Uteną pasirinko neatsitiktinai

2023 m. Rokiškyje įkurtos viešosios įstaigos „Gėris rankose“ direktorė Diana Kietienė sakė Uteną veiklos plėtrai pasirinkusi neatsitiktinai – šis miestas jai nesvetimas, čia gyvena jos mama. Sulaukta ir žmonių skambučių, pasiteiravimų, kada tokios paslaugos bus pradėtos teikti Utenoje. Didėjant darbuotojų skaičiui atsirado poreikis turėti savo stogą virš galvos. Buvusiose Užimtumo tarnybos patalpose Utenos rajono savivaldybė skyrė įstaigai kabinetą ir erdvę susibūrimams.

Įkurtuvininkus pasveikino savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Geleževičienė, mero patarėjas Gytis Stankevičius, patalpas palaimino Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos vikaras kunigas Rimantas Kaunietis.

„Socialinės paslaugos niekada neteikiamos vienos organizacijos pastangomis. Plėtra į naują miestą – pasitikėjimo klausimas“, – sakė D. Kietienė ir dėkojo savivaldybei, socialinių paslaugų specialistams, nevyriausybinėms organizacijoms, kaimynystėje įsikūrusioms įstaigoms už atvirumą, dialogą bei palaikymą.

Lanko beveik 100 uteniškių

VšĮ „Gėris rankose“ Utenos padalinyje šiuo metu dirba viena socialinė darbuotoja ir būrys individualios priežiūros darbuotojų. „Kai darbuotojų skaičius viršijo 20, o paslaugų gavėjų turime beveik 100, supratau, kad nebegalime važinėdami suteikti kokybiškų paslaugų. Pati atvykdavau 2–3 kartus per savaitę, bet to neužtenka, jeigu nori išgirsti paslaugų gavėjų poreikius, su jais bendrauti. Norėjome, kad ir socialinė darbuotoja ne važinėtų, o nuolat būtų Utenoje, kad sutrumpintume paslaugos laukimo laiką“, – kalbėjo D. Kietienė.

Socialinių paslaugų teikėjų daugėja, tačiau ir tokių paslaugų poreikis auga, tad įstaigos vadovė neatmeta, kad ateityje plėsis ir į kitus miestus. Įstaigos teikiamos paslaugos mokamos, bet viskas priklauso nuo asmens gaunamų pajamų.

The post Socialinių paslaugų tinklas Utenoje plečiasi appeared first on udiena.lt.

Kada sveikatos priežiūros paslaugos kompensuojamos?

Pacientai turi teisę gauti kokybiškas, profesionaliai ir pagarbiai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Svarbu žinoti ir pagrindines sąlygas: norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamas paslaugas, reikia būti apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (kai jis reikalingas) ir kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa.

Apie ką pacientus turi informuoti gydymo įstaiga?

Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą gali būti tinkamai įgyvendinama turint pakankamai informacijos apie teikiamas paslaugas. „Gydymo įstaigose pacientai turi sužinoti, kokios paslaugos kompensuojamos ir kokia jų teikimo tvarka, kad galėtų priimti jiems tinkamiausius sprendimus, susijusius su sveikata ir gydymu“, – primena Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Pacientai turi būti aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, iš gydytojų sužinoti apie sveikatos būklę, gydymo eigą, prognozes ir galimas rizikas. Ši informacija turi būti suprantama pacientui, o jei tai riboja jo amžius ar sveikatos būklė, informaciją turi gauti paciento teisėti atstovai.

Be to, gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa, turi pacientams matomoje vietoje ir interneto svetainėse skelbti, kokias paslaugas apmoka ligonių kasa, kokiais atvejais gali būti siūlomos gydymo priemonės su paciento priemoka.

Kas keisis artimiausiu metu?

Tai ypač aktualu šiuo metu, nes nuo gegužės 1 d. visose gydymo įstaigose – tiek valstybinėse, tiek privačiose – iš fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams turės būti teikiamos be jokių priemokų. Tai reiškia, kad jei paslaugą kompensuoja ligonių kasa, pacientas už ją neturi primokėti.

Kartu įsigalios galimų papildomų medicinos priemonių sąrašas. Jei pacientas pageidaus, jis galės iš sąrašo pasirinkti brangesnę priemonę nei ta, už kurią sumoka ligonių kasa. Tuomet žmogus mokės ne visą pasirinktos priemonės kainą, o kainų skirtumą. Gydytojas turės suprantamai paaiškinti, kokios yra kompensuojamos priemonės, už kurias nereikia mokėti, kuo jos skiriasi nuo brangesnių alternatyvų. Šią informaciją pacientas turės gauti raštu ir savo pasirinkimą patvirtinti parašu.

Į galimų brangesnių priemonių sąrašą įtraukti, pavyzdžiui, endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Ką daryti, jei kyla klausimų?

„Jei pacientams kyla klausimų dėl paslaugų teikimo ar priemonių apmokestinimo, pirmiausia rekomenduojama pasiaiškinti gydymo įstaigoje – registratūroje ar su gydančiu gydytoju. Jei to nepakanka, reikėtų raštu kreiptis į įstaigos administraciją“, – pabrėžia J. Valienė.

Jeigu gautas paaiškinimas netenkina, galima kreiptis į konkrečius klausimus nagrinėjančias institucijas, o su privalomuoju sveikatos draudimu susijusiais klausimais – į ligonių kasą.

Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina gyventojus kilus abejonių pasitarti dar prieš gaunant paslaugas. Konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais.

VLK inf.

The post Teisė būti informuotam: ką svarbu žinoti apie kompensuojamą sveikatos priežiūrą appeared first on udiena.lt.

Žmonės gerieji…jau labai norėjau kuo nors pasidžiaugti…parašyti jums gerą žinią, papasakoti kažką gražaus…Bet žinia aplankė pati blogiausia…

DIEVE, prašau padėk ištverti artimiesiems šitą netektį…jeigu mums taip sunku, tai jiems…padėk Dievuli!

Dariau, NUOSTABUS buvo tavo berniukas, visi pamilom jį vos pamatę! Jeigu ne jis, joks mūsų laivas nebūtų plaukiojęs po Tauragną, tiesiog žioplių būtų sulaužytas dar neįleistas į vandenį. Atvažiavo Ernestas ir viską sutvarkė.

Šiltas, mandagus, supratingas, sumanus ir galingas vyras! Didžiavausi juo…

Atsisveikint su Ernestu Gaideliu galima ketvirtadienį nuo15:30 Irsvitos šarvojimo namuose.

Penktadienį 8:00 Šv. Mišios bus aukojamos Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, 13:00 išlydėjimas į Tauragnų kapines.

Daunorių krašto bendruomenės „Ažu Tauragna” inf.

The post Atsisveikinimas su tragiškai žuvusiu ugniagesiu appeared first on udiena.lt.

Ši iniciatyva – tai ne tik kova su atliekomis, bet ir edukacinė kelionė, kurios metu uteniškiai bus skatinami atsisakyti vienkartinių pakuočių ir atrasti patogius, stilingus bei gamtai draugiškus daugkartinio naudojimo indus.

Nors kasdieniai pasirinkimai atrodo nekalti, didžioji dalis vienkartinių pakuočių yra netinkamos perdirbimui. Jos baigia savo kelią sąvartynuose, deginimo įrenginiuose arba, dar blogiau, – gamtoje.

„Gera žinia yra ta, kad pasirinkę daugkartinius sprendimus, galime ženkliai sumažinti savo asmeninį pėdsaką. To ir siekiame šia iniciatyva – parodyti, kad atsakingas elgesys prasideda nuo paprastų, kasdienių sprendimų“, – sako Visuomeninės organizacijos „Išsaugokim žemę“ vadovė Rasa Skeirienė.

Iššūkio dalyviai keturias savaites bus kviečiami priimti skirtingus iššūkius, kurie padės stebėti savo vartojimo įpročius ir juos keisti. Tai puiki proga ne tik sužinoti daugiau apie žiedinę ekonomiką, bet ir pajusti bendruomenės jėgą siekiant bendro tikslo.

Ši kampanija yra tarptautinio projekto BALTIPLAST, finansuojamo 2021-2027 m. Interreg Baltijos jūros regiono programos, dalis. Utenoje šį iššūkį įgyvendina Visuomeninė organizacija „Išsaugokim žemę“, glaudžiai bendradarbiaudama su BALTIPLAST projekto partneriu – VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centru (ECAT).

Kviečiame visus neabejingus Utenos gyventojus tapti šios prasmingos iniciatyvos dalimi, keisti senus įpročius į naujus ir kartu kurti švaresnį miestą.

Daugiau informacijos apie kampaniją ir kaip tapti dalyviu rasite:

Kampanijos įgyvendintojų puslapyje: www.issaugokimzeme.lt

Daugiau apie patį projektą: https://ecat.lt/projektas/changeknow/

The post Utena meta iššūkį vienkartinėms pakuotėms: gyventojai kviečiami į 4 savaičių pokyčių kelionę „Change(K)now!“ appeared first on udiena.lt.

Norintys dalyvauti ,,Atliekų kultūra” egzamine jau gali registruotis internetiniu adresu https://egzaminas.atliekukultura.lt/
Atliekų kultūra egzaminą organizuoja UAB „VAATC“, o projektą globoja – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tame tarpe UAB ,,Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Utenos rajono savivaldybės administracija geriausių rezultatų pasiekusius Utenos rajono dalyvius (1-4 klasių, 5-10 klasių, 11 klasių ir vyresnių kategorijos) apdovanos įsteigtais specialiais prizais.

Daugiau informacijos apie ,,Atliekų kultūra” egzaminą rasite internetiniu adresu https://atliekukultura.lt/naujienos/ar-butum-pirmunas-atlieku-kulturos-egzamine-suzinok-balandzio-30-aja/

Utena.lt inf.

The post Dalyvauk „Atliekų kultūra” egzamine appeared first on udiena.lt.

Alternatyva – kaimyninių miestų baseina

Pasak Utenos DSC direktoriaus Mindaugo Kildišiaus, iki baseino uždarymo dėl rekonstrukcijos darbų plaukimo treniruotes lankė 77 vaikai. Nors vaikai nuo kovo 9 dienos pradėti vežioti į gretimuose miestuose – Molėtuose, Ignalinoje ir Kupiškyje – veikiančius baseinus, dalis jų lankyti plaukimo treniruotes visgi atsisakė.

Direktorius neneigė, važinėjimas į kitus miestus gyventojams sukelia nepatogumų. Tačiau sulaukiama ir naujų pageidaujančių pradėti lankyti plaukimo treniruotes prašymų. Su vaikais Utenos DSC dirbo trys plaukimo treneriai – Jurgita Jurkėnienė, Eugenijus Rakitinas ir Aleksandras Diominas. Užsidarius baseinui vienas iš jų pareiškė norą išeiti iš darbo. Pasak M. Kildišiaus, dalį darbo sutartį nutraukusio trenerio A. Diomino darbo krūvio perėmė likę kolegos, prie komandos taip pat prisijungė ir nauja trenerė iš Ignalinos.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (balandžio 17 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Utenos rajono savivaldybės nuotr.

The post Utenos baseino rekonstrukcija: vaikų treniruotėms teko ieškoti alternatyvų appeared first on udiena.lt.

Aira Rimkutė (38 m.) niekur neskuba, nesiskundžia ir nepyksta. Ji stovi savo darbo vietoje prie vaisių bei daržovių prekystalio ir laukia užklystančio atsitiktinio pirkėjo. Kol kalbamės, vieno ir sulaukia – moteriai parduoda šviežių braškių indelį. „Saldžios, kvapnios, iš Graikijos“, – sako ji. Sutinka ir daugiau papasakoti apie save: kaip po keturiolikos metų Anglijoje atsidūrė Utenos turguje ir kodėl čia jaučiasi „savo vietoje“.

Nuo Žemaitijos iki Anglijos ir atgal į Lietuvą

Nors šiandien Aira save vadina uteniške, jos šaknys – Žemaitijoje, Telšiuose. Į Angliją ji išvyko vos baigusi vidurinę mokyklą. „Visi važiavo, visi kalbėjo, kad laukia pinigai. Važiavau genama tos pačios svajonės, kaip ir tūkstančiai kitų – užsidirbti, labai norėjau nusipirkti nuosavą butą. Iš pradžių Anglijoje tikrai buvo geros algos“, – prisimena moteris.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (balandžio 17 d.) laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.

The post Po keturiolikos metų Anglijoje Utenoje jaučiasi „savo vietoje“ appeared first on udiena.lt.

Beveik metus trukęs susirašinėjimas su neva Dubajuje gyvenančiu vyriškiu vienai vyresnio amžiaus moteriai atrodė kaip netikėta sėkmės istorija – ji jau planavo pirmą kartą gyvenime skristi į užsienį ir tam ketino išsigryninti 6 tūkst. eurų. Tačiau ši istorija galėjo baigtis visai kitaip. Pasak „Telia“ Panevėžio salonų vadovės Vaidos Vitkevičienės, nuo tokių situacijų nėra apsaugotas nė vienas.

2025 m. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, panašių istorijų pernai buvo fiksuota kone pusė tūkstančio, o gyventojų patirti nuostoliai siekė 764 tūkst. eurų. Specialistai pastebi, kad tokios schemos vis dažniau grindžiamos emociniu ryšiu – jos vystomos mėnesiais ar net metais, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kas – sukčiai neretai įtikina net ir atsargius, racionaliai mąstančius žmones.

Situacijos rimtumo neįvertino net senjorės vaikai

Iš pradžių ši istorija atrodė kaip paprasta pažintis internete. Vyresnio amžiaus moteris, neseniai išmokusi naudotis socialiniais tinklais, pradėjo bendrauti su neva Dubajuje gyvenančiu vyriškiu. Bendravimas truko beveik metus – per tą laiką atsirado ne tik jis, bet ir keli jo draugai, kurie taip pat įsitraukė į pokalbius. Tam, kad pažinties neapsunkintų kalbos barjeras, susirašinėti padėjo skaitmeniniai vertimo įrankiai. Apie šią situaciją ji papasakojo lankydamasi „Telia“ salonuose vykstančiose senjorų valandose.

„Moteris vienam iš salono konsultantų prasitarė, kad gyvenime jai pagaliau pasisekė – susipažino su vyriškiu iš egzotinės šalies ir netrukus vyks jo aplankyti. Besiruošdama kelionei planavo išsigryninti pinigų – net 6 tūkst. eurų“, – sakė V. Vitkevičienė.

Senjorė su konsultantu pasidalijo susirašinėjimais bei gautomis nuotraukomis – jose dominavo palmės, žydras Dubajaus vanduo ir kiti egzotiški vaizdai. Jas peržiūrėjus paaiškėjo, kad dalis vaizdų lengvai randami internete, o pats bendravimas vyksta ne su vienu, o su keliais asmenimis – tai buvo vieni pirmųjų ženklų, leidusių įtarti sukčiavimą.

„Nors artimieji apie situaciją žinojo, jų reakcija jos neįtikino – priešingai, ji jautėsi nesuprasta ir sakė, kad šią situaciją su šypsena priima net jos suaugę vaikai. Tik po kelių pokalbių su konsultantais senjorė pradėjo abejoti tuo, kuo anksčiau buvo įsitikinusi. Galiausiai ji atsisakė planų keliauti, o vėliau sugrįžo padėkoti“, – pasakojo V. Vitkevičienė.

Sukčiaudami kuria artimą ryšį

Kaip pastebi V. Vitkevičienė, ši istorija atskleidžia platesnę tendenciją – sukčiavimas vis dažniau remiasi ilgai ir nuosekliai kuriamu pasitikėjimu. Ypač tai būdinga vadinamiesiems romantiniams sukčiavimams, kai ryšys vystomas mėnesiais, o kartais ir ilgiau.

„Tokiais atvejais žmogus nebemato situacijos kaip rizikingos, nes jam atrodo, kad tai realus santykis. Sukčiai sąmoningai neskuba – jie kuria emocinį ryšį, įtraukia, leidžia priprasti“, – teigė V. Vitkevičienė.

Būtent todėl, anot pašnekovės, įspėjimai ne visada suveikia iš karto – dažnai reikia laiko, kol žmogus pats pradeda matyti neatitikimus. Čia svarbus vaidmuo tenka ir artimiesiems.

„Labai svarbu nesijuokti iš vyresnio amžiaus žmonių ir jų patirčių. Kritika ar pašaipa gali tik dar labiau apsunkinti atvirą pokalbį. Reikia suprasti, kad žmonėms yra visiškai natūralu ieškoti ryšio, draugystės, bendrauti – būtent tuo sukčiai ir naudojasi, pasitelkdami geranoriškumą prieš savo aukas. Kur kas veiksmingiau – išklausyti, domėtis ir padėti artimiesiems patiems racionaliai įvertinti situaciją“, – mintimis dalijosi „Telia“ Panevėžio salonų vadovė.

Vien budrumo nepakanka

V. Vitkevičienė pabrėžė, kad pagrindinė apsauga tokiose situacijose – neskubėti ir nepriimti finansinių sprendimų vienam. Net jei situacija atrodo asmeniška ar jautri, verta pasitarti su artimaisiais ar specialistais.

„Svarbiausia taisyklė – niekada neskubėti pervesti pinigų ar jų vežtis, jei kyla bent menkiausia abejonė. Sukčiai dažnai naudojasi emocijomis, todėl sprendimus verta priimti tik tada, kai atsiranda laiko jiems ramiai apsvarstyti“, – sakė ekspertė.

Vis dėlto, anot jos, vien žmogiško budrumo ne visada pakanka – ypač tuomet, kai sukčiai veikia nuosekliai ir profesionaliai. Tokiais atvejais vis dažniau pasitelkiami ir papildomi skaitmeniniai saugumo įrankiai, galintys padėti atpažinti rizikas dar prieš priimant sprendimus.

„Pastebime, kad žmonėms reikia paprastų, kasdien veikiančių sprendimų, kurie padėtų užkirsti kelią sukčiavimui. Pavyzdžiui, tokios programėlės kaip „Telia Safe“ gali įspėti apie nesaugias svetaines, apsaugoti asmens duomenis ar padėti išvengti apgaulingų puslapių“, – sakė V. Vitkevičienė.

Programėlė jungia kelis apsaugos sluoksnius vienoje vietoje. Ji padeda apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų, stebi įtartiną veiklą įrenginyje ir gali užkirsti kelią išpirkos reikalaujančių virusų veikimui. Be to, sprendimas atlieka ir prevencines funkcijas – leidžia patikrinti, ar įrenginys yra atnaujintas, bei suteikia galimybę aiškiai matyti, kokią prieigą prie asmens duomenų turi skirtingos programėlės.

The post Bendraudama su vyriškiu iš Dubajaus senjorė rizikavo netekti 6 tūkst. eurų: atskleidė, ko griebiasi sukčiai appeared first on udiena.lt.

Viena tokių iniciatyvų – Skaitymo valandėlė, kurią mokyklose kviečia puoselėti naujoji skaitymo ambasadorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Tokia valandėlė skirta vaikams ir jaunimui atrasti skaitymo džiaugsmą kaip natūralų, kasdienį, vidinį pasaulį praturtinantį procesą.  

Skaitymo valandėlė: nuo idėjos iki judėjimo  

Paklausta, kaip kilo Skaitymo valandėlės idėja, ambasadorė prisimena pirmuosius įkvėpimo šaltinius – apie skaitymo pamoką išgirdo konferencijoje. Būtent tada kilo mintis ieškoti būdų, kaip skaitymą paversti ne prievole, o malonumu.  

„Pirmą kartą apie skaitymo pamoką išgirdau konferencijoje, kurioje kolegos iš Suomijos pasakojo apie savo švietimo sistemą. Skaitymo pamokos tikslas nėra supažindinti vaikus su literatūra – svarbiausia, kad jie išmoktų skaityti ir pamėgtų šį procesą. Kiekvienas vaikas vertinamas individualiai, nes jų gebėjimai skiriasi: vieni į mokyklą ateina jau mokėdami skaityti, kiti dar nė nepažįsta raidžių. Tad negalima tikėtis vienodų rezultatų iš visų, nes tai gali kelti vaikams stresą. Natūralu, kad esame skirtingi ir mokomės savu tempu. Vėliau šios pamokos padeda vaikams atrasti skaitymo džiaugsmą ir juo mėgautis“, – pasakoja Skaitymo ambasadorė.  

Ši švietėjiška idėja greitai virto realiais veiksmais – Lietuvos mokyklos buvo pakviestos skirti bent vieną pamoką laisvam skaitymui. Pirmieji iniciatyvos rezultatai pranoko visus lūkesčius.  

„Mintis, kad galima bent kartą per metus skirti tik skaitymui, man atrodė labai tinkama ir vaikams, ir paaugliams, tad dar dirbdama viešojoje įstaigoje „Laikas skaityti“ pakviečiau Lietuvos mokyklas leisti vaikams bent vieną pamoką skaityti tai, kas jiems patinka: atsinešti savo knygą, pasiūlyti draugams, kurie galbūt nežino, ką išsirinkti. Paprašiau atsiųsti nuotraukų ir jų buvo tiek daug, kad neatlaikė pašto dėžutė. Vaikai skaitė stadionuose, aktų salėse, klasėse, parkuose. Tai veikė! Žinau, kad yra mokyklų, kurios tai praktikuoja nuolat ir tikrai džiaugiasi, kad vaikai skaito mieliau“, – teigiamais iniciatyvos rezultatais dalinasi R. Elijošaitytė-Kaikarė.  

Ambasadorė siekia Skaitymo valandėlę paversti ne vienkartine iniciatyva, o prasminga, į vaikų ugdymą integruota šalies mokyklų kultūra, vykstančia reguliariai – bent kartą per mėnesį ar net kiekvieną savaitę. Toks nuoseklumas svarbus formuojant natūralų skaitymo įprotį, kurį nuolat praktikuodami vaikai gali atrasti savo skaitymo ritmą, ugdyti dėmesio koncentraciją ir patirti tikrą skaitymo džiaugsmą.  

Jeigu vaikams sunku rasti tokią valandą kartą per savaitę, tai galima daryti literatūrinių švenčių progomis – Tarptautinę vaikų knygos dieną (balandžio 2-ąją), Pasaulinę knygos dieną (balandžio 23-iąją) arba Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną (gegužės 7-ąją), kai visoje Lietuvoje vyksta akcija „Lietuva skaito“.  

Svarbu pabrėžti, kad ši iniciatyva siekia burti mokyklų bendruomenę, kurioje pedagogai galėtų dalintis gerąja patirtimi, įkvėpti vieni kitus ir kartu auginti skaitymo kultūrą. Mokyklos, jau įgyvendinančios Skaitymo valandėles, kviečiamos jungtis į bendrą tinklą, o ateityje planuojama organizuoti renginius ar konferencijas, skirtas aptarti šioms ir panašioms ugdymo iniciatyvoms.  

Skaitymas – be spaudimo ir atsiskaitymų  

Nors Skaitymo valandėlė – svarbus švietimo žingsnis, ne mažiau reikšmingas ir kasdienis skaitymas – vaikai ir jaunimas skatinami rasti bent 15 minučių per dieną asmeniniam skaitymui, kuris padeda formuoti tvarų įprotį ir stiprina ryšį su tekstu.  

Ambasadorė akcentuoja, kad toks skaitymas neturėtų būti siejamas su akademinio atsiskaitymo mechanizmais. „Tikslas – suteikti vaikams ir jaunimui galimybę skaityti tai, kas jiems patinka, kad tą valandą tiesiog susikauptų prie patinkančio skaitomo teksto“, – teigia iniciatyvos autorė.  

Rūta įsitikinusi, kad paprastumas yra didžiausia šios idėjos stiprybė: „Labai dažnai geros priemonės yra pačios paprasčiausios. Juk skaityti mėgstamą knygą – taip lengva.“  

Kaip prisijungti prie skaitymo valandėlių iniciatyvos  

Skaitymo ambasadorė kviečia mokyklas jungtis prie Skaitymo valandėlių iniciatyvos bent 15 minučių per dieną skiriant asmeniniam skaitymui. Daugiau informacijos apie tai, kas yra skaitymo valandėlės ir kokiu dažnumu bei kada rekomenduojama jas organizuoti, rasite čia.  

Kviečiame fiksuoti savo valandėles nuotraukose ar įrašuose ir atsiųsti skaitymo akimirkas adresu skaitymo.ambasadore@lnb.lt. Taip pat raginame savo įspūdžiais dalintis socialiniuose tinkluose su grotažyme #skaitymovalandėlė.  

Komunikacinė kampanija „Skaitymo ambasadorius“ yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Iniciatyvą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.  

The post Ne prievolė, o malonumas: skaitymo revoliucija mokyklose  appeared first on udiena.lt.

Kaip informuoja Lietuvos policija ir Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, balandžio 14 d. apie 18 val. 29 min. Utenos rajone, Kušnieriūnų kaime, Pieno gatvėje, kelio Utena–Pilveliai–Užpaliai 10-ame kilometre, automobilis „Volkswagen Golf“, vairuojamas blaivios moters (gim. 1962 m.), kuri važiavo nuo Utenos, sukdamas į kairę nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu tiesiai nuo Užpalių miestelio važiuojančiu motociklu „Yamaha“, vairuojamu ne tarnybos metu neuniformuoto Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo (gim. 1995 m.). Motociklas nuo smūgio atsitrenkė į už golfo važiavusį automobilį „Toyota“, vairuojamą blaivaus vyro (gim. 1975 m.). Eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas. Automobiliuose važiavę asmenys nenukentėjo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Vėlų antradienio vakarą Užpalių ugniagesių komanda sutvarkė eismo įvykio vietą, kur buvo išsilieję tepalai, nušlavė šukes.

Laikraščio „Utenos diena“ inf.

The post Netoli Užpalių žuvo motociklu važiavęs ugniagesys gelbėtojas appeared first on udiena.lt.