6-10 d. – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė;

13-15 d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė;

16-18 d. – elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė (KET VIII ir VIII1 skyrių nuostatų laikymosi kontrolė);

20-21 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET, kontrolė, pėsčiųjų kontrolė (kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama);

22-24 d. – vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė;

29-31 d. – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Mėgaukitės vasara, be rizikos kelyje.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato inf.

The post Liepos mėnesį policijos pareigūnai keliuose vykdys prevencines priemones: appeared first on udiena.lt.

Mokiniams gali būti teikiamos dvi paramos rūšys:
• nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai ir maitinimas mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);
• parama mokinio reikmenims įsigyti (148 Eur vienam mokiniui per kalendorinius metus).
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Prašymų šių mokinių tėveliams dėl nemokamų pietų teikti nereikia. Jei šių klasių mokinys nepageidauja gauti pietų, tėvai atsisakymą pateikia ugdymo įstaigos administracijai. Šių mokinių tėvai prašymus gali teikti nuo š. m. liepos 1 d. tik dėl mokinio reikmenų, jeigu pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 349,50 Eur.
Trečios ir paskesnių klasių tėveliai dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims gali kreiptis, jeigu pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 349,50 Eur.

SVARBU → Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 466 Eur, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas, šiais atvejais:
• ligos;
• nelaimingo atsitikimo;
• netekus maitintojo;
• kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus);
• kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų;
• bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra asmuo su negalia.
SVARBU → Savivaldybės administracija turi teisę nemokamą maitinimą, paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 582,50 Eur, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais:
• ligos;
• nelaimingo atsitikimo;
• netekus maitintojo;
• kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus);
• kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų;
• bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra asmuo su negalia;
• kai mokinys patiria socialinę riziką;
• mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką.
SVARBU! Nutraukus kaupimą antrojoje pensijų pakopoje ir atsiėmus sukauptas lėšas, šios išmokos yra įskaičiuojamos į bendras šeimos pajamas. Kreipiantis dėl socialinės paramos mokiniams (nemokamo maitinimo ar paramos mokinio reikmenims), gauta suma gali lemti paramos skyrimą.
Įprastai šeimos pajamos vertinamos už pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius iki prašymo pateikimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai kreipimosi mėnesį iš esmės pasikeičia šeimos pajamų šaltinis arba jos sudėtis, parama gali būti skaičiuojama atsižvelgiant į einamojo mėnesio pajamas.
Išmoka neįskaičiuojama į pajamas tik išskirtiniais atvejais, kai kaupimas nutrauktas dėl sveikatos būklės:
• Nustačius 70 proc. ir didesnį netekto dalyvumo (nedarbingumo) lygį.
• Diagnozavus sunkią ligą iš patvirtinto sąrašo.
• Paskyrus paliatyviąją slaugą.
Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, o abiturientams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos.
Prašymai dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti priimami iki spalio 5 d., pateikus prašymus vėliau, ši parama neteikiama.
Prašymai dėl nemokamo maitinimo priimami visus mokslo metus.

PRAŠYMŲ TEIKIMAS:
1. Prašymus-paraiškas socialinei paramai mokiniams gauti galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.
SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.
2. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
3. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt.
SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu socrupyba@utena.lt.
Informaciją parengė: Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Gėgienė

„utena.lt“ nf.

The post Socialinė parama mokiniams 2026–2027 mokslo metais appeared first on udiena.lt.

Yra dalykas, kurio Rusijos propagandos mašina niekaip neišmoksta. Ji turi milijardus rublių, šimtus televizijos kanalų, botų armijas ir trolių fabrikus. Bet ji neturi humoro jausmo. Ir būtent tai pasirodė esąs vienas veiksmingiausių Ukrainos ginklų prieš ją.

Lietuva tai suprato anksčiau už daugelį. Dar 2014-aisiais, kai Rusija aneksavo Krymą, saujelė lietuvių interneto entuziastų pradėjo daryti tai, ko niekas jų neprašė: sistemingai medžioti prokremliaus trolius internete, juos demaskuoti ir svarbiausia – iš jų juoktis. Taip gimė „Lietuvos elfai“. Iš mažiau nei dvidešimties žmonių judėjimas išaugo į tarptautinį tinklą trylikoje šalių, vienijantį apie keturis tūkstančius savanorių. Jie naudoja faktus, atvirus šaltinius, taip pat ir satyrą, memus (angl. meme – paveikslėlis-juokelis), pašaipą.

Kodėl juokas? Atsakymas slypi pačioje dezinformacijos prigimtyje. Propaganda nori atrodyti rimta, grėsminga, neišvengiama ir sukelti stiprias emocijas, dažniausiai pyktį ar išgąstį. Ji sudaro įspūdį, kad už jos – didelė jėga, kuriai pasipriešinti beprasmiška, o juokas tą įspūdį akimirksniu sugriauna. Sunku bijoti to, iš ko ką tik nusijuokei. Memas, kuriame Kremliaus naratyvas paverčiamas absurdu, padaro tai, ko nepadaro joks faktų tikrinimo straipsnis: jis atima iš propagandos jos svarbiausią turtą – rimtumą.

Geriausias to pavyzdys NAFO („North Atlantic Fella Organization“). 2022-aisiais, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, „Twitter“ (dabar X) platformoje spontaniškai susiformavo decentralizuota savanorių bendruomenė, kurios simboliu tapo animacinis šuniukas Shiba Inu. Jos nariai – „fellas“ – atsako į Rusijos propagandą ne ilgais ginčais, o šuniukų memais. Skamba nerimtai. Bet rezultatai – labai rimti: NAFO surinko milijonus eurų Ukrainos kariuomenei ir humanitarinei pagalbai, pasirodo gatvių protestuose, solidarumo akcijose. 2023-aisiais Vilniuje lietuviai surengė „NAFO viršūnių susitikimą“, kuris sutapo su oficialiu NATO viršūnių susitikimu. Jį atidarė tuometinis užsienio reikalų ministras, o estų premjerė prisijungė vaizdo ryšiu, pagirdama išradingą humoro panaudojimą prieš Rusijos agresiją. Pagalvokime, kas čia įvyko. Valstybės vadovai oficialiai pripažino interneto šuniukų memus kaip rimtą atsparumo dalį. Prieš dešimt metų tai būtų atrodę kaip pokštas. Šiandien tai – strategija.

Kodėl tai veikia būtent prieš Kremlių? Todėl, kad autoritariniai režimai nepakenčia pajuokos. Jie gali atlaikyti kritiką, sankcijas, smerkimą – visa tai net naudinga jų pasakojimui apie „apgultą tvirtovę“. Bet jie negali atlaikyti to, kad iš jų juokiamasi. Pajuoka panaikina baimę, o baimė yra pagrindinė autoritarizmo valiuta. Lietuvos „elfai“ tai vadina memetiniu karu (angl. memetic warfare).Ir tai nėra metafora. Tai realus kovos laukas, kuriame ginklas yra ne kulka, o juokas.

Yra ir antra priežastis, kodėl humoras toks galingas. Faktas reikalauja, kad žmogus sustotų, įsiskaitytų, palygintų šaltinius. Šiandienėje informacijos lavinoje tam beveik niekas neturi laiko. O memas suprantamas per sekundę. Jis keliauja taip pat greitai, kaip ir melas – emocijos greičiu. Tai reiškia, kad humoras kovoja su dezinformacija jos pačios žaidimo taisyklėmis: greitai, emociškai, virusiškai. Tik nukreipia tą energiją priešinga kryptimi. Tačiau juokas – ne stebuklingas vaistas. Jis turi ribas, kurių verta neužmiršti.

Pirma, humoras puikiai griauna, bet prastai stato. Memas gali sunaikinti melą, bet jis neišmoko žmogaus, kaip atskirti tiesą nuo melo. Pašaipa veiksminga prieš tuos, kurie dar svyruoja, bet retai pasiekia tuos, kurie jau giliai įtikėję – juos juokas kartais labiau užkietina, nes jie pajunta, kad iš jų pasišaipė.

Antra, humoras gali peržengti ribą. Riba tarp sąmojo, demaskuojančio propagandą, ir patyčių, žeminančių paprastą suklaidintą žmogų, yra plona. Pirmasis stiprina visuomenę. Antrasis ją skaldo. Ir tuo pasinaudoja tas pats Kremlius, kuriam nieko nereikia labiau, kaip įrodyti, kad „elitas tyčiojasi iš paprastų žmonių“.

Trečia, decentralizuotas tinklas yra ir stiprybė, ir silpnybė. Niekas nekontroliuoja, ką konkretus „fella“ parašys. Dauguma veikia atsakingai, bet pakanka kelių, kad visam judėjimui būtų priklijuota etiketė.

Ir vis dėlto, pasvėrus viską, lietuviškas atsakymas į dezinformaciją per humorą yra viena originaliausių mažos valstybės idėjų. Šalis, kuri neturi nei Rusijos pinigų, nei jos kanalų, nei jos botų armijų, rado ginklą, kurio priešas paprasčiausiai negali pakartoti. Nes humoras gimsta iš laisvės. O laisvės Kremliuje nėra. Galbūt tai ir yra giliausia pamoka. Diktatūros bijo daug ko, bet labiausiai – žmonių, kurie nebebijo. O žmogus, kuris juokiasi, jau nebebijo.

Lietuviškas atsakymas į dezinformaciją per humorą yra viena originaliausių mažos valstybės idėjų

The post Ginklas, kurio Kremlius negali pakartoti: kodėl juokas baisesnis už faktą appeared first on udiena.lt.

Kaip „Utenos dienai“ komentavo UAB „Utenos komunalininkas“ Aplinkos tvarkymo skyriaus darbų vadovė Jolanta Tumienė, per karščius gėlynų priežiūros apimtys išauga.

„Karštomis dienomis gėlynai laistomi dažniau. Stengiamės, kad augalai nepatirtų streso dėl temperatūros svyravimų ir drėgmės trūkumo“, – sakė ji.

Pastaruoju metu Utenos miesto teritorijoje prižiūrima 550 kv. m vienmečių augalų gėlynų plotų ir 3 tūkst. kv. m daugiamečių želdynų.

Pasak specialistų, būtent vienmetės gėlės yra jautresnės, vyraujant karščiams greičiau praranda drėgmę, todėl reikalauja intensyvesnio laistymo ir nuolatinės priežiūros, o daugiamečiai augalai yra atsparesni.

Gėlės, kurios puošia Utenos miesto tiltų turėklus, laistomos tris kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais). Loveliuose ant turėklų šiemet pasodintos atsparesnės temperatūrų kaitai gėlės – pelargonijos, tik vieną mieste esantį tiltą puošia petunijos. Kituose gėlynuose auga per 30 rūšių įvairiausių vienmečių gėlių. Pastarieji želdynai laistomi du kartus per savaitę, o daugiamečiai želdynai – kartą per savaitę.

Pasak pašnekovės, per karščius vienmetės gėlės prižiūrimos intensyviau ir laistomos kiekvieną dieną. Vandenį želdynams laistyti veža dvi transporto priemonės – traktorius ir sunkvežimis. Laistymo darbai atliekami anksti ryte (apie 6 val.) ir stengiamasi juos suspėti užbaigti pirmoje dienos pusėje. Vienu kartu išlaistoma daugiau nei 20 kubų vandens. Gėlynai, pasak J. Tumienės, laistomi ežero vandeniu, jis nėra šaltas, todėl tinkamas laistyti tiek vienmečiams, tiek daugiamečiams augalams. Aplinkos priežiūroms specialistams džiausią iššūkį kelia staigūs orų pokyčiai ir ilgalaikės sausros. Todėl tikimasi, kad karščiai atslūgs, o įkaitusią žemę greitu laiku palaistys lietūs.

Autorės nuotr.

The post Utenos gėlynus nuo kaitros gelbsti ežero vanduo appeared first on udiena.lt.

Hidraulinio bandymo metu buvo nustatyti termofikacinių vamzdynų defektai. Jų šalinimo darbai jau pradėti ir planuojama juos baigti iki 2026-07-03. Šilumos energijos tiekimas karštam vandeniui ruošti šiems šilumos vartotojams bus atnaujintas tik pašalinus nustatytus defektus:

Aukštakalnio g. 4, 6, 6-5, 8, 10, 12, 14, 20;

Aušros g. 1, 2, 3;

Basanavičiaus g. 49A, 67, 73;

Tauragnų g. 4, 11-2, 11A;

S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, 14, 15;

Kampo g. 3;

Ladygos g. 18, 18C, 20, 20D, 22A;

Maironio g. 3;

Kauno g. 16, 20, 27;

Rinkos a. 3;

Utenio a. 2, 4, 5, 10, 12;

Bažnyčios g. 4, 18;

Ežero g. 2, 5;

S. Daukanto g. 9, 16A;

Algirdo g. 4, 11B;

Vilniaus g. 26;

Kęstučio g. 1, 4, 6, 9;

Vytauto g. 2, 4.

Jeigu defektai bus pašalinti anksčiau nei planuojama, šilumos energijos tiekimas karštam vandeniui ruošti šiems vartotojams taip pat bus atnaujintas anksčiau.

Apie šilumos energijos tiekimo karštam vandeniui ruošti atnaujinimą informuosime papildomai.

Hidrauliniai bandymai vykdomi kiekvienais metais prieš pasiruošimą naujam šildymo sezonui ir trunka maksimaliai trumpai, pagal technines galimybes. Vartotojams tuo metu netiekiamas karštas vanduo. Atlikus hidraulinius bandymus ir pašalinus atsiradusius defektus, karštas vanduo iš karto pradedamas tiekti vartotojams.

Jei karštas vanduo neatkeliauja iki jūsų, prašome informuoti namo administratorių, arba kreiptis į mūsų bendrovę klientų aptarnavimo telefonu: +370 389 63645

Dėkojame už supratingumą.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

„Utenos šilumos tinklų“ inf.

The post Dėl karšto vandens tiekimo Utenos mieste appeared first on udiena.lt.

Kas yra afrikinis kiaulių maras?

Afrikinis kiaulių maras – labai užkrečiama virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Žmonėms ji nepavojinga, tačiau sukelia didelius nuostolius kiaulininkystės ūkiams. Liga plinta tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdu – ją gali pernešti gyvūnai, žmonės, transporto priemonės, įranga bei gyvūninės kilmės produktai.

Gyventojų prašoma:

• vengti kontakto su laukiniais šernais ir jų gaišenomis;

• radus šerno gaišeną, nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

Radus nugaišusį šerną:

• jo negalima judinti, transportuoti, užkasti ar imti mėginių;

• reikia pažymėti radimo vietą ir kuo skubiau pranešti VMVT;

• už kiekvieną rastą šerno gaišeną mokama 30 Eur išmoka (prašymą gauti išmoką už rastą šerno gaišeną asmenys turi pateikti el. paštu info@vmvt.lt).

Pranešti galima:

• tel. 1879 arba +370 5 242 0108;
• el. paštu info@vmvt.lt.

Parengta pagal Užpalių seniūnijos inf.

The post Užpalių seniūnijoje – kiaulių maro atvejis appeared first on udiena.lt.

Įdarbins beveik 80 nepilnamečių

Pasak Utenos verslo ir turizmo agentūros verslo projektų koordinatorės Jūratės Čiapės, šiemet jau 33 įmonės pasirašė trišales sutartis dėl jaunuolių įdarbinimo, pagal programą planuojama įdarbinti 77 jaunuolius. Įmonės teikia pirmenybę vyresniems jaunuoliams, todėl dominuoja 16–17 metų jaunimas, pirmosios darbo patirties semsis ir trys keturiolikmečiai bei septyni penkiolikmečiai. Skaičiai keisis, nes dalis jaunuolių darbą baigia anksčiau, nei buvo planavę, jų vietą užima kiti nepilnamečiai. Praėjusių metų duomenimis, įsidarbino 95 jaunuoliai, programoje dalyvavo 37 įmonės. Programos lėšos paskirstomos tik už liepos ir rugpjūčio mėnesius. Už vieną įdarbintą jaunuolį darbdaviui skiriama 500 Eur kompensacija per mėnesį, atitinkamai už du mėnesius finansinė paskata dvigubėja. Kai kurios įmonės šiemet pasirengusios priimti po šešis jaunuolius.

Daugiausia nepilnamečių planuoja įdarbinti paslaugų įmonės, po kelis – gamybos ir statybos bendrovės. Šią vasarą jaunuoliai tvarkys aplinką, dirbs kavinėse padavėjais, prekybos vietose, autoservisuose, kelios merginos dirbs administracijose padėjėjomis. Jaunuolius priims UAB „Utenos vandenys“, UAB „Bikuvos prekyba“, „Pakrantės terasa“, UAB „Dauniškis ir Ko“, MB „Ais Ais“, UAB „Lavitas“ ir kitos įmonės.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 06 30) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post Nepilnamečiai išgraibstė subsidijuojamas darbo vietas dar vasarai neprasidėjus appeared first on udiena.lt.

SANDRA ir LIEPA

Mokinukė puikiai ilsisi. Ketvirtą klasę baigė ir laiką leidžia ramiai namuose, nes daug poilsio reikia mano vaikui. Ramus vaikas, nemėgsta linksmybių, namuose leidžia laiką kiemelyje, nuvažiuojame prie ežero, į stovyklavietę. Gyvename šalia ežero nuosavame name, kubilą išsikūrename, tai toks ir poilsis, pramogų užtenka.

VISMANTAS ir INGRIDA

Mūsų vaikas atostogavo pas senelius, ką tik grįžo iš kaimo. Patys esame vietiniai, turime sodo sklypą, kuriame esame įrengę baseiną. Pas mus susirenka vaikai ir turiningai leidžia laiką. Dabar mes laukiame antro vaikelio. Mūsų vaikas vasarą ne tik pramogauja, bet ir padeda dirbti, ravi braškes, pratiname pjauti žolę, žinoma, mėgsta ir žaisti. Ir nesispyrioja, nerodo kaprizų, padeda darbuose, kai reikia. Stovyklos yra gerai, jeigu jos yra už protingą kainą. Bet jei kaina yra trijų ar keturių mėnesinių atlyginimų dydžio, jau geriau vaikų atostogas organizuoti patiems. Anksčiau važiuodavome į Lenkiją, per tris dienas esame aplankę Aušvicą, atrakcionų parką „Energylandia“, Veličkos druskų kasyklas. Ir papramogavome, ir istorines vietas aplankėme. Stovyklos nėra blogai, bet tai yra brangu. Pavyzdžiui, siūlo pasivažinėti keturračiu, kai keturratį galima nusipirkti už 100 eurų ir važinėti kiek tik nori po kaimus ir apylinkes. Prieš porą metų buvome išleidę sūnų į sporto stovyklą, bet jam ten nepatiko. Pramogų susigalvojame patys, esame aktyvūs, mums patinka keliauti. O kai yra vaikų, tai geriausia laiką praleisti su jais. Dažniausiai į stovyklas vaikus leidžia tuomet, kai tėvai nori pabūti dviese. Mums vaikai niekada nebuvo kliūtimi, jau geriau su vaikais keliauti, patirti ir pamatyti tas tikrąsias jų emocijas, kaip jie džiaugiasi.

GEDIMINAS ir AUSTĖJA

Atostogaujame, keliaujame. Esame iš Zarasų rajono. Atvažiavome su dukterėčia pasigrožėti Utena. Dar turiu ir sūnėną, bet jam tik vieni metukai. Dukterėčią dažnai pasiimu papramogauti, beveik kiekvieną savaitę kažkur važiuojame. Važiuojame po įvairius miestus, aplankome vaikų žaidimų aikšteles, papietaujame, pabūname gamtoje, parodau paukščius, vaikas mėgsta su manimi pakeliauti. Esame buvę Jūrmaloje prie jūros. Jai penkeri metai, rudenį eis į mokyklą. Buvo ir stovykloje Anykščiuose su mama.

GRETA ir MATAS

Mėgstame poilsiauti prie ežerų, žaisti žaidimų aikštelėse. Esame uteniškiai. Į stovyklas neleidžiame, nes dar per mažas vaikas stovykloms. Bet šiaip, manau, stovyklos yra naudingos vaikams. Vasarą vaikas nelanko darželio, atostogauja, plaukti dar nemoka, bet maudytis mėgsta. Utenoje yra ką veikti, žaidimų aikštelių daug.

RASA ir LAURYNAS

Nesame nieko ypatingo suplanavę, daugiau į kaimą vyresnis sūnus važiuoja. Du vaikučius turiu, mažylį ir vyresnį, dešimties metų. Siūliau į stovyklą važiuoti, bet vaikas nenorėjo. Tai daugiausia vasaros pramogos prie ežerų, maudynės, daugiau laiko skiriant poilsiui be įprasto režimo, koks būna einant į mokyklą. Pakeliaujame ir po Lietuvą.

RITA ir KAROLINA

Neseniai atsikraustėme gyventi į Uteną iš Anykščių rajono. Čia mano mažiausia dukrytė, jai labai patinka vandens pramogos. Pačiuose Anykščiuose ežero nėra, o čia dar visko nespėjome apžiūrėti, bet šią patinkančią vietą prie Dauniškio ežero radome. Mergaitė antrokė, rugpjūčio mėnesį važiuos į stovyklą, kuri vyks Debeikiuose. Mokslo metų pabaigoje važinėjo po įvairias ekskursijas su klase, leidžiame papramogauti, į stovyklas, kad pakeistų aplinką, nebūtų užsidariusi namuose, nes jai viskas rūpi, įdomu. Mergaitė labiau mėgsta poilsines pramogas, o aš derinuosi prie dukros poreikių.

GITA, ADRIUS, ELIJA ir EVITA

Buvome Raubonių parke, be proto patiko, labai daug pramogų. Keliaujame po Lietuvą. Čia mano vienintelė devynmetė dukra, o kiti krikšto vaikai. Dukra lanko gimnastiką, tad vasarą turės gimnastikos užsiėmimų savaitę. Mūsų seneliai gyvena prie Anykščių, tai buvome Anykščių labirintų parke, Kalitos kalne. Vasarą be proto smagu. Utenoje tik prie ežero ateiname ir su dviračiais važiuojame, čia daug dviračių takų. Pramogauti vykstame kitur. Raubonių parke labai patinka, ten už 10 eurų gali visą dieną praleisti, vietoje yra kavinės, per vasarą kokius tris–keturis kartus važiuojame, vaikai maži, jiems ten patinka. Mažyliai mėgsta karuseles, didesni eina į „Tarzano taką“. Vasarą mėgstame leisti aktyviai.

Daugiau skaitykite čia.

The post Atostogos be mokyklinio skambučio: nuo stovyklų iki žaidimų kieme appeared first on udiena.lt.

„Kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmui tenka papildomas krūvis siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą. Karštomis dienomis dažniau netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis ar kiti negalavimai. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokios sąlygos gali tapti rimtu sveikatos iššūkiu“, – sako vaistininkė Laura Vanagaitė.

Šiomis ligomis sergantiems žmonėms karštis pavojingiausias

Didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštis veikia visą organizmą – didėja dehidratacijos rizika, širdis ir kraujagyslės patiria didesnį krūvį, gali sutrikti organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą.

„Karštomis dienomis organizmas stengiasi atvėsti, todėl plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis, didėja širdies apkrova. Dėl to žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija ar turintiems širdies ritmo sutrikimų, gali paūmėti sveikatos problemos“, – aiškina vaistininkė. 

Padidinta rizika taip pat būdinga sergantiesiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis bei neurologiniais susirgimais. Dėl skysčių netekimo ir organizmo perkaitimo gali pablogėti šių ligų kontrolė ir bendra savijauta.

Pasak vaistininkės, papildomo dėmesio turėtų skirti ir žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus.

„Kai kurie kraujospūdį mažinantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys, psichikos sveikatai gydyti skirti ar antihistamininiai vaistai gali turėti įtakos organizmo gebėjimui prisitaikyti prie karščio. Todėl svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai, tačiau kilus klausimams pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako L. Vanagaitė. 

Senjorams ir vaikams perkaitimo rizika didžiausia

Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams. Senstant organizmas prasčiau reguliuoja temperatūrą, silpniau jaučiamas troškulys, todėl senjorai dažniau susiduria su dehidratacija ir perkaitimu. Tuo tarpu kūdikių ir mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl jie perkaista gerokai greičiau nei suaugusieji.

Didesnė rizika taip pat kyla nėščiosioms, lauke dirbantiems žmonėms ir tiems, kurie aktyviai sportuoja karštomis dienomis.

Paprastos taisyklės, galinčios apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų

Vaistininkė primena, kad pagrindinės apsaugos priemonės yra paprastos, tačiau jų dažnai nesilaikoma. Karštomis dienomis rekomenduojama reguliariai gerti vandens, net jei nejaučiamas troškulys, vengti alkoholio ir didelio kiekio kofeino turinčių gėrimų, nuo 11 iki 17 valandos riboti buvimą tiesioginėje saulėje, dėvėti šviesius, lengvus ir orui pralaidžius drabužius, naudoti galvos apdangalus, vėsinti patalpas ir, jei įmanoma, rinktis vėsesnes vietas bei vengti intensyvaus fizinio krūvio karščiausiomis dienos valandomis.

„Dažnai žmonės karštį vertina tik kaip diskomfortą, tačiau kai temperatūra kelias dienas iš eilės viršija 30 laipsnių, tai jau tampa rimtu iššūkiu organizmui. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu, vengti buvimo saulėje karščiausiomis valandomis ir daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus artimiesiems bei mažiems vaikams“, – primena vaistininkė.

Įspėjamųjų ženklų ignoruoti negalima

L. Vanagaitė taip pat ragina atkreipti dėmesį į pirmuosius perkaitimo požymius – stiprų troškulį, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, neįprastą nuovargį ar sutrikusią orientaciją.

„Jei žmogui pasidaro silpna, jis ima painiotis, netenka sąmonės ar pastebimi kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Karščio smūgis yra pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei“, – įspėja vaistininkė.

„BNS“ inf.

The post Karščio banga Lietuvoje: šioms žmonių grupėms gresia didžiausia rizika appeared first on udiena.lt.

Tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo

Šventės metu tradiciškai buvo pasveikinti Jonai ir Janinos, svečiai pakviesti susipažinti su Joninių papročiais, žolynų paslaptimis ir senaisiais burtais. Vienu ryškiausių vakaro akcentų tapo žolininkės, Utenos kraštotyros muziejaus A. ir M. Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkės-edukatorės Daivos Kviklytės vedamos edukacijos, kuriose buvo pasakojama apie vasarvidžio metu renkamų augalų reikšmę, jų gydomąsias savybes bei tikėjimą, kad būtent šią naktį surinkti žolynai įgauna ypatingų galių. Dalyviai entuziastingai pynė vainikus, dalyvavo žolynų burtuose, prisiminė senovinius ateities spėjimus, meilę ir sveikatą. Tokie papročiai nuo seno buvo neatsiejama Joninių dalis, buvo tikima, kad trumpiausią metų naktį gamta tampa ypatinga.

Vakare šventės svečiai buvo pakviesti prie stebuklingų Joninių vartų, muzikinio klubo „Auštarietis“ atstovai kiekvienam įžengusiam pro vartus dalino stebuklingos nakties sentencijas ir palinkėjimus. Dalyviai turėjo galimybę išvysti ir teatralizuotą misteriją, kurioje simboliškai susitiko Saulė ir Mėnulis. Lietuvių mitologijoje šių simbolių susitikimas žymi gamtos ciklų kaitą, šviesos ir tamsos pusiausvyrą bei naujo metų rato pradžią.

„Saulėgrįžos šventėje“ dalyvavo Utenos kultūros centro folkloro ansambliai „Davila“, „Versmyna“, „Perkūna“, muzikinis klubas „Auštarietis“, jaunimo teatras „Atbulai“, mėgėjų teatras „Mokas“ ir lėlių teatras „Zuikis Puikis“. Ant piliakalnio skambėjo sutartinės – archajiškos lietuvių daugiabalsės giesmės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Vėliau šventinę nuotaiką kūrė grupė „Beat Bitela“ir didžėjaus Jovani programa.

Pasak Utenos kultūros centro Meno skyriaus vedėjo, jaunimo teatro „Atbulai“ režisieriaus Vytauto Kubiliaus, kuris režisavo ir „Saulėgrįžos šventę“, pagrindinis šios šventės tikslas – puoselėti etninę kultūrą, perduoti senąsias tradicijas jaunajai kartai ir suburti bendruomenę bendram vasarvidžio šventimui. Tai galimybė išgirsti autentišką lietuvišką muzikinį paveldą ir pajusti išskirtinę Joninių nakties atmosferą. Šventė tapo gyvu krašto kultūros ir bendruomeniškumo liudijimu.

Narkūnų piliakalnis organizuoti šventei pasirinktas neatsitiktinai. Tai – istoriškai reikšminga Utenos krašto vieta, kur gamta, susiliejusi su istorija, sustiprina Joninių šventės simboliką. Čia nuo seno gyvuojančios tradicijos primena pagarbą gamtai, ugniai, vandeniui ir žmogaus ryšiui su metų ciklu.

Aurimo Kavoliūno nuotr.

Daugiau skaitykite čia.

The post Per Jonines ant Narkūnų piliakalnio Saulė susitiko Mėnulį appeared first on udiena.lt.