Konkurenciją gali riboti ne tik privatus verslas, bet ir viešasis sektorius, o dėl to labiausiai nukenčia vartotojai. Apie tai diskutuota Utenoje surengtame Konkurencijos tarybos seminarų ciklo „Su konkurencija po Lietuvą“ renginyje, kuriame dalyvavo per šimtas viešojo ir privataus sektoriaus atstovų.
Šarūno Keserausko, Konkurencijos tarybos pirmininko, teigimu, konkurencijos problemos aktualios ne tik didžiuosiuose miestuose, tad diskusija su Utenos, Molėtų, Anykščių, Visagino, Ignalinos, Zarasų savivaldybių viešojo ir privataus sektoriaus atstovais buvo puiki galimybė išgirsti konkrečias problemas ir atvirai pasikalbėti apie konkurenciją, jos teikiamą naudą ir būdus išvengti galimų konkurencijos ribojimų.
Vienas veiksmingos konkurencijos ir jos teikiamos naudos vartotojams pavyzdžių – pigūs skrydžiai.
„Oro skrydžių sektoriuje ilgą laiką nebuvo konkurencijos, čia veikė tik valstybinės įmonės, o lėktuvo bilietai prilygo prabangai. Planus liberalizuoti rinką lydėjo nuogąstavimai dėl saugos reikalavimų, kad neva suprastės paslaugų kokybė ir orlaiviai ims kristi. Tačiau nieko panašaus nenutiko, o iš atsiradusios konkurencijos žmonės gavo naudos – dabar galime gana nebrangiai skraidyti po įvairias šalis”, – sakė Konkurencijos tarybos vadovas.
Jis priminė, kad Konkurencijos taryba nereguliuoja kainų: „Rinkos ekonomikoje kiekvienas verslininkas gali nustatyti kainas, jį šioje srityje turėtų varžyti ne valstybė, o konkurentai. Vis dėlto kai kurie ūkio subjektai, užuot sąžiningai konkuravę, linkę sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, pavyzdžiui, susitarti padidinti kainas. Gavusi informacijos, Konkurencijos taryba dėl tokių atvejų pradeda tyrimus ir nustačiusi pažeidimus skiria sankcijas.”
Š. Keserauskas atkreipė dėmesį, kad konkurenciją kartais riboja ir viešieji subjektai, proteguodami savo įmones, sudarydami sąlygas viešuosiuose pirkimuose laimėti tam tikroms bendrovėms.
Daugiau informacijos apie kartelius viešuosiuose pirkimuose seminaro dalyviams pateikė Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė ir Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė. Apžvelgusios institucijos vykdytas bylas, pranešėjos pristatė pagrindinius požymius, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos galėtų atpažinti galimus kartelius ir imtis priemonių, taip pat pasakojo verslininkams, kaip nepažeisti konkurencijos taisyklių dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.
Savivaldybėms kylančius sunkumus organizuojant viešuosius pirkimus Konkurencijos tarybos atstovai taip pat aptarė susitikime su Utenos ir Molėtų rajonų vadovais.
Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys pripažino, kad ne visi viešieji pirkimai vyksta skaidriai, kyla įtarimų, ar visos įmonės juose dalyvauja sąžiningai. Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas apgailestavo, kad viešųjų pirkimų dalyviai neretai stabdo procesą, o ginčus spręsti teisme užtrunka gana ilgai.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas priminė, kad perkančiosios organizacijos turi teisinių įrankių šalinti iš viešųjų pirkimų nesąžiningai dalyvaujančius tiekėjus, o informaciją apie galimai sudaromus konkurenciją ribojančius susitarimus turėtų perduoti Konkurencijos tarybai. Jis taip pat įspėjo, kad savivaldybės neturėtų proteguoti savo įmonių ir pačios varžyti konkurencijos, o ūkinę veiklą savivaldybių bendrovėms patikėti tik tuomet, jeigu šios nesiima privatus verslas.
„Galima suprasti savivaldybių norą nedidelės vertės paslaugas patikėti savo įmonei, nes toks kelias iš pažiūros atrodo greitesnis ir pigesnis. Tačiau savivaldybės turėtų organizuoti konkurencingas procedūras ir įvertinti, ar tokios paslaugos neteikia privatus verslas. Būtent taip būtų skatinamas verslumas. Džiaugiuosi, jog vis daugiau savivaldybių ima suprasti, kad dėl apribotos konkurencijos nukenčia gyventojai”, – sakė Š. Keserauskas.
Susitikime su merais nemažai diskutuota ir apie profesionaliems sporto klubams teikiamą valstybės pagalbą. Daug klausimų apie valstybės pagalbą sulaukė seminaro dalyviams pranešimą skaičiusi Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Richard.
„Savivaldybė, skirdama paramą ūkio subjektams, turi pirmiausia įvertinti, kokią naudą tai atneš savivaldybei, vietos gyventojams. Valstybės pagalba turi būti skiriama tikslingai ir įvertinus jos poveikį gavėjo konkurentams”, – akcentavo A. Richard.
Konkurencijos tarybos inf., Vytauto Ridiko nuotr.
