prašymą – „paaiškinkite paprastai“. Todėl į visus gyventojams rūpimus klausimus atsakome jiems patogiausiomis formomis“, – komentavo „Ignitis“ Privačių klientų tarnybos vadovas Andrius Kavaliauskas.

Susitikimuose gyventojai taip pat konsultuojami dėl dujų tiekimo paslaugų, žaliosios energijos pasirinkimo, atsiskaitymų ir t. t. Mobilieji klientų centrai ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai nori ne tik gyvo pokalbio, bet ir praktiškos pagalbos. Dažnai klientai atvyksta su konkrečiais klausimais – ar sutartį galima pratęsti vietoje, kokie taupymo sprendimai siūlomi senesniems namams. Klientai domisi ir šiuolaikinėmis technologijomis, todėl gyvas pokalbis su specialistais daugeliui yra greičiausias būdas priimti aiškius sprendimus.

Anot A. Kavaliausko, daug „Ignitis“ klientų domisi galimybėmis sutaupyti, o tai padaryti efektyviai padeda išmaniųjų skaitiklių programėlė „EnergySmart“. Ji atvaizduoja suvartojimą, remdamasi išmaniųjų skaitiklių duomenimis, kurie automatiškai patenka į ESO sistemas. Paprastai tariant, tai įrankis, padedantis stebėti, kiek ir kada sunaudojate elektros, palyginti savo būstą su panašiais kitais būstais ir greičiau pastebėti neįprastus pokyčius. Taip kartais pagaunami ir vadinamieji „elektros vagys“ – prietaisai, nepastebimai sunaudojantys daug energijos. Dažnai net neįtariame, kad senas šaldytuvas ar nuolat budėjimo režimu paliktas prietaisas suvartoja neproporcingai daug energijos. Išmokę naudotis išmaniaisiais įrankiais, gyventojai vidutiniškai gali sutaupyti iki 10 ar net 15 proc. energijos vien dėl pasikeitusių vartojimo įpročių.

„Kiekvienas vizitas – tai galimybė ne tik gauti atsakymus, bet ir sužinoti naujoves, kurios padeda taupyti energiją. Įsidiegus programėlę, lengviau suprasti, kokia įranga sunaudoja daugiausia elektros, ir imtis atitinkamų veiksmų: nuo sumanesnio buitinės technikos naudojimo iki taupyti padedančių įpročių formavimo. Apie visa tai taip pat gali papasakoti klientų aptarnavimo specialistai“, – kalbėjo A. Kavaliauskas.

Uteniškiams svarbios gyvos konsultacijos

Utenoje vykusių konsultacijų metu gyventojai domėjosi dėl elektros ir dujų tiekimo planų, išmaniųjų skaitiklių veikimo, sąskaitų apmokėjimo, sutarčių perrašymo bei savitarnos naudojimo galimybių. Tokie klausimai dažniausiai kėlė neaiškumų vyresnio amžiaus žmonėms, todėl tiesioginis bendravimas su specialistais jiems tapo itin patogia skambučių ir nuotolinių konsultacijų alternatyva.

Kitų miestų patirtis taip pat rodo, kad gyvos konsultacijos sulaukia visuomenės susidomėjimo.

Utenoje surengtas susitikimas tapo dar vienu pavyzdžiu, kad regionų gyventojams svarbus tiesioginis ryšys su paslaugų teikėjais. Gyvas pokalbis, galimybė užduoti papildomų klausimų ir iš karto sulaukti paaiškinimo daugeliui žmonių išlieka nepakeičiama vertybe.

Konsultacijų metu uteniškiai ne tik uždavė jiems rūpimų klausimų, bet ir susipažino su energetikos sektoriaus naujovėmis bei galimybėmis efektyviau valdyti savo energijos vartojimą.

„Utenos dienos“ pakalbinta Audronė džiaugėsi, kad po konsultacijos su „Ignitis“ specialistėmis išeina ramia širdimi, nes visi rūpimi klausimai atsakyti ir rūpesčiai išspręsti.

„Elektros vartojimo planas buvo tėvo vardu, o jis turi negalią, pats pasirūpinti nebegali. Aš gaunu įvairių pasiūlymų iš „Ignitis“, bet jokių sprendimų priimti negaliu, nes sutartis yra ne mano vardu. Norėdama pasirašyti naują sutartį turėjau nusiųsti įgaliojimą atstovauti savo tėvui, bet internetu aš to padaryti nemoku. Man reikia pagalbos, todėl tokie gyvi susitikimai labai svarbūs. Manau, kad specialistų vizitai turėtų būti organizuojami reguliariai“, – sakė Audronė.

Uteniškė Natalija, atėjusi į konsultaciją su „Ignitis“ vadybininkėmis, taip pat teigė, kad į pateiktus klausimus sulaukė aiškių atsakymų ir viską suprato.

„Reikėjo persirašyti sutartį, mama mirusi jau seniai ir elektros tiekimo sutartis buvo dar neperrašyta mano vardu. Aš nesinaudoju internetu, labai gerai, kad yra galimybė ateiti į gyvą konsultaciją. Kad į Uteną atvyks „Ignitis“ specialistai, sužinojau perskaičiusi „Utenos dienos“ laikraštyje“, – pasakojo Natalija.

Kaip komentavo „Ignitis“ vadybininkės Vida ir Daiva, dar pirmą kartą atvykus į Uteną buvo sulaukta 75 klientų. Tai rodo, kad gyvi susitikimai su klientais yra svarbūs. Ne visi gyventojai naudojasi internetu, o susitikimų metu galima išsamiau aptarti rūpimus klausimus ir efektyviau išspręsti iškilusius neaiškumus.

Autorės nuotr.

The post „Ignitis“ arčiau klientų: Utenoje surengtos konsultacijos gyventojams appeared first on udiena.lt.

„Mūsų tikslas – siekti, kad valstybė būtų patikima šeimos partnerė kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu, kad kiekviena šeima jaustų didesnį saugumą, stabilumą ir valstybės rūpestį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

NAUJOVĖS ŠEIMŲ GEROVĖS SRITYJE

• Padidinome vienkartinę išmoką gimus vaikui. Ji auga nuo 814 iki 1 036 eurų.

• Išplėtėme išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratą. Kas mėnesį mokama 444 eurų išmoka skiriama ir šeimoms, susilaukusioms vaikų nuo šių metų birželio 1 d., ir visiems vaikus iki 2 metų auginantiems tėvams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo.

• Išplėtėme vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjų ratą. Šią išmoką jau gali gauti ne tik dirbantys, bet ir besimokantys ar studijuojantys tėvai bei globėjai. Kasmėnesinė 384,8 euro išmoka mokama už ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir už atlyginimą yra prižiūrimas auklės, dirbančios pagal individualios veiklos pažymą arba pagal darbo sutartį.

• Padidinome vaiko išlaikymo išmoką. Nuo liepos 1 d. ji didėja nuo 133 iki 185 eurų per mėnesį. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai vaikas negauna priteisto vieno iš tėvų išlaikymo.

• Nuosekliai didiname „vaiko pinigus“. 2026 metais universali išmoka vaikui padidėjo iki 129,5 euro per mėnesį. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos gauna 205,7 euro per mėnesį už kiekvieną vaiką.

NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS – DIDESNĖ PARAMA

• Sudarėme palankesnes paramos gavimo sąlygas tėvams, vieniems auginantiems vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir nepriteistas išlaikymas, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, – jie gaus didesnio dydžio paramą.

• Pakeitėme turto vertinimo kriterijus – nepasiturintys gyventojai gali turėti daugiau santaupų (turto), t. y. „finansinę pagalvę“, ir gauti socialinę paramą.

• Skatiname paramos gavėjus dirbti ir išlikti darbo rinkoje.

Parama bus skiriama dirbantiems žmonėms, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį, proporcingą faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

Paramos gavėjams įsidarbinus, iki tol mokėta 100 proc. dydžio socialinė pašalpa bus mokama ilgiau – 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių). Taip pat išplėstas jos gavėjų ratas – teisę gauti socialinę pašalpą įsidarbinus įgis ir tie žmonės, kuriems registruotis Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo neprivaloma (pvz., auginę vaikus iki 3 metų).

Piniginę socialinę paramą gaunantys žmonės pirmiausia bus siunčiami dalyvauti užimtumo didinimo programose ir užimtumą skatinančiose priemonėse, o atsisakiusieji, kurie gauna socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius, bus pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Visą naujausią informaciją rasite kasmanpriklauso.lt.

Užsk. Nr. 20260612/01

The post Svarbūs pokyčiai Lietuvos šeimoms ir paramos gavėjams appeared first on udiena.lt.

SNIEŽANA (su Ugne ir Demijanu)

Dar nesuplanavome vasaros veiklų, mes ką tik iš atostogų grįžome. Atostogavome Šventojoje, nelaukę vasaros. Poilsį renkamės Lietuvoje, nes pas mus labai gražios vietos. Daug gražiau negu užsienyje, ramu, kai atostogaujame su vaikais. Dažniausiai mėgstame atostogauti prie jūros. Atostogaujant nesulaukus vasaros pajūryje dar buvo vėjuota, bet gražu. Nesimaudėme, tik kojas mirkėme. Mėgstame turistauti, laiką leisti prie ežero, miškuose, gamtoje. Kartą per savaitę per išeigines dažniausiai su šeima kur nors išvažiuojame.

MODESTA (su Matu)

Nežinau… Su vaiku problemos, vaistinėje buvome, apie atostogas negalvojame. Dėl vaiko sveikatos pergyvenu. Net į gamtą nelabai išeiname, reikia rūpintis vaiko sveikata. Bet prasidėjusia vasara džiaugiamės. Kai nebuvo sveikatos problemų, dažniausiai važiuodavome prie ežerų pabūti. Ir čia, vietoje, ir Zarasuose buvome. Ten apžvalgos ratas yra. Renkamės aplinkinius rajonus. Šiai vasarai didelių planų neturime, tik stiprinti sveikatą.

VLADAS

Man atostogos jau visą laiką. Turime kaime sodybą, vasarą darbuojamės. Ten daržai, auginame daržoves. Gyvename Utenoje, bet dažnai važiuojame į sodybą. Planuojame važiuoti prie jūros į Šventąją. Šventoji savas miestelis. Sako, kad į užsienį važiuoti pigiau, nei atostogauti Lietuvoje, bet ne piniguose esmė. Toks jau nusistatymas, įprotis. Važiuojame metai iš metų jau seniai. Šiemet planuojame liepos mėnesį, dar rugsėjį, jeigu patiks. Važiuodavome vieną kartą per metus, bet šiemet, kai jau esame laisvi nuo valdiškų darbų, galime sau leisti daugiau.

Ateiname pasivaikščioti prie Dauniškio ežero, pradedame vasaros sezoną. Dar nesimaudėme, galbūt maudytis pradėsime liepos mėnesį, kai nuvažiuosime prie jūros. Reikia maudytis. Todėl, kad sveika sąnariams ir viskam.

IEVA

Atostogaujame, su mažute dukryte visos mano atostogos. Esu motinystės atostogose, smagiai leidžiame laiką. Esame uteniškiai, vaikštome po parkus, važiuojame pas tėvus į kaimą, taip ir poilsiaujame. Važiuojame ir prie jūros Lietuvoje, Latvijoje. Už poros savaičių planuojame į Klaipėdą važiuoti.

JANINA

Vaikštau, prie ežero ateinu, va, gėles perku, ant kapų sodinsiu, ir viskas, o ką čia daugiau… Pas mus gražu, kur nori, ten gali eiti, nereikia niekur važiuoti, čia kaip kurortas. Kartais pavažiuoju ir į Vilnių, ir kitur. Sūnus gyvena Vilniuje. Bet aš gyvenu Utenoje, tai daugiausia čia ir būnu. Gera, gražu, fontanai, dieną ateinu pasiklausyti. Ko čia bereikia daugiau, tik sveikatos… Maudytis nelabai mėgstu. Kaime yra sodyba, važiuojame ten. Žolę reikia pjauti nuolat. Bet Utena geriausias kurortas, jau kas atvažiuoja, tas džiaugiasi, gėrisi, kaip gražu. Šiemet šiltasis sezonas prasidėjo tik birželio 1 dieną. Pasivaikščioti išeidavau ir kai buvo vėsesni orai, aš vaikštau nuolat, kas dieną nueinu 10 tūkst žingsniukų.

RAIMONDA (su Martynu)

Planuojame per atostogas važiuoti prie ežero. Dažniausiai į Sudeikius važiuojame prie Alaušo ežero. Vykstame prie jūros į Latviją, Jūrmalą. Mums ten patinka, ten geras krantas, įlanka tokia, nėra bangų, tai su vaikais geriau, patogiau ir pigiau. Bent kelis kartus per vasarą važiuojame, kai tik pasitaiko geri orai. Būna, net ir ne savaitgalį ryte anksti išvažiuojame, vakare grįžtame, tiesiog vienai dienai. Kelias ilgas, bet neprailgsta. Mėgstame papramogauti, į miestelių šventes važiuoti. Visas rajone vykstančias miestelių šventes aplankome. Vasarą dar vaikštome po parkus aplink ežerus, vedžiojame šuniuką, būname gamtoje, deginamės saulėje prie ežerų ir kieme, važinėjame dviračiais. Tokioms pramogoms Utenoje yra galimybės, ir parkai labai gerai išvystyti, ir visa kita. Aplink miestą apvažiuojame, dviračių takai padaryti gerai. Šiaip aktyviai leidžiame laiką. Šia vasara džiaugiamės. Jei geri orai būna, visada bandome tai išnaudoti, namuose nebūname, arba einame, arba važiuojame kažkur.

SVETLANA

Dirbu, bet kai yra laisvo laiko, grožiuosi Utenos gamta. Aš atvykau iš Ukrainos, čia gyvenu dar tik tris mėnesius, todėl kažkur toliau į kitus miestus dar nebuvau išvykusi. Utena labai geras miestas, čia gražu, žmonės geri, geranoriški, čia labai gera. Dar tik pradėjau dirbti, todėl atostogoms laiko nebuvo. Po darbo nueinu prie ežero, labai gražu.

REGINA

Aš „Sodros“ darbuotoja, atostogauju ištisai. Mėgstu tai į parduotuvę išeiti, tai kryžiažodžius spręsti… Sodo neturiu, kartais nueinu į parką pasėdėti. Vaikštau į koncertus, dabar laiko turiu. Prie Dauniškio ežero gražiai sutvarkyta. Bet neinu dažnai, aš saulėje negaliu būti, mane beria nuo saulės. Nevažiuoju ir prie jūros, vengiu saulės spindulių. Ši problema atsirado maždaug prieš trejus metus. O kai galėdavau saulėje būti, tai iš darbo neišeidavau. Po 14 valandų dirbdavau mėsos kombinate. Būdavo, kai tik po vieną išeiginę turėdavome. Apie išėjimą kur nors net negalvodavome. Būdavo, tik išeini ir sėdi ant sofos pailsėti. Dabar mėgstu laiką namuose leisti. Nenuobodu, televizorius, tiktokas yra.

VASARĖ

Esu uteniškė, vasarą planuoju dirbti, todėl būsiu Utenoje. Šiemet baigiu 12 klasę, dabar kaip tik einu į konsultaciją, ruošiuosi egzaminams. Vasarą dirbsiu „Pakrantės terasoje“ barmene. Rimtų atostogų planų šiai vasarai nesu numačiusi, bet atostogų laiką susiderinsiu. Planuoju ir prie ežero pabūti, ir į Palangą nuvažiuoti, ir trumpam išvykti į Norvegiją. Ten mano draugas dirba, tai vyksiu aplankyti. Padarysiu pertrauką nuo mokslų, truputį atsibodo mokytis, man reikia pailsėti. Studijas atidėsiu kitiems metams. Vasarą daug ką patinka veikti, mėgstu žaisti tinklinį, maudytis ežeruose. Utenoje pramogų nėra tiek daug kaip Anykščiuose. Kartais čia nėra ką veikti. Bet šiaip man Utena patinka, norėčiau visada čia gyventi.

Daugiau skaitykite čia.

The post Prasidėjo atostogų sezonas: kur ir kaip ketina poilsiauti uteniškiai? appeared first on udiena.lt.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje sporto sektorius sukuria apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė įsitikinusi, kad reali sporto įtaka ekonomikai yra dar didesnė.

„Tiesioginė ekonominė nauda pasireiškia per darbo vietas, renginių organizavimą, turizmą, sporto infrastruktūrą, sveikatingumo industriją ar sporto prekių rinką. Tačiau ne mažiau svarbi ir netiesioginė grąža – fiziškai aktyvesnė visuomenė reiškia mažesnes sveikatos apsaugos išlaidas, didesnį produktyvumą, geresnę emocinę sveikatą bei stipresnes bendruomenes“, – sako A. Vanagienė.

Pasak jos, sportas taip pat kuria ilgalaikę socialinę vertę – ugdo discipliną, lyderystę, komandinį darbą, mažina socialinę atskirtį. Visa tai ilgainiui duoda apčiuopiamą poveikį ir šalies ekonomikai.

„Sportas yra viena stipriausių ir greičiausiai atpažįstamų valstybės reprezentacijos formų pasaulyje. Daugeliui užsieniečių Lietuva pirmiausia asocijuojasi su krepšiniu, olimpiniais pasiekimais ar garsiais sportininkais. Tai yra milžiniška reputacinė vertė“, – teigia LTOK atstovė.

Į pergales – kartu su verslu

Siekdama stiprinti Lietuvos sporto bendruomenę ir jos indėlį į šalies ekonomiką viena seniausių Lietuvos įmonių „Volfas Engelman“ suvienijo jėgas su LTOK – tapusi partnere 2026–2028 m. laikotarpiui, bendrovė įsipareigojo aktyviai prisidėti prie didžiausių šalyje sporto iniciatyvų.

„Visuomet siekiame realiais veiksmais prisidėti prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulio sporto arenose. Ši partnerystė mums suteikia galimybę tiesiogiai dalyvauti ugdant būsimus talentus ir palaikyti profesionalius įvairių disciplinų atletus svarbiausiuose jų karjeros etapuose“, – teigia „Volfas Engelman“ direktorius Marius Horbačauskas.

Planuojama, kad 2026–2028 m. laikotarpiu „Volfas Engelman“ prisidės prie didžiausių LTOK renginių, tarp jų – „Olimpinės dienos“, Lietuvos mokyklų ir mažųjų žaidynių, „Olimpinio švietimo forumo“ bei kitų iniciatyvų, skirtų fizinio aktyvumo, aktyvios gyvensenos edukacijos ir bendruomeniškumo stiprinimui. Šios iniciatyvos kasmet vyksta įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose bei pritraukia dešimtis tūkstančių dalyvių.

„Nuosekli parama sporto projektams ir jų matomumo didinimas sudaro palankesnes sąlygas jauniesiems sportininkams tobulėti ir stiprina jų motyvaciją. Tuo pačiu tai ir paskata jaunimui siekti aukštų sportinių rezultatų ar tiesiog aktyviau praleisti laisvalaikį“, – nurodo M. Horbačauskas.

Ilgametę patirtį verslo ir sporto pasaulyje turintis investavimo specialistas Rytis Davidovičius pažymi, kad tai ne vienintelė šios bendrovės iniciatyva sporte. Pavyzdžiui, ilgametė partnerystė su FK „Vilniaus Žalgiris“ tapo sėkmės istorija, kai prekės ženklas „1410“ natūraliai susisiejo su legendiniu Žalgirio pavadinimu, o partnerystė prisidėjo prie augančio futbolo populiarumo Lietuvoje.

Jis taip pat išskiria prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusio Lietuvos regbio federacijos ir Lietuvos pašto bendradarbiavimo pavyzdį, kai bendrovė rėmė šalies jaunių, jaunimo, moterų ir vyrų regbio rinktines.

„Abi organizacijos siekė vystyti Lietuvos regbį ir kartu pasiekė puikių pergalių Europos čempionatuose. Tuo pačiu Lietuvos paštas gavo išskirtinumą, sporto visuomenės dėmesį bei išryškino savo greito darbo ypatybę“, – priduria R. Davidovičius.

Pasigenda dėmesio kitoms sporto šakoms

Kalbėdama apie sporto rėmimą, A. Vanagienė pabrėžia, kad šiandien dar trūksta nuoseklaus ilgalaikio požiūrio, stabilesnių finansavimo modelių bei papildomų paskatų verslui investuoti į sportą, tačiau bendra situacija po truputį gerėja.

„Taip pat svarbu didesnį dėmesį skirti ne tik tradiciškai populiarioms sporto šakoms, bet ir toms, kuriose Lietuva turi augantį potencialą tarptautinėje arenoje – pavyzdžiui, plaukimui, irklavimui, baidarių ir kanojų sportui, šiuolaikinei penkiakovei, dviračių sportui ar žiemos sporto disciplinoms“, – teigia LTOK atstovė.

R. Davidovičius mano, kad paskatinti investicijas sporto sektoriuje padėtų ilgalaikė valstybės strategija fizinio aktyvumo ir sporto skatinimo atžvilgiu bei palankesnių sąlygų verslo investicijoms sukūrimas.

„Nors judame į priekį, sistemoje dar yra vietų, ką galime tobulinti. Sporto finansavimas dažnai priklauso nuo trumpalaikių rezultatų, o verslui trūksta prognozuojamumo, jis tikisi ir palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, kai kurių mokesčių lengvatų. Be to, vis dar trūksta modernių, daugiafunkcių sporto bazių regionuose, kurios būtų patrauklios verslo investicijoms“, – komentuoja ekspertas.

Keičiasi ir verslo požiūris į investicijų grąžą, o logotipas ant marškinėlių ar aikštėje nebėra pagrindinis lūkestis, sako R. Davidovičius. Pavyzdžiui, žymiai dažniau prašoma tikslių skaičių, kiek reklama pasiekė vartotojų, koks įsitraukimas socialiniuose tinkluose.

Kita vertus, verslui vis svarbiau būti siejamam su vertybėmis, todėl investuodami į vaikų akademijas ar neįgaliųjų sportą, prekių ženklai demonstruoja savo socialinę atsakomybę, kuri šiuolaikiniam vartotojui yra itin svarbi.

Kviečia susipažinti su olimpiečiais

Siekiant skatinti įvairių sporto šakų populiarumą LTOK birželio 6 d. Kaune organizuoja Olimpinę dieną, kur kartu su olimpiečiais gyventojai kviečiami kartu atrasti mėgstamą sportą, pasivaržyti bei pabendrauti su olimpiečiais.

Olimpinėje dienoje sporto entuziastų lauks buriuotojas Juozas Bernotas, krepšininkas Gintautas Matulis, disko metikas Andrius Gudžius, penkiakovininkė Gintarė Aleksandravičė.

Renginio metu taip pat vyks diskusijos su olimpiečiais, bus galima pasiklausyti pranešimų sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos temomis. Renginys vyks Nemuno saloje Kaune ir, kaip įprasta, bus nemokamas.

The post Neįvertinta ekonominė nauda Lietuvai – investicijos į sportą vis dar asocijuojasi su išlaidomis? appeared first on udiena.lt.

Gerbiamas Žilvinai, kaip manote, kodėl kremavimas Lietuvoje tampa vis dažnesniu pasirinkimu?

Per pastaruosius metus labai pasikeitė žmonių požiūris į atsisveikinimą. Šeimos šiandien dažniausiai ieško ne prabangos ar didelių ceremonijų, o ramybės, aiškumo ir galimybės oriai atsisveikinti su artimu žmogumi. Netekties akimirkomis žmonės būna emociškai pavargę, todėl jiems svarbu, kad procesas būtų kuo paprastesnis ir jautresnis. Kremavimas dažnai leidžia išvengti papildomos skubos, suteikia daugiau laiko susitikti su artimaisiais, ramiai pasiruošti atsisveikinimui.

Vis dar pasitaiko žmonių, manančių, kad kremavimui nepritaria Katalikų bažnyčia. Ar dažnai susiduriate su tokiomis abejonėmis?

Taip, tokių klausimų dar būna. Tačiau šiandien Katalikų bažnyčia kremavimo nedraudžia. Žmonėms svarbiausia žinoti, kad esmė išlieka pagarba žmogui, malda ir atsisveikinimo prasmė. Dažnai šeimos tiesiog nori suprasti, ar jų pasirinkimas yra tinkamas ir pagarbus. Mes matome, kad daugeliui žmonių svarbiausia ne pati forma – urna ar karstas – o galimybė atsisveikinti ramiai ir oriai.

O ar keičiasi laidotuvių tradicijos?

Taip, iš tiesų keičiasi. Šiandien žmonės dažniau renkasi mažesnį ratą artimųjų, daugiau privatumo, ramesnę aplinką. Pastebime, kad atsisveikinimai tampa jautresni, labiau orientuoti į žmogaus gyvenimo prisiminimą. Kartais šeimos pasirenka paprastesnę ceremoniją, tačiau tai nereiškia mažesnės pagarbos. Dažnai būtent paprastume atsiranda daugiau tikrumo ir artumo.

Ar pasitaiko atvejų, kai žmogus dar būdamas gyvas išreiškia norą būti kremuotas?Taip, tokių atvejų tikrai daugėja. Žmonės vis dažniau apie tai kalbasi šeimoje, aptaria savo valią su artimaisiais. Netekties metu šeimai tai dažnai tampa labai svarbiu palengvinimu, nes artimieji jau žino žmogaus norą ir gali jį išpildyti. Pastebime, kad žmonės nori paprastesnio, ramesnio atsisveikinimo, nenori apkrauti šeimos papildomais rūpesčiais. Todėl sprendimas dėl kremavimo dažnai būna apgalvotas iš anksto.

Kodėl žmonėms svarbu visas paslaugas gauti vienoje vietoje?

Netekties metu artimiesiems labai sunku spręsti daugybę praktinių klausimų. Todėl žmonėms svarbu aiškumas ir pagalba. Utenos krematoriume šiandien galima ne tik atlikti kremavimą, bet ir suorganizuoti visas laidotuves: nuo dokumentų tvarkymo iki atsisveikinimo ceremonijos. Tai leidžia šeimai mažiau rūpintis organizaciniais klausimais ir daugiau dėmesio skirti buvimui kartu. Matome, kad žmonėms tai suteikia daugiau ramybės.

Svarbiausia – pagarba žmogui.

Ar žmonėms šiandien svarbus ir emocinis atsisveikinimo aspektas?

Labai svarbus. Kartais artimiesiems reikia daugiau laiko susitaikyti su netektimi. Kremavimas leidžia atsisveikinimą planuoti kiek ramiau, be tokios didelės skubos. Pastebime, kad žmonėms svarbu ne tik pati ceremonija, bet ir atmosfera – ramybė, pagarba, galimybė pabūti kartu su šeima. Tokie momentai vėliau išlieka atmintyje labai ilgai.

Ką dažniausiai sakote žmonėms, kurie išgyvena netektį?

Turbūt svarbiausia – neskubėti ir leisti sau išgyventi atsisveikinimą. Kiekviena šeima turi savo būdą prisiminti ir palydėti artimą žmogų. Svarbiausia išlieka pagarba žmogui, jo gyvenimui ir artimųjų bendrystė. Visa kita – tik forma, kuri turi padėti šeimai šį sunkų laiką išgyventi ramiau.

The post Mirtis nėra pabaiga: kodėl vis daugiau žmonių renkasi kremavimą? appeared first on udiena.lt.