Ketvirtadienį prie Seimo mitingą pradėjo šalies miškininkai, kurie visomis išgalėmis parlamentarams stengėsi neleisti išardyti urėdijų sistemos. Į protesto akciją buvo išvykę ir keli Utenos miškų urėdijos darbuotojai.
Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacija iš anksto ragino miškininkus, miškų urėdijų darbuotojus, jų šeimų narius ir visus geros valios žmones į susirinkimą prie Lietuvos Respublikos Seimo. Susirinkimo tikslas – išreikšti Lietuvos miškininkų valią, padėti apsispręsti Seimo nariams priimant sprendimą dėl miškų įstatymo pakeitimo, siekiant išlaikyti pelningai dirbančias 42 miškų urėdijas.
Neseniai VĮ „Utenos miškų urėdija” miškų urėdės vairą iš buvusio urėdo Stasio Kvedaro perėmusi Aurelija Jočienė portalui udiena.lt užtikrino, kad keli darbuotojai taip pat buvo išvykę į Vilnių, kuriame vyko mitingas. Paklausta, ar pritarianti Seimo svarstomiems pakeitimams, urėdė A. Jočienė sakė vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalinti. „Tam reikalingas ilgas svarstymas. Nežinau… Mėnesį dirbu, tad dar neturiu nuomonės. Mes gyvename amžinų pasikeitimų pasaulyje, tad 20 metų vyksta neprognozuojami dalykai. Kaip ir kiekvienoje įstaigoje yra pliusų, bet ir yra trūkumų. Jei įmonėje nebematome trūkumu, vadinasi, ji mirusi”, – svarstė A. Jočienė.
Tuomet, kai Seimas svarstys Miškų įstatymo pakeitimus, prie Seimo mitinguosiantys visos šalies miškininkai ir aktyvūs visuomenės veikėjai tikisi, kad politikai nepasiduos lobistams ir sustabdys nepagrįstą miškų infrastruktūros pertvarką. Miškininkai turi svarių argumentų, pagrindžiančių, kad šalies miškų ūkis tvarkomas racionaliai. Tai – pelninga urėdijų veikla, kasmet papildanti valstybės biudžetą ir tarptautinis įvertinimas: 2012 m. Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai, skelbdami kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, Lietuvą pripažino pirma pasaulyje pagal miškų išsaugojimą.
Miškininkai viliasi, kad parlamentarai neleis išardyti stabiliai dirbančios urėdijų sistemos.
Į viešą protestą prieš įstatymų leidėjus šios garbingos profesijos atstovai kyla bene pirmą kartą. Mitingą organizuoja Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos.
Miškininkus glumina tai, kad planai pakeisti gerai veikiančią miškų valdymo sistemą rengti slaptai, o visuomenei pateikiama klaidinama ir miškininkus šmeižianti informacija. Esą šiuo metu gerai funkcionuojanti sistema pasenusi.
Patyrę miškininkai sako, jog tikrieji pertvarkos tikslai kur kas žemiškesni: už uždarų durų, be socialinio dialogo su partneriais, sukurpta miškų valdymo pertvarka būtų atrišamos rankos įtakingiems asmenims užvaldyti puikia sutvarkytą didžiulį valstybinių miškų turtą.
Valstybiniai miškai į interesų arpą patenka ne pirmą kartą. Prieš keletą metų buvo stumiamas „visuomio” modelis, pagal kurį valstybiniai miškai būtų valdomi kaip akcinė bendrovė, tačiau prastumti įstatymo tada nepavyko. Šiemet vėl įsisiūbavo mūšis dėl valstybinių miškų. Kove Seime jiems pavyko apginti dabartinę infrastruktūrą, tačiau Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias liko 42 urėdijos, vetavo prezidentė.
Papildyta (10.55 val.):
Seimas atmetė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Seimui pakartotinai grąžintų svarstyti Miškų įstatymo pataisų ir priėmė grąžintą įstatymą be pakeitimų. Už šį pasiūlymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 4 parlamentarai
Seimas priimtomis pataisomis dar kartą įtvirtino įstatyme urėdijų skaičių ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos.
Šalies vadovės dekrete buvo pabrėžiama, kad įstatyme nustatytas konkretus miškų urėdijų skaičius apriboja Vyriausybės Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, imtis Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje nurodytos miškų ūkio reformos ir spręsti valstybės įmonių, įskaitant miškų urėdijų, reorganizavimo arba likvidavimo klausimus. Respublikos Prezidentė teikiamomis pataisomis siūlė nustatyti, kad Lietuvoje valstybinių miškų efektyvų valdymą turi užtikrinti Vyriausybė, remdamasi Seimo patvirtintomis miškų ūkio politikos kryptimis.