Specialistai pastebi, kad vis dažniau Lietuvos gyventojai kreipiasi į savo šeimos gydytojus. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkstančių apsilankymų daugiau nei 2015 metais. Pasak specialistų, pirminės sveikatos priežiūros, šeimos gydytojo institucijos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, todėl šioje grandyje ir toliau numatoma plėsti paslaugų teikimą bei didinti jų apmokėjimą.

Pacientams šeimos gydytojas yra pirmasis gydytojas, į kurį pirmiausiai kreipiamasi pagalbos susirgus, tačiau vis dar nedaugelis gyventojų į šį mediką kreipiasi profilaktiškai pasikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pirminės sveikatos priežiūros ir šeimos gydytojo institucijos prioritetas ir toliau bus stiprinamas. Nors dauguma jau žino, kad pirmiausiai visais šeimos narių sveikatos klausimais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, tačiau ne visi įsidėmėjo, kad kreiptis svarbu ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, pavyzdžiui, norint pasiskiepyti ar pasikonsultuoti dėl sveikos gyvensenos”, – sakė laikinasis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos  ministerijos direktorius Aurimas Baliukevičius, – dėl šių priežasčių yra numatyta ir toliau finansiškai skatinti šeimos gydytojus, kad jie aktyviau informuotų pacientus apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas ir skatintų jomis naudotis.”
Pasak jo, siekiama sudaryti sąlygas šeimos gydytojui spręsti 80 proc. pacientų sveikatos problemų, o 20 proc. – kitiems medikams.
Apmokėjimas gydymo įstaigoms už šeimos gydytojų darbą kasmet didėja. Per pastaruosius metus  jis augo nuo 176 mln. eurų 2015 m. iki  184,3 mln. eurų 2016 m., o šiemet numatyta – 189,4 mln. eurų.
„Numatome ir toliau didinti bei tobulinti apmokėjimą, diegti naujas skatinamąsias paslaugas. Siektina, kad pirminei priežiūrai atitektų iki 20 proc. PSDF biudžeto lėšų”, – teigė VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Ligonių kasos PSDF lėšomis sumoka gydymo įstaigoms už šeimos gydytojų darbą moka pagal du kriterijus – atsižvelgdamos į prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičių, taip pat – už šeimos gydytojo suteiktų skatinamųjų paslaugų kiekį (pavyzdžiui, moksleivių paruošimą mokyklai, neįgaliųjų sveikatos priežiūrą). Daugiau lėšų gydymo įstaigos taip pat gali gauti už pasiektus gerus darbo rezultatus, pavyzdžiui, už gerą krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių programų vykdymą.
Pasak V. Zakso, didinant apmokėjimą, šeimos gydytojai galės žmonėms suteikti daugiau jiems svarbių paslaugų. Pavyzdžiui, nuo šių metų balandžio gydymo įstaigos finansiškai skatinamos už neįgaliųjų žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, sveikatos priežiūrą – papildomai mokama už tokių pacientų lankymą ir paslaugų teikimą jų namuose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius džiaugiasi ir pažymi, kad pacientai vis dažniau kreipiasi į šeimos gydytojus, nebandydami gydytis patys. „Tai reiškia, kad šeimos gydytojo ir paciento bendravimas keičiasi. Manyčiau, kad pacientai dažniau kreipiasi į šeimos gydytoją ne tik dėl ūmios ligos, bet ir visais sveikatos klausimais. Tai yra visų pirma šeimos gydytojų nuopelnas, – sakė L. Valius, –  didesnis pasitikėjimas gydytoju reiškia, kad pacientas nelaukia ir nebijo ateiti tikrintis, kol liga neužklupo, nepaūmėjo”.
Beje, siekiant dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į šeimos gydytojus, gegužės 12 d. apdovanojami nuotraukų konkurso „Sveika šeima” laimėtojai – jais tapo mokiniai iš Vilkaviškio, Kupiškio, Akmenės, Kelmės ir Alytaus savivaldybių mokyklų.

Valstybinės ligonių kasos inf.