Ar esate uteniškė? Norėjote būti pardavėja?

Taip. Čia baigiau Utenos prekybos mokyklą. Mokiausi pardavėjo specialybės. Su prekyba susijusius mokslus pasirinkau, nes norėjau būtent tokio darbo. Iš pradžių įstojau į Vilniaus prekybos technikumą, bet tėvai, sužinoję, kad tokia pati mokykla yra ir Utenoje, perkalbėjo grįžti – kam ten Vilniun važinėti, o ir mažiau išlaidų. Tęsiau čia.

Šioje parduotuvėje pradėjau dirbti nuo 2014 metų – kartu su euro įvedimu. Jau dvylika metų aš čia sau viena šeimininkauju, o pirmuosius trejus metus dar dirbau kitiems savininkams.

Visą straipsnį skaitykite antradienio (2026 05 19) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.

The post Saldumynų pardavėja žino ne tik saldainių sudėtį, bet ir žmonių istorijas appeared first on udiena.lt.

Tas pats dronas?

Kaip visuomenę pirmadienį ryte informavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, gegužės 17 d. ankstų rytą Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkardos sienos apsaugos tarnyba fiksavo objektą, kurio charakteristikos buvo panašios į droną. Objektas buvo vienas ir greitai dingo. Tuo metu NATO naikintuvai vykdė oro patruliavimo misiją Latvijoje, orlaiviai buvo nukreipti į Lietuvą, tačiau jokių objektų neaptiko. Incidentą tikrino Lietuvos kariuomenė. Vertinta kontrabandinio drono versija. Pagal drono kritimo vietą Samanės kaime, detekcijos vietą ir trajektorijas, gali būti, kad kritęs dronas yra tas pats, kurį fiksavo pasienio tarnyba ir bandė aptikti NATO naikintuvai. Šią informaciją tikslina tyrimas. Incidentas galėjo trukti iki 10–20 minučių.

Visą straipsnį skaitykite antradienio (2026 05 19) laikraštyje „Utenos diena“.

Deivido Ridiko nuotr.

Daugiau skaitykite čia.

The post Neeilinis įvykis rajone: nukrito dronas, rasta sprogstamųjų medžiagų appeared first on udiena.lt.

Ypatingai sustiprinta teritorijos apsauga. Dėl saugumo uždaromas eismas kelio Sudeikiai–Bikuškis atkarpoje. Prašoma vairuotojų būti supratingus, laikytis pareigūnų nurodymų ir elgtis atsakingai.

Gyventojų prašoma laikytis saugaus atstumo. „Pastebėję galimas nuolaužas ar kitus įtartinus objektus, nedelsdami praneškite skubios pagalbos numeriu 112. Informaciją atnaujinsime“, – pranešė pareigūnai.

„Utenos dienos“ inf.

The post Vietoje, kur sudužo dronas, rasta sprogstamųjų medžiagų appeared first on udiena.lt.

Sulaukta pažadų

Įsibėgėjus 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui, projektų vykdytojams kyla įvairių klausimų. Finansų ministerijos inicijuotų susitikimų regionuose tikslas – ne tik pristatyti aktualias finansavimo kryptis, bet ir išgirsti savivaldybių lūkesčius bei problemas, su kuriomis susiduriama kasdienėje projektų administravimo praktikoje. Anykščių menų inkubatoriuje vykusio renginio metu dalyviams buvo sudaryta galimybė aptarti projektų įgyvendinimo aktualijas bei sulaukti konkrečių atsakymų į pateiktus klausimus.

Didelis dėmesys buvo skirtas vienam iš aktualiausių klausimų – apie finansines korekcijas, kurios taikomos projektų vykdytojams dėl įvairių pažeidimų. Viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pažymėjo, kad Europos Komisijos gairės yra detaliai aprašytos ir privalomos vykdyti. Taip pat pažadėjo, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus parengtos naujos vertinimo gairės, kuriose bus atsižvelgiama į pažeidimo žalą ir proporcingumą. „Skirtumas tarp Europos Komisijos skaičiuojamos išskaitos ir mūsų šalyje nustatytų gairių bus dengiamas iš valstybės biudžeto“, – sakė ji.

Ypatingas dėmesys atkreiptas į bendradarbiavimo svarbą. Pasak viceministrės, tokių susitikimų metu identifikuojamos projektų vykdytojų problemos, nes tik bendradarbiaujant, išgirstant siūlymus galima planuoti procedūrų paprastinimus, rasti bendrus sprendimus, kaip paspartinti lėšų išmokėjimą, kad projektų vykdytojai galėtų atsiskaityti su rangovais.

Įžvalgos ir lūkesčiai

ES 2021–2027 metų finansavimo laikotarpiu Lietuvos regionai pasinaudos daugiau nei 1,75 milijardo eurų investicijomis įvairiose srityse. Šiuos skaičius demonstruoja realūs darbai – regioninėms pažangos priemonėms jau išmokėta beveik 139 mln. eurų.

Viceministrė pabrėžė, kad regionams tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant ES investicijų programas, todėl itin svarbu užtikrinti sklandų projektų planavimą bei jų įgyvendinimą laiku.

Renginio metu aptartos ateinančio laikotarpio finansavimo tendencijos, galimi projektų administravimo procesų pokyčiai. Taip pat buvo pristatyta Utenos regiono situacijos apžvalga bei numatomi pokyčiai, orientuoti į efektyvesnį projektų administravimą, spartesnį lėšų išmokėjimą ir didesnį aiškumą projektų vykdytojams. Diskusijos metu akcentuota tai, kad regionų plėtrai ypač svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir savivaldybių gebėjimas kartu įgyvendinti didesnės apimties projektus.

Susitikime dalyvavę regiono savivaldybių atstovai išskyrė infrastruktūros modernizavimo, viešųjų paslaugų kokybės gerinimo ir investicijų pritraukimo klausimus. Taip pat aptarė, kaip efektyviau panaudoti ES fondų lėšas kuriant patrauklesnę aplinką gyventojams bei verslui, dalytis informacija tarp savivaldybių bei nacionalinių institucijų.

Renginio pabaigoje vyko diskusija, kurios metu savivaldybių, ministerijų atstovai ir projektų administravimo institucijų specialistai dalijosi įžvalgomis apie praktinius iššūkius bei galimus sprendimus, siekiant sklandesnio projektų įgyvendinimo regione.

Utenos rajono savivaldybės atstovai kėlė klausimus dėl projektų administravimo terminų, finansavimo sąlygų, augančių projektų kaštų ir kt.

Sulaukta pastebėjimų bei kritikos

„Išgirdome daug kritikos, ir daug tobulintinų situacijų, kurias tikrai įsivertinsime. Matome, kad daug problemų kelia viešieji pirkimai. Todėl lauksiu regionų atstovų klausimų ir kreipsiuosi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri yra atsakinga už viešuosius pirkimus. Šis susitikimas regionuose yra septintas, juose išgirstame tikrai daug tobulintinų aspektų. Finansinės korekcijos mažės, finansinius mokėjimus projektų vykdytojams atlaisvinome išgirdę pastabas dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Taigi pastabos bei kritika yra naudingi, nes skatina tobulėti ir ieškoti sprendimų. Kritika parodo skausmingas ir būtinas spręsti problemas. Kalbant iš teigiamos pusės, Utenos regionas yra pasiekęs aukštesnių rezultatų ir rodo teigiamas investicijų augimo tendencijas viršydamas 11 procentų investicijų lygį. Tai demonstruoja pranašumą lyginant su kitais regionais“, – „Utenos dienai“ komentavo finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas pažymėjo, kad itin svarbu užtikrinti lankstesnes sąlygas ir spartesnius sprendimų priėmimo procesus regionuose.

„Šis susitikimas naudingas visapusiškai. Rengiant projektus, juos vykdant nuolat kyla diskusijų tarp institucijų ir kartais tie procesai užtrunka ilgai ar net per ilgai. Tokie susitikimai leidžia įvardyti problemas ir išgirsti galimus sprendimus. Didelių pokyčių gal ir neįvyks, bet dialogas yra naudingas. Kiekvienas sėkmingai ir sparčiai įgyvendintas projektas tiesiogiai prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo. Įgyvendinant projektus, panaudojant ES lėšas didžiausi sunkumai kyla dėl biurokratinių kliūčių. Aš visada pasisakau už kuo mažesnį biurokratizmą, o šio susitikimo siekis ir yra sumažinti biurokratizmo elementų projektų rengimo ir vykdymo procese. Regionams svarbu ne tik pritraukti investicijų, bet ir turėti aiškius bei efektyvius projektų įgyvendinimo mechanizmus. Visos šešios Utenos regione esančios savivaldybės turi funkcinių zonų strategijas, tačiau Utena dar turi ir tvarios plėtros bei Utenos miesto darnaus judumo plano strategiją. Pagrindiniai mūsų tikslai yra nukreipti į investicijas į rajono seniūnijas, mieste esančio baseino renovaciją, pramonės parko sklypų, miesto kvartalų bei kitos infrastruktūros tvarkymą. Mes esame finansiškai drausminga savivaldybė, todėl lėšų projektams vykdyti, prisidėdami sava dalimi, visada turime, bet dėl įvairių derinimų ir kitų procedūrų projektų rengimas labai ilgai užtrunka. Pavyzdžiui, baseino rekonstrukcijos projektas nuo pat dokumentų rengimo pradžios iki paskutinės plytos padėjimo ir atidarymo užtruks ne mažiau kaip penkerius metus. Tiek laiko skirti pastatui rekonstruoti yra gerokai per daug. Jeigu mes norime spartaus augimo, progreso valstybėje, projektų vykdymo terminai turėtų būti trumpesni“, – sakė meras.

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad reguliarus ir konstruktyvus dialogas tarp regionų ir valstybės institucijų yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų investicinių projektų įgyvendinimą.

„Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad reguliarus ir konstruktyvus dialogas tarp regionų ir valstybės institucijų yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų investicinių projektų įgyvendinimą.”

The post Finansų ministerija inicijavo susitikimą su Utenos regiono plėtros taryba appeared first on udiena.lt.

Nudžiugino gimnazijos bendruomenę

Kaip „Utenos dienai“ komentavo Utenos Dauniškio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Adiklienė, visa gimnazijos bendruomenė džiaugiasi 1993 m. laidos absolventų iniciatyva.

„Tai bus graži erdvė, sakurų parkas pritrauks daug svečių. Ateityje planuojame parke pastatyti suoliuką, o pro gimnazijos langus jau ir dabar atsiveria žydinčių sakurų grožis. Gimnazistai žiūrėdami pro langus į sakurų sodą galės pailsinti akis. Svarbiausiai, kad visi džiaugtųsi ir prisidėtų prie mūsų miesto grožio kūrimo“, – džiaugsmingai kalbėjo direktoriaus pavaduotoja ir apgailestavo negalinti atskleisti pagrindinio šios idėjos sumanytojo pavardės.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio (2026 05 15) laikraštyje” „Utenos diena“.

The post Dauniškio gimnazijos absolventų dovana miestui – sakurų parkas appeared first on udiena.lt.

Šiemet 20 km maršrutas skirtas paskutiniajam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui–Siaubūnui atminti.

Tai – puiki galimybė turiningai praleisti laiką gamtoje, pažįstant laisvės kovų istoriją!

Žygio programa ir registracija: https://tinyurl.com/3mynfjzs

Samanomis sąmoningi.

Utena.lt inf.

The post Žygis „Samaningi kilometrai“ appeared first on udiena.lt.

Ne tik pagulėti

„Vasarą žmonių judėjimas labai didelis. Tauragnai visada buvo graži vieta. Mano vienas iš tikslų, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir patogūs atvykstantiems poilsiautojams“, – sakė J. Stasiūnas. Ką reiškia „patogūs“? Seniūnas paaiškino: kad atvažiavęs žmogus ne tik galėtų nusimaudyti, bet ir turėtų kur užsiimti kita veikla: sportuoti, išsikepti maisto, kad būtų veiklų šeimoms. „Norisi, kad miestelis taptų dar labiau mėgstamas turistų, nes iš tiesų turime, ką parodyti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Nuo birželio Tauragno slėnyje turi pradėti veikti užkandžių kavinukė. Ji ne pirmą sezoną maitins pramogautojus, tik pernai vasara buvo tokia, kad sezonas, anot seniūno, greitai ir skausmingai pasibaigė. Šiuo metu aktyviai ruošiamasi naujam sezonui: tvarkomos poilsiavietės, plečiamas paplūdimys, keičiama sporto žaidimų aikštelės danga. Pernai slėnyje buvo atnaujinti mediniai suolai, laiptai.

„Pirmiausia norime susitvarkyti tai, ką turime. O kalbant apie ateitį, turime daug vizijų, kaip pritaikyti miestelį poilsiautojams. Jau dabar galima žaisti tinklinį, poilsiautojai gali išsinuomoti valtį, irklentes. Turiu daug planų galvoje, dabar ruošiu pamatus, kad kitais metais galėtume startuoti“, – sakė J. Stasiūnas. Vienas iš tų planų – žygių maršrutai pėstiesiems bei dviratininkams. Sudarant maršrutus talkina vienas aktyvus tauragniškis dviračių žygių mėgėjas. Keliauninkams nepaklysti padeda „Strava“ programėlė. „Manau, po truputį prisijaukinsim aktyvų turistą, kuris atvykęs nenorės tik gulėti“, – viliasi seniūnas.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio (2026 05 15) laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotraukos

Daugiau skaitykite čia.

The post Apie turizmo perspektyvas Tauragnuose: „Reikia kibirkšties, kad viskas pradėtų plėtotis“ appeared first on udiena.lt.

Kai kalbame apie dezinformaciją, dažnai atrodo, kad tai grėsmė, atsirandanti iš išorės: Kremliaus naratyvai, troliai, suklastoti vaizdo įrašai, botų armijos ir kitos informacinės negandos. Tačiau naujausios Lietuvos mokslininkų analizės sufleruoja paprastą ir nepatogią tiesą – dezinformacija nesukuria problemų iš nieko. Dezinformacija randa esamas mūsų visuomenės žaizdas ir jas paaštrina. Tai iš esmės keičia visą diskusiją apie tai, kaip turėtume kovoti su melagienomis.

37 metai nuolatinės dezinformacijos

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, susidūrė su dezinformacija ne tik nuo karo Ukrainoje pradžios. Kremliaus pasakojimai mus lydi nuo pat 1990-ųjų – iškraipydami istoriją, menkindami nepriklausomybės gynėjų atminimą, vaizduodami Lietuvą kaip neofašistinę, rusakalbius engiančią valstybę. Sausio 13-osios įvykiai metų metus buvo perpasakojami absurdiška versija esą „savi šaudė į savus“. Partizanai vaizduoti ne kaip laisvės kovotojai, o kaip nusikaltėliai. NATO karių atvykimas 2017-aisiais pristatytas kaip agresija prieš Rusiją.

Per pastaruosius porą metų tos pačios žinios persikūnijo: dabar kalbama apie „okupacinę“ Vokietijos brigadą, „korumpuotą“ valdžią, „nepakeliamą“ gynybos mokestį, kuris esą uždedamas paprastiems žmonėms dėl elito interesų. Šaulių sąjunga vaizduojama kaip prievartinė militarizuota struktūra. Kiekviena saugumo problema, nuo pasienio dronų iki incidentų su sąjungininkų kariais, paverčiama įrodymu, kad NATO mums nepadės, kad Lietuva yra tik pėstininkas didžiųjų galių žaidime.

Šios žinutės veikia ne todėl, kad jos įtikinamos. Jos veikia todėl, kad jose visada slypi tikro nepasitenkinimo grūdas. Lietuva yra antra pagal pajamų nelygybę šalis Europos Sąjungoje – Gini koeficientas siekia 35,5. Skirtumai tarp Vilniaus ir regionų yra jaučiami sveikatos paslaugose, švietimo galimybėse, darbo užmokestyje, net galimybėse nuvažiuoti pas gydytoją specialistą. Maždaug aštuoni iš dešimties tradicinės žiniasklaidos vartotojų – dažniausiai vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, gyvenantys ne didmiesčiuose žmonės – mano, kad jų nuomonė Lietuvoje nėra vertinama. Du trečdaliai jų netiki, kad visuomeninis transliuotojas yra laisvas nuo politinio spaudimo. Tik 31,5 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad visuomeninė žiniasklaida yra laisva nuo politinio spaudimo, kai ES vidurkis – 43,5 proc.

Nebūtinai tiesa, bet artima

Kai žmogus jaučia, kad jo negirdi, jis ieško tų, kurie esą girdi. Ir čia jam pasitarnauja dezinformacija – ne kaip apgaulė, o kaip patvirtinimas to, ką jis ir taip jautė: kad sistema neteisinga, kad valdžia atitrūkusi, kad jis paliktas vienas. Tas „atpažinimo“ jausmas yra galingesnis už faktus. Klausimas „ar tai tiesa?“ pakeičiamas klausimu „ar tai man artima?“.

Tyrėjai šį reiškinį vadina „transformacine trauma“. Tai trisdešimt metų kauptas jausmas tų žmonių, kuriems demokratijos ir rinkos reformos atnešė ne tiek pat naudos, kiek kitiems. Jie nebūtinai nostalgizuoja sovietmetį – jie tiesiog jaučiasi pamiršti šio meto. Reformos buvo vykdomos dėl ateities, bet ta ateitis daug kam taip ir neatėjo. Ir būtent jiems Kremliaus naratyvai apie „korumpuotą Vakarų elitą“ ar „paprastą žmogų prieš sistemą“ nuskamba pažįstamai. Tai ne politinis pasirinkimas – tai emocinis atpažinimas.

Skaitmeninė aplinka šią dinamiką tik sustiprina. Socialinių tinklų algoritmai nesirenka, kas tikra ir kas ne – jie renka, kas sukelia emociją. Pyktis, baimė, pasipiktinimas keliauja greičiau už faktus. Mokslininkai pastebi, kad informacijos pertekliuje žmonės nustoja klausti „ar tai tiesa?“ ir pradeda klausti „ar tai man artima?“. Tikrinimas tampa per brangus laiko ir energijos prasme. Lieka emocinis atpažinimas, „afektinis“ artumas turiniui. Tai reiškia, kad melas, kuris atrodo „savas“, visada turės pranašumą prieš tiesą, kuri atrodo „svetima“.

Esu savo valstybės dalimi

Prie viso to dar prisideda nauja autoritetų hierarchija. Kai pasitikėjimas tradicinėmis institucijomis – politikais, žiniasklaida, mokslu – krinta, jo vietą užima nauji „autoritetai“: tinklaraštininkai, anoniminės grupės, vietos „pranašai“. Jie kalba paprasta, emocinga kalba. Jie sako tai, ką žmogus jau jautė. Ir jiems nereikia įrodinėti – jiems tereikia patvirtinti.

Ką tai reiškia praktiškai? Reiškia, kad dezinformacijos negalima nugalėti vien blokuojant kanalus, šalinant turinį ar mokant atpažinti melagienas. Visa tai būtina, bet to negana. Jei žmogus jaučiasi nematomas, jokia medijų raštingumo pamoka jo neapsaugos nuo to, kuris pasakys: „aš tave matau, aš tave girdžiu, valdžia tau meluoja, o aš sakau tiesą“.

Iš to kyla labai konkreti politinė išvada. Atsparumas dezinformacijai prasideda ne nuo komunikacijos kampanijų, o nuo to, ar žmogus jaučiasi savo valstybės dalimi. Šie klausimai gali atrodyti tolimi nuo „kovos su dezinformacija“. Bet būtent jie yra mūšio lauko šerdis. Dezinformacijos kūrėjai juos žino. Jie metų metus stebi, kurios temos sukelia atgarsį, kurios ne. Jie testuoja žinutes, fiksuoja, kas „prikimba“. Mes, deja, dažnai reaguojame tik tada, kai melas jau pasklido.

Lietuvos atsakas į dezinformaciją iki šiol buvo daugiausia „apsauginis“ – uždrausti, blokuoti, paneigti. Tai svarbu ir veikia, ypač kai kalbame apie tiesioginę Kremliaus propagandą per televizijos kanalus ar sankcionuotus tinklalapius. Bet ilgalaikėje perspektyvoje stipriausią imunitetą sukuria ne siena nuo melo, o tiltas tarp žmonių ir institucijų. Ne baimė klausytis blogos informacijos, o pasitikėjimas, kad gera informacija egzistuoja ir kad ji skirta būtent man.

Tai darbas ne komunikacijos skyriams ir ne saugumo tarnyboms. Tai darbas visai valstybei – nuo mokesčių politikos iki regioninės plėtros, nuo viešųjų paslaugų prieinamumo iki to, kaip ministras kalba per televiziją. Kremlius pažįsta mūsų skaudulius geriau, nei mes patys norėtume pripažinti. Klausimas paprastas: ar mes patys juos pažinsime ir su jais dirbsime, ar ir toliau leisime kitiems jais naudotis?

Parengta remiantis akademine publikacija Disinformation-fighting system in Lithuania: A dual-approach to online threats and underlying societal issues.

Daugiau skaitykite čia.

The post Dezinformacija nesukuria problemų – ji jas išnaudoja appeared first on udiena.lt.

Būdama pirtyje atrado savo pašaukimą

28-erių pirtininkė gimė ir augo Utenoje. Baigusi Utenos „Saulės“ gimnaziją išvyko į užsienį. Po aštuonerių metų grįžusi į gimtąjį kraštą atrado savo pašaukimą.

„Aukštaitija man savas kraštas. Esu gyvenusi ir Aukštaitijos nacionaliniame parke, o Utenoje iki šiol gyvena mano tėvai. Myliu gamtą, mėgstu būti miške, todėl pasirinkau išvykti gyventi į Druskininkus. Pirtininkystė mano gyvenime atsirado kaip milimetrinis šansas, kurį aš čiupau dar net iki galo nesuprasdama, nei kas tai per mokslas, nei kur nuves šis kelias“, – pasakojo Kornelija.

Kartą apsilankiusi profesionalaus pirtininko vedamuose pirties ritualuose mergina suprato, kad tai ir yra jos kryptis. Nors šiuo metu ji gyvena Druskininkuose, pirtinimosi seansus organizuoja daugelyje miestų, taip pat ir gimtojoje Utenoje.

„Kai grįžau iš užsienio, pradėjau dirbti pas savo draugę Asalnų stovyklavietėje Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ten vyko pirtininkų suvažiavimas ir aš kartu su jais dalyvavau pirties ritualo seanse. Pirtinomės apie šešias valandas ir sulaukiau jų klausimų, kodėl aš pati dar nesu pirtininkė. Baigusi mokyklą neturėjau jokio išsilavinimo, žinojau, kad biure dirbti negalėčiau, man reikia judesio, veiksmo gamtoje, todėl rudenį nusprendžiau stoti į mokyklą, kurioje ruošiami pirtininkai“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

K. Misiūnaitės asm. archyvo nuotr.

Daugiau skaitykite antradienio (2026 05 12) laikraštyje „Utenos diena“.

The post Iš emigracijos – į pirties ritualus: uteniškė pasirinko neįprastą profesiją appeared first on udiena.lt.

Verslas žlunga

Bulves ir kitas daržoves auginantis anykštėnas ūkininkas Rimas jau daugiau kaip tris dešimtmečius ne tik ūkininkauja, bet ir atvažiuoja su savo išaugintomis gėrybėmis į Utenos ūkininkų turgų, prekiauja ir kitų miestų turgavietėse, turi sutartis su maisto ruošos bei tiekimo įmonėmis. Ir tądien, merkiant lietui, jis kantriai mindžikavo prie savo mikroautobuso, pardavinėdamas sodinti jau ilgus daigus išleidusias bulves, ir negalėjo nuslėpti slogios nuotaikos. „Kuo tolyn, tuo prastyn. Mūsų verslas žlunga“, – konstatavo daržovių augintojas, įvertindamas prekybos pokyčius laikui bėgant. Kaip vieną iš priežasčių, kodėl pirkėjų ateina vis mažiau, ūkininkas įvardijo prekybos centrus, kurių vis daugėja, o ir maisto prekių, tarp jų ir daržovių, pasirinkimas ten visada yra gausus bei įvairus. Kainos taip pat adekvačios, todėl, anot jo, žmonės mieliau renkasi nuvykti apsipirkti į parduotuvę, nei trenktis čia, pas ūkininkus. Kita priežastis, lemianti ūkių žlugimą, pasak pašnekovo, yra tai, kad vyresni žmonės silpnėja, numiršta, o jaunimas šiais laikais žemės darbų nebevertina, nebemato tame perspektyvų. „Aš irgi jau nebejaunas, baigsiu savo kadenciją, dukros tikrai šių darbų nedirbs, tad ir mano ūkiui vieną dieną ateis pabaiga“, – kalbėjo Rimas, išlaikęs viltį, kad blogos šios dienos oro sąlygos visgi nesutrukdys žmonėms atvažiuoti ir nusipirkti bulvių, nes juk „turi sodint, turi augint“.

Gedimino Jurgučio nuotr.

Visą straipsnį skaitykite antradienio (2026 05 12) laikraštyje „Utenos diena„.

The post Lietingas rytas ūkininkų turguje: slogios mintys apie žlungantį verslą ir enciklopedijos vertos žinios appeared first on udiena.lt.