Remontai pasieks ir Konsultacijų polikliniką

Pasak Utenos PSPC direktorės Eligijos Židonienės, pagal projektą iš viso planuojama atnaujinti 697 kv. m patalpų: suremontuoti dalį pirmo ir antro aukšto koridorių bei gydytojų kabinetus, įrengti neįgaliesiems pritaikytus tualetus, šiuolaikišką, patogesnę žmonėms su negalia ir kitiems pacientams registratūrą, rūbinę, sutvarkyti laukiamojo patalpas. Atsiras ir naujų informacinių stendų.

„Gyvenimo standartai yra pasikeitę. Jeigu anksčiau nieko nestebino apšiurusios įvairių įstaigų patalpos, dabar visi nori atrodyti šiuolaikiškai, ne tik teikti kokybiškas patalpas“, – aprodydama statybų aikštele virtusias bei jau atnaujintas erdves kalbėjo Utenos PSPC direktorė.

Remonto darbai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, poliklinikos patalpų remontui bus skirta per 440 tūkst. Eur. Bendra infrastruktūros atnaujinimo projekto vertė – 1,8 mln. Eur. Projekto partnerė – ir Utenos ligoninė, taigi darbai nesibaigs Utenos PSPC atnaujinimu. Ateityje remonto sulauks ir Konsultacijų poliklinikos patalpos.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 08 18) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post Utenos poliklinikoje – remonto darbai: atnaujinus registratūrą, kitas patalpas, daugės ir teikiamų paslaugų appeared first on udiena.lt.

GRETA

Rugsėjo 1-oji man asocijuojasi su vaikų darželiu. Tai nauja pradžia. Šie metai truputį kitokie, nes dukra pradės lankyti vyresniųjų darželinukų grupę. Kažkaip ypatingai tam nesiruošiame, nes dukra ir vasarą lankė darželį, tik tris savaites turėjo atostogų. Nepasakyčiau, kad ji yra pasiilgusi vaikų darželio.

SONATA (su Rojumi)

Daug jaudulio, laukia nežinia. Sūnus eis į pirmą klasę, todėl yra tokio vidinio streso tiek man, tiek jam. Ruošiamės minimaliai, dar neskubame labai. Tik kuprines apžiūrėjome, bet nepirkome, dar svarstome. Einame pirkti uniformos – pradėsime nuo jos. Net neįsivaizduoju, kiek bus išlaidų. Vaikas dar tik pirmokas, savivaldybė skiria mokinio krepšelį. Krepšelį skirsime kanceliarinėms prekėms. Nusipirkti reiks pagrindinius dalykus: kuprinę, uniformą, sportinę uniformą. Manau, kad 100 eurų užteks, na, gal ir reikės šiek tiek daugiau.

Kalbant apie uniformą, viena vertus, atrodytų, laisvė yra geras dalykas, kai vaikai gali patys rinktis, kuo nori rengtis, bet kita vertus, dėl patyčių vienoda apranga yra gerai. Įpirkti vaikams žinomesnių prekės ženklų drabužius ne visi gali. Esu girdėjusi tokių komentarų, kad vaikai kalba: „Tu neturi, neįperki, kiek čia tas kainavo…“ Tai aš manau, uniforma yra geras dalykas. Nors tą kartą išleidi, bet susitaupo paskui, nes nereikia pirkti drabužių. Mes mokyklos nesirinkome dėl to, kad ten yra dėvimos uniformos, rinkomės pagal gyvenamąją vietą, kitur ir nesižvalgėme.

Labiausiai baiminuosi, kaip vaikas su savimi susitvarkys, kaip jausis. Vaikų darželis yra vienas etapas, o mokykla – kitas. Mokykla didelė, mokinių daug. Ir jis pats sakė, kad labiausiai baiminasi dėl nežinomybės, kas jo laukia.

Kokias nešime gėles, dar neapsisprendėme. Anksčiau būdavo klasika – kardeliai. Bet gal nešime hortenziją, jų labai gražūs žiedai. Gyvename tokiomis jaudulio nuotaikomis ir laukiame vasaros pabaigos.

VIKTĖ (su Lėja)

Dukrytei vieni metukai ir aštuoni mėnesiai, jau eis į darželį, Rugsėjo 1-osios šventė taip pat bus. Mes darželiui taip ruošiamės – ateiname į žaidimų aikštelę, kad pabendrautų su kitais vaikais, priprastų prie didesnio būrio vaikų. Dažniau ją palieku su tėčiu, greitai atsisveikinusi išeinu, nes mano dukra prieraiši. Kalbame apie vaikų darželį, praeiname pro darželį, kurį lankysime. Man Rugsėjo 1-oji, nors dukrytė ir mažutė, yra šventė. Didžiausią rūpestį kelia tai, kaip ji adaptuosis. Bet kai jau artėja dveji metai, aš manau, kad viskas bus gerai. Ji mėgsta su žmonėmis būti. Su vaikų darželio atstovais kalbėjome, sakė, bus galimybė pratinti vaiką palaipsniui. Jeigu iš karto vaiką paliksi visai dienai, jautresnis vaikas gali iš viso nebenorėti eiti į darželį. Vaikas turi po truputį susipažinti, susidraugauti su auklėtojomis. Šiek tiek jaudulio yra.

Pirkome šlepetes, keletą komplektų naujų drabužėlių, kad turėtų ką apsirengti, persirengti, nes kiek gi čia beliko. Išleidau gal iki 100 eurų, nes daug ką turėjau. Ateis žiema, dar pasipildysime. Žiemą išsileis daugiau, nes reikės žieminių batų, kombinezonų, kepurių.

SANDRA (su Medeina)

Nuo rugsėjo dukrytė turėtų eiti į darželį, bet dveji metai jai sukanka lapkritį, tai kol kas reikalų neskubinu. Jaučiu, kad dar nesu pasiruošusi vaiką išleisti į darželį. Rugsėjo tikrai nelaukiu, bet po truputį apie darželį galvojame. Reikės suderinti dienos režimą. Kadangi dalyvavome tėvų susirinkime, vaikų darželio direktorė papasakojo apie rutiną, dienotvarkę, kad vaikus reikia pratinti migdyti be pasupimų ir pan. Vaikų darželis, kurį lankysime, nėra linkęs sudaryti sąlygų ilgai trunkančiam vaikų adaptacijos laikotarpiui – kad iš pradžių vaikai priprastų likti darželyje iki pietų, o vėliau, palikus juos visai dienai, adaptacija prasidėtų iš naujo. Tokia mūsų darželio politika mane šiek tiek neramina, bet pasirinkome darželį, esantį arčiau namų. Tik tiek, kad laiko dar yra, žiūrėsime. Rugsėjo 1-ąją dar būsime namuose, nes ir kitos mamytės sako, kad geriau visų vaikų nevesti pirmąją mokslo metų dieną – jiems visiems būna stresas, visi verkia. Galvojame, tegul tie vaikai pripranta, tada ir mano dukrai atėjus bus mažiau streso. Darželiui nieko specialaus neperku, šlepetes turime, žiemai gal reikės šiltesnių drabužių nupirkti.

Nerimo yra dėl to, kad reikės atsiskirti mamai nuo vaiko, o vaikui nuo mamos, bet stengiamės nusiteikti kuo pozityviau.

LINA

Rugsėjo 1-oji man asocijuojasi su mokslo metų pradžia. Mokyklinukų neturiu, todėl kažkaip specialiai tam nesiruošiu. Kai pati lankiau mokyklą, mokslo metų pradžios šventės būdavo ramios, visi jų laukdavome. Nauji mokslo metai, naujos patirtys, naujos žinios… Man tai būdavo labai įdomu. Moksliukė aš nebuvau, bet visada mokslo metų pradžios laukdavau. Norėdavosi sulaukti naujų klasės draugų. Rugsėjo 1-ąją nešdavau rožes, kardelius. Pati mėgau rožes, tai stengdavausi ir mokytojai nunešti šių gėlių. Šios šventės formatas ilgainiui pasikeitė. Dabar reikėtų mokinių paklausti, ar jie nori eiti į mokyklą… Sutikti draugus po vasaros – taip, bet ar nori mokytis? Galbūt ne visi… Mokslo šventės laukia daugelis – vaikai pasipuošę, jiems tai patinka, o žiūrint į žinių lygį, sakyčiau, mokiniams yra sudėtingiau, nei buvo mums. Dabar daug naujovių ir ne viską mažieji spėja. Taip gimsta įtampa, kuri persiduoda ir tėveliams.

SVETLANA (su Daniel)

Mes laukiame Rugsėjo 1-osios šventės todėl, kad pirmą kartą eisime į vaikų darželį. Utenoje su šeima gyvename trečius metus. Tikimės, kad viskas bus gerai. Žinoma, vaikų darželio darbuotojų kolektyvas įvairus, bet tikimės, kad bus pats geriausias. Perkame tik tai, ko reikia, nieko specialaus. Mano sūnus lankys Utenos vaikų lopšelį-darželį „Gandrelis“, jį pasirinkome pagal gyvenamąją vietą. Vaikas nekalba lietuvių kalba, bet aš mokausi šią kalbą ir mokau jį, tik netaisyklingai tariu kai kuriuos žodžius, ne visada suprantu kai kurių žodžių prasmę. Aš noriu, kad per metus ar dvejus jau galėčiau gerai kalbėti lietuviškai. Bet vaikų darželyje, tarp kitų vaikų, sūnus greitai išmoks lietuvių kalbą ir viskas bus gerai. Mes planuojame Lietuvoje pasilikti visam laikui. Abu su vyru dirbame „Bioveloje“.

JURGITA (su Urte)

Laukiame Rugsėjo 1-osios. Dukrai patinka mokytis. Kadangi jau eis į šeštą klasę, išlaidų būna nebedaug. Reikia naujų drabužių, bet mažiau prireikia kanceliarinių prekių. Pas mus mokykloje mokiniams leidžiama rašyti į storus sąsiuvinius ir tuos pačius naudoti ne vienus metus. Prieš rugsėjį atnaujiname garderobą, prireikia gana daug, apie 400 eurų tam išleidžiame. Apsipirkimą pradedame rugpjūčio mėnesį, iš anksto neperkame, nes drabužius labai greitai išauga. Rugsėjo 1-ąją mergaitė dažniausiai neša kardelius. Gėlių dovanoja tik klasės auklėtojai.

KORNELIJA

Vasara greitai pralėkė. Nelaukiu Rugsėjo 1-osios. Mokausi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre. Daug spaudimo, daug streso bus. Mūsų grupėje mokosi dauguma vyresnio amžiaus moterų. Vakarėlių, pramogų nebus – jeigu mokomės, tai mokomės. Prieš mokslo metus nieko neperku, nebent sąsiuvinius, rašiklius ar pan. Mūsų mokykloje būna didelė mokslo metų pradžios šventė, tai jos laukiu. Aš mokausi socialinio darbo srities profesijos. Kai pasirenki tinkamą specialybę, nėra labai sunku mokytis. Mokytis man liko dar pusę metų.

INESA

Aš irgi nelaukiu Rugsėjo 1-osios. Utenos regioniniame profesinio mokymo centre mokausi automechaniko profesijos. Esame trys merginos grupėje. Būna tikrai sunku, todėl mokslo metų pradžios nelaukiu. Esu uteniškė, todėl kiekvieną dieną po pamokų grįžtu į namus. Prieš mokslo metus nieko neperku, nebent kanceliarines prekes.

The post Kaip naujiems mokslo metams ruošiasi uteniškiai? appeared first on udiena.lt.

Kaip tądien pasakojo Z. Mackevičienė, pasidžiaugusi, kad jai pavyko atpažinti kone 60 metų nematytų žmonių veidus, ši knyga gimė ne per vieną vakarą, ne per vieną naktį – prireikė poros metų. „Rašymas buvo ilgokas. Su žmonėmis pasikalbant telefonu, pas juos užvažiuojant, išgeriant arbatos, pavartant albumus… Jai būtų buvę labai sunku atsirasti, jei ne kaliekiškė Rima Zabulienė (Šapokaitė). Aš pirmiausia jai paskambinau ir sakau: kaip tu galvoji, ar galim padaryt, kad atmintis išliktų? Nes kai mes išeisim, tai kita karta tikrai jau nebeskaitys, nebeatsimins, nebežinos – jai bus ir neįdomu. Šiandien kapinėse žiūriu – plokštės, plokštės, plokštės. Vadinasi, žmonės jau išvažinėję, išsiskirstę – nebėra“, – apgailestavo Z. Mackevičienė. Jai drauge su R. Zabuliene pavyko „atkapstyti“ iki 60 su Kaliekių kaimu susijusių skirtingų pavardžių, o kiek dar išėjusių, nežinomų ir t. t.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 08 14) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post „Jeigu ne mes, tai kas?“ – Kaliekių istorija sugulė į knygą appeared first on udiena.lt.

Automobilių parkas – senesnis nei šalies vidurkis

2026 m. birželio 30 d. duomenimis, Utenos rajone eisme dalyvauja 21 569 M1 klasės lengvieji automobiliai. Vidutinis jų amžius siekia 17,5 metų. Tai gerokai daugiau nei visos Lietuvos vidurkis, kuris sudaro 15,1 metų. Skirtumas ypač išryškėja palyginus su didžiaisiais miestais. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinis automobilis yra 11,5 metų amžiaus. Tai rodo, kad regionuose gyventojai automobilius eksploatuoja gerokai ilgiau nei sostinėje, o jų atnaujinimas vyksta lėčiau.

Elektromobilių – mažiau nei vienas procentas

Dar ryškesnis skirtumas matomas vertinant elektromobilių skaičių. Utenos rajone jų registruota vos 147. Tai sudaro tik 0,68 proc. viso lengvųjų automobilių parko. Palyginti, visos Lietuvos vidurkis siekia 1,82 proc., o Vilniuje elektromobiliai jau sudaro 3,48 proc. visų lengvųjų automobilių. Kitaip tariant, sostinėje jų dalis yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei Utenos rajone. Vis dėlto Utena šiuo požiūriu nėra išskirtinė tarp rytų Aukštaitijos savivaldybių. Molėtų rajone elektromobiliai taip pat sudaro 0,68 proc. automobilių parko, o Anykščių rajone – 0,67 proc.

Ekspertai pastebi, kad mažesnį elektromobilių paplitimą regionuose lemia kelios priežastys. Pirmiausia – didesnė naujų elektromobilių kaina, palyginti su naudotais dyzeliniais ar benzininiais automobiliais. Taip pat svarbi ir įkrovimo infrastruktūra – nors ji kasmet plečiasi, mažesniuose miestuose bei kaimiškosiose vietovėse viešų įkrovimo stotelių vis dar gerokai mažiau nei didmiesčiuose.

Uteniškiai ištikimi vokiškoms markėms

Statistika rodo, kad Utenos rajono vairuotojai labiausiai pasitiki Vokietijos automobilių gamintojais.

Didžiausią rajono automobilių parko dalį sudaro „Volkswagen“ markės automobiliai – jų registruota net 3 523. Antroje vietoje rikiuojasi „Audi“, kurių rajone yra 2 621, o trečioje – BMW su 2 000 automobilių. Tokios tendencijos nestebina. Šios markės jau daugelį metų dominuoja naudotų automobilių rinkoje, pasižymi gausia atsarginių dalių pasiūla, plačiu servisų tinklu ir palyginti nedidelėmis eksploatacijos išlaidomis. Be to, didžioji dalis į Lietuvą įvežamų naudotų automobilių atkeliauja būtent iš Vakarų Europos, kur šių gamintojų automobiliai sudaro reikšmingą rinkos dalį.

Registruojama daugiau naudotų nei naujų automobilių

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Utenos rajone buvo įregistruota 1 111 lengvųjų automobilių. Šalies mastu išlieka aiški tendencija – Lietuvos automobilių parką daugiausia papildo naudoti automobiliai. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį jie sudarė net 71,5 proc. visų registracijų. Dažniausiai automobiliai į Lietuvą atkeliauja iš Vokietijos – ši šalis sudaro net 42 proc. visų atvejų, kai nurodyta transporto priemonės kilmės valstybė. Antroje vietoje yra Prancūzija (14,4 proc.), trečioje – Belgija (8,7 proc.). Įdomu tai, kad vis daugiau automobilių atvyksta ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Skaičiuojama, jog maždaug kas aštuonioliktas Lietuvoje eksploatuojamas automobilis yra atgabentas būtent iš JAV.

Senų automobilių problema išlieka

Nors automobilių parkas pamažu atsinaujina, Utenos rajono statistika rodo, kad pokyčiai vyksta lėčiau nei šalies vidurkis. Senesni automobiliai dažniausiai pasižymi didesnėmis degalų sąnaudomis, didesne tarša ir brangesniu remontu, tačiau daugeliui gyventojų jie išlieka ekonomiškiausias pasirinkimas. Kol elektromobilių kainos išlieka gana aukštos, o įkrovimo infrastruktūra regionuose dar tik plečiama, tikėtina, kad artimiausiais metais Utenos rajono keliuose ir toliau dominuos naudoti vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Vis dėlto, augant elektromobilių pasiūlai ir plečiantis valstybės skatinimo priemonėms, jų dalis turėtų nuosekliai didėti ir regionuose.

Duomenų šaltinis – VĮ „Regitra“ atvirų duomenų rinkinys (2026 m. birželio 30 d. būklė, eisme dalyvaujantys M1 klasės lengvieji automobiliai). Duomenis apdorojo „Wheelstreet“ (wheelstreet.lt/statistika)

Daugiau skaitykite čia.

The post Kokiais automobiliais važinėja Utenos rajono gyventojai? appeared first on udiena.lt.

Rugpjūtis turguje – sunkiausias mėnuo

Turguje prekiaujantis uteniškis Mantas didžiausio pirkėjų srauto sulaukia penktadieniais ir šeštadieniais. Jis siūlo lietuviškas ir iš užsienio atvežtas daržoves bei vaisius. Pasak jo, kadangi šilauogės nušalo, jų kaina šiemet pakilo nuo 6 iki 8 eurų, o dėl lietaus sumenkęs braškių derlius taip pat lėmė didesnę jų kainą. Bulvės kainuoja 1 eurą, ispaniškos slyvos – 3,5 euro, lenkiškos – 3 eurus. Anot Manto, pirkėjai vertina sezoniškumą ir kokybę. Kai kurie derasi, o kiti į turgų užsuka kasdien ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti. „Būna, kad kai kurie atėję išleidžia vos eurą – perka kelias bulvytes, kelis agurkus. Vieni taip elgiasi dėl to, kad gauna mažas pajamas, o kiti todėl, kad į turgų ateina kiekvieną dieną ne tik pirkti, bet ir pabendrauti“, – teigė turgaus prekeivis.

Autorės nuotr.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 08 14) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post Turgaus aktualijos rugpjūtį: nuo pomidorų iki mokyklinių drabužių appeared first on udiena.lt.

Žinia apie naujos vyskupijos įkūrimą ir Panevėžio tapimą jos centru 1926-ųjų pavasarį vietos žmonėms ir valdžiai buvo netikėta. Panevėžyje nebuvo jokios katedrai derančios bažnyčios, trūko tinkamų pastatų kurijai ir administracijai.

Pirmuoju vyskupijos ganytoju tapęs prof. Kazimieras Paltarokas atvyko į visiškai tuščią vietą, tačiau su didžiuliu įsipareigojimu. Jau 1926 m. gegužę įvyko iškilmingas jo įžengimas (ingresas) į laikinąją katedrą – Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Netrukus prasidėjo didieji darbai: iškilo didinga Kristaus Karaliaus katedra, susiformavo kurijos institucijos, buvo įkurta Katedros kapitula.

Tarpukario nepriklausomybės metai (1926–1940 m.) tapo tikru atgimimo ir plėtros laikotarpiu. Skaičiai kalba patys už save. Tikinčiųjų skaičius išaugo nuo 375 tūkst. (1926 m.) iki beveik 419 tūkst. (1940 m.). Kunigų gretos išaugo nuo 171 iki 241 dvasininko. Atsirado 22 naujos parapijos, pastatyta 15 naujų bažnyčių. Mieste ir dekanatuose aktyviai veikė vyrų bei moterų vienuolijos, kūrėsi dešimtys katalikiškų organizacijų, besirūpinusių švietimu, vaikų ir senelių globa, labdara.

Savarankišką ir veržlią vyskupijos raidą 1940 m. vasarą nutraukė pirmoji sovietinė okupacija. Po jos ėjęs pokaris atnešė kunigų tremtis, kalėjimus, bažnyčios turto nacionalizavimą ir persekiojimus.

Tačiau net tamsiausiais laikais vyskupija išlaikė gyvą tikėjimą. Nepamirštami tokie Dievo tarnai kaip kunigas Alfonsas Lipniūnas, paaukojęs gyvybę dėl tikėjimo liudijimo, ar palaimintasis Teofilius Matulionis, kurio grįžimas iš sovietų lagerių 1933 m. ir sutikimas Panevėžio krašte tapo giliu vilties ženklu visiems tikintiesiems.

Sulaukus 2026-ųjų – šimtmečio jubiliejaus – Panevėžio vyskupijos tikintieji žengia į naują amžių vedami šūkio „Augti tikėjime, gyventi Kristuje“.

Kaip pažymi dabartinis Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, šis jubiliejus nėra tik statistiniai skaičiai ar praeities prisiminimas: „Labai svarbu, kad tikėjimas žmonių širdyse neišnyktų. Nesvarbu, koks būtų vyskupijos dydis ar statistiniai skaičiai, kurie šiandien, deja, mažėja. Tai nėra pagrindinis rodiklis. Svarbiausia – kad žmonės tikėtų iš širdies. Norisi, kad tikėjimas nebūtų tik priedėlis prie gyvenimo, kad žmonės nebūtų vien popieriniai katalikai.“

Garbiam jubiliejui paminėti išleistas išskirtinis leidinys – „Panevėžio vyskupija. Praeitis ir dabartis 1926–2026“, pristatantis visas 111 vyskupijos parapijų (sudarytoja Jolanta Lebednykienė, fotografas Gintaras Lukoševičius). Šio leidinio sutiktuvės ir iškilmingos šv. Mišios vyksta atskirose dekanatų bažnyčiose, suburdamos vietos bendruomenes bendrai maldai, istorijos apmąstymui ir bendrystei.

Šis šimtmetis – tai ne tik pagarba praeičiai, bet ir įsipareigojimas ateičiai. Jis kviečia kiekvieną iš mūsų iš naujo atsakyti į esminį pirmojo vyskupo K. Paltaroko užduotą klausimą: „Kam gyvename ant žemės?“ – ir kasdienybėje nešti tikėjimo, vilties bei meilės šviesą.

Minint 100-mečio jubiliejų, šventiniai renginiai numatyti ne tik Panevėžio katedroje – jie pasklis po visus vyskupijos dekanatus (Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Zarasų, Kupiškio, Pasvalio, Krekenavos, Utenos, Anykščių).

Iškilmingas šimtmečio minėjimo uždarymas numatytas 2026 m. lapkričio 21 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje.

Utenos dekanato jubiliejinė šventė – rugpjūčio 22 dieną! Jau dabar pasižymėkite ją kalendoriuje!

Šią dieną Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vyks Panevėžio vyskupijos šimtmečio jubiliejaus Utenos dekanato iškilmė, į kurią nuoširdžiai kviečiami visi dekanato parapijų tikintieji, dvasininkai, vienuoliai, parapijų bendruomenės, įvairios katalikiškos organizacijos ir visi geros valios žmonės.

Tai bus ne tik iškilmingas jubiliejaus minėjimas, bet ir padėkos diena Viešpačiui už daugelį metų lydėjusią Jo Apvaizdą, už kunigus, pašvęstojo gyvenimo žmones ir pasauliečius, kurie savo tikėjimu, tarnyste ir kasdieniu liudijimu kūrė bei tebekuria gyvą Kristaus Bažnyčią Utenos krašte.

Šventės metu susitiks skirtingų parapijų žmonės – tie, kurie savo bendruomenėse tyliai, bet ištikimai tarnauja artimui: globoja silpnesnius, ugdo vaikus ir jaunimą, rūpinasi ligoniais, puoselėja maldą, liturgiją, bažnytinę muziką, karitatyvinę veiklą ir įvairias evangelizacijos iniciatyvas. Tai bus proga padėkoti visiems, kurie savo darbais skleidžia Evangelijos šviesą ir gailestingumo kultūrą.

Ši jubiliejinė diena taps ir gražia įžanga į Utenos, mininčios 765-ą gimtadienį, šventės renginius, primindama, kad miesto istorija, kultūra ir tapatybė neatsiejamos nuo krikščioniškojo tikėjimo, kuris per amžius formavo mūsų krašto žmones, jų vertybes ir bendruomeniškumą.

Ypatingu šventės akcentu taps sakraliojo meno parodos atidarymas Utenos kraštotyros muziejuje. Paroda atskleis Utenos dekanato bažnyčiose saugomą meninį ir dvasinį paveldą – kūrinius, kurie liudija mūsų krašto tikėjimo istoriją, žmonių pamaldumą ir siekį per grožį šlovinti Dievą. Tai bus puiki galimybė iš naujo atrasti sakralinio meno vertę ir jo vietą šiandienos žmogaus gyvenime.

Kviečiame visus gausiai dalyvauti šioje išskirtinėje šventėje. Tegul ji tampa ne tik prisiminimu apie garbingą praeitį, bet ir paskatinimu dar tvirčiau kurti gyvą, vieningą ir viltingą Bažnyčią mūsų dekanato parapijose. Jubiliejus kviečia ne vien atsigręžti atgal, bet ir drąsiai žvelgti į ateitį, atnaujinant savo tikėjimą, bendrystę ir misiją būti Kristaus liudytojais šiandienos pasaulyje.

Iki malonaus susitikimo rugpjūčio 22 dieną Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje!

Kunigas dekanas Remigijus Kavaliauskas

The post Panevėžio vyskupijai – 100 metų! appeared first on udiena.lt.

Dvigubi emigrantai

Šalia Leliūnų miestelio Utenos ir Anykščių pasienyje gyvenantys Remigijus ir Lina yra dvigubi emigrantai – vilnietis ir šiaulietė susitiko Anglijoje. Vieno gyvenimas tekėjo Londone, kito – Kembridže, tačiau internetinė pažintis pakoregavo tėkmę. Sukūrę šeimą, susilaukę dviejų dukrų – Urtės ir Jorės – ir praleidę Anglijoje 10 metų grįžo į Lietuvą. „Norėdamas nusipirkti nekilnojamojo turto aplink Londoną ir turėti nors 20 kv. m betono kiemą bei kelių kambarių namą, turėsi visą gyvenimą dirbti“, – išvykimo priežastis apibendrino Remigijus. Nusprendę, kad vaikus nori auginti gamtoje, ir pusmetį intensyviai ieškoję sodybos, įsikūrė vos už kelių kilometrų nuo Leliūnų. Kai atvyko, rado gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, šalia – 3 ha žemės. Šeima grįžo su mintimi ūkininkauti, galbūt laikyti ožkas, avis. „Manėme, nusipirksime sodybą, o paskui sugalvosime, kuo užsiimti. Idėjų buvo daug“, – prisimena pašnekovai.

Autorės nuotr.

Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 08 11) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post Dolibagų šeimos gyvenimas džiazo ritmu: nuo ožkų ūkio iki kepyklos ir saksofono improvizacijų appeared first on udiena.lt.

„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė primena, kad dar labiau įprastos kainos sumažintos šiems atrinktiems šviežio maisto produktams: pienui, sviestui, grietinei, fermentiniam sūriui, fasuotai duonai, dešroms, dešrelėms ir visai šviežiai sveriamai bei fasuotai kiaulienai. Tai būtiniausios kasdienės prekės, kurių pirkėjai ieško nuolat.

„Kalbame ne apie kelis pavienius produktus, o ištisas jų grupes – daugiau nei pusę tūkstančio atrinktų šviežio maisto produktų. Tai – dar pavasarį pradėtos mūsų naujos kasdien mažų kainų strategijos ir pažado pirkėjams tesėjimas. Šių įvardintų prekių grupių kainos „nukaltos“ jau nuo kovo mėnesį sumažintos jų įprastos kainos, tad nuo šiol jos – visada kaip per akciją“, – pabrėžia ji.

„Nukaltos“ įprastos kainos kartais net mažesnės nei kitur su akcija

Pirkėjų patogumui naujos sumažintos įprastos kainos atvaizduotos kainos etiketėse, parodant prieš tai buvusią ir naują įprastas kainas. Šias, dabar kasdien dar mažesnių įprastų kainų, prekes į savo krepšelius dedasi virš pusės kiekvieną dieną „Maximose“ apsilankančių pirkėjų.

E. Vareikytė sako, kad įprastos kainos atrinktiems produktams buvo sumažintos iki jų akcinių kainų, kurios anksčiau būdavo siūlytos nebent trumpą laiką.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais „Maximoje“ dabar kasdien taikomos sumažintos kainos be akcijos yra mažesnės už ribotą laiką galiojančias kitų prekybos tinklų akcines kainas:

„Kiekvienas tinklas pasirenka savo kainodaros modelį. Kol vieni mažesne kaina šviežius maisto produktus siūlo trumpą laiką – tiek, kiek galioja akcija, mes pirkėjams mažas kainas užtikriname kasdien. Šią naudą pastebi ir pirkėjai – į mūsų parduotuves jų užsuka vis daugiau, o apsipirkdami jie įsigyja tai, ko reikia čia ir dabar, nes žino, kad nebereikia derintis prie akcijų kalendoriaus – mažos kainos jų laukia kasdien. Toks apsipirkimas pirkėjams suteikia daugiau laisvės ar nuima bent vieną rūpestį nuo pečių įsitikinus, kad kainos – visada kaip per akciją.“

Vienas tokių pavyzdžių, kada kituose tinkluose įprasta ar net akcinė kaina yra kiek didesnė nei tuo metu kasdienė „Maximoje“ – aukščiausios rūšies virta daktariška dešra „Premium“ (600 g). Kitame tinkle šios identiškos prekės kaina be nuolaidos – 4,79 Eur, dar kitur – įprasta 4,59 Eur, o šiuo metu su akcija – 3,59 Eur. Tuo metu nauja įprasta kaina „Maximoje“ – 3,49 Eur.

Kas ir kiek dabar kainuoja?

Lyginant senas ir naujas įprastas kainas „Maximoje“, ypač ryškūs skirtumai pastebimi šviežios sveriamos ir fasuotos kiaulienos skyriuose. Pavyzdžiui, dabartinė kilogramo atšaldytos sveriamos kiaulienos sprandinės be kaulo ir odos įprasta kaina yra 3,49 Eur vietoje buvusių 5,99 Eur.

Akcijos laukti nebereikia ir atšaldytai sveriamai kiaulienos nugarinei be kaulo ir odos – jos kilogramo kaina nuo šiol 1,70 Eur mažesnė, t. y., vietoje buvusios įprastos senos 4,99 Eur dabar ji yra 3,29 Eur.

Atšaldytos vakuumuotos sveriamos kiaulienos mentės be kaulo kilogramas, anksčiau kainavęs 3,49 Eur, dabar kainuoja tik 2,29 Eur – kaina sumažinta 1,2 Eur arba daugiau nei trečdaliu. Beveik ketvirtadaliu atpigintas ir sveriamas kiaulienos kumpis be kaulo ir odos, kurio įprasta kilogramo kaina vietoje 2,99 Eur dabar yra 2,29 Eur.

Mėsos kategorijoje „nukaltos“ ir jos gaminių – dešrų, dešrelių – įprastos kainos. Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies virtos „Utenos mėsos“ dešrelės (780 g) nuo šiol kainuoja 3,69 Eur vietoje 4,69 Eur, I r. karštai rūkyta „Krokuvos“ dešra „Klaipėdos maistas“ (400 g) atpigo net 1,10 Eur ir dabar kainuoja vietoje 3,09 Eur tik 1,99 Eur.

Mažesnės įprastos kainos nuo praėjusios savaitės taikomos taip pat sviestui, grietinei bei fermentiniam sūriui. 82 proc. rieb. 200 g „Rokiškio“ sviestas dabar kainuoja vietoje 2,49 Eur, tik 1,59 Eur, litras natūralaus „Dvaro“ pieno vietoje 1,69 Eur – 1,39 Eur.

Tuo metu sena litro UAT pieno „Well Done“ be laktozės kaina – 1,09 Eur, o nauja – 0,99 Eur, o 50 proc. riebumo 240 g fermentinio „Dvaro“ sūrio pakuotės kaina sumažėjo visu euru – vietoje 3,19 Eur jis dabar kainuoja 2,19 Eur.

Mažiau „Maximos“ pirkėjams dabar kainuoja ir visa fasuota duona. Pavyzdžiui, plikyta „Verbūnų“ duona (600 g) dabar kainuoja 1,39 Eur vietoje įprastų 1,65 Eur, raikytas batonas „Well Done“ – 10 euro centų pigesnis ir kainuoja 0,79 Eur, o sumuštinių duona „Gardėsis“ – vietoje buvusių įprastų 1,49 Eur, dabar tik 1,35 Eur.

„Tai yra tik keletas pavyzdžių mūsų pirkėjams. Daugiau sumažintų įprastų kainų jie gali rasti apsilankę bet kurioje mūsų tinklo parduotuvėje. Svarbu paminėti, kad atpiginus dar labiau virš 500 atrinktų šviežio maisto produktų, daugiau nei 300 jų galima rasti ir mažiausiose „Maximos“ parduotuvėse“, – priduria E. Vareikytė.

*Į sumažintų įprastų kainų produktų sąrašą neįtrauktos pjaustytos dešros, šviežios kiaulienos dešrelės, marinuota kiauliena ir visos prekių ženklų „Pormet“, Farm Milk“ bei „Malūno“ prekės. Visos prekės naujai sumažintomis įprastomis kainomis prekybos vietoje pažymėtos specialiomis kainų etiketėmis „Nauja įprasta kaina“.

The post Šviežias maistas dar pigesnis: įvardijo senų ir naujų įprastų kainų skirtumus „Maximoje“ appeared first on udiena.lt.

Pratybos organizuojamos bendradarbiaujant su Utenos rajono savivaldybe. Į jas įsitraukia Utenos kultūros centras, Utenos Dauniškio gimnazija, UAB „Utenos vandenys“, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, Utenos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir kiti partneriai. 

Be daugiau kaip šimto „Maisto banko“ komandos narių ir stebėtojų, pratybose dalyvaus ir apie 500 Utenos rajono gyventojų, kuriems jų metu bus formuojami ir perduoti maisto paketai. 

Gavote SMS iš „Maisto banko“? Ji yra tikra 

Dalis Utenos rajono gyventojų jau sulaukė trumpųjų SMS žinučių su kvietimu rugpjūčio 11 d. atvykti atsiimti maisto paketo. „Maisto bankas“ informuoja, kad šios žinutės yra autentiškos. Kvietimai buvo išsiųsti organizacijai jau žinomiems paramą gaunantiems žmonėms, kurie pakviesti prisidėti prie pratybų kaip jų dalyviai. Atvykti būtina nurodytu laiku, reikia turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jo nepateikus, maisto paketas išduodamas nebus. 

Pratybų metu – daugiau institucijų, transporto ir simuliacijų 

Didžioji dalis veiklų vyks teritorijoje aplink Utenos kultūros centrą. Taip pat pratybos bus organizuojamos Utenos Dauniškio gimnazijoje bei Utenos kultūros centre. 

Gyventojai tądien gali pastebėti intensyvesnį transporto judėjimą, daugiau specialiųjų tarnybų ir kitų institucijų darbuotojų. Pratybose dalyvaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, teritorijoje dažniau budės policijos bei kitų institucijų atstovai. 

Pratybų metu bus simuliuojamos įvairios netikėtos situacijos, todėl organizatoriai prašo gyventojų neišsigąsti, jei girdės garsinius pranešimus, matys didesnį žmonių aktyvumą ar kitus neįprastus veiksmus. Tai bus tik pratybų scenarijaus dalis. 

Primenama, kad realios ekstremaliosios situacijos atveju oficialūs perspėjimai gyventojams siunčiami į mobiliuosius telefonus, o informacija taip pat skelbiama interneto svetainėje LT72.lt bei transliuojama per LRT radiją. 

Mokomasi veikti tada, kai pagalbos reikia labiausiai 

„Visuomenė dažnai mano, kad ekstremalioji situacija būtinai susijusi su kariniais veiksmais. Tikrai ne. Mūsų komanda jau ne kartą reagavo į situacijas, kai žmonėms skubios pagalbos prireikė po gaisrų, evakavus gyventojus iš nesaugaus daugiabučio, užliejus gyvenvietes ar prasidėjus pandemijai, kai dalis žmonių negalėjo pasirūpinti maistu. Todėl privalome nuolat treniruotis ir tikrinti, kaip gebame veikti įvairiausiomis aplinkybėmis“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

Pasak jo, šių metų pratybos ypatingos tuo, kad jose daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su savivaldybe ir vietos institucijomis. 

„Labai džiaugiamės sklandžia partneryste su Utenos rajono savivaldybe. Tikimės, kad tokių situacijų niekada neprireiks, tačiau jei rajone reikėtų didesnės pagalbos gyventojams, žinosime, kad kartu esame pasirengę veikti greitai ir koordinuotai“, – teigė S. Gurevičius. 

Pratybų metu bus organizuojami teoriniai mokymai, praktinis maisto paketų ruošimas ir dalijimas, karšto maisto gamyba bei Utenos Dauniškio gimnazijos virtuvės pasirengimo testavimas, gaisro gesinimo mokymai ir įvairios iš anksto dalyviams neatskleidžiamos netikėtos situacijos.

Atkreipiamas dėmesys, jog pratybose dalyvaus tik iš anksto informuoti „Maisto banko“ komandos nariai, kvietimus gavę Utenos rajono gyventojai bei stebėtojai iš kitų Lietuvos savivaldybių. 

„Maisto bankas“ dėkoja Utenos rajono savivaldybei, partneriams ir Utenos gyventojams už bendradarbiavimą bei supratingumą. Organizatoriai atsiprašo už galimus laikinus nepatogumus ir tikisi, kad šios pratybos padės dar geriau pasirengti situacijoms, kai pagalbos žmonėms prireikia netikėtai. 

„Maisto banko“ inf.

The post Utenoje vyks nacionalinės „Maisto banko“ ekstremaliųjų situacijų pratybos: gyventojų prašoma neišsigąsti appeared first on udiena.lt.

Hobį pavertė mėgstamu darbu

Su T. Skubieje kalbėjomės Užpaliuose. Svetinguose namuose pašnekovė pasitiko, žinoma, su kvapnia žolelių arbata. Kaip užpalietė atsidūrė Tauragnuose? Pašnekovė pasakojo, kad į kraštą, kur gyva Eugenijos Šimkūnaitės dvasia, nuvedė naujasis jos pomėgis.

„Į Tauragnų krašto muziejų atėjau prieš pusę metų. Patys paruošėme programą ir edukacijas. Mano hobis yra hidrolatų gamyba, turiu savo aparatą. Bandau, testuoju įvairius augalus ir noriu parodyti žmonėms, kokia gamta, augalai juos supa ir ką iš jų galima padaryti. Norisi tai daryti natūraliai, pačiai ieškant žinių, nes nesu specialistė. Noriu parodyti lankytojams, kad kartu galime tyrinėti augalus“, – pasakojo muziejaus edukatorė.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 0807) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post Žolynų galią atradusi Toma Skubiejė: „Galime pasirinkti tabletę, bet pirmiausia verta išbandyti natūralius būdus“ appeared first on udiena.lt.