5-uoju šaukimu 2011 m. NBA naujokų biržoje pasirinktas J. Valančiūnas savo karjerą už Atlanto pradėjo Toronto „Raptors“ klube, kuriame rungtyniavo iki pat 2018–2019 m. sezono vidurio, kai buvo iškeistas į Memfio „Grizzlies“ ekipą.

Tenesyje praleidęs du pilnus sezonus, nuo 2021–2022 m. sezono aukštaūgis užsivilko Naujojo Orleano „Pelicans“ komandos marškinėlius, o 2024–2025 m. sezoną pradėjo Vašingtono „Wizards“ gretose, tačiau užbaigė kartu su Domantu Saboniu atstovaudamas Sakramento „Kings“ organizacijai.

Galiausiai paskutinius metus NBA lygoje J. Valančiūnas praleido Denverio „Nuggets“ komandoje, su kuria nužygiavo iki pirmojo atkrintamųjų etapo.

Per visą savo karjerą už Atlanto J. Valančiūnas rinko 12,8 taško ir 9,0 atkovoto kamuolio vidurkius.

Apie komandos naujoką bei jo potencialą Europoje savo mintimis pasidalijo „Žalgirio“ klubo prezidentas Paulius Jankūnas.

„Labai smagu, kad Jonas grįžta į Lietuvą ir prisijungia prie Kauno „Žalgirio“. Nuo pat pirmųjų pokalbių iš jo daug kartų girdėjau kalbas, kad jis nori grįžti į Lietuvą ir žaisti „Žalgirio“ arenoje bei pajausti tą nuostabią atmosferą, skinti pergales. Pokalbių buvo daug, bet tą norą jaučiau visą laiką. Mes puikiai žinome, kas yra Jonas Valančiūnas – tai vienas geriausių Lietuvos krepšininkų, patriotas, kuris visada žaidžia su dideliu noru ir atsidavimu komandai. Derybos buvo ilgos, kadangi Jonas turėjo sutartį su Denverio „Nuggets“ komanda, buvo data, iki kurios turėjo paaiškėti, ar jis lieka Denveryje, ar bus iškeistas į kitą komandą. Galiausiai viskas taip susidėliojo ir tas laukimas mums pasiteisino, kadangi Jonas yra Kauno „Žalgiryje“, – kalbėjo P. Jankūnas.

Kauno „Žalgirio“ inf.

Kauno „Žalgirio“ nuotr.

The post „Žalgiris“ sudrebino rinką: sudaryta sutartis su Jonu Valančiūnu appeared first on udiena.lt.

Iš pirmo žvilgsnio muses primenančios sparvos dažniausiai gelia arklius, karves ir kitus didesnius, tamsaus kailio gyvulius, todėl jų įprastai daugiau ganyklose ar kaimuose. Vis dėlto su sparvų įkandimais dažnai susiduria ir žmonės – jos gali įkyriai skraidyti aplink žmogų keletą minučių, ieškodamos tinkamos vietos įgelti. Judėjimas ar blaškymasis norint išvengti įgėlimo šiuo atveju irgi gali būti nenaudingas, nes sparvos greitai skraido, jų kūnelis yra sunkesnis nei uodo, todėl judesio sukelta oro srovė jų neatbaido.

Šie kraujasiurbiai, kaip ir uodai, mėgsta drėgnas vietoves, šilumą bei pavėsį, todėl jų taip pat gali būti miško proskynose, šalia vandens telkinių, sodybose. Tose vietose, kurias pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, sparvų bus mažiau, ypač karštomis dienomis, tačiau vakarėjant jų gali padaugėti. Be to, kanda tik sparvų patelės, nes kraujas joms yra gyvybiškai svarbus siekiant susilaukti palikuonių, o patinai pasitenkina maitindamiesi žiedadulkėmis ir nektaru.

Kaip pasirūpinti įkandimo vieta?

Sparvos pastebi žmogaus ar gyvūno skleidžiamą šilumą iš toli, o įgėlus sparvai skausmas pajuntamas iš karto. Taip yra todėl, kad jų geliamasis straubliukas yra didesnis ir storesnis nei uodo, gali prasiskverbti net ir pro tankaus audinio drabužius. Po įkandimo pažeista vieta gali parausti, patinti, tapti skausminga ir jautri.

„Nors simptomai įprastai praeina per keletą dienų, kurį laiką gali lydėti diskomfortas. Rekomenduočiau po įkandimo nuplauti pažeistą vietą vandeniu ir muilu arba ją dezinfekuoti. Po įkandimo gali pagelbėti specialūs tepalai ar geliai, kai kurie jų turi vėsinantį efektą. Rinkoje taip pat yra ir specialių niežėjimą ir uždegimą mažinančių antihistamininių gelių su dimetindeno maleatu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis bei ant pažeistos vietos klijuojamų, niežėjimą mažinančių pleistrų“, – aiškino G. Stankevičienė

Ji dalijosi, kad įgėlimo vietą galima pašaldyti, o jei simptomai neslopsta ir vargina – rekomenduojama išgerti nereceptinių vaistų nuo alergijos, prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Infekcijų ir alerginių reakcijų grėsmė

Vaistininkė patikino, kad nors sparvų įgėlimai įprastai laikomi nepavojingais, kai kurie žmonės gali susidurti su alergine reakcija šių vabzdžių į kraują su seilėmis suleidžiamiems baltymams. Tokiu atveju įgėlimo vieta gali nemenkai ištinti, pulsuoti, tapti jautri net menkiausiam prisilietimui, karšta. Kitiems gali atsirasti mėlynė, galvos svaigimas, pykinimas, sunkumas kvėpuoti. Retai, tačiau pasitaiko, kad žmonėms pasireiškia ir anafilaksinio šoko reakcija, ypač jei sparva įkanda į kaklo ar galvos zoną.

„Dar vienas pavojus susidūrus su sparvomis – galima infekcija. Kadangi šio kraujasiurbio straubliukas yra didesnis ir geliant atsiveria didesnis odos plotas, į mikrožaizdelę gali pakliūti bakterijų, ypač jei esame gamtoje. Tokiu atveju pažeista vieta supūliuoja, gali atsirasti abscesas, pakilti temperatūra, pasireikšti kūno skausmai, pykinimas, gali tapti sunku judinti galūnę. Jei taip nutiktų, vertėtų stengtis numalšinti uždegimą ir kreiptis į medikus, kad šie atvertų ir išvalytų žaizdą“, – sakė pašnekovė.

Patiems užsiimti infekuotos vietos atvėrimu ir pūlių drenavimu ji griežtai nerekomenduoja. Spaudžiant ar kitaip bandant atverti pūlinį į pažeistą vietą gali patekti dar daugiau bakterijų, be to, galima pažeisti ir taip jautrią odą, todėl gali likti ir randas. Anot G. Stankevičienės, retais atvejais abscesas gali komplikuotis į sepsį, o tai – gyvybei pavojinga būklė.

Vienos apsaugos priemonės gali nepakakti

Vaistininkė įspėja, jog siekiant apsisaugoti nuo šių erzinančių vabzdžių, eteriniais aliejais grįsti repelentai gali ne visada būti veiksmingi, mat saugantis nuo sparvų, kaip ir nuo erkių, apsauga turėtų būti stipresnė. Tokiu atveju patartina taikyti kelias skirtingas priemones vienu metu arba rinktis agresyviau veikiančias aktyviąsias medžiagas.

„Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra DEET savo sudėtyje turinčios priemonės, kurių galima rasti skirtingų stiprumų. Specialios apyrankės, vabzdžius atbaidantys smilkalai, ultragarsinės ar dujinės priemonės su alethrinu taip pat gali būti labai veiksmingos, jas kombinuojant kartu. Žinoma, reikėtų nepamiršti pasirūpinti tinkleliais ant langų bei durų, tamsiu paros metu nepalikti pravirų langų ir uždegtos šviesos“, – pataria G. Stankevičienė.

Ji pridūrė, kad keliaujant į miškingas vietoves ar prie vandens telkinių pravartu dėvėti šviesius drabužius, kadangi sparvas traukia tamsios spalvos. Naudojant repelentus taip pat patartina nepamiršti juos reaplikuoti, kaip nurodyta ant pakuotės, nes kitu atveju apsauga gali būti mažesnė.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai

Magnific.com nuotr.

The post Skaudžiai geliančių sparvų išvengti sunkiau nei uodų: kaip elgtis, kad jas atbaidytume ir kaip pasirūpinti įgelta vieta? appeared first on udiena.lt.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašo 11 punktą sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai (nuomotojai) per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie priklausančio sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos gali raštu pateikti seniūnijai (seniūnijoje pagal žemės sklypo adresą) motyvuotą prašymą išbraukti sklypą iš Sąrašo ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4 punkte nustatytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra nulemta vienos ar kelių Aprašo 5 punkte nurodytų aplinkybių.

Įspėjame, kad nenaudojamų, apleistų kitos paskirties sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams (nuomotojams) bus taikomas 4 procentų žemės mokesčio ar žemės nuomos mokesčio tarifas, nustatytas Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimais.

Bendras preliminarus nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašas

Utenos rajono savivaldybės administracijos inf.

Magnific.com nuotr.

The post Sudarytas bendras preliminarus 2026 m. nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašas appeared first on udiena.lt.

Pastačius dviejų aukštų priestatą, Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus patalpos padidėjo iki 817 kv. m. Naujosios erdvės suplanuotos taip, kad užtikrintų didesnį pacientų komfortą, privatumą, pacientų srautų reguliavimą ir sklandesnį skubiosios pagalbos teikimą.

Čia įrengti erdvūs koridoriai, pacientams pritaikyti sanitariniai mazgai (tualetai ir dušai), moderni registratūra, stebėjimo palatos, terapeuto, pediatrų, chirurgo ir kitų specialistų kabinetai. Taip pat įrengta pervystymo / žindymo patalpa bei atskiras vaikų laukiamasis, kuris padės mažiesiems pacientams jaustis saugiau ir ramiau. Iš viso atnaujintame skyriuje įrengtos 45 naujos patalpos. Jose – ne tik nauja, moderni medicinos įranga (videolaringoskopai, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, elektrokardiografai, gyvybinių funkcijų monitoriai ir kt.), bet ir interjero dizaino sprendimai, padedantys orientuotis patalpose asmenims su negalia: liečiami patalpų žymėjimo ženklai, nurodantys patalpų paskirtį, aiškus spalvinis krypčių žymėjimas ant sienų ir grindų, registratūros pritaikymas paciento priėmimui sėdint arba privažiuojant vežimėliu bei kiti sprendimai.

Antrame ligoninės aukšte atlikti svarbūs atnaujinimai Intensyviosios terapijos skyriuje. Tai vienas svarbiausių ligoninės skyrių – jame gydomi pacientai, kuriems reikia intensyviosios terapijos bei skubios pagalbos traumų ir ūmių apsinuodijimų atvejais.

Šio skyriaus patalpos padidintos iki 430 kv. m. Reanimacijos salė išplėsta iki 6 lovų – čia įrengtos specialios reanimacinės lovos su integruota paciento svėrimo funkcija, taip pat 2 vienvietės izoliacinės palatos, kurių kiekvienos plotas 25 kv. m. Skyriuje įsigyti specialūs čiužiniai, medikamentams laikyti skirti šaldytuvai, daugelis kitų nusidėvėjusių prietaisų pakeisti naujais. Atnaujinus patalpas ir įrangą, šiame skyriuje dirbantys specialistai galės daug sklandžiau ir kokybiškiau teikti intensyviosios terapijos paslaugas bei užtikrinti anesteziologinę priežiūrą sunkiai sergantiems pacientams.

Šiuolaikiškai įrengti Skubiosios medicinos pagalbos bei Intensyviosios terapijos skyriai gebės priimti daugiau pacientų, kurie atvyksta ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš kitų miestų, sustiprins ligoninės pajėgumus reaguoti į skubius, ekstremalius atvejus.

Svarbu ir tai, kad pokyčiai vyksta ne tik modernizuojant ligoninės infrastruktūrą. Aktyviai dirbama siekiant pritraukti trūkstamų specialybių gydytojų, kitų reikalingų specialistų. Įgyvendinant trūkstamų specialybių gydytojų pritraukimo tvarkos aprašą, gydytojams numatytas didesnis finansinis paskatinimas, vienkartinės bei kasmetinės išmokos, galimybė gauti palūkanų kompensavimą pirmus 5 metus pirmajam gyvenamajam būstui savivaldybėje įsigyti, taip pat gauti rezidentūros studijų apmokėjimą (įstojus mokytis į valstybės nefinansuojamą rezidentūros studijų programą bei sudarius sutartį su Utenos rajono asmens sveikatos priežiūros įstaiga). 2025 metais Utenos ligoninėje darbą pradėjo 43 nauji specialistai (iš jų – 21 medicinos gydytojas), 2026-aisiais, skaičiuojant nuo metų pradžios iki liepos mėnesio, – 42 specialistai (iš jų – 13 medicinos gydytojų).

Tiek nuolat dedamos pastangos pritraukti naujų specialistų, tiek įgyvendintas projektas Skubiosios medicinos pagalbos bei Intensyviosios terapijos skyriuose – svarbūs veiksniai, stiprinantys Utenos ligoninės pajėgumus priimti daugiau pacientų, kurie atvyksta ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš kitų miestų, sudarantys sąlygas reaguoti į skubius, ekstremalius atvejus bei plečiantys sveikatos priežiūros paslaugų spektrą.

Finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU (projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis ir Naujos kartos Lietuva (NKL) lėšomis).

Utenos rajono savivaldybės administracijos inf.

Utenos r. sav. administrac. nuotr.

The post Utenos ligoninėje atidaryti atnaujinti Skubiosios medicinos pagalbos ir Intensyviosios terapijos skyriai appeared first on udiena.lt.

daiva@utenosdiena.lt

Neseniai 100 metų jubiliejų paminėjusi uteniškė Anelė Ramanauskienė šiandien džiaugiasi ramiu gyvenimu, artimųjų meile ir rūpesčiu. Jos gyvenime netrūko vargo dienų, sunkių darbų, netekčių, bet susikaupė ir daugybė džiugių akimirkų. „Kaip aš gyvenau, taip ir kiti gyvenkite“, – paprastais, bet prasmingais žodžiais pasakojimą apie savo gyvenimą ir ilgaamžiškumo paslaptis pradėjo šimtametė.

Anksti pažino savarankiško gyvenimo skonį

A. Ramanauskienė kilusi iš Petkūnų kaimo (Zarasų r.). Ji baigė tris mokyklos skyrius, paauglystėje neteko mamos ir liko gyventi su vyresniu broliu. Taigi anksti pažino savarankiško gyvenimo ir atsakomybės skonį.

„Dirbau visus ūkiškus darbus: ir dalgiu pjoviau, ir miške malkas kirtau. Darbininkė buvau“, – prisiminimais dalijosi močiutė.

Būdama 22 metų, ji ištekėjo, susilaukė trijų vaikų – dukterų Linos ir Almos ir sūnaus Alvydo. Taip jau sutapo, kad visos atžalos pasaulį išvydo kas trejus metus būtent kovo mėnesį.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 07 17) laikraštyje „Utenos diena“.

The post Sunkių darbų užgrūdinta šimtametė spinduliuoja gyvenimo patirtimi appeared first on udiena.lt.

„Prie žvyrkelių įsikūrę žmonės puikiai žino, ką reiškia po kiekvieno pravažiuojančio automobilio ar traktoriaus laukti, kol kieme nusės dulkių debesis. Išplėtėme dulkėjimo mažinimo programą ir laistysime daugiau žvyrkelių, kad kuo daugiau žmonių vasarą galėtų gyventi be dulkių savo kiemuose. Džiaugiuosi, kad šią praktiką perima ir savivaldybės, todėl pokyčius šiemet pajus dar daugiau gyventojų“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Dulkėtumo mažinimo priemonės taikomos prioritetiniuose žvyrkelių ruožuose, atrinktuose pagal aiškią metodiką. Ją parengė AB „Via Lietuva“ ir AB „Kelių priežiūra“ specialistai, įvertinę socialinius, saugumo, aplinkosauginius ir techninius kriterijus. Tokia sistema leidžia užtikrinti, kad sprendimai būtų taikomi ten, kur jie sukuria didžiausią naudą gyventojams ir kelių infrastruktūrai.

„Siekiame, kad kelių priežiūros sprendimai būtų naudingi žmonėms. Todėl dulkėtumo mažinimo priemonės pirmiausia taikomos ten, kur jos turi didžiausią poveikį gyventojų kasdieniam gyvenimui. Tinkamai nustatydami prioritetus, galime efektyviai panaudoti turimus išteklius ir nuosekliai gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo kokybę“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ atstovų, dulkėtumo mažinimo priemonės ne tik sumažina dulkių kiekį, bet ir padeda ilgiau išlaikyti žvyro dangos rišlumą, lėtina jos irimą bei mažina intensyvesnių priežiūros darbų poreikį. Tai leidžia efektyviau naudoti priežiūrai skiriamus išteklius, prailgina žvyrkelių eksploatavimo laiką ir užtikrina geresnes važiavimo sąlygas gyventojams.

Praėjusį sezoną išbandžius skirtingus dulkėtumo mažinimo metodus, programai vykdyti pasirinktas kalcio chlorido tirpalas. Bandymų rezultatai parodė, kad ši priemonė užtikrina ilgiausiai išliekantį poveikį – net ir po žvyrkelio profiliavimo dulkėtumo mažinimo efektas išlieka ilgiau nei taikant kitus bandytus sprendimus.

„Praėjusiais metais išbandėme skirtingus dulkėtumo mažinimo sprendimus ir įvertinome jų efektyvumą Lietuvos klimato sąlygomis. Šiandien taikome tas priemones, kurios pasiteisino praktikoje ir sukuria didžiausią naudą. Svarbiausia, kad pokytį pastebi patys žmonės – iš gyventojų sulaukiame padėkų ir teigiamų atsiliepimų dėl sumažėjusio dulkėtumo. Tai geriausias įrodymas, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Metodikos nauda atsiskleidžia per tikslinį resursų panaudojimą – priemonės taikomos 133 km iš daugiau nei 5 000 km žvyrkelių, tačiau dėl prioritetinių ruožų atrankos pasiekiama net 1 200 arba 25 % visų namų ūkių ties valstybinės reikšmės žvyrkeliais“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Šiemet dulkėtumo mažinimo priemonės bus taikomos daugiau kaip 130 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožuose. Atsižvelgiant į oro sąlygas ir faktinį poreikį, prioritetiniuose ruožuose darbai bus kartojami kelis kartus per sezoną. Taip mažinamas dulkių keliamas poveikis gyventojams, gerinamos važiavimo sąlygos ir ilgiau išsaugoma gera žvyrkelių būklė iki jų rekonstrukcijos ar asfaltavimo.

AB „Kelių priežiūra“ inf.

The post Gera žinia gyvenantiems prie žvyrkelių: mažinamas dulkėtumas appeared first on udiena.lt.

Kasdienis telefono skambutis iš nežinomo numerio šiandien dažnam kelia ne tik smalsumą, bet ir įtarimą. Nors telekomunikacijų bendrovės aktyviai blokuoja telefoninių sukčių atakas, praeities patirtys išmokė gyventojus budrumo. Reaguodama į natūralų klientų atsargumą, „Telia“ atstovė atskleidė, kaip pokalbio metu atpažinti, jog kitoje laido pusėje – tikras operatoriaus konsultantas. Operatorius dažniausiai skambina, kai nori pratęsti sutartį, išspręsti nesklandumus ar pasiūlyti geresnes sąlygas. Prieš pradedant kalbėti apie asmeninius reikalus, būtina įsitikinti, kas pakėlė ragelį. Todėl konsultantas gali paprašyti patvirtinti kliento tapatybę.

Telefoninių sukčių šešėlis

„Kai net iš Registrų centro nuteka žmonių duomenys, visi pradeda akylai saugotis ir į kiekvieną svetimą numerį žiūri labai įtariai. Kartais ši baimė suveikia taip stipriai, kad žmonės bijo kalbėti net ir tada, kai iš tiesų reikia aptarti svarbius sutarties reikalus. Tai nulemia ir kuriozines situacijas, kai žmogui turime įrodyti, jog tikrai skambiname mes. Nors ir patys daug komunikuojame apie sukčius, viena vertus, smagu, jog žmonės saugosi, kita vertus, jaučiame, kad reikia kalbėti apie tai, kuo galima iš tikrųjų pasitikėti“, – teigė „Telia“ mažmeninių pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovė Lina Buivydienė.

Nors vien užuominos apie sukčius dažnai priverčia žmones įsitempti, šią baimę geriausiai išsklaido paprastas ir atviras bendravimas. Kai atstovas neignoruoja kliento nerimo, priima jį natūraliai ir neskuba spausti, atsiranda erdvės dialogui.

„Išgirdę nerimą kliento balse, konsultantai pirmiausia stengiasi jį išsklaidyti. Jie iškart patikina, kad nereikės diktuoti jokių slaptažodžių, ir pasiūlo viską saugiai atsiųsti el. paštu. Tai iškart padeda pralaužti ledus. Tačiau jei žmogus vis dar jaučiasi nesaugiai, konsultantas, nenutraukęs pokalbio, išsiunčia trumpąją SMS žinutę. Vos tik klientas ekrane pamato oficialų „Telia“ siuntėjo vardą, jis supranta, kad bendrauja su tikru atstovu. Tada įtampa atslūgsta ir galima drąsiai spręsti sutarties klausimus“, – pasakojo L. Buivydienė.

Pasak jos, jei tokio patvirtinimo klientui dar mažai, jis gali konsultantui perskambinti oficialiu numeriu, nurodytu operatoriaus svetainėje. Taip pat konsultantai nuolat primena, jog po pokalbio klientas gali prisijungti prie savitarnos sistemos ir savarankiškai peržiūrėti visas aptartas sąlygas – tai irgi leidžia jaustis kur kas saugiau.

Ko niekada neprašys mobiliojo ryšio operatorius?

L. Buivydienės teigimu, tikras mobiliojo ryšio operatoriaus konsultantas niekad pokalbio nepradės rusų kalba, nemanipuliuos ir neskubins pašnekovo.

„Tikras operatoriaus konsultantas niekada neprašo padiktuoti banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų bei slaptažodžių. Taip pat bendrovės atstovai neskatina skubiai pervesti pinigų į nurodytas sąskaitas ar atlikti kitų finansinių operacijų tiesioginio pokalbio metu“, – pabrėžė L. Buivydienė.

Ekspertė atskleidė, kad dar viena raudona vėliava, iš kurios galima atpažinti sukčių, tai siūlymai įdiegti papildomas programėles į išmanųjį telefoną ar kompiuterį. 

„Sukčiai labai mėgsta kurti dramą. Jie gąsdina, kad po penkių minučių jums išjungs ryšį, arba siūlo atsisiųsti kažkokią programėlę, kuri neva išgelbės jūsų telefoną. Tikri konsultantai Holivudo filmų scenarijų nekuria ir tikrai neprašys įsidiegti jokių nuotolinio valdymo programų. Joks operatorius neverčia priimti sprendimo čia ir dabar. Jei kyla bent mažiausias įtarimas, tiesiog drąsiai padėkite ragelį – patikėkite, tai tikrai nėra nemandagu. Visada geriau patiems perskambinti oficialiu numeriu ir ramiai viską išsiaiškinti“, – šypsojosi L. Buivydienė.

The post Skambutis iš nežinomo numerio: kaip įsitikinti, kad su jumis nekalba sukčius appeared first on udiena.lt.

Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja įmonių ir įvairių paslaugų teikėjų, kurie nedideliuose miesteliuose ir kaimuose organizuoja vadinamąsias atvažiuojamąsias regos patikras. Gyventojai kviečiami nemokamai pasitikrinti regėjimą seniūnijose, bibliotekose, kaimų bendruomenių namuose, kultūros centruose, viešbučiuose ar kitose vietose bei patalpose, kurios nėra licencijuotos sveikatos priežiūros įstaigos.

Lietuvos optometrininkų asociacijai (LOA) tokios veiklos plitimas kelia rimtą nerimą. Gyventojams sudaromas įspūdis, kad jiems teikiama profesionali sveikatos priežiūros paslauga, nors iš tiesų ji gali būti vykdoma neteisėtai, nesilaikant sveikatos priežiūros paslaugoms keliamų reikalavimų.

Susirūpinimą sustiprino ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) paskelbta informacija. Tarnyba aiškiai nurodo, kad regos ar klausos patikros, atliekamos ne sveikatos priežiūros įstaigoje, yra neteisėtos. Net ir licencijuotas sveikatos priežiūros specialistas negali tokių paslaugų teikti seniūnijoje, bibliotekoje, kultūros centre ar kitoje vietoje, kuri nėra licencijuota asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

VASPVT taip pat atkreipia dėmesį, kad informacija apie tokias „nemokamas regos patikras“ dažniausiai platinama socialiniuose tinkluose, vietos spaudoje ar skelbimuose. Atvykusiems gyventojams atliekamas regėjimo patikrinimas, o po jo dažnai siūloma įsigyti akinius ar kitas optikos priemones. Tarnyba perspėja, kad tokias patikras gali atlikti ir medicininio išsilavinimo neturintys asmenys.

Lietuvos optometrininkų asociacijos (LOA) prezidentė Vaida Kačergienė sako, kad visuomenė turi aiškiai suprasti – teisėta sveikatos priežiūra negali būti teikiama bet kur.

„Nei vienas licencijuotas gydytojas oftalmologas, optometrininkas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas nerizikuos savo profesine licencija ir neteiks sveikatos priežiūros paslaugų nelegaliai. Tai reikštų grėsmę ne tik jo karjerai, bet ir atsakomybę prieš pacientą bei valstybę. Todėl gyventojai turėtų užduoti sau labai paprastą klausimą – jeigu regos patikra vyksta seniūnijoje, bendruomenės namuose ar kitoje nelicencijuotoje vietoje, kas iš tikrųjų tikrina mano regėjimą ir ar jis turi teisę tai daryti?“

Pasak Vaidos Kačergienės, žmonės dažnai suklaidinami profesionaliai atrodančia reklama, modernia įranga ar pažadu nemokamai pasitikrinti regėjimą. „Balta apranga, modernūs prietaisai ar užrašas „nemokama regos patikra“ dar nereiškia, kad žmogui teikiama teisėta sveikatos priežiūros paslauga. Jeigu paslauga teikiama pažeidžiant įstatymus, kyla pagrįstų abejonių ir dėl jos kokybės, ir dėl ją teikiančių asmenų kompetencijos.“

Regos patikra – ne tik akinių stiprumo nustatymas

Asociacijos prezidentė pabrėžia, kad regos patikra nėra tik akinių recepto išrašymas. „Regėjimo pablogėjimas gali būti pirmasis glaukomos, kataraktos, tinklainės ligų, cukrinio diabeto ar kitų rimtų sveikatos sutrikimų požymis. Todėl regos patikra nėra rinkodaros akcija ar priemonė parduoti akinius. Tai sveikatos priežiūros paslauga, nuo kurios gali priklausyti žmogaus regėjimas ir gyvenimo kokybė.“

VASPVT taip pat perspėja, kad nelegalių patikrų metu žmogus gali negauti visavertės sveikatos priežiūros. Jei regėjimo sutrikimo priežastis neįvertinama tinkamai, gali būti nepastebėtos rimtos akių ligos, laiku neskiriami papildomi tyrimai ar gydymas.

Kas atsakys už klaidingą išvadą?

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) atkreipia dėmesį, kad nelegalių regos patikrų metu pacientai netenka svarbiausios garantijos – aiškios profesinės atsakomybės.

„Jeigu žmogui nebus laiku pastebėta rimta akių liga arba bus neteisingai įvertinta jo regėjimo būklė, kas už tai atsakys? Licencijuoti specialistai atsako už savo sprendimus, jų veiklą prižiūri valstybė. Nelegalios veiklos atveju tokios atsakomybės dažnai nelieka.“

Abejonių kelia ir įsigyjamų akinių kokybės garantijos

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) pabrėžia, kad gyventojai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir kaip vartotojai. „Žmonės turi suprasti, kad pirkdami akinius nelegalios regos patikros metu jie rizikuoja likti be įprastų vartotojų garantijų. Ar bus išduotas pirkimą patvirtinantis dokumentas? Ar bus suteikta įstatymuose numatyta garantija? Kur reikės kreiptis, jei akiniai bus pagaminti nekokybiškai, lęšiai parinkti netinkamai arba gaminys neatitiks užsakymo?

Licencijuotose optikos įmonėse, kuriose vieno vizito metu atliekama ir regos patikra, ir užsakoma akinių gamyba pagal receptą, vartotojas gauna aiškias garantijas, gali pareikšti pretenziją dėl gaminio kokybės, pasinaudoti garantiniu aptarnavimu ir ginti savo teises. Tuo tarpu nelegalios veiklos atvejais žmogus gali likti vienas su savo problema ir neturėti kam pareikšti pagrįstų reikalavimų.“

Pasak Vaidos Kačergienės, akiniai nėra paprasta prekė – tai individualiai žmogui pritaikoma regos korekcijos priemonė, todėl jų kokybė, tikslumas ir profesionalus pritaikymas turi tiesioginę įtaką žmogaus regėjimui.

Kaip įsitikinti, kad paslauga teikiama teisėtai?

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) ragina gyventojus prieš registruojantis regos patikrai visada pasitikrinti:

• ar paslaugą teikianti įstaiga turi galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;
• ar specialistas turi galiojančią optometrininko arba gydytojo oftalmologo licenciją;
• ar paslauga teikiama licencijoje nurodytoje veiklos vietoje.
• VASPVT interneto svetainėje viešai galima patikrinti tiek sveikatos priežiūros įstaigų, tiek specialistų licencijas.
• Pastebėjus galimai neteisėtai teikiamas regos patikros paslaugas, gyventojai raginami apie tai pranešti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai.

Sveikata negali tapti prekybos priemone

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) ragina gyventojus nepasitikėti vien pažadais apie nemokamas regos patikras ir visada įsitikinti, kad paslauga teikiama teisėtai.

„Sveikatos priežiūra nėra kilnojamoji prekyba, o žmogaus regėjimas nėra priemonė parduoti prekę. Nelegalios atvažiuojamosios regos patikros kelia pavojų todėl, kad žmonėms sukuriama profesionalios medicinos paslaugos iliuzija. Tačiau už jos gali slypėti veikla, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kviečiame gyventojus būti budrius ir rinktis tik licencijuotas sveikatos priežiūros įstaigas. Regėjimas yra per daug svarbus, kad juo būtų rizikuojama dėl abejotinų pažadų ar tariamai nemokamų pasiūlymų”, – reziumuoja Vaida Kačergienė. 

Daugiau informacijos:

Lietuvos optometrininkų asociacija (LOA) Prezidentė Vaida Kačergienė,

telefonas +370 686 84452, elektroninis paštas: optometrininkuasociacija@gmail.com

Lietuvos optometrininkų asociacijos inf.

The post Lietuvos optometrininkų asociacija perspėja: nelegalios atvažiuojamosios regos patikros kelia pavojų gyventojų sveikatai appeared first on udiena.lt.

Nors apie žiedinę ekonomiką žiniasklaidoje girdime gana dažnai, daugeliui žmonių ši sąvoka skamba sudėtingai. Vis dėlto, jos veikimo principai atsiskleidžia paprastose, kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, maisto išsinešimo sektoriuje, kai patiekalą užsisakome ne vienkartinėje pakuotėje, o daugkartiniame inde, kurį panaudoję grąžiname.

Būtent tokius žiedinės ekonomikos sprendimus šiandien skatina Anykščiuose įgyvendinamas tarptautinis projektas „Change (k)now!“. Tvaresnė ateitis čia kuriama ne teoriškai, o praktiškai.

Žiedinė ekonomika: ką ši sąvoka reiškia iš tikrųjų?

Kaip minėjome įžangoje, sąvoka „žiedinė ekonomika“ nemažai daliai žmonių atrodo dar gana paini. Todėl trumpai aptarkime esmę. Žiedinė ekonomika – tai gamybos ir vartojimo modelis, kurio tikslas – kuo ilgiau išlaikyti gaminius naudojimo cikle ir taip mažinti naujų išteklių poreikį bei atliekų kiekį. Nors dažniausiai apie šiuos principus kalbama gamybos ar pramonės kontekste, jie sėkmingai pritaikomi ir kasdienėse situacijose.

Maisto išsinešimo sektoriuje tai reiškia, kad tas pats indas gali būti panaudojamas ne vieną kartą. Vietoje įprasto modelio „panaudoti 🡪 išmesti“, naudojami daugkartiniai indai, kurie grįžta į apyvartą ir yra naudojami pakartotinai. Tokiu būdu ne tik sumažėja atliekų kiekis, bet ir efektyviau naudojami jau pagaminti ištekliai.

Būtent tokius sprendimus skatina tarptautinis projektas „Change (k)now!“. Jo esmė – puoselėti atsakingesnius vartojimo įpročius ir parodyti, kad net nedideli kasdieniai pasirinkimai gali padėti mažinti atliekų kiekį.

Žiedinė ekonomika Anykščiuose: kuriamas uždaras vartojimo ciklas

Projektas „Change (k)now!“ vienija partnerius iš Baltijos jūros regiono šalių, kurie ieško sprendimų, padedančių mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą ir stiprinti žiedinės ekonomikos principus. Anykščiai – viena iš bendruomenių, kurioje šios idėjos jau tapo realiais veiksmais. 16 vietos maitinimo įstaigų savo klientams siūlo daugkartinius indus maistui išsinešti, o gyventojai gali prisidėti prie pokyčių tiesiog pasirinkdami juos vietoje vienkartinių pakuočių.

Nors daugkartinių indų idėja grindžiama aplinkosaugos tikslais, jos sėkmė priklauso nuo labai paprasto dalyko – ar toks sprendimas tampa patogus žmogui. Būtent todėl projekte „Change (k)now!“ daug dėmesio skiriama tam, kad tvaresnis maisto išsinešimas būtų lengvai pritaikomas įprastame gyvenime.

Anykščių gyventojams ir miesto svečiams nereikia keisti savo įpročių iš esmės. Kaip ir anksčiau, galima užsukti į mėgstamą kavinę ar restoraną, užsisakyti norimą patiekalą išsinešimui, tik šį kartą pasirinkti daugkartinę pakuotę vietoje vienkartinės. Panaudoti indai vėliau grąžinami į projekte dalyvaujančias maitinimo įstaigas, kur jie paruošiami pakartotiniam naudojimui. Tokiu būdu kuriamas uždaras vartojimo ciklas – pakuotė nėra išmetama po vieno panaudojimo, o grįžta į sistemą ir toliau atlieka savo funkciją. Kiekvienas toks pasirinkimas prisideda prie mažesnio vienkartinių atliekų kiekio ir padeda įtvirtinti žiedinės ekonomikos principus kasdienybėje.

Svarbus šio pokyčio elementas – bendradarbiavimas. Prie projekto prisijungusios Anykščių kavinės ir restoranai tampa ne tik vietomis, kur galima įsigyti maisto, bet ir erdvėmis, kuriose gyventojai gali išbandyti tvaresnius sprendimus. Būtent toks savivaldybės, vietos verslų ir bendruomenės įsitraukimas leidžia žiedinės ekonomikos idėjoms virsti realybe.

Maži pasirinkimai kuria tvaresnę miesto ateitį

Žiedinė ekonomika dažnai gali pasirodyti kaip kompleksinė teorija, kurią galima taikyti tik plačiu masteliu. Tačiau Anykščių pavyzdys rodo, kad reikšmingi pokyčiai gali prasidėti nuo lokalių kasdienių sprendimų.

Projektas „Change (k)now!“ primena, kad kiekvienas pasirinkimas turi reikšmę. Viena daugkartinė pakuotė galbūt neatrodo kaip didelis pokytis, tačiau daugybė tokių pasirinkimų kartu padeda mažinti atliekų kiekį, tausoti išteklius ir kurti atsakingesnę vartojimo kultūrą.

Kai bendram tikslui susivienija savivaldybė, vietos verslai ir gyventojai, tvarumas tampa ne tik gražia idėja, bet ir realia kasdienybės dalimi. Anykščių pavyzdys rodo, kad net mažesni miestai gali tapti didelių pokyčių iniciatoriais – nuo vienkartinių pakuočių atsisakymo iki stipresnės žiedinės ekonomikos kūrimo.

„Projektą „Change(K)now!“ iš dalies finansuoja Interreg Baltijos jūros regionas. Pagrindinis projekto tikslas – Baltijos jūros regiono miestų gyventojų mąstymo ir įpročių keitimas, skatinant pereiti nuo vienkartinių prie žiedinių arba daugkartinių maisto pristatymo pakuočių naudojimo“.

The post Nuo vienkartinių pakuočių iki žiedinės ekonomikos: kaip Anykščiai kuria tvaresnę ateitį? appeared first on udiena.lt.

Mieste įrengti septyni specialūs naudoto kepimo aliejaus surinkimo konteineriai:

• Aukštakalnio g. 120, Utena
• Aušros g. 49, Utena
• Gegužės g. 4, Utena
• V. Kudirkos g. 32, Utena
• Taikos g. 35, Utena
• Vaižganto g. 32, Utena
• J. Basanavičiaus g. 100, Utena

Gyventojai kviečiami panaudotą kepimo aliejų supilti į sandariai užsukamus plastikinius butelius ar kitas tinkamas plastikines talpas ir jas įdėti į specialų konteinerį. Į jį galima mesti aliejų, likusį po maisto kepimo, gruzdinimo, taip pat aliejų nuo konservuotų daržovių, žuvies ar kitų maisto produktų.

Svarbu panaudoto aliejaus nepilti į kriauklę ar tualetą, nes jis gali užkimšti vamzdynus, trikdyti nuotekų valymo procesus ir teršti aplinką. Atskirai surinktas naudotas kepimo aliejus yra perdirbamas ir gali būti panaudotas biodegalų gamybai.

Tikimės, kad ši iniciatyva padės Utenos gyventojams patogiau ir atsakingiau tvarkyti buityje susidarančias atliekas bei prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.

UAB „Biomotorai“ inf.

The post Naudoto kepimo aliejaus surinkimas Utenoje appeared first on udiena.lt.